Byla 2S-2027-658/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00127

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-19903-747/2016 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00127.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje.
    2. Pareiškėjas V. J. antstoliui R. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 20 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti V. J. prašymą dėl arešto automobiliui panaikinimo areštuojant kitą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00127. Vadovaujamasis Civilinio proceso kodekso (CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, jis vieną skundo egzempliorių pateikė teismui prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi jam reikalingas automobilis, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tęsiant išieškojimą jis gali būti realizuotas taip pažeidžiant skolininko teisę į areštuojamo daikto pasirinkimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi prašymo netenkino.
    2. Teismas, atmesdamas prašymą, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai.
  1. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį. Skunde pažymėjo, kad teismui buvo nurodytos įrodymais pagrįstos aplinkybės, kurias vertinant galima padaryti išvadą, jog antstoliui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių V. J. teisės į areštuojamo daikto pasirinkimą gali būti iš esmės pažeistos, t. y. realizavus areštuotą turtą pareiškėjas prarastų nurodytą teisę, taigi palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Nustatyta, kad pareiškėjas vykdomojoje byloje Nr. 0085/16/00127 skundžia antstolio veiksmus prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 20 d. patvarkymą. Skundo reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad skundo pagrindu yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-20285-924/2016, kas patvirtina aplinkybes, kad skundas buvo pateiktas antstoliui, o šiam jo netenkinus, skundas kartu su vykdomąja byla perduotas teismui. Iš nurodytos civilinės bylos duomenų taip pat nustatyta, kad byla 2016 m. spalio 12 d. nutartimi yra išnagrinėta, skundas atmestas. Nors duomenų apie teismo nutarties įsiteisėjimą nėra, tačiau nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės aktualios ir šioje byloje.
    2. Civilinės bylos Nr. 2YT-20285-924/2016 duomenys patvirtina, kad antstolis R. B. 2016 m. sausio 27 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-85-92 priėmė jam pateiktą vykdymui išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ 2014 m. rugsėjo 15 d. Nr. (23.31-08)-320A-70956 dėl 14 940,20 Lt (tai atitinka 4 306,14 Eur) mokestinės nepriemokos iš skolininko V. J.. Vykdant vykdomąjį dokumentą, 2016 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. 0085/16/00127 apribota disponavimo teisė transporto priemonei „MERCEDES BENZ, CLASSE E“, valst. Nr. ( - ) Pareiškėjas 2016 m. birželio 29 d. prašymu prašė panaikinti areštą automobiliui ir vietoje jo areštuoti J. G. vardu registruotą žemės sklypą. 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-3205 antstolis nurodyto prašymo netenkino. Teismas, kaip minėta, skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo areštuoti ne jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl iš tokio turto negalint vykdyti išieškojimo, skundas atmestinas.
    3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; kt.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys (skundas) tikrai negalėtų būti patenkintas.
    4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir stabdyti vykdomąją bylą. Preliminariai įvertinus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus ir civilinėje byloje Nr. 2YT-20285-924/2016 priimtos nutarties argumentus, akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas stabdyti vykdymo veiksmus negali būti laikomas pagrįstu. Vien jau tai sudarė pagrindą prašymą atmesti.
    5. Kita vertus, paduodamas skundą, kuris grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitimu, pareiškėjas akivaizdžiai siekia, kad nuo suvaržymo būtų atlaisvintas jam priklausantis turtas (automobilis), o vykdymo procese būtų areštuotas jam nei asmeninės, nei bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
    6. Pažymėtina, kad vykdymo procesas į orientuotas į išieškojimą iš skolininko, o ne iš kitų asmenų turto (CPK 624 straipsnio antrosios dalies 1 punktas; 664 straipsnis). Todėl būtent skolininko turtas areštuojamas ir įkainuojamas, kad būtų galima jį realizuoti (CPK 675 straipsnio 1-2 dalys, 691 straipsnio 1 dalis).
    7. Todėl akivaizdu, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės pažeisti teisėti išieškotojo lūkesčiai tiek dėl operatyvaus išieškojimo vykdomojoje byloje, tiek galimybės aplamai gauti išieškomą sumą.
    8. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

8atskirąjį skundą atmesti.

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai