Byla 2A-303/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-802-661/2011 pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2010 metų balandžio 13d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. (1.35)7R-3122, kuriuo atsisakyta atlyginti ne teismo tvarka turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir iš Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti ieškovui 2 366 300 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 28 d. 18 val. 30 min. jis buvo sulaikytas ir uždarytas į Rokiškio policijos komisariato areštinę. Ieškovui 2006 metų lapkričio 29 d. buvo pateikti įtarimai pagal BK 265 str. 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0587-06. Iš areštinės ieškovas buvo paleistas 2006 metų lapkričio 29 d. 15 val. Rokiškio raj. apylinkės prokuroro 2006 m. lapkričio 29 d. nutarimu ieškovui buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Rokiškio raj. apylinkės prokuroro 2007 m. sausio 3 d. nutarimu kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas ieškovui buvo panaikinta. Rokiškio raj. apylinkės prokuroras 2007 m. kovo 27 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Dėl šių veiksmų ieškovas patyrė pažeminimą – buvo sumenkinta jo kaip direktoriaus dalykinė reputacija. Duomenys apie jo sulaikymą buvo paskleisti visuomenės informavimo priemonėse. Kiti ūkio subjektai pradėjo juo nepasitikėti, o bankai su ieškovu visiškai atsisakė bendrauti. 2007 metų rugsėjo 4 d. raštu Nr. 01-302460 ieškovas buvo informuotas UAB „Hansa lizingas“, kad vienašališkai nutraukiamos lizingo sutarys ir paimama devyni vienetai žemės ūkio technikos. Tai atsitiko dėl to, kad bankai visiškai atsisakė teikti paskolas (duomenys neskelbtini) žemė ūkio bendrovei. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 23 663 vienetų 2 366 300 Lt vertės bendrovės pajų. 2010 sausio 21 d. Panevėžio apygardos teismas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovo turimi bendrovės pajai tapo beverčiais. Dėl neteisėto sulaikymo ir kitų kardomųjų priemonių ieškovas patyrė 2 366 300 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturinės žalos. Baudžiamoji byla Nr. 1-61-128/07 , kaip nepagrįstai pradėta buvo nutraukta, o kaltinamasis šioje byloje E. B. išteisintas. 2010 m. balandžio 13 d. raštu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisakė atlyginti ne teismo tvarka ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios neteisėtų veiksmų, nurodydama, kad ieškovui jokia žala nepadaryta. Su tokia išvada ieškovas nesutiko.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Rokiškio raj. PK KP Organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyrio tyrėjas tikrindamas informaciją apie neteisėtai auginamas kanapes, nuvyko į lauką, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad apie 3-5 ha plote, nuomojamame (duomenys neskelbtini) Ž.Ū.B., pažeidžiant nustatytą tvarką, auginamos kanapės. Ieškovas – (duomenys neskelbtini) Ž.Ū.B. direktorius, 2006 m. lapkričio 28 d. 18 val. 30 min. buvo sulaikytas ir uždarytas į Rokiškio policijos komisariato areštinę. Ieškovui 2006 metų lapkričio 29 d. buvo pateikti įtarimai pagal BK 265 str. l d. (neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas) baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0587-06. Iš areštinės ieškovas buvo paleistas 2006 metų lapkričio 29 d. 15 val. Rokiškio raj. apylinkės prokuroro 2006 m. lapkričio 29 d. nutarimu ieškovui buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Rokiškio raj. apylinkės prokuroro 2007 m. sausio 3 d. nutarimu kardomoji priemonė dokumentų paėmimas ieškovui buvo panaikinta. Rokiškio raj. apylinkės prokuroras 2007 m. kovo 27 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-206-280/2011 nutarta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, įmonės kodas 173113854, iškelti bankroto bylą. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, visų pirma reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks procesinis sprendimas nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kardomųjų priemonių pritaikymas buvo neteisėti ab initio. Teismo teigimu, šioje byloje nėra nustatyta jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, tokiu atveju, laikinas sulaikymas ir kitos ieškovui paskirtos kardomosios priemonės buvo teisėtos. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti argumentai susiję su turtinės žalos priteisimu dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei yra nepagrįsti jokiais įrodymais, ieškovas buvo teisėtai laikinai sulaikytas ne visą parą, todėl jo verslui tai neturėjo jokios įtakos. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, kaip atsakovo veiksmai sukėlė jam turtinę žalą bei sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovas šioje byloje neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp bankroto bylos iškėlimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovo nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.272 str.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas R. O. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, kad dėl neteisėto sulaikymo ir patalpinimo į areštinę ieškovas patyrė didelius nepatogumus – išgąstį, baimę, pažeminimą, gėdą prieš bendrovės darbuotojus. Dėl to, kad buvo daromos kratos ieškovo namuose, buvo išgąsdinta mažametė ieškovo dukra. Šeimoje prasidėjo nesutarimai, iširo santuoka. Ieškovo vyresni vaikai mokykloje buvo įžeidinėjami, vadinami narkomanais, dėl to namuose verkdavo, kas sukeldavo ieškovui nemalonius išgyvenimus. Visuomenės informavimo priemonėse buvo skleidžiama policijos darbuotojų pateikta informacija apie ieškovą, kaip (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės direktorių, dalyvaujantį nusikalstamoje grupuotėje. Esant paskleistai su policijos darbuotojų pagalba neigiamai informacijai, ieškovas susidūrė su didelėmis problemomis, nes visi trąšų, sėklų, kuro pardavėjai neparduodavo prekių be išankstinio apmokėjimo. Bendrovės veikla buvo galutinai sužlugdyta. Dėl šių aplinkybių teismas visiškai nepasisakė. Baudžiamoji byla, kurioje ieškovui buvo taikytos kardomosios priemonės buvo nutraukta išteisinus kaltinamąjį. Tuo iš esmės buvo pripažinta, kad baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovą buvo atliekamas nepagrįstai ir neteisėtai.

9Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia vien moraliniais argumentais, susijusiais su patirtais išgyvenimais, ir nurodo iš esmės vienintelį teisinį argumentą, kad baudžiamoji byla buvo nutraukta, todėl visas baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas nepagrįstai ir neteisėtai. Tačiau šis argumentas nėra pagrįstas ir neatitinka suformuotos teismų praktikos, pagal kurią išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti. Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Nei vienas iš ieškovo nurodomų procesinių veiksmų (ikiteisminio tyrimo pradėjimas, sulaikymas, kratos) nebuvo pripažintas neteisėtu, todėl nėra pagrindo atlyginti dėl jų galimai kilusią žalą.

11Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, tiriant ir vertinant įrodymus bei konstatuojant teisiškai reikšmingus faktus dėl materialinės teisės normų taikymo ginčo santykiams šioje byloje. Apeliantas nepateikė teisinių argumentų, kuriais galima būtų paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas.

12IV. Apeliacinio teismo argumentai

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, klausimas.

16CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

17CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Tačiau CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

18Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).

19Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus klausimą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008, ir kt.).

20Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

21Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas policijos pareigūno 2006 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad tikrinant informaciją buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nuomojamame apie 3-5 ha plote, pažeidžiant nustatytą tvarką, neteisėtai yra auginamos ir pjaunamos kanapės, pagrindu (t. 1, b. l. 2). Šis procesinis dokumentas buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas), ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusią BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios proceso teisės normos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir/ar prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdami į 2006 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindo buvimas nepaneigtas ir nutarimu, kuriuo baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta (t. 1, b. l. 179-180). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės direktoriumi buvo būtent ieškovas, baudžiamasis persekiojimas buvo pagrįstai pradėtas jo atžvilgiu.

22Turint duomenų apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, ar teisėtai ieškovui buvo skirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas, nustatytas BPK. Kardomosios priemonės paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.). BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2006 m. lapkričio 28 d. 18 val. 30 min. buvo sulaikytas ir uždarytas į Rokiškio rajono policijos komisariato areštinę (t. 1, b. l. 150-151). Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės direktorius, kurios nuomojamame žemės sklype buvo auginamos kanapės, be to, šios bendrovės technika kanapės buvo kuliamos bei sandėliuojamos bendrovei priklausančiose patalpose. Taigi, sprendimui laikinai sulaikyti ieškovą turėjo įtakos jam pareikštų įtarimų pobūdis ir jo einamos pareigos. Ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės direktorius, todėl buvo atsakingas už bendrovės vykdomą veiklą, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nesulaikytas jis trukdys tyrimui, gali įtakoti liudytojus ar pan. Ieškovo sulaikymo protokole buvo nurodyta, kad yra pagrindo manyti, jog įtariamasis gali trukdyti procesui (t. 1, b. l. 150). Vienas iš kardomųjų priemonių skyrimo tikslų yra siekimas užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą (BPK 119 str.), sulaikymas taip pat gali būti skiriamas tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 140 str. 2 d. 1 p.). Ieškovas iš sulaikymo buvo paleistas 2006 m. lapkričio 29 d. 15 val. (t. 1, b. l. 163), ikiteisminio tyrimo pareigūnui nutarus, kad nėra būtinumo taikyti kardomąją priemonę suėmimą. 2006 m. lapkričio 29 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 14). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo laikinas sulaikymas buvo vykdomas laikantis įstatymo reikalavimų, buvo būtinas ir pagrįstas. Prokuroras 2006 m. lapkričio 29 d. nutarė, jog yra pagrindas ieškovui taikyti švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (piliečio paso) paėmimą (t. 1, b. l. 160-162). Ieškovo prašymu, prokuroras 2007 m. sausio 3 d. nutarimu panaikino ieškovui taikytą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00587-06 dėl neteisėto kanapių auginimo nutrauktas Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. kovo 27 d. nutarimu, konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

24Kaip minėta, kad baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo atlikti byloje veiksmai, tarp jų – ir kardomųjų priemonių skyrimas ieškovui, buvo neteisėti. Ieškovui suėmimas buvo taikytas nepilnai vieną parą, o kitos ieškovui taikytos švelniausios BPK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, taip pat taikytos gana trumpai. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytas keturis mėnesius, o dokumentų paėmimas - vieną mėnesį ir keturias dienas, ir panaikintas ieškovo prašymu. Dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo kita kardomąja priemone ieškovas į ikiteisminio tyrimo pareigūnus nesikreipė. Pagal bylos medžiagą nėra duomenų, kad ieškovas būtų patyręs realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių ar dėl dokumentų paėmimo būtų trikdoma ieškovo vadovaujamos bendrovės veikla. Kaip minėta, dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo panaikinimo, ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus tik po mėnesio, ir jo prašymas buvo patenkintas. Byloje nėra duomenų, kad iki tol ieškovas būtų kreipęsis dėl minėtos jam taikytos kardomosios priemonės pakeitimo ar panaikinimo. Dėl to darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu jis turėjo realią galimybę dalyvauti bendrovės veikloje ir tam nekliudė jam paskirtos kardomosios priemonės. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nėra pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės bankroto priežastis (bankroto byla (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei iškelta tik 2010 m. sausio 21 d.) – ikiteisminio tyrimo metu ieškovui taikytos kardomosios priemonės.

25Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veiksmų nebuvimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigti ieškovo argumentai, kad jis dėl pradėto ikiteisminio tyrimo bei jam taikytų kardomųjų priemonių patyrė didelius nepatogumus, nemalonius išgyvenimus (išgąstį, baimę, pažeminimą, gėdą), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisti veiksmai, t. y. nenustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėta veika, todėl valstybei neatsiranda pareiga atlyginti ieškovo nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.272 str.).

26Remdamasi nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimus priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio išvadų bei motyvų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2010... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas R. O. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 9. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į... 11. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į... 12. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už... 16. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 17. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 18. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo... 19. Sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų... 20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas policijos... 22. Turint duomenų apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti,... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2006 m. lapkričio 28 d. 18 val. 30... 24. Kaip minėta, kad baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia, kad... 25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Remdamasi nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 28. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti...