Byla e2A-1066-236/2020
Dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB „Patria Domi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) 213 105,02 Eur statinio pagerinimo išlaidų atlyginimo ir 50 736,51 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 176 348,18 Eur žemės sklypo pagerinimo išlaidų atlyginimo ir 33 337,05 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovių 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe 1999-07-23 sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr.1452 (toliau – ir statinio nuomos sutartis), pagal kurią ieškovei iki 2098 m. buvo išnuomotas negyvenamasis statinys, esantis ( - ). Statinio nuomos sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama Vilniaus miesto valdybos 1999-02-11 sprendimą Nr. 214V „Dėl sklypo ( - ) ir pamatų nuomos“ ir 1999-07-01 sprendimą Nr.1205V „Dėl statinio ( - ) paskirties pakeitimo“, perdavė ieškovei nuomos teisę į 61 kv. m ploto negyvenamąjį statinį (pamatus) naudoti visuomeninei ir komercinei veiklai, o ieškovė įsipareigojo naudoti statinį tik pagal tiesioginę paskirtį, nesubnuomoti statinio be atskiro savivaldybės leidimo, savo lėšomis atlikti statinio priežiūros ir einamojo remonto darbus, statinio atstatymo / rekonstrukcijos darbus. Statinio nuomos sutarties esmė – atstatyti statinį ir rekonstrukcijos būdu jame įrengti daugiabučius namus. Statinio nuomos sutarties 16 punkte šalys susitarė, kad visa projektinė dokumentacija ir rekonstrukcijos (atstatymo) sąmata, taip pat atliktų darbų priėmimas turi būti derinami su Vilniaus miesto savivaldybe.

103.

11Statinio nuomos sutartis kelis kartus buvo keista pratęsiant rekonstrukcijos terminą, o 2001-04-19 buvo pakeistas nuomos sutarties 17 punktas, kuriame susitarta, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), pagal su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą sąmatą įskaitomos į nuomos mokestį, o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio nuomos sutarties pakeitimu, šalių pasirašytu 2006-11-29, susitarta, kad užbaigus statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė pasirašys papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu.

124.

13Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame buvo statinys, priklausė Lietuvos Respublikai, tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėja NŽT) ir ieškovės 1999-09-20 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 577 N01/99-21495 (toliau – ir žemės sklypo nuomos sutartis) dėl 1 650 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos 99 m. laikotarpiui. Žemės sklypo nuomos sutarties 5 punkte buvo nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžinieriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu.

145.

15Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2002-12-17 protokolu Nr. 56 nurodė, kad suteikia ieškovei leidimą statinio, esančio ( - ), paruošiamiesiems darbams atlikti, numatant, jog paruošiamųjų darbų suma neturi viršyti 213 105,02 Eur (735 809 Lt) sumos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybė ieškovei 2003-01-03 suteikė leidimą iki 2003-03-01 atlikti statinio rekonstrukcijos paruošiamuosius darbus pagal pateiktą sąmatą, investuojant ne daugiau kaip 213 105,02 Eur (735 809 Lt) ir numatant, kad tokios lėšos galės būti kompensuojamos objekto privatizavimo metu. Tačiau statinio rekonstrukcijos paruošiamųjų darbų nebuvo galima pradėti, kadangi žemės sklypo viduryje buvo elektros transformatorinė pastotė, taip pat Kultūros vertybių apsaugos departamento Architektūros ir urbanistikos taryba 2003-01-29 vykusiame posėdyje Nr. 16 patvirtino išvadą, kad norint vykdyti tolimesnius projektavimo ir statybos darbus yra būtinas teritorijos detalusis planas. Atitinkamai buvo nukeltas statinio rekonstrukcijos paruošiamųjų darbų atlikimo terminas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-09-03 sprendimu Nr. 01A-41-77 nutarta rengti teritorijos ( - ) detalųjį planą, kurio projektavimo darbus apmokėjo ieškovė.

166.

17Duomenys (ribos, naudojimo pobūdis ir būdas, urbanistiniai – architektūriniai apribojimai ir sąlygos), reikalingi rekonstrukcijos vykdymui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo nustatyti tik 2007-01-26 įsakymu Nr. 30-134. Atitinkamai žemės sklypo nuomos sutarties nuostatos dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, sklypo patikslintos ribos pagal 2007-02-07 parengtą žemės sklypo planą pakeistos tik 2011-06-20.

187.

19Ieškovė atliko rekonstrukciją (atstatymo darbus) 2 objektams, kuriuos Nekilnojamojo turto registre įregistravo Vilniaus miesto savivaldybės vardu: 62,38 kv. m ploto pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą ir 62,38 kv. m negyvenamąją patalpą – rūsio patalpą. Statinio nuomos sutartis 2012-11-06 buvo nutraukta ir Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai atsisakė įskaityti ieškovės atliktas investicijas, kurių vertė – 260 163 Eur. Nepaisant to, ieškinio reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybei sudaro 213 105,02 Eur suma, kadangi ji numatyta 2003-01-03 leidime (kaip galima investuoti maksimali suma).

208.

21Ieškovė taip pat atliko valstybinės žemės sklypo pagerinimus, t. y. magistralinių inžinerinių tinklų ir įrangos iškėlimą ( - ), bei elektros pastotės išvežimą, kurių vertė 176 348,18 Eur. Apie tokius sklypo pagerinimus NŽT buvo informuota, su jais sutiko ir jais naudojasi, todėl atsakovei NŽT, 2013-10-30 nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti žemės sklypo nuomos sutarties metu atliktus žemės sklypo pagerinimus ir sumokėti palūkanas.

229.

23Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš savivaldybės statinio pagerinimo išlaidas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Savivaldybė, kaip viešasis juridinis asmuo, išimtinai veikia ir savo funkcijas įgyvendina tik įstatymų nustatyta tvarka. Statinio nuomos sutarties 17 punkte buvo numatyta, kad lėšos panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą įskaitomos į nuomos mokestį. Tuo tarpu, 2001-04-19 tarp šalių buvo pasirašyta sutartis dėl 1999-07-23 statinio nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, numatant, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį, o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDJĮ) 14 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtintas imperatyvus draudimas atlyginti valstybės (savivaldybės) ilgalaikio materialiojo turto nuomininkui už padarytus išsinuomoto turto pagerinimus. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies pakeitimo nuostatos dėl neatlyginimo už perduoto turto pagerinimą netaikomos sutartims, kurios buvo sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2002-06-19. Tačiau 2014-03-25 VSTVNDJĮ Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymu Nr. XII-802 buvo pakeista įstatymo redakcija, kurios buvusi 14 straipsnio 5 dalis atitinka šiuo metu galiojantį 15 straipsnio 7 punktą, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Minėtas 2014-03-25 pakeitimo įstatymas Nr. XII-802 įsigaliojo 2014-10-01. Nei šiame pakeitimo įstatyme, nei naujai išdėstytoje VSTVNDJĮ redakcijoje, jokios išlygos dėl įstatymo 15 straipsnio 7 punkto taikymo nėra numatyta. Taigi, VSTVNDJĮ numatyta išlyga dėl atlyginimo už išnuomoto valstybės (savivaldybės) turto pagerinimą pagal nuomos sutartis, sudarytas iki 2002-06-19, galiojo iki pat 2014-10-01, t. y. beveik 12 metų, kol įstatymų leidėjas nenusprendė tokį lengvatinį reglamentavimą panaikinti, nediskriminuojant vienų ar kitų valstybės / savivaldybės turto nuomininkų grupių. Vadinasi, nuo 2014-10-01 įsigaliojus VSTVNDJĮ 15 straipsnio 7 punktui, nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą savivaldybės turtą, už atliktus pagerinimus nėra atlyginama. Be to, statinio nuomos sutartyje buvo aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad statinio pagerinimo išlaidos ieškovei galėjo būti atlyginamos tik įtraukus statinį į privatizavimo programą (kas bet kokiu atveju padaryta nebuvo) ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises, tačiau susitarimai negali prieštarauti įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi, esant besąlyginei ir imperatyviai VSTVNDJĮ 15 straipsnio 7 dalies normai dėl negalimumo savivaldybei atlyginti jokias išnuomoto turto pagerinimo išlaidas, ieškovės reikalavimas priteisti statinio pagerinimų išlaidas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

2410.

25Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė NŽT atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. CK 6.545 straipsnyje apibrėžta žemės nuomos sutarties samprata. Vadovaujantis minėtu straipsniu, žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės sklypo nuomos sutarties 5 punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami (arba likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu. Šiame žemės sklypo nuomos sutarties punkte buvo nurodyta aiški sąlyga – atskiras nuomotojo ir nuomininko susitarimas. Pažymėtina, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nenustatyta, kad būtų sudarytas atskiras nuomotojo (t. y. tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos) ir nuomininko (t. y. ieškovės) susitarimas dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties 5 punkto pakeitimo. Ieškovės nurodomi teiginiai, kad atsakovė sutiko dėl to, kad būtų patikslinta ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, iškelta žemės sklype buvusi transformatorinė, neva tai sudaro pagrindą teigti, kad dėl šių ieškovės atliktų pagerinimų atsakovė gavo naudą ir iki šiol ja naudojasi. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kodėl NŽT turėtų atlyginti prašomą sumą. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovė nurodo, kad iki žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ieškovė atliko žemės sklypo pagerinimo darbus, kurie kainavo ieškovei 176 348,18 Eur, pagal nurodytas sąskaitas. Tačiau tokie dokumentai nėra pateikti prie ieškinio, todėl neaišku, kuo remiantis ieškovė nurodo ir reikalauja iš NŽT prašomos sumos. Taip pat prašė ieškinį atmesti ir tuo, pagrindu, kad yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas.

2611.

27Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 sprendimu ieškinį atmetė.

2812.

29Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019-02-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30II.

31Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3213.

33Vilniaus apygardos teismas 2019-07-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 213 105,02 Eur statinio pagerinimo išlaidų atlyginimo, 50 736,51 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (213 105,02 Eur), skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3414.

35Teismas nustatė, kad 1999-07-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1452 atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (nuomotojas) išnuomojo ieškovei UAB „Patria Domi“ (nuomininkui) 61 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas (rūsio liekanas) ( - ), iki 2098-07-23, bet ne ilgiau kaip iki statinio įtraukimo į privatizavimo programą. Statinio nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, kad statiniui būtina rekonstrukcija (atstatymas). Pagal minėtos sutarties 15 punktą statinys turėjo būti atstatytas per 2 metus nuo sutarties įsigaliojimo. Statinio nuomos sutarties 17 punkte buvo susitarta, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį. 2001-04-19 pakeitus statinio nuomos sutarties 17 punktą, nustatyta, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį, o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui įstatymų nustatyta tvarka. Tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (kurios teises perėmė NŽT) 1999-09-29 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 577 N01/99-21495 dėl 1 650 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos 99 m. laikotarpiui. Žemės sklypo nuomos sutarties 5 punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu. Statybos leidimas rekonstrukcijos darbams gautas 2005 metais. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2006-08-22 pranešimu informavo savivaldybę, kokius konkrečius veiksmus atliko, vykdydama statinio nuomos sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir investuodama į miesto plėtrą bei kultūros vertybių išsaugojimą. Nurodyta, kad bendra šių projektų įgyvendinimo suma – 1 925 681,86 Lt (557 716,02 Eur). Be to, statinio nuomos 2006-11-29 sutarties pakeitimu buvo įtvirtinta, kad statinys turi būti atstatytas per dvejus metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos (15 punktas), o pabaigus statinio atstatymo (rekonstrukcijos) darbus, nuomotojas ir nuomininkas pasirašys papildomą susitarimą dėl pastato dalių įregistravimo savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu (23 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-09 nutarimu Nr. 497 statinys, esantis ( - ), buvo įrašytas į privatizuojamų objektų sąrašą.

3615.

37Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2012-10-30 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl skolos ir delspinigių iš ieškovės priteisimo ir statinio nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012-11-06 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 ieškinį patenkino, o 2013-06-03 ieškovė buvo iškeldinta. Taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2015-05-07 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė savo reikalavimus ir prašė teismo nutraukti statinio nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teismui, kaip apeliacinės instancijos teismui, 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-552-614/2016 išsprendus ginčą, buvo palikti galioti ankstesni teismų sprendimai, įskaitant 2012-11-06 sprendimą už akių.

3816.

39Teismas pažymėjo, kad taip pat NŽT 2013-10-30 įsakymu buvo nutraukta žemės sklypo nuomos sutartis. NŽT žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą motyvavo tuo, kad statinio nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2012-11-06. Dėl tokio sprendimo ir žemės sklypo nuomos nutraukimo vyko teisminiai ginčai, jie pasibaigė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-07-29 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-577-833/2016, kuriuo teismas pripažino, jog NŽT įsakymas yra teisėtas ir sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai.

4017.

41Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad statinio nuomos sutarties sudarymo laikotarpiu galiojusios 1998-05-12 VSTVNDJĮ Nr. VIII-1219 redakcijos 14 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, jog savivaldybių tarybos joms nuosavybės teise priklausantį turtą išnuomoja šio įstatymo nustatyta tvarka pagal Vyriausybės patvirtintas nuomos konkurso taisykles ir dokumentus. Statinio sutartis buvo sudaryta pagal tipinius dokumentus. Atitinkamai, vertinant ir taikant statinio nuomos sutarties 17 punktą, turi būti taikoma sutarties sudarymo metu (1999 m.) ir jos pakeitimo metu (2001 m.) galiojusi VSTVNDJĮ redakcija. VSTVNDJĮ nenustatė draudimo susitarti dėl atlyginimo už išnuomoto turto pagerinimus. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad šioje byloje turi būti taikoma VSTVNDJĮ 2002-05-23 redakcija (Nr. IX-900) ar 2014-03-25 įstatymo redakcija (Nr. XII-802), kuri nustatė, kad nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Teismas pabrėžė, kad vėlesnių nei faktinių santykių susiklostymo momentas teisės nuostatų taikymas yra draudžiamas, todėl padarė išvadą, kad šioje byloje turi būti vadovaujamasi 1998-05-12 VSTVNDJĮ redakcijos nuostatomis, pagal kurias ieškovei yra suteikiama teisė į išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeistas teisinės valstybės principas lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios).

4218.

43Teismas nurodė, kad VSTVNDJĮ įsigaliojo 2002-06-02. Statinio nuomos sutartis buvo sudaryta 1999-07-23, o statinio nuomos sutarties 17 punkto pakeitimas – 2001-04-19. Tiek statinio nuomos sutartis, tiek jos pakeitimas dėl 17 punkto, iš kurio yra kildinami reikalavimai ir kuriame įtvirtinta, jog už ieškovės atliktus pagerinimus turi būti atlyginama, buvo sudaryti iki atsakovės nurodyto teisės akto įsigaliojimo, o pačiame VSTVNDJĮ pakeitimo įstatymo Nr. IX-900 2 straipsnyje yra nurodyta, kad jis netaikomas tokioms sutartims, todėl atsakovės argumentus, kurie yra grindžiami tokio akto taikymu, teismas pripažino nepagrįstais.

4419.

45Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pozicija, jog 2014-03-25 priimti VSTVNDJĮ pakeitimai (Nr. XII-802) panaikina ieškovės teisę reikalauti atlyginti iki 2008-02-05 padarytų pagerinimų išlaidas, reiškia tai, kad įstatymas turi atgalinio veikimo galią, o tai yra draudžiama tiek pagal CK 1.7 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

4620.

47Įvertinęs papildomus statinio nuomos sutarties susitarimus dėl galimo ieškovės investicijų kompensavimo ir jo būdų, teismas padarė išvadą, kad sutartinių santykių pabaigoje galiojo 2001-04-19 statinio nuomos sutarties pakeitimu įtvirtinta sutarties 17 punkto nuostata, jog lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį, o įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, 2006-11-29 papildomu susitarimu sutartas 23 punktas nėra taikomas šioje byloje, nes jis būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu būtų buvusi užbaigta statinio rekonstrukcija. Kadangi pastatas nebuvo atstatytas, taikytinas statinio nuomos sutarties 17 punktas ir jame nustatyta atlyginimo už pagerinimus tvarka, nes nutraukus statinio nuomos sutartį, jos 17 punktas nebuvo pakeistas ir (ar) panaikintas.

4821.

49Teismas pabrėžė, kad nepaisant to, jog įvyko statinio nuomos sutarties 17 punkte nurodytas įvykis, kada ieškovė įgyja teisę reikalauti atlyginti statinio pagerinimo išlaidas, 2014-10-01 įsigaliojus VSTVNDJĮ bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – ir Privatizavimo įstatymas) pakeitimams, išnyko galimybė taikyti Privatizavimo įstatymą, todėl taikytinas CK 6.501 straipsnis, nes statinio nuomos sutarties 17 punkte yra nurodyta, kad investicijos, įrašius statinį į privatizavimo programą, atlyginamos nuomininkui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad statinys buvo įtrauktas į privatizavimo programą, todėl padarė išvadą, kad statinio nuomos sutartyje nurodyta sąlyga, jog išlaidos atlyginamos įrašius statinį į privatizavimo programą, formaliai egzistuoja.

5022.

51Teismas nurodė, kad 2014-10-01 įsigaliojus Privatizavimo įstatymo pakeitimams, taip pat išnyko galimybė į privatizavimo sąrašą įtrauktą objektą parduoti pirkėjui (privatizuoti) ir iš tokių gautų pajamų atsiskaityti su ieškove. Teismas sprendė, kad atsiskaityti su ieškove pagal Privatizavimo įstatymo nuostatas tapo objektyviai neįmanoma, o vienintelis statinio nuomos sutarties 17 punkte nurodytas būdas yra CK 6.501 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl sprendė, kad ieškovės ieškinys, kuriuo reikalaujama atlyginti statinio pagerinimo išlaidas CK 6.501 straipsnyje nustatyta tvarka, yra tenkintinas.

5223.

53Reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš atsakovės NŽT teismas pripažino nepagrįstu.

54III.

55Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5624.

57Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-07-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5824.1.

59Iš statinio nuomos sutarties 17 punkto matyti, kad esminė sąlyga, suteikianti teisę į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą – turto privatizavimas. Šiai sąlygai esant neįgyvendintai, teisė į išlaidų atlyginimą neatsirado. Ieškovė visas investicijas į svetimą turtą atliko savo rizika, suvokdama, kad investicijos gali būti negrąžintos, jei neįvyks ginčo patalpų privatizavimas.

6024.2.

61Teismas neanalizavo to, kad įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą buvo tik pradinis privatizavimo procedūrų etapas. Tam, kad būtų buvusios pradėtos privatizavimo procedūros, savivaldybės privatizavimo komisija turėjo priimti sprendimą privatizuoti, turėjo būti parengta privatizavimo programa, nurodant privatizavimo būdą, kainą, sąlygas ir kt. ir apie tai paskelbta privatizuojamų objektų biuletenyje. Taigi, privatizavimo objektų sąrašo sudarymas (turto įtraukimas į jį) ir privatizavimo programų sudarymas bei pritarimas joms nėra tapatūs veiksmai. Teismas taip pat nenagrinėjo priežasčių, dėl ko statinys nebuvo privatizuotas.

6224.3.

63Ginčui spręsti aktuali statinio remonto darbų atlikimo metu galiojusi Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis, kuri numatė, kad nuomos metu dėl privatizavimo objekto pagerinimo padarytas išlaidas nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigydamas privatizavimo objektą, todėl CK nuostatų taikyti teismas neturėjo pagrindo. Nuomininko atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimo momentas buvo siejamas ne su išlaidų padarymu, bet su išnuomoto turto privatizavimu, todėl jei turtas nebuvo privatizuotas, išlaidos nebūdavo atlyginamos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijos atveju taikymo prioritetą turi specialioji teisės norma. Kadangi Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis numatė, kad pagerinimo išlaidas atlygina potencialus pirkėjas, todėl ieškovė negali reikalauti, kad šias išlaidas jai atlygintų savivaldybė, net jei statinys būtų privatizuotas.

6424.4.

65Prašoma atlyginti suma nepagrįsta. Ieškovė nepateikė patalpų vertės padidėjimą pagrindžiančių įrodymų, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, sąmatų, atliktų darbų aktų ir pan.), leidžiančių įsitikinti remonto išlaidas buvus realias bei būtinas ir kad visos investicijos buvo atliktos pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, kaip to reikalauja CK 6.501 straipsnis, statinio nuomos sutarties 17 punktas.

6625.

67Atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Patria Domi“ prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6825.1.

69Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, statinio nuomos sutarties 17 punkto sąlygos, kuria ieškovė ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė susitarė, kad lėšos panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) bus atlyginamos nuomininkui įstatymų nustatyta tvarka, bet tik įvykus sąlygai – įrašius statinį į privatizavimo programą, buvimas tapo nebeįmanomu. Tad atsakovės pozicija, kad turtas nebuvo privatizuotas ir todėl ieškovė neturi teisės į pagerinimų atlyginimą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes privatizavimas, nepriklausomai nuo ieškovės, objektyviai negali įvykti.

7025.2.

71Atsižvelgiant į tai, kad draudimas atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas netaikomas sutartims, sudarytoms iki 2002-06-19, pagal kasacinio teismo praktiką pagerinimų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CK 6.501 straipsnį, nes šio klausimo kiti teisės aktai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019). Statinio nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2002-06-19, todėl teisėms ir pareigoms, kylančioms iš šios sutarties, nėra taikomas draudimas atlyginti nuomininkams išnuomoto turto pagerinimo išlaidas.

7225.3.

73Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kuriame tinkamai pritaikė lex retro non agit principą, tuo tarpu apeliacinis skundas grindžiamas klaidingu šio principo aiškinimu.

7425.4.

75Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012, teismas nustatė prejudicinį faktą, kad faktinė ieškovės atliktų darbų vertė 2007-06-26 buvo 137 028,73 Eur. Kartu, ieškovė savo reikalavimą grindė ir atsakovės 2007-11-07 Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. 200-48, kuriame nurodyta, kad savivaldybė nusprendė neįskaityti 260 163 Eur ieškovės atliktų investicijų.

7626.

77Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, turi būti vertinami pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos pagrįstumas bei būtinumas.

78IV.

79Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo nutarčių esmė

8027.

81Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2020-02-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019-07-16 sprendimą pakeitė – priteisė ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 137 028,73 Eur statinio pagerinimo išlaidų atlyginimo, 32 624,10 Eur palūkanų ir 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą (169 652,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8228.

83Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad esminė sąlyga, suteikianti teisę į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, – turto privatizavimas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ginčo statinio nuomos sutartyje nurodyta sąlyga, jog išlaidos statinio pagerinimams atlyginamos įrašius statinį į privatizavimo programą (statinio nuomos sutarties 17 punktas), formaliai egzistavo, o paskesnis ginčo statinio privatizavimo procesas nutrūko dėl su ieškove nesusijusių priežasčių, o tai lemia, jog teisę į ginčo išlaidų atlyginimą ieškovė įgijo. Kolegija pabrėžė, kad šalys, sudarydamos ir keisdamos ginčo statinio nuomos sutartį, 17 šios sutarties punktu susitarė, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui, įrašius statinį į privatizavimo programą, o ne, kaip teigia atsakovė, privatizavus statinį. Kolegija pažymėjo, kad Vyriausybės 2007-05-09 nutarimu ginčo negyvenamasis pastatas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, todėl vertino, jog tai sudaro pagrindą spręsti, kad bylos aplinkybių kontekste ginčo statinio įtraukimas į privatizavimo objektų sąrašą yra pakankamas išvadai, jog statinys įtrauktas į privatizavimo programą statinio nuomos sutarties 17 punkto prasme, padaryti.

8429.

85Pasisakydamas dėl Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies konkurencijos, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog nagrinėjamoje byloje taikytina Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis, o ne CK nuostatos. Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019 pateiktais išaiškinimais, kad Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis negali būti teisinis pagrindas, sprendžiant dėl nuomininko teisės į atliktų pagerinimų išlaidų atlyginimą egzistavimo. Dėl tokios teisės atsiradimo teisinio pagrindo ir jos turinio turi būti sprendžiama vadovaujantis CK ir kitų įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei ar savivaldybėms priklausančio turto nuomos teisinius santykius; sprendžiant dėl nuomininko teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausiusio išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, visų pirma turi būti taikomas specialus įstatymų, nustatančių disponavimą savivaldybei priklausančiu turtu, reglamentavimas, o jo nesant – bendrosios CK 6.501 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 1999-07-23, t. y. iki 2002-06-19, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ginčo statinio pagerinimo išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiama taikant ne VSTVNDJĮ, o CK 6.501 straipsnio 1 dalį. CK 6.501 straipsnio 1 dalis yra vienintelis statinio nuomos sutarties 17 punkte nurodytas pagerinimo išlaidų atlyginimo „nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka“ būdas, todėl ieškovė įgijo materialiąją teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą statinio nuomos sutarties 17 punkto ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu.

8630.

87Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis įsigaliojo 2000-04-05 ir su kai kuriais pakeitimais galiojo iki 2014-10-01. Statinio nuomos sutartis buvo sudaryta 1999-07-23, t. y. iki Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies įsigaliojimo, tačiau 2001-04-19 šalys pasirašė sutartį dėl statinio nuomos sutarties 17 punkto pakeitimo, nustatydamos, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui), atlyginamos nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, įrašius statinį į privatizavimo programą, o tai reiškia, kad statinio nuomos sutarties nuostata dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo buvo pakeista, galiojant Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 daliai.

8831.

89Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, kad Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalis neteko galios nuo 2014-10-01, todėl net jei ir būtų pripažinta nuomininko teisė gauti išlaidų, patirtų dėl savivaldybei priklausančio išnuomoto turto pagerinimo, atlyginimą, šiai normai netekus galios, nėra teisinio pagrindo taikyti specialų nuomininko teisės į išnuomoto savivaldybės turto pagerinimo išlaidų atlyginimą įgyvendinimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019), taip pat į tą aplinkybę, kad ieškovės teisė į pagerinimo išlaidų atlyginimą buvo pripažinta po 2014-10-01, t. y. Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 daliai netekus galios, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje negali būti taikomos nuomininko materialiosios teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą įgyvendinimo procedūrinės taisyklės, įtvirtintos Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje. Tiek materialiniu, tiek procedūriniu aspektu dėl ieškovės teisės į ginčo statinio pagerinimo išlaidų atlyginimą turi būti sprendžiama pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį bei šios nuostatos taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2019-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-1075/2019), taip pat pagal šalių sudarytą sutartį.

9032.

91Pasisakydama dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija iš dalies sutiko su atsakovės argumentu, kad prašoma atlyginti suma nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar visa ieškovės siekiama prisiteisti suma iš tiesų yra ginčo statinio pagerinimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie būtų pakankami ieškovės 213 105,02 Eur dydžio reikalavimui tenkinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įrodymų, apimančių projektinę dokumentaciją, rekonstrukcijos sąmatą, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, sąskaitas faktūras ir pan., ieškovė nepateikė. Vienintelis įrodymas, iš kurio galima nustatyti, kad ieškovė patyrė tam tikras ginčo statinio pagerinimo išlaidas, yra prejudicinis faktas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012. Šioje byloje nustatyta, kad šalys buvo susitariusios tik dėl 137 028,73 Eur (473 132,80 Lt) investicijų ir kad faktinė atliktų darbų vertė 2007-06-26 yra 137 028,73 Eur (473 132,80 Lt). Nagrinėtoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė pripažino, jog pagal šalių suderintą sąmatą į ginčo statinį buvo investuota 473 132,80 Lt, t. y. 137 028,73 Eur. Šias išlaidas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino būtinomis ir pagrįstomis, todėl teismo sprendimą pakeitė ir išlaidas sumažino iki 137 028,73 Eur, proporcingai sumažindama ir priteistinų kompensuojamųjų palūkanų sumą iki 32 624,10 Eur.

9233.

93Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą, 2020-07-29 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-04 nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

9434.

95Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė teisiškai reikšmingos aplinkybės – ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą atsiradimo momento, o iš byloje nustatytų su šia aplinkybe susijusių faktų kasacinis teismas negali nustatyti rekonstrukcijos darbų pradžios ir pabaigos, galimai vėlesnę, nei nurodyta statinio nuomos sutartyje, darbų pradžią nulėmusių priežasčių ir daryti pagrįstos išvados dėl ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą egzistavimo. Byloje nenustatytos aplinkybės, susijusios su rekonstrukcijos darbų planavimu ir vykdymu (kas lėmė galbūt vėlesnį tokių darbų atlikimą), o tuo atveju, jei šie darbai nebuvo pradėti pagal statinio nuomos sutarties 15 punktą, – tai nulėmusios priežastys. Pavyzdžiui, jeigu būtų nustatyta, jog darbai iki 2002-06-19 nepradėti ne dėl ieškovės kaltės, būtų galima konstatuoti ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą atsiradimą. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, kada ieškovė įgijo teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą. Nustačius, kad ieškovė teisės į išlaidų atlyginimą neįgijo, nebūtų pagrindo nagrinėti statinio nuomos sutartyje įtvirtintos šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovė įgijo teisę į išlaidų atlyginimą, jis, be kita ko, turėtų įvertinti statinio nuomos sutarties 17 punkte įtvirtintą šios teisės įgyvendinimo tvarką („įskaitant reikalavimą į nuomos mokestį“), t. y. nustatyti, ar susiklosčiusioje situacijoje (nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės) ji yra aktuali, jei taip – spręsti, kokia apimtimi nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas ją atitinka.

96Teisėjų kolegija

konstatuoja:

97V.

98Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9935.

100Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-29 nutartyje padarytas išvadas ir pateiktus išaiškinimus, byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė terminą pateikti duomenis, juos pagrindžiančius įrodymus, ir rašytinius paaiškinimus, susijusius su rekonstrukcijos darbų pradžios momentu, darbų pradžios momentą nulėmusiomis priežastimis, darbų planavimu, vykdymu, statinio nuomos sutarties 17 punkte įtvirtintos teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka, faktiškai rekonstruota (atstatyta) ginčo statinio dalimi ir faktiškai mokėto nuomos mokesčio mėnesiniu dydžiu.

10136.

102Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą pateikė paaiškinimus ir juose dėstomas aplinkybes patvirtinančius duomenis – 1997 m. ir 2002 m. paminklotvarkos sąlygas bei skolų ir delspinigių lentelę. Kadangi jie susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priima juos į bylą. Šiuo atveju ieškovė teismui nepateikė jokių paaiškinimų bei teisėjų kolegijos nurodytų duomenų ar įrodymų.

10337.

104Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo peržengti skundo ribas.

10538.

106Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-29 nutartį, bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota ieškovės BUAB „Patria Domi“ teisė į pagerinimo išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas. Dėl ieškovės teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą

10739.

108Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-07-29 nutartyje pateikė išaiškinimus dėl Privatizavimo įstatymo taikymo nagrinėjamam ginčui, t. y. kad šiuo atveju šis įstatymas negali būti taikytinas ir jame nustatytos teisės normos negali sudaryti teisinio pagrindo į pagerinimo išlaidų atlyginimą, plačiau dėl šio įstatymo taikymo ginčo santykiams nebepasisako.

10940.

110Statinio nuomos sutarties sudarymo metu (1999-07-23) galioję įstatymai nenustatė jokio specifinio teisinio reglamentavimo dėl nuomininko teisės į valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, todėl tokią teisę nuomininkai galėjo įgyti, o įgiję – ją įgyvendinti vadovaudamiesi bendruoju teisiniu reglamentavimu – 1964 m. CK 316 straipsnio 1 dalimi, o nuo 2001-07-01 – CK 6.501 straipsniu. Vis dėlto nuo 2002-06-19 VSTVNDJĮ 14 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama, o draudimas atlyginti nuomininkui padarytų pagerinimų išlaidas netaikomas tuo atveju, kai nuomininko teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimų išlaidų atlyginimo atsirado iki 2002-06-19 pagal nuomos sutartis, sudarytas iki 2002-06-19, net jeigu šie išnuomoto turto pagerinimai pabaigti po minėtos datos, o nuo 2002-06-19 vykdant valstybės ar savivaldybės turto nuomos sutartis, šių sutartinių santykių dalyvių elgesys turėjo atitikti VSTVNDJĮ įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį atlyginti išnuomoto turto pagerinimų išlaidas. Tai reiškia, kad nuo 2002-06-19 nebeliko teisinio pagrindo valstybės ar savivaldybės turto nuomininko teisei reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo atsirasti. VSTVNDJĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas nedaro įtakos iki jo įsigaliojimo (2002-06-19) atsiradusiai nuomininko teisei reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo: jei tokia teisė buvo atsiradusi, ji gali būti įgyvendinama įstatymuose ir (ar) sutartyje nustatyta tvarka ir po 2002-06-19.

11141.

112Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas ieškovės teisei į pagerinimo išlaidas turėjo būti atsiradęs iki VSTVNDJĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo įsigaliojimo 2002-06-19, t. y. iki teisinio pagrindo tokiai teisei atsirasti panaikinimo. Faktiniu pagrindu šiai teisei atsirasti gali būti pripažįstamas ne tik pagerinimo darbų užbaigimo momentas, bet ir ieškovės veiksmai, atlikti įgyvendinant teisę į išsinuomoto turto pagerinimą gavus apeliantės leidimą, pavyzdžiui, nuomojamo statinio rekonstrukcijos projekto rengimas, statybą leidžiančių dokumentų rengimas ir derinimas, dalies statybos darbų atlikimas ir kt., jeigu ieškovė atliko tokius veiksmus iki 2002-06-19, ji laikytina įgijusia subjektinę teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą, net jeigu išnuomoto turto pagerinimai pabaigti po minėtos datos.

11342.

114Byloje nustatyta, kad ieškovė su apeliante Vilniaus miesto savivaldybe 1999-07-23 sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas negyvenamasis statinys, esantis ( - ). 1999-07-23 nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo – priėmimo aktu minėtas objektas buvo perduotas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame buvo statinys, priklausė Lietuvos Respublikai, tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir ieškovės 1999-09-20 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis dėl 1 650 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos iki 2098-07-23, bet ne ilgiau kaip iki statinio įtraukimo į privatizavimo programą. Statinio nuomos sutarties 14 punkte buvo nustatyta, kad statiniui būtina rekonstrukcija (atstatymas). Pagal minėtos sutarties 15 punktą statinys turėjo būti atstatytas per 2 metus nuo sutarties įsigaliojimo. Statinio projektavimo ir pasiruošimo rekonstrukcijai (atstatymui) darbus ieškovė turėjo užbaigti per šešis mėnesius nuo žemės nuomos sutarties įsigaliojimo dienos. Šalys 2006-11-29 pakeitė statinio nuomos sutarties 15 punktą, nurodydamos, kad statinio rekonstrukcijos darbai turi būti atlikti per 2 metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Statinio projektavimo ir pasiruošimo rekonstrukcijai (atstatymui) darbus ieškovė turėjo užbaigti per šešis mėnesius nuo žemės nuomos sutarties pakeitimo dienos. Tačiau iš byloje esančių duomenų ir rašytinių įrodymų matyti, kad realūs ginčo statinio atstatymo / rekonstrukcijos darbai, įskaitant paruošiamuosius darbus, buvo pradėti tik 2004-2005 m., kai buvo parengtas inžinerinių tinklų iškėlimo projektas ( - ), pateiktas prašymas išduoti statybos leidimą, gavus leidimą, pasirašius projektavimo sutartį techninio projekto architektūrinės dalies parengimui ir kita.

11543.

116Pažymėtina, kad viena vertus, ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad atstatymo / rekonstrukcijos darbai 2002 metais pradėti nebuvo ir dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau, kita vertus, byloje nėra duomenų, ar buvo atliekami kokie nors paruošiamieji rekonstrukcijos darbai, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2002-07-10 rašte Nr. 12-01-09-693 ieškovei buvo nurodęs, kad paruošiamieji darbai ginčo sklype apima ir darbus, kurių metu gaunamas leidimas statinio rekonstrukcijos darbams. Šiame rašte taip pat savivaldybė pažymėjo, kad ieškovė paruošiamuosius statinio rekonstrukcijos darbus turėjo užbaigti iki 2002-06-01 ir užbaigus paruošiamuosius darbus turėjo būti gautas leidimas statinio rekonstrukcijos darbams, tačiau iki 2002-07-10 statinio rekonstrukcijos leidimas nebuvo gautas ir rekonstrukcijos darbai nebuvo pradėti vykdyti. Rašte taip pat nurodoma, kad Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija išnagrinėjo UAB „Patria Domi“ pateiktą informaciją apie atliktus darbus objekte ( - ), ir nusprendė pratęsti terminą paruošiamiesiems darbams atlikti iki 2002-09-01. Rašte ieškovei buvo nurodyta, kad norint rengti sprendimą dėl paruošiamųjų darbų atlikimo termino pratęsimo, ieškovė nedelsiant turi pateikti išsamią informaciją apie atliktus darbus ir nurodyti priežastis dėl ko paruošiamieji darbai nebuvo baigti iki 2002-06-01. Ieškovė, atsakydama į minėtą raštą nurodė, kad ji negali užbaigti paruošiamųjų darbų, nes Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius nėra išdavęs pakeistų paminklotvarkos sąlygų objekte, esančiame ( - ). Tačiau apeliantė į bylą pateikė įrodymus, kad dar 1997 m. buvo parengtos paminklotvarkos sąlygos ginčo statiniui, kurios pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, galiojo 3 metus (iki 2000 m.). Šiuo atveju ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių gavusi minėtas paminklotvarkos sąlygas nepradėjo vykdyti pastato atkūrimo darbų. Pažymėtina, kad 2002-01-23 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio rašte adresuotame ieškovei buvo nurodyta, kad rengiant pastato ( - ), atkūrimo projektą, privaloma vadovautis sklypo ir pastato ( - ) pamiklotvarkos sąlygomis (1997 m.), kurias parengė IV kat. architektė restauratorė A. S.. Be to, 1997 m. paminklotvarkos sąlygų galiojimas buvo pratęstas, o naujos paminklotvarkos sąlygos buvo išduotos 2002-05-23. Taigi, ieškovei tinkamai ir laiku buvo išduotos paminklotvarkos sąlygos, ieškovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė.

11744.

118Pažymėtina, kad 2002-07-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrius rašte adresuotame ieškovei nurodė nedelsiant pateikti išsamią informaciją apie atliktus darbus ir nurodyti priežastis, dėl ko paruošiamieji darbai nebuvo baigti iki 2002-06-01, tačiau ieškovė nenurodė dėl kokių priežasčių paruošiamieji darbai nebuvo baigti. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokių darbų atlikimo faktą, jų pobūdį ir pan., nors tokius įrodymus pateikti ieškovei buvo suteikta galimybė.

11945.

120Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad tik 2002-12-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija protokolu Nr. 56 nurodė, kad suteikia ieškovei leidimą statinio paruošiamiesiems darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, 2003-01-03 savivaldybė ieškovei išdavė leidimą iki 2003-03-01 atlikti ( - ), rekonstrukcijos paruošiamuosius darbus. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad statinio rekonstrukcijos paruošiamųjų darbų nebuvo galima pradėti tiek dėl sklypo viduryje buvusios elektros transfomatorinės pastotės, tiek dėl to, kad 2003-01-29 Kultūros vertybių apsaugos departamento Architektūros ir urbanistikos taryba posėdyje Nr. 16 patvirtino išvadą, kad norint vykdyti tolimesnius projektavimo ir statybos darbus yra būtinas teritorijos detalusis planas. Atitinkamai buvo nukeltas rekonstrukcijos paruošiamųjų darbų atlikimo terminas, o rengti teritorijos ( - ) detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 01A-41-77 nutarė tik 2003-09-03.

12146.

122Ieškovė byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ir teiktuose paaiškinimuose užsitęsusią darbų (įskaitant ir paruošiamųjų darbų) pradžią taip pat motyvavo tuo, kad sudarant ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, sklypas nebuvo tinkamai suformuotas, nebuvo aiškios jo ribos, lyginant su kaimyniniais sklypais, priklausančiais Vilniaus Arkivyskupijos kurijai ir S. Neries gimnazijai, nebuvo atlikti jo kadastriniai matavimai, nepakeista tikslinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, sklypo viduryje buvo minėta transformatorinė pastotė, todėl sklypo nuomos sutarties galiojimo metu ieškovė savo lėšomis atliko ( - ) detaliojo plano projektavimo darbus, organizavo ir derino inžinerinių tinklų iškėlimo projektą sklype ( - ), bei jo vykdymą, taip pat buvo sutikslintos žemės sklypo ribos ir plotas, buvo išspręsti nesutarimai su kaimyninių sklypų savininkais – Vilniaus Arkivyskupijos kurija ir S. Neries gimnazija, buvo atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai ir suteiktas unikalus kadastrinis numeris, pakeista tikslinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, tikslu vykdyti tolimesnius projektavimo ir statybos darbus. Kliūtį darbus atlikti pagal statinio nuomos sutartyje numatytus terminus pripažino ir pati savivaldybė, 2007-07-25 rašte Nr. A51-14192-(3.6-PA-4) pati nurodžiusi, kad kol nėra įgyvendinti teritorijos ( - ) detaliojo plano sprendiniai, kuriais pakeisti sklypo, esančio ( - ), duomenys, nėra teisinio pagrindo išduoti leidimą statybai ir UAB „Patria Domi“ negali įvykdyti savo įsipareigojimų.

12347.

124Nors detaliojo plano rengimo, tvirtinimo ir derinimo terminai užtruko ilgiau kaip dvejus metus (detaliojo plano sprendiniai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-596 buvo patvirtinti tik 2005-04-15) ir dėl to statinio nuomos sutarties įvykdymo terminas prailgo, tačiau byloje nėra duomenų, kodėl leidimas statinio paruošiamiesiems darbams atlikti buvo gautas tik 2002-12-19. Nepaisant to, ieškovė nepateikė duomenų, kad laikotarpiu nuo 1999-07-23 iki 2002-12-19 (2,5 metų) iš viso buvo atliekami / vykdomi kokie nors paruošiamieji rekonstrukcijos darbai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad iki 2002-06-19 realiai ieškovės atliko kokius nors veiksmus / paruošiamuosius darbus, susijusius su rekonstrukcijos darbų planavimu ir vykdymu. Byloje paneigtos aplinkybės ir neva dėl apeliantės kaltės nukelto darbų (įskaitant ir paruošiamųjų) pradžios termino, kadangi ieškovė neįrodė aplinkybės, jog jai nebuvo išduotos paminklotvarkos sąlygos.

12548.

126Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo statinio atstatymo / rekonstrukcijos darbai buvo pradėti iki 2002-06-19, taip pat kad jų vėlesnę pradžią sąlygojo apeliantės veiksmai (neveikimas), todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įgijo teisę į statinio pagerinimo išlaidų atlyginimą. Dėl bylos procesinės baigties

12749.

128Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįgijo teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą, kadangi nepagrindė ieškinyje dėstomų aplinkybių ir nepradėjo statinio atkūrimo / rekonstrukcijos darbų (įskaitant ir paruošiamuosius darbus) iki 2002-06-19. Nepradėjus minėtų darbų iki 2002-06-19 – nebeliko teisinio pagrindo ieškovei, kaip savivaldybės turto nuomininkei, teisės reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs ir nenustatęs aplinkybių dėl ieškovės vykdytų rekonstrukcijos darbų pradžios bei priežasčių, lėmusių vėlesnę nei statinio nuomos sutartyje numatytą darbų pradžią, teisiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įgijo teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, suklydo, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės BUAB „Patria Domi“ ieškinio dalis dėl statinio pagerinimo išlaidų priteisimo atmetama, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12950.

130Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeistinas ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir nauju sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, ieškovės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei pirmosios, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepaskirstytinos.

131Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

132Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ ieškinio dalį dėl statinio pagerinimo išlaidų priteisimo atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė BUAB „Patria Domi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad su atsakove Vilniaus miesto savivaldybe 1999-07-23... 10. 3.... 11. Statinio nuomos sutartis kelis kartus buvo keista pratęsiant rekonstrukcijos... 12. 4.... 13. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, kuriame buvo statinys, priklausė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų... 16. 6.... 17. Duomenys (ribos, naudojimo pobūdis ir būdas, urbanistiniai –... 18. 7.... 19. Ieškovė atliko rekonstrukciją (atstatymo darbus) 2 objektams, kuriuos... 20. 8.... 21. Ieškovė taip pat atliko valstybinės žemės sklypo pagerinimus, t. y.... 22. 9.... 23. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį... 24. 10.... 25. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė NŽT atsiliepimu į ieškinį prašė... 26. 11.... 27. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 sprendimu ieškinį atmetė.... 28. 12.... 29. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės... 30. II.... 31. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. 13.... 33. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies... 34. 14.... 35. Teismas nustatė, kad 1999-07-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr.... 36. 15.... 37. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2012-10-30 kreipėsi su... 38. 16.... 39. Teismas pažymėjo, kad taip pat NŽT 2013-10-30 įsakymu buvo nutraukta... 40. 17.... 41. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad statinio nuomos sutarties sudarymo... 42. 18.... 43. Teismas nurodė, kad VSTVNDJĮ įsigaliojo 2002-06-02. Statinio nuomos sutartis... 44. 19.... 45. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės pozicija, jog 2014-03-25 priimti... 46. 20.... 47. Įvertinęs papildomus statinio nuomos sutarties susitarimus dėl galimo... 48. 21.... 49. Teismas pabrėžė, kad nepaisant to, jog įvyko statinio nuomos sutarties 17... 50. 22.... 51. Teismas nurodė, kad 2014-10-01 įsigaliojus Privatizavimo įstatymo... 52. 23.... 53. Reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo ir palūkanų priteisimo iš atsakovės... 54. III.... 55. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 56. 24.... 57. Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 58. 24.1.... 59. Iš statinio nuomos sutarties 17 punkto matyti, kad esminė sąlyga,... 60. 24.2.... 61. Teismas neanalizavo to, kad įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą... 62. 24.3.... 63. Ginčui spręsti aktuali statinio remonto darbų atlikimo metu galiojusi... 64. 24.4.... 65. Prašoma atlyginti suma nepagrįsta. Ieškovė nepateikė patalpų vertės... 66. 25.... 67. Atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą... 68. 25.1.... 69. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, statinio nuomos sutarties 17 punkto... 70. 25.2.... 71. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas atlyginti nuomininkui padarytų... 72. 25.3.... 73. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kuriame tinkamai... 74. 25.4.... 75. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nutartyje, priimtoje... 76. 26.... 77. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendžiant... 78. IV.... 79. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo nutarčių esmė... 80. 27.... 81. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės Vilniaus miesto... 82. 28.... 83. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad esminė... 84. 29.... 85. Pasisakydamas dėl Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies ir CK 6.501... 86. 30.... 87. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Privatizavimo įstatymo 10... 88. 31.... 89. Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, kad Privatizavimo įstatymo... 90. 32.... 91. Pasisakydama dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija... 92. 33.... 93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės Vilniaus miesto... 94. 34.... 95. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos... 96. Teisėjų kolegija... 97. V.... 98. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 99. 35.... 100. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos... 101. 36.... 102. Nagrinėjamu atveju apeliantė į bylą pateikė paaiškinimus ir juose... 103. 37.... 104. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovės Vilniaus miesto... 105. 38.... 106. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-29 nutartį, bylą... 107. 39.... 108. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 109. 40.... 110. Statinio nuomos sutarties sudarymo metu (1999-07-23) galioję įstatymai... 111. 41.... 112. Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas ieškovės teisei į pagerinimo... 113. 42.... 114. Byloje nustatyta, kad ieškovė su apeliante Vilniaus miesto savivaldybe... 115. 43.... 116. Pažymėtina, kad viena vertus, ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad... 117. 44.... 118. Pažymėtina, kad 2002-07-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 119. 45.... 120. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad tik 2002-12-17 Vilniaus miesto... 121. 46.... 122. Ieškovė byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose ir teiktuose... 123. 47.... 124. Nors detaliojo plano rengimo, tvirtinimo ir derinimo terminai užtruko ilgiau... 125. 48.... 126. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo... 127. 49.... 128. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįgijo... 129. 50.... 130. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują... 131. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 132. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria...