Byla 2-1094-516/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CManagement“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1264-467/2015 pagal ieškovų A. P. ir K. P. ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ineturas“ ir „CManagement“ (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“, T. D., uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“) dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

4Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. P. ir K. P. ieškinį atsakovėms uždarosios akcinėms bendrovės (toliau – ir UAB) „Ineturas“ ir „CManagement“ dėl nuostolių atlyginimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „CManagement“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises už 51 220,99 Eur sumą, o, minėto turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

62015 m. liepos 20 d. nutartimi teismas sumažino atsakovei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leido atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas.

7Atsakovė UAB „CManagement“ 2016 m. kovo 3 d. pateikė teismui prašymą pakeisti jai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti areštą atsakovės turtinei teisei į 7 002,73 Eur mokestinę permoką ir leisti atsakovei iš šios turtinės teisės lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas. Atsakovė nurodė, kad jos banko sąskaitoje nėra lėšų, todėl ji negali savo darbuotojams mokėti darbo užmokesčio, kitų mokėtinų mokesčių. Vienintelis atsakovės turimas turtas – minėta Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sąskaitoje esanti mokestinė permoka, kuri šiuo metu areštuota, kaip ir kitos atsakovės turtinės teisės.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

10Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atsakovės prašyme išdėstytus argumentus, sprendė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog neturi pakankamai kitų lėšų, iš kurių galėtų būti vykdomi jos aptariami įsipareigojimai. Be to, teismo vertinimu, net ir pateikus tokius įrodymus, tai iš esmės nesudarytų pagrindo mažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nes atsakovė, kaip juridinis asmuo, turi visas galimybes savo ūkine veikla užsidirbti lėšas, iš kurių tokie mokėjimai būtų atliekami, o ne siekti nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė UAB „CManagement“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti areštą atsakovės turtinei teisei į 7 002,73 Eur mokestinę permoką, nutartį nukreipiant vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad lėšų banko sąskaitose atsakovė neturi. Atsakovė tai pat neturi jokio nekilnojamojo turto, taigi daugiau jokio turto, išskyrus atsakovei grąžintiną 7 002,73 Eur mokestinę permoką, atsakovė neturi. Be to, apeliantė šiuo metu neturi jokių realių galimybių užsidirbti lėšų iš ūkinės veiklos, nes ūkinė veikla iš esmės paralyžuota dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais.
  2. Teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi pats leido atsakovei atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius bei draudimo įmokas, o dabar kliudo atsakovei tai realiai padaryti. Tokiu atveju 2015 m. liepos 20 d. nutartis netenka jokios prasmės, nes ji faktiškai neįgyvendinama. Tokia situacija nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, protingumo ir efektyvios teisminės gynybos principais. Atsakovė prašė teismo leisti atsiskaityti su darbuotojas ir mokėti mokesčius jau žinodama, kad jokio turto, išskyrus minėtą mokestinę permoką, neturi, ir tikėdamasi iš jos atlikti mokėjimus, tačiau paaiškėjo, jog antstolė jau buvo spėjusi areštuoti permoką kaip turtinę teisę.
  3. Susidariusi situacija, kai atsakovė realiai negali vykdyti 2015 m. spalio 20 d. nutarties ir pasinaudoti nutartimi suteiktomis teisėmis, yra neprotinga ir nesąžininga, o tokia laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turtinių teisių areštas – yra neproporcinga, ypatingai varžanti atsakovės veiklą, iš esmės ją žlugdanti. Atsakovė negali mokėti užmokesčio darbuotojams, socialinio draudimo įmokų, mokesčių valstybei, todėl kenčia atsakovės darbuotojai ir jų šeimos, o dėl laiku neatliktų atsiskaitymų atsakovei skaičiuojami delspinigiai. Atsakovės prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ekonomiškas, proporcingas ir teisingas, nekenkiantis būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

13Ieškovai A. P. ir K. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir pirmosios instancijos tesimo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Atsakovės teiginiai, kad ji neturi realių galimybių užsidirbti lėšų iš ūkinės veiklos, nes jos veikla iš esmės paralyžuota, atmestini. Apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos negalėjimą vykdyti veiklą, kiek ji turi darbuotojų, kokios pinigų sumos jiems pradelstos, kokią veiklą atsakovė vykdo. Kita vertus, iš atsakovės atskirojo skundo galima daryti išvadą, kad ji apskritai nebevykdo jokios veiklos ir tai tik patvirtina aplinkybę, jog būtinas šios reikalavimo teisės areštas.
  2. Ieškinio suma yra 54 260,70 Eur, tai objektyviai didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes pati atsakovė patvirtino, kad neturi turto ir lėšų, iš kurių galėtų vykdyti veiklą, gauti pajamų ir atsiskaityti su ieškovais. Vadinasi, ieškinio suma atsakovei yra didelė, o atsakovės nesąžiningumą ir papildomą teismo sprendimo neįvykdymo riziką patvirtina ir tai, kad atsakovė, pastačiusi daugiabutį gyvenamąjį namą, nebeturi turto užtikrinti savo garantinių įsipareigojimų vykdymo. Taigi, patenkinus ieškinį, išieškojimas gali būti nukreiptas tik į 7 002,73 Eur atsakovės turtinę teisę, todėl atskirojo skundo tenkinimas iš esmės apribotų ieškovų interesus.
  3. Atsakovė klaidingai suvokia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties tikslus. Teismas minėta nutartimi leido iš areštuotų lėšų atsakovei atlikti atitinkamus mokėjimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovei yra suteikiama teisė disponuoti ir atlikti mokėjimus iš 7 002,73 Eur mokestinės permokos, kuri laikytina turtine teise. Atsakovė nepateikė jokių svarių garantijų, kad leidimas atlikti jai mokėjimus iš mokestinės permokos nepakenks būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

17Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014;kt.).

18Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytą areštą atsakovės turtinei teisei į 7 002,73 Eur mokestinę permoką, leidžiant apeliantei iš šios sumos mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas netenkinti tokio atsakovės prašymo prieštarauja 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas leido atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir (ar) savivaldybei bei socialinio draudimo įmokas, tikslui, pažeidžia proporcingumo principą.

19Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės išdėstyta pozicija nesutinka.

20Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė, teigdama, kad nebegali vykdyti veiklos dėl darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjimo ir tuo pagrindu reikalaudama arešto, pritaikyto ginčo turtinei teisei panaikinimo, nepateikė į bylą jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių veiklos nevykdymo ir (ar) negalėjimo ją vykdyti būtent dėl atsakovės nurodomų priežasčių faktą, darbuotojų įmonėje skaičių, jiems pradelstas mokėti sumas bei terminą ir pan.

21Kita vertus, pati atsakovė savo atskirajame skunde faktiškai pripažino, kad ji apskritai be ginčo turtinės teisės į mokestinę permoką ne tik neturi daugiau jokio turto – nei piniginių lėšų (iš kurių leista mokėti darbo užmokestį ir kitas mokestines prievoles), nei nekilnojamojo turto, bet ir nevykdo veiklos, iš kurios gautų pajamas. Taigi, atsakovė faktiškai pripažino savo blogą turtinę padėtį ir atitinkamai aplinkybę, kad ieškinio suma (54 260,70 Eur) apeliantei yra didelė. Tai savo ruožtu reiškia, kad panaikinus areštą ginčo turtinei teisei, ieškovų viso reikalavimo tinkamas įvykdymas nebebūtų užtikrintas, kai tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovei sumokėjus darbo užmokesčius darbuotojams (kurių skaičius ir pradelstų jiems mokėjimų dydis teismui net nėra žinomas), ji tęstų veiklą ir tuo labiau uždirbtų pajamas iš tos veiklos.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo turtinės teisės arešto panaikinimas, kai atsakovė pati pareiškia nebeturinti jokio kito turto ir byloje nesant įrodymų, leidžiančių tikėtinai konstatuoti, kad ji sugebės artimiausiu metu įgyti (užsidirbti) turtą, kurio užtektų ieškovų reikalavimams patenkinti, kai ieškinio suma yra net 54 260,70 Eur, prieštarautų Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių tikslui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje ne formalų, o realų ir tinkamą įvykdymą, užtikrinti jo privalomumą.

23Pažymėtina ir tai, kad atsakovės akcentuojama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartis negali būti interpretuojama ir (ar) įgyvendinama taip, jog būtų visiškai paneigtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumas, todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovei tik deklaratyviai, nepateikiant jokių įrodymų, teigiant, kad jos prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas (arešto turtinei teisei panaikinimas ir leidimas atsakovei naudotis mokestinės permokos suma) nekenkia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tačiau tuo pačiu, kaip minėta, bendrovei pačiai patvirtinus veiklos nevykdymą ir kitokio turto neturėjimą, pritaikyto arešto panaikinimas akivaizdžiai pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, pirmiau teismų praktikoje aptartus teisingumo, proporcingumo principus.

24Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones... 4. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. P. ir... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi taikė... 6. 2015 m. liepos 20 d. nutartimi teismas sumažino atsakovei taikomų laikinųjų... 7. Atsakovė UAB „CManagement“ 2016 m. kovo 3 d. pateikė teismui prašymą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl... 10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atsakovės prašyme išdėstytus... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovė UAB „CManagement“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 13. Ieškovai A. P. ir K. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinosios... 18. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 19. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės išdėstyta pozicija nesutinka.... 20. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ieškovai atsiliepime į atskirąjį... 21. Kita vertus, pati atsakovė savo atskirajame skunde faktiškai pripažino, kad... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo turtinės teisės arešto... 23. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės akcentuojama Vilniaus apygardos teismo 2015... 24. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą....