Byla 2-1472/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Archikadas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šventaragio slėnis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4609-653/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šventaragio slėnis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Archikadas“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Šventaragio slėnis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Archikadas“ 546 233,49 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, jo nesant – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kasoje, pas trečiuosius asmenis 546 233,49 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tapti neįmanomas, nes ieškinio suma didelė ir gali būti bandoma išvengti prievolių ieškovui įvykdymo, perleidžiant atsakovui priklausantį turtą. Be to, iš UAB „Archikadas“ 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo veikla tiek 2011 metais, tiek 2012 metais buvo nuostolinga, o bylos nagrinėjimo metu atsakovo finansinė situacija gali dar pablogėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies: areštavo 546 233,49 Lt vertės atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis; nesant ar nepakakus nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar turtinių teisių, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.

8Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareikštų reikalavimų suma (546 233,49 Lt) laikytina pakankamai didele ir juridiniam asmeniui bei padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, kaip matyti iš pateiktos UAB „Archikadas“ 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovo veikla 2011 ir 2012 metais buvo nuostolinga. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas pajėgs įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, be to, didelė ieškinio suma savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

9Teismas taip pat pažymėjo, kad uždraudus atsakovui išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsakovas galėtų bankrutuoti, o tai nebūtų naudinga ir pačiam ieškovui, nes žymiai pasunkėtų jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybės, todėl ieškovo prašymas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu, netenkintinas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas UAB „Archikadas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas teigdamas, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso du nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė dvigubai viršija ieškovo pareikšto ieškinio sumą, todėl teiginys, kad iškiltų kliūčių įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, yra visiškai nepagrįstas. Be to, ieškovas yra sulaikęs mokėjimą atsakovui 280 989,20 Lt sumai, taigi ieškovas jau turi pareikšto ieškinio įvykdymo užtikrinimą 280 989,20 Lt sumai. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas 546 233,49 Lt sumai yra šiurkštus ekonomiškumo principo pažeidimas, sukeliantis atsakovui negatyvius padarinius.
  2. Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą. Teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir atsakovo finansines galimybes.
  3. Teismas daro išankstinę išvadą, kad ieškovo ieškinys bus patenkintas. Iš skundžiamos nutarties aiškiai matyti, kad teismas tapatina projektavimo bendrovę UAB „Archikadas“ su statybos darbus atlikusia UAB „Naresta“, kurią parinko pats ieškovas. Būtent UAB „Naresta“ vykdė statybos darbus ir būtent ši bendrovė savavališkai, pažeisdama taikytinus teisės aktus, vykdo statybos darbus. Rangovo atsakomybė bandoma perkelti projektuotojui. Ieškovas teismui pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

12Ieškovas UAB „Šventaragio slėnis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovas, teigdamas, kad jo turimo turto vertė yra pakankama UAB „Šventaragio slėnis“ ieškinio reikalavimams užtikrinti, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, nekilnojamasis turtas civilinės bylos nagrinėjimo eigoje gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašus abu atsakovo nekilnojamojo turto vienetai yra įkeisti bei areštuoti, bendra jų vidutinė rinkos vertė sudaro 387 000 Lt. Pagal Atsakovo 2014 m. sausio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2013 metais atsakovas dirbo nuostolingai, taigi teismo išvada apie blogą atsakovo finansinę būklę yra teisinga. Be to, ilgalaikio turto atsakovas turi už 562 293 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 888 907 Lt. Pagal Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašą yra įregistruota 10 (dešimt) UAB „Archikadas“ turto arešto aktų. Be to, atsakovas yra skolininkas 23 vykdomosiose bylose. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bylos nagrinėjimo eigoje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
  2. Atsakovo teismui pateiktoje skolų įmonei apskaitos kortelėje nurodytas „likutis pabaigai“ sudaro 28 960,79 Lt. Tai liudija, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas yra sulaikęs 280 989,20 Lt sumą, neatitinka paties atsakovo teismui teikiamų duomenų. Ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu pagal 2008 m. sausio 3 d. sutartį, jokie sulaikyti mokėjimai neegzistuoja.
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – nenagrinėjant ir nesprendžiant ieškinio pagrįstumo, užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo įvertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro galimybę įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

16Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl blogos atsakovo turtinės padėties ir nurodo, kad ieškinio suma nagrinėjamoje byloje nelaikytina didele, todėl teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo principą ir teisėtus atsakovo interesus. Be to, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išankstinę išvadą, kad ieškovo ieškinys bus patenkintas.

17Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

18Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovo veikla 2011 ir 2012 metais buvo nuostolinga. Šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas. Iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo pateiktos atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ir 2013 metais atsakovas patyrė nuostolius. Be to, iš atsakovo 2014 m. sausio 20 d. balanso matyti, kad jo materialus turtas sudaro 562 285 Lt, o didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovas turi 888 907 Lt trumpalaikių įsipareigojimų ir per vienerius metus mokėtinų sumų.

19Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jo turimo nekilnojamojo turto vertė yra dvigubai didesnė nei ieškinio reikalavimų suma, tačiau šiam argumentui patvirtinti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Iš ieškovo pateiktų įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktuose įrodymuose esanti informacija yra gauta iš viešojo registro, o teismas bet kokiu atveju pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį gali tokiais duomenimis naudotis, matyti, jog atsakovui yra įregistruoti 9 turto areštai (10-as turto areštas yra ieškovo naudai), mažiausiai 4 skirtingų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Pagal apeliacinės instancijos teismo patikrintus naujesnius Turto arešto aktų registro duomenis, atsakovui iš viso įregistruota 11 turto arešto aktų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui yra įregistruota hipoteka, o nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bendrai sudaro 387 000 Lt (vidutinė rinkos vertės nustatymo data vienam objektui – 2011 m. rugsėjo 22 d., o antram – 2014 m. kovo 31 d.).

20Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateikto rašytinio įrodymo (skolų įmonei nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2014 m. birželio 3 d. apskaitos kortelės Nr. 300084300), kurį apeliacinės instancijos teismas taip pat priima, nes atsakovas neturėjo galimybės šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, matyti, kad kliento UAB „Šventaragio slėnis“ skolų likutis pabaigai sudaro 28 960,79 Lt, o jokių kitų įrodymų, kad ieškovas iš tikrųjų sulaikė mokėjimą atsakovui 280 989,20 Lt sumai, atsakovas nepateikė.

21Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau, kaip teisingai nurodė ir atsakovas, ši prezumpcija nėra absoliuti ir gali būti paneigta, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansinę padėtį.

22Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinio, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė ir ji padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Faktinių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera ir konkrečioje situacijoje egzistuoja grėsmės, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, atsiradimo tikimybė. Priešingų duomenų atsakovas teismui nepateikė, nors jis turėjo galimybę tai padaryti, pateikdamas įrodymus kartu su atskiruoju skundu.

23Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo principą, kadangi laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi pritaikytos neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, o kaip minėta, atsakovas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai nepasunkės ir netaps neįmanomu, net ir esant blogai atsakovo turtinei padėčiai.

24Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus, teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas (ieškovas) patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Immobiliare Saffi v. Italy (GC), no. 22774/93). Turto areštas – griežta ir varžanti priemonė. Ji gali paveikti savininko teises taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms (žr., pvz., Raimondo v. Italy, 22 February 1994; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK Statyba ir Guselnikovas v. Lietuva).

25Atsakovas šioje byloje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms, t. y. atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, ir dėl to šioje byloje neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

26Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė išankstinę išvadą, kad ieškovo ieškinys bus patenkintas. Iš CPK 144 straipsnio formuluotės matyti, kad teismas yra įpareigotas įvertinti ar ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Kaip teisingai pastebėjo ir ieškovas, preliminarus ieškinio įvertinimas nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės, neturi prejudicinės galios ir pačiam pirmosios instancijos teismui (t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, galės priimti ir priešingą sprendimą – atmesti ieškinį), ir reikalingas siekiant įsitikinti, kad nėra aiškių aplinkybių, liudijančių, jog ieškovo ieškinys negalės būti patenkintas, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės pažeistų atsakovo interesus.

27Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

28Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakęs, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, neišsprendė bylos iš esmės ir nepadarė galutinės išankstinės išvados, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Savo ruožtu atsakovo argumentai, kad atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, o savavališkos statybos darbus vykdė kita įmonė ir jai turi būti taikoma atsakomybė, yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės ir todėl apeliacinės instancijos teismo nėra vertinami.

29Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Šventaragio... 5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo prašymą... 8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog... 9. Teismas taip pat pažymėjo, kad uždraudus atsakovui išmokėti darbuotojams... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas UAB „Archikadas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 12. Ieškovas UAB „Šventaragio slėnis“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada... 17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovo... 19. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jo turimo nekilnojamojo turto vertė... 20. Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateikto rašytinio įrodymo (skolų įmonei... 21. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinio, atskirojo skundo... 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad... 24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės... 25. Atsakovas šioje byloje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad dėl... 26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog... 27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas,... 28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakęs, kad nėra... 29. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 31. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą....