Byla 2A-1007/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 5 000 000 Lt žalos atlyginimo (b.l. 67-68). Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pripažino neteisėta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį dėl kratos, sulaikymo ir atvesdinimo. Ieškovo atžvilgiu prievarta atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jo sveikatai padaryta žala – įskeltas stuburo juosmens slankstelis, sukelti stiprūs skausmai, dėl ko jis porą mėnesių turėjo gydytis ambulatoriškai ir negalėjo nuvykti 2010 m. rugpjūčio 5 d. papildomai apklausai, atlikti kasdienių darbų bei tinkamai slaugyti savo sunkiai sergančios motinos, prižiūrėti nepilnamečių vaikų. Neteisėtais Kėdainių rajono policijos komisariato ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros veiksmais ieškovo sveikatai padarytą žalą privalo atlyginti atsakovas pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymą. Padarytą turtinę žalą, perkant vaistus ir gydantis, ieškovas vertina 1 000 Lt, o neturtinę žalą dėl padarytų ieškovo sveikatai kenkiančių veiksmų - neteisėtos kratos, prievartinio sulaikymo ir atvesdinimo - 19 000 Lt. Be to, nors ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu 2011 m. sausio 7 d. nutrauktas, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra nepranešė ieškovui apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, pažeisdama ieškovo teisę paduoti skundą BPK tvarka, o Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai netinkamai atliko pareigas. 2011 m. gegužės 2 d. ieškovo sulaikymo metu iš jo buvo atimti visi su baudžiamosios bylos medžiaga susiję dokumentai, kurie sugrąžinti tik 2011 m. gegužės 4 d., dėl to buvo suvaržyta ieškovo teisė į gynybą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi neteisėtai paskirtą kardomąjį kalinimą - suėmimą vienam mėnesiui Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino. Tokiais neteisėtais Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros ir Kėdainių rajono apylinkės teismo veiksmais ieškovui pakartotinai padaryta žala baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, kurią privalo atlyginti atsakovas. Dėl neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo) ieškovas susirgo dantenų liga ir neteko 7 dantų, tuo jam padaryta 41 000 Lt žala, kurią grindžia 2011 m. liepos 4 d. padaryta panoramine dantų nuotrauka ir portalo „DELFI“ straipsniu „Policininko išmušti šeši dantys valstybei kainavo 41 000 litų“. Dėl neteisėto kardomojo kalinimo - suėmimo ieškovas negalėjo dalyvauti 2011 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo posėdyje byloje Nr. 1S-568-493/2011, jame pateikti įrodymus, siekiant baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00555-09 ikiteisminio tyrimo, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, atnaujinimo. Šioje byloje jis reikalavo BPK nustatyta tvarka atlyginti jam nusikaltimais padarytą 261 222,95 Lt turtinę žalą, kas yra jo negautos pajamos dėl neteisėtų veiksmų, ir 620 000 Lt neturtinę žalą, kas yra negautos turtinės žalos atlyginimo pajamos. Iš viso dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų padaryta turtinė žala sudaro 922 247,55 Lt. Taip pat 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo reikalauja dėl negalėjimo slaugyti motinos ir jos sveikatos būklės pablogėjimo. Ieškovą neteisėtai įkalinus, jis negalėjo slaugyti motinos, kurios būklė kritiškai pablogėjo ir 2011 m. rugpjūčio 7 d. ji mirė. Dėl neteisėto pakartotinio sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) metu sukeltų nepatogumų ir pergyvenimų sunkiai sutriko paties ieškovo sveikatos būklė: jis susirgo dantenų liga, sutriko hipertensinės ligos gydymas, inkstų veikla, dėl ko ieškovas turėjo gydytis ambulatoriškai, operuotis. Neturtinė žala dėl neteisėto pakartotinio sulaikymo ir suėmimo sukeltų nepatogumų ir pergyvenimų sudaro 377 752,45 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 144-153). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju visų būtinų valstybės civilinei atsakomybei taikyti sąlygų sutapties nesama. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo atlikti procesiniai veiksmai, neteisingai aiškinant ir taikant atitinkamas BPK normas, patys savaime turtinės ar neturtinės žalos padarymo ieškovui nepatvirtina, o tokia aplinkybė, kad aukštesnės instancijos teismas nutartis dėl kratos ar kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo panaikino, nepakankama neidentifikuojamos žalos kompensavimo klausimui spręsti. Ieškovas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėto suėmimo - 5 000 000 Lt tačiau jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nei pats žalos padarymo faktas, nei jos dydis, nei priežastinis ryšis tarp nepagrįsto kratos atlikimo ir ieškovo sulaikymo su jo įvardijama žala, nepatvirtinami (CPK 177 str., 178 str.). Ieškovas tvirtina, kad suėmimo metu jam buvo sukelti skausmai, įskeltas stuburo juosmens slankstelis, tačiau ieškinyje nenurodo, kada konkrečiai, kokiu būdu ir dėl kieno veiksmų atsirado šie jo sveikatos būklės pokyčiai. Byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad juos sukėlė pareigūnų veiksmai suėmimo metu ar suėmimo faktas. Priešingai, ieškovo prašymu išreikalautoje prie bylos medžiagos jo Asmens sveikatos istorijoje yra 2010 m. gegužės 11 d. įrašas, patvirtinantis paciento (ieškovo) nusiskundimus dėl skausmų bei jo nukreipimą traumatologo konsultacijai, o pastarasis kaulų trauminių pakenkimų nenustatė. Šie įrašai, atlikti dar iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. suėmimo, liudija apie kitas galimo skausmo priežastis – chronines ligas ar ūmius susirgimus, nesietinus nei su krata, nei su sulaikymu. Be to, ieškovas 2010 m. liepos 23 d. buvo patekęs į eismo įvykį. Ir nors Tauragės ligoninėje po šio įvykio atlikus rentgenologinį tyrimą lūžių nenustatyta, iš Asmens sveikatos istorijoje esančio 2010 m. rugpjūčio 5 d. įrašo matyti, kad pablogėjusią savo sveikatos būklę ir skausmus pats ieškovas sieja su šiuo eismo įvykiu, bet ne su jo suėmimu. Aplinkybė, kad dėl neteisėto suėmimo ieškovas susirgo dantenų liga ir neteko 7 dantų, įrodinėjama 2011 m. liepos 4 d. panoramine dantų nuotrauka bei straipsnio publikacija „DELFI“ portale. Teismas sprendė, kad panoraminė nuotrauka, pateikta be odontologo komentaro, neleidžia identifikuoti nei kada, nei dėl kokių priežasčių ieškovas neteko dantų, o straipsnio publikacija „DELFI“ portale neturi jokių teisinių sąsajų su nagrinėjama byla ir net nepriskirtina prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. ). Teismas nurodė, kad ieškovas 2009 m. buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, o ją atlikdamas badavo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina paties ieškovo nusiskundimai gydytojui. Iš ieškovo Asmens sveikatos istorijos 2009 m. spalio 21 d. įrašo matyti, kad ieškovas nurodo badavęs apie penkis mėnesius įkalinimo įstaigoje, netekęs apie 40 kg svorio, dėl ko yra išsekęs. Esant tokiems faktams, teismo vertinimu, ieškovo sveikatos būklės pokyčius įtakojo ir jo paties pasirinktas elgesys.

7Teismas taip pat atmetė neparemtais įrodymais ieškovo teiginius, kad jo motinos sveikata pablogėjo būtent dėl neteisėto ieškovo sulaikymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B., mirusiai 2011 m. rugpjūčio 7 d., specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas dar 2007 m. gruodžio 12 d., jos būklė negerėjo, todėl 2010 m. lapkričio 8 d. jis buvo nustatytas neterminuotai. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad 92 metų amžiaus nuolatinės slaugos poreikį jau kelerius metus turinčio asmens sveikatos būklės pablogėjimas ir mirtis buvo sąlygoti būtent ieškovo suėmimo, trukusio laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. Be to, ieškovas savo gyvenamąja vieta nurodo adresą ( - ), o A. B. iki mirties buvusi gyvenamoji vieta - ( - ). Teismo teigimu, nėra prielaidų net ir tikėtinai išvadai susiformuoti, kad ieškovas, kaip pats tvirtina, turėdamas prižiūrėti du nepilnamečius vaikus, tuo pačiu buvo ir vienintelis asmuo, kuris nuolat slaugė motiną ir kad dėl jo suėmimo nebuvo kam ja pasirūpinti. Kita vertus, vien iš teiginių ieškinyje nėra galimybės nustatyti, ar buvo ieškovui padaryta kokia nors žala suėmimu jam negalint rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais. Ieškovas nurodo gyvenantis kartu su sutuoktine R. B., tačiau dėl kokių priežasčių vaikų motina šiuo suėmimo laikotarpiu negalėjo pasirūpinti (ar nesirūpino) jų vaikais, kas rūpinosi vaikais tuo metu, kai ieškovas buvo nuteistas ir įkalintas ilgesnį laiką, nenurodoma. Ieškovo prašymu iškviesta liudyti R. B. į teismo posėdį neatvyko.

8Teismas sprendė, kad neįrodyti ir ieškovo argumentai, susiję su teisės į teisminę gynybą suvaržymu jo suėmimo metu. Ieškovas nenurodo, kas sukliudė informuoti teismą apie neatvykimo priežastis ir pareikšti prašymą atidėti posėdį, kodėl Kauno apygardos teismui nepateikė turimų įrodymų kartu su savo skundu dėl Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria jo skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo buvo atmestas (informacinės sistemos LITEKO duomenys) ir kurie konkrečiai turimi, bet nepateikti įrodymai galėjo įtakoti kitokį Kauno apygardos teismo vertinimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. Vien tai, kad iš ieškovo suėmimo metu buvo paimti asmeniniai daiktai, įskaitant dokumentus, teismo vertinimu, negali būti laikomi priežastimi, dėl kurios buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes nurodyti dokumentai, jam sugrąžinti jau po dviejų dienų. Teismas atmetė kaip faktiškai nepagrįstą ieškovo argumentą, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra nepranešė apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje konstatuota, kad 2011 m. vasario 2 d. Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, apie tai pranešant A. B.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė jam padarytos turtinės arba neturtinės žalos fakto bei dydžio ar kad kokią nors žalą jam padarė buvęs paskirtas suėmimas arba krata. Vien pažeidimo fakto pripažinimą (t.y. tokių procesinių priemonių panaikinimas aukštesnės instancijos teisme), kaip asmens pažeistų teisių gynybos būdą, teismas laikė pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui. Jokių kitų aplinkybių, kurios objektyviai būtų sąlygojusios ieškovui turtinės ar neturtinės žalos padarymą nepagrįstu kratos atlikimu ar kardomosios priemonės - suėmimo skyrimu, teismas šioje byloje nenustatė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą, bylą perduoti kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinti liudytojų R. B. ir V. B. apklausą bei medicininės ekspertizės ar specialisto išvadą, apie policijos ir prokuratūros pareigūnų nusikalstamus veiksmus baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu informuoti generalinį prokurorą (b.l. 162-164). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Pažeisti CPK 6, 7, 13, 17, 21 straipsniai ir Konvencijos 6 straipsnis, nes bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K..
  2. Teismas netenkino prašymo apklausti liudytoju apelianto tėvą V. B., kuris patvirtintų apeliantui padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktus ir dydžius, kurie patirti dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo. Teismas neužtikrino šio liudytojo apklausos jo buvimo vietoje dėl liudytojo amžiaus ir sveikatos būklės (CPK 192 str.), kuris apelianto neteisėto sulaikymo metu buvo prie velionės mamos ir dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo ir nesugebėjo jos slaugyti.
  3. Teismas neužtikrino liudytojos R. B. apklausos, keisdamas teismo posėdžių datas iš 2013 m. spalio 28 d. į 2013 m. lapkričio 6 d., kad R. B. nespėtų suderinti jos pakeitimo darbe. Ši liudytoja paneigtų teismo padarytas nepagrįstas prielaidas, kad suėmimu nebuvo padaryta žala dėl negalėjimo ne tik slaugyti sunkiai sergančią mamą, bet ir rūpintis dviem nepilnamečiais moksleiviais vaikais. Apeliantas pažymėjo, kad abu tėvai turi lygias teises rūpintis ir prižiūrėti savo vaikus, todėl neteisėti sulaikymai ir suėmimai suvaržo ir atima tokią teisę bei padaro žalą ne tik tėvams, bet ir vaikams.
  4. Teismas pareikštą prašymą dėl medicininės ekspertizės arba specialisto išvados gavimo dėl padarytos žalos neteisėto suėmimo metu susirgus dantenų liga ir patekus septynių dantų atmetė, nors sprendime nustatė, jog be odontologo komentaro negalima nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių apeliantas neteko dantų. Netenkinus apelianto procesinių prašymų, priimtas neteisingas sprendimas, kuris naikintinas neatskleidus bylos esmės. Pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
  5. Sprendime pažeisti CPK 259, 268-270 straipsniai, nes nėra argumentų, kuriais būtų atmesti pateikti su ieškiniu įrodymai, pagrindžiantys turtinės ir neturtinės žalos faktą ir dydžius. Todėl neteisingas sprendimas naikintinas, o byla grąžintina kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
  6. Sprendime nurodyta, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. vykdant neteisėtą kratą ir priverstinį neteisėtą sulaikymą bei atvesdinimą, apeliantui padaryti sveikatos sužalojimai, sukelti skausmai įskeliant stuburo juosmens slankstelį, dėl kurių apeliantas gydėsi porą mėnesių. Apelianto teigimu, minėtas sužalojimas padarytas jį nuvežant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus Kėdainių rajono PK pareigūnų. Teismas nepagrįstai nustatė, kad neva 2010 m. rugpjūčio 5 d. įraše asmens ligos istorijoje minėtą sužalojimą apeliantas sieja su 2010 m. liepos 23 d. eismo įvykiu, o ne suėmimu. Be to, minėtas sužalojimas nenustatytas po eismo įvykio 2010 m. liepos 23 d. Tauragės ligoninėje, o nustatytas po neteisėto sulaikymo Jonavos rajono ligoninėje rentgenologinio tyrimo metu.
  7. Vilniaus apygardos teismas ir teisėja D. K. dengė nuo atsakomybės vieni kitus ir dėl to CPK 300 straipsnio pagrindu nepranešė generaliniam prokurorui apie nusikaltimo požymius, vykdant ikiteisminį tyrimą, kad įtakotų baudžiamosios bylos eigą ir nusikalstamą atsakovo politiką apelianto atžvilgiu.
  8. Sprendime nėra argumentų, kuriais atmetami pateikti įrodymai dėl kritinio apelianto motinos sveikatos pablogėjimo dėl negalėjimo jos prižiūrėti ir slaugyti neteisėto sulaikymo ir suėmimo metu. Teismo padarytos išvados prieštarauja pateiktiems įrodymams – medicininiams dokumentams. Apeliantas nurodo, kad iki sulaikymo jo mama buvo atvežta ir gyveno pas jį ( - ).
  9. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad 2009 m. spalio 21 d. sveikatos istorijoje yra įrašas, jog apeliantas badavo apie penkis mėnesius įkalinimo įstaigoje, neteko 40 kg svorio, yra išsekęs, neįrodo priežastinio ryšio, t.y. ar tai įtakojo 2010 m. rugpjūčio 2 d. stuburo slankstelio lūžį, ar 2011 m. gegužės 3 d. - 2011 m. gegužės 17 d. dantenų ligą ir 7 dantų netekimą. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų kreipęsis į gydytojus iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. dėl stuburo slankstelio lūžio ir iki 2011 m. gegužės 3 d. dėl dantenų ligos ir dantų netekimo.
  10. Sprendime nėra argumentų, kuriais būtų atmesti pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys apelianto sveikatos pablogėjimą ir sužalojimą dėl nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. neteisėto suėmimo metu atsiradusių inkstų akmenligės priepuolių ir dėl to atliktų operacijų.
  11. Sprendime nepagrįstai nustatyta, kad neįrodyti apelianto teisių suvaržymai į gynybą suėmimo metu, kai iš apelianto neteisėtai atimti procesiniai dokumentai, kurių negalėjo pateikti teismo posėdžio metu, kad nebūtų skirtas neteisėtas suėmimas. Dokumentai grąžinti 2011 m. gegužės 4 d. jau po to, kai priimta nutartis apeliantui skirti suėmimą vienam mėnesiui. Be to, informuoti apie neatvykimo priežastį į Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. teismo posėdį dėl neteisėto suėmimo ir prašyti atidėti teismo posėdį apeliantas galėjo tik po to, kai 2011 m. gegužės 3 d. vakare jam buvo neteisėtas paskirtas suėmimas vienam mėnesiui, ką ir padarė, tačiau jo pareiškimas išsiųstas tik 2011 m. gegužės 4 d. ir iki 2011 m. gegužės 5 d. nepasiekė Kauno apygardos teismo. Tas sąlygojo ieškinio atmetimą tyčia įtakojant baudžiamosios bylos eigą kasacinėje instancijoje apeliantui nepalankiu 2014 m. sausio 7 d. procesiniu sprendimu.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 167-168). Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

  1. Sprendimo priėmimas ar atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Apeliantas remiasi tik savo subjektyvia nuomone. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų pažeidęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
  2. Apeliantas į teismo posėdžius neatvyko, ieškinyje prašymo skirti ekspertizę, gauti specialisto išvadą nenurodė, be to, toks prašymas teismui nepateiktas. Apelianto prašymu į teismą iškviesta liudytoja R. B., tačiau ji neatvyko ir nepateikė jokio prašymo ar paaiškinimo, dėl kokių priežasčių ji negali dalyvauti posėdyje. Posėdyje ne kartą buvo sprendžiamas prašymas dėl liudytojo V. B. apklausos, tačiau šis abstraktaus pobūdžio prašymas atmestas, nes apeliantas nenurodė, kokias aplinkybes, susijusias su žalos padarymo faktu, galėtų paliudyti V. B..
  3. Teismas vertino surinktus įrodymus nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą, juo labiau, jei jis esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi.
  4. Byloje esantys įrodymai iš esmės nepatvirtina nei žalos atsiradimo fakto, juolab, jos dydžio, nei jos atsiradimo būtent dėl pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų. Apeliantas be deklaratyvaus teiginio apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, neatvyko į teismo posėdžius, nenurodė, kodėl prašomas priteisti būtent toks žalos dydis.

12Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 4 d. Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00035-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 straipsnyje - dėl galimo teismo negerbimo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartimi nutarta padaryti kratą A. B. gyvenamojoje vietovėje ( - ), ir pagalbinėse patalpose, siekiant surasti įtariamąjį A. B. (baudžiamoji byla Nr. 01-2-00035-10) (b.l. 3). Krata atlikta 2010 m. rugpjūčio 2 d. (b.l. 4), jos metu ieškovas sulaikytas ir pristatytas apklausai. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartis panaikinta (b.l. 6). Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 nutrauktas nenustačius įtariamojo A. B. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 232 straipsnyje, požymių (b.l. 15). Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 atnaujinus (b.l. 18), Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (b.l. 25). Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis panaikinta (b.l. 26-27). Ieškovas buvo suimtas 2011 m. gegužės 2 d. - 2011 m. gegužės 17 d. (b.l. 28). Ieškovo teigimu dėl neteisėtai atliktos kratos, sulaikymo bei pristatymo apklausai, taip pat dėl neteisėto suėmimo jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos.

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Dėl procesinių prašymų

18Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo užtikrinti liudytojų V. B. ir R. B. apklausą, nes pirmosios instancijos teismas šių liudytojų neapklausė. Apeliantas nurodo, kad liudytojai V. B. ir R. B. patvirtintų ieškovui patirtos žalos faktus ir dydžius. Teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl liudytojų apklausos netenkina.

19Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis teismo šaukti liudytoją, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 str.). Prašyme nenurodžius, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti liudytojas, teismas turi teisę atsisakyti tenkinti tokį prašymą. Kad būtų laikomasi proceso kooperacijos ir koncentracijos principų, šauktinus į teismą liudytojus ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Tokia teisė gali būti įgyvendinama ir bet kuriame procesiniame ar paruošiamajame dokumente (CPK 111 str. 2 d. 3 p., 112 str.). Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme arba apeliacinės instancijos teisme pareikštas prašymas apklausti liudytojus gali būti tenkinamas tik išimtiniais atvejais (CPK 245 str. 2 d., 251 str. 2 d., 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014).

20Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad teismas netenkino prašymo dėl liudytojo V. B. (apelianto tėvo) apklausos, nes nei patikslintame ieškinyje, nei pateiktame pareiškime nenurodyta, kokias reikšmingas konkrečias, o ne bendro pobūdžio aplinkybes, susijusias su byla jis galėtų paliudyti (b.l. 104, 148). Nors apeliantas ir nurodo, jo manymu, padarytus teismo procesinius pažeidimus neužtikrinant liudytojo V. B. apklausos, tačiau ir apeliaciniame skunde apsiribojama tais pačiais teiginiais kaip ir pirmosios instancijos teisme, kad liudytojas V. B. patvirtintų apeliantui padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktus ir dydžius, kurie patirti dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo. Taigi, konkretesnių argumentų, patvirtinančių šio liudytojo apklausos būtinumą, apeliantas nepateikė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės liudytojų parodymais apelianto nurodomos ieškinyje žalos dydis pagal jos pobūdį nenustatinėjamas.

21Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. protokoline nutartimi tenkino apelianto prašymą dėl liudytojos R. B. (apelianto žmonos) apklausos bei informavo tiek apeliantą, tiek liudytoją R. B. apie 2013 m. spalio 28 d. vyksiantį teismo posėdį (b.l. 103-104, 111, 112). Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjanti teisėja 2013 m. spalio 28 d. nagrinėti bylos negalėjo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi teismo posėdis buvo perkeltas į 2013 m. lapkričio 6 d. (b.l. 122). Šalims bei liudytojai R. B. 2013 m. spalio 25 d. faksu išsiųstas teismo pranešimas apie teismo posėdžio perkėlimą iš 2013 m. spalio 28 d. į 2013 m. lapkričio 6 d., taip pat ir šaukimai, kurie įteikti tinkamai (b.l. 123, 129-134, 138, 139). Apelianto argumentai, kad teismas neužtikrino liudytojos R. B. apklausos, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad pati liudytoja nenurodė teismui jokių priežasčių, kodėl ji negali atvykti į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jai buvo žinoma. Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės, kad liudytoja nespėjo suderinti jos pakeitimo darbe, nėra nei įrodytos, nei laikytinos reikšmingomis, nes, kaip minėta, ji apie 2013 m. lapkričio 6 d. vyksiantį teismo posėdį sužinojo dar 2013 m. spalio 25 d. (b.l. 131), tačiau dėl negalėjimo atvykti teismo niekaip neinformavo. Be to, apeliantas, inicijavęs šios liudytojos – sutuoktinės apklausą, taip pat galėjo informuoti teismą apie jos negalėjimą, jei taip buvo iš tikrųjų, dalyvauti teismo posėdyje. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, ne tik liudytoja neatvyko į posėdį, bet ir pats apeliantas nei viename pirmosios instancijos teismo vykusiame posėdyje nedalyvavo.

22Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantas skunde nenurodė bei nepagrindė, kokias konkrečias reikšmingas bylai (o ne abstrakčias) aplinkybes galėtų jo prašomi liudytojai patvirtinti ar paneigti, bei į tai, kad apeliacinės instancijos teisme pareikštas prašymas apklausti liudytojus tenkinamas tik išimtiniais atvejais, šis apelianto prašymas atmestinas.

23Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys inter alia apeliantas savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl liudytojų apklausos netenkintas, o apeliantas nenurodė jokių kitų argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.).

24Apeliantas taip pat prašo užtikrinti medicininės ekspertizės ar specialisto išvadą dėl jam padarytos žalos dėl dantenų ligos ir septynių dantų netekimo po suėmimo, tačiau dėl šio prašymo (ne)pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys žemiau, nagrinėdama apelianto reikalavimą dėl suėmimu patirtos žalos atlyginimo.

25Dėl Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos šališkumo

26Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad civilinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. K.. Tačiau Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos D. K. nušalinimo klausimas nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad tenkinti apelianto pareiškimą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui (b.l. 92-94). Be to, teisminėje praktikoje yra nurodyta, jog jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieškinį negali būti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Todėl tai, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos D. K. atžvilgiu Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, neteikia pakankamo pagrindo manyti, kad jau vien dėl to teisėja objektyviai laikytina šališka. Dėl apelianto argumentų, susijusių su liudytojų apklausa ir teismo posėdžio datos perkėlimu, jau pasisakyta aukščiau, jie teisėjos šališkumo aspektu nepripažinti pagrįstais. Esant šioms aplinkybėms, apelianto motyvas dėl skundžiamą teismo sprendimą priėmusio teismo ir teisėjos šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.).

27Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

28Apeliantas reikalavimą atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindžia dviem atskirais apelianto vertinimu neteisėtais teisėsaugos pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, t.y. dėl neteisėtai atliktos kratos, sulaikymo ir pristatymo apklausai bei dėl neteisėto suėmimo. Dėl nustatinėtinų valstybės atsakomybės sąlygų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, todėl teisėjų kolegija jų išsamiau nebekartoja.

29Dėl atliktos kratos, sulaikymo ir pristatymo apklausai padarytos žalos atlyginimo

30Kaip minėta, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartimi, kuri Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikinta, buvo nutarta padaryti kratą A. B. gyvenamojoje vietovėje ir pagalbinėse patalpose (b.l. 3, 6). Krata atlikta 2010 m. rugpjūčio 2 d. siekiant surasti apeliantą, kuris buvo įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10. Šios kratos metu apeliantas sulaikytas ir pristatytas apklausai. Apelianto teigimu, 2010 m. rugpjūčio 2 d. vykdant neteisėtą kratą ir priverstinį neteisėtą sulaikymą bei atvesdinimą, jam padaryti sveikatos sužalojimai, sukelti skausmai įskeliant stuburo juosmens slankstelį, dėl kurių apeliantas gydėsi porą mėnesių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp nepagrįsto kratos atlikimo ir ieškovo sulaikymo su jo įvardijama žala. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, nurodo, kad sveikatos sužalojimas įskeliant stuburo juosmens slankstelį padarytas jį nuvežant ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus Kėdainių rajono PK pareigūnų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

31Kaip minėta, siekiant surasti apeliantą, kuris neatvykdavo šaukiamas į prokuratūrą, neimdavo jam siunčiamų šaukimų, neįsileisdavo pareigūnų, nutarta apelianto gyvenamosiose patalpose atlikti kratą. Taigi, nutartis atlikti kratą priimta tam, kad būtų galima patekti į apelianto butą ir jį atvesdinti apklausai. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje konstatavo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartis prieštarauja BPK 145 straipsnyje numatytiems tikslams. Todėl ji panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad krata jo gyvenamosiose patalpose atlikta neteisėtai (CK 6.246 str.), tačiau pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo atlikti procesiniai veiksmai, neteisingai aiškinant ir taikant atitinkamas baudžiamojo proceso kodekso normas, patys savaime nereiškia nei turtinės, nei neturtinės žalos padarymo. Kaip aukščiau minėta, apeliantas dar turi įrodyti žalą ir priežastinį ryšį, t. y. kad būtent dėl minėtų atliktų procesinių veiksmų jis patyrė žalą (CK 6.247 str., 6.249 str.). Nors apeliantas ir teigia, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (kratą, sulaikymą ir pristatymą apklausai), jam padaryta žala sveikatai, tačiau byloje neįrodyta, kad būtent po šių veiksmų atlikimo (2010 m. rugpjūčio 2 d.) apeliantui buvo įskeltas stuburas, sukelti stiprūs skausmai, dėl ko jis turėjo gydytis. Apeliantas neįrodė, kad po 2010 m. rugpjūčio 2 d. apelianto gydymasis buvo minėtų procesinių veiksmų pasekmė, juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir anksčiau apeliantas buvo gydęsis bei 2010 m. liepos 23 d. patekęs į eismo įvykį. Tai, kad minėtas sužalojimas apeliantui nenustatytas po eismo įvykio Tauragės ligoninėje, o nustatytas Jonavos rajono ligoninėje rentgenologinio tyrimo metu po 2010 m. rugpjūčio 2 d., neįrodo priežastinio ryšio tarp Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų procesinių veiksmų ir apelianto nurodomo sveikatos sužalojimo. Nors apeliantas teigia priešingai, tačiau nenurodo nei kokiu momentu (atliekant kratą, sulaikymą ar atvesdinimą), nei kur ir kokiu būdu padaryti sužalojimai, nei kitų reikšmingų aplinkybių, juo labiau, nepateikia patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apelianto atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Remiantis išdėstytu, spręstina, kad byloje neįrodyta, kad apelianto atžvilgiu Kėdainių rajono PK pareigūnai būtų naudoję smurtą, ko pasekoje būtų padaryta žala apelianto sveikatai.

32Apeliantas taip pat teigia, kad dėl jo nurodomo sveikatos sužalojimo, jis negalėjo nuvykti į Kėdainių policijos komisariatą 2010 m. rugpjūčio 5 d. papildomai apklausai, atlikti kasdieninių darbų, tinkamai prižiūrėti ir slaugyti mamą bei rūpintis nepilnamečiais vaikais. Tačiau nesant priežastinio ryšio tarp atliktų procesinių veiksmų (kratos, sulaikymo ir atvesdinimo), kurie atlikti pripažintos neteisėtos nutarties pagrindu, ir apelianto nurodomo sveikatos sužalojimo, nėra pagrindo išvadai, kad apelianto negalėjimą nuvykti apklausai bei atlikti kitų kasdieninių darbų būtent lėmė aukščiau nurodyti procesiniai veiksmai. Teisėjų kolegija pastebi, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties priėmimas buvo įtakotas ir pačio apelianto elgesio, kuris šaukiamas neatvyko į apklausą, pareigūnų neįsileido, registruotu laišku siunčiamų šaukimų neatsiėmė. Minėta, kad 2010 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo faktas savaime dar nereiškia, jog apeliantas patyrė žalą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra visų būtinų valstybės civilinei atsakomybei taikyti sąlygų visumos (CK 6.246 str.-6.249 str.).

33Dėl suėmimu padarytos žalos atlyginimo

34Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi paskyrė apeliantui kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant suėmimo termino, įpareigojant prokurorą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo įtariamojo sulaikymo momento pristatyti ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 22). 2011 m. gegužės 2 d. apeliantą suradus, jis pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kuris 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko galioti 2011 m. balandžio 12 d. nutartį skirti kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui tuo pagrindu, kad apeliantas būdamas laisvėje gali pasislėpti nuo tyrimą byloje atliekančių pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) (b.l. 25). Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą, 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje konstatavo, kad A. B. įtariamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl griežčiausios prievartos priemonių taikymas negali būti pateisinamas, dėl to 2011 m. gegužės 3 d. nutartį panaikino kaip neteistą ir nepagrįstą (b.l. 26-27). Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. gegužės 17 d. nutarimu A. B. iš suėmimo paleistas (b.l. 28). Apelianto teigimu, dėl neteisėto kardomojo kalinimo – suėmimo, jis susirgo dantenų liga, dėl kurios neteko septynių dantų, negalėjo rūpintis sergančia motina, kurios sveikatos būklė ieškovo suėmimo metu pablogėjo, ir nepilnamečiais vaikais, dėl suėmimo jam buvo apribota teisė reikšti skundus, dalyvauti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. posėdyje byloje Nr. IS-568-493/2013 dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00555-09, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nei pats žalos padarymo faktas, nei jos dydis, nei priežastinis ryšys tarp apelianto sulaikymo su jo įvardijama žala, nepatvirtinamas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

35Apeliantas aplinkybę, kad dėl neteisėto sulaikymo jis susirgo dantenų liga ir neteko septynių dantų, grindžia 2011 m. liepos 4 d. panoramine dantų nuotrauka bei straipsnio publikacija „DELFI“ portale. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad beveik po dviejų mėnesių nuo apelianto suėmimo daryta panoraminė dantų nuotrauka neleidžia identifikuoti nei kada, nei dėl kokių priežasčių apeliantas neteko dantų. Be to, iš pateiktos panoraminės dantų nuotraukos kopijos galima būtų tik spręsti apie nesamų dantų skaičių, o ne jų netekimo priežastį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas pats pripažįsta, kad dantų neteko dėl dantenų ligos, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, pavyzdžiui, naudoto smurto, kalinimo sąlygų ir pan. Taigi, apeliantas net nenurodo, kad dantų netekimas būtų buvęs tokio pobūdžio priežasčių pasekmė. Juo labiau, byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas dėl jo atžvilgiu naudoto smurto, kalinimo sąlygų ar kitų priežasčių būtų reiškęs pagrįstas pretenzijas, teikęs skundus. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo prašymo dėl medicininės ekspertizės arba specialisto išvados gavimo tenkinimui. Juo labiau, kad apeliantas aplinkybei, jog dėl suėmimo susirgo dantenų liga, pats galėjo pateikti teismui rašytinius įrodymus – gydytojų odontologų išvadas. Tuo tarpu jo teikiami įrodymai neįrodo, kad suėmimo, kuris truko tik dvi savaites, metu ir būtent dėl to jis susirgo dantenų liga (CPK 12, 178 str.).

36Taip pat apeliantas nurodo, kad dėl suėmimo negalėjo dalyvauti 2011 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo posėdyje byloje Nr. 1S-568-493/2011 ir pateikti įrodymus, jog būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00555-09, kurioje apeliantas prašė atlyginti 261 222,95 Lt turtinę ir 620 000 Lt neturtinę žalą. Pažymėtina, kad šios sumos vertintinos kaip negautos pajamos, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį laikytinos netiesioginiais nuostoliais (žala), t.y. pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda). Teismų praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, jos turi būti negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių asmens veiklą, jas buvo numatyta realiai gauti. Tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00555-09 prašomos priteisti sumos, visų pirma, negali būti laikomos kaip realiai gautinos, nes nėra pagrindo išvadai, kad šios sumos, jei apeliantas būtų dalyvavęs minėtame teismo posėdyje, tikrai jam būtų priteistos. Antra, apeliantas turimus įrodymus Kauno apygardos teismui galėjo bei turėjo pateikti paduodamas skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria jo skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo buvo atmestas. Trečia, apeliantas nenurodo, kokie jo turimi konkrečiai įrodymai, kurių jis negalėjo Kauno apygardos teismui pateikti su skundu, galėjo įtakoti kitokį Kauno apygardos teismo vertinimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. Ketvirta, apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad 2011 m. gegužės 4 d. išsiųstas pareiškimas, kuriuo apeliantas informavo teismą apie neatvykimo į posėdį priežastis, tačiau Kauno apygardos teismo iki 2011 m. gegužės 5 d. nepasiekė, nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, be to, jos aukščiau nurodytų argumentų kontekste laikytinos nereikšmingomis. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą kaip negautas pajamas atmestinas kaip nepagrįstas, nes apeliantas neįrodė, kad jo nurodomos negautos pajamos buvo realiai tikėtinos ir jis prarado galimybes jas gauti (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl suvaržytos teisės į gynybą 2011 m. gegužės 2 d. apelianto sulaikymo metu atėmus visus su baudžiamosios bylos medžiaga susijusius dokumentus. Pažymėtina, kad jie sugrąžinti 2011 m. gegužės 4 d., t.y. po dviejų dienų (b.l. 23, 24). Todėl aplinkybė, kad sulaikius apeliantą iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai ir dokumentai, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.

37Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas nepagrindė argumentų, kad jo motinos sveikata pablogėjo būtent dėl neteisėto apelianto sulaikymo. Apelianto pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad nuolatinės slaugos poreikį nuo 2007 m. gruodžio 12 d. (b.l. 13) turinčios 92 metų motinos sveikatos būklė pablogėjo būtent apelianto suėmimo metu nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad suėmimu apeliantui padaryta žala negalint rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais. Sutiktina su apeliantu, kad abu tėvai turi lygias teises rūpintis ir prižiūrėti savo vaikus, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad apelianto suėmimo laikotarpiu nebūtų buvę kam pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir dėl to jis būtų patyręs sunkius išgyvenimus. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, dėl kokių priežasčių vaikų motina R. B. šiuo suėmimo laikotarpiu negalėjo pasirūpinti ar nesirūpino jų vaikais. Beje, šios aplinkybės nenurodo ir apeliantas, o tik teigia, kad iš jo buvo atimta teisė rūpintis nepilnamečiais vaikais. Todėl apelianto nurodytos minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti neturtinės žalos, kuri galėtų būti įvertinta pinigine išraiška, padarymą.

38Be jau aptartų aplinkybių apeliantas nurodė, kad jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei skausmą, t.y. neturtinę žalą dėl paties neteisėto kardomojo kalinimo – suėmimo fakto. Minėta, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje, panaikindamas nutartį, kuria apeliantui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, konstatavo, jog griežčiausios prievartos priemonių pritaikymas apelianto atžvilgiu negali būti pateisinamas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad kokią nors žalą jam padarė buvęs paskirtas suėmimas, todėl sprendė, kad vien pažeidimo fakto pripažinimas (suėmimo panaikinimas aukštesnės instancijos teisme), kaip asmens pažeistų teisių gynybos būdas, šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija apeliantui. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija vis tik nesutinka.

39Be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių kaip į vieną kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2013). Neteisėtu suėmimu apeliantui buvo apribota viena iš pagrindinių žmogaus teisių – teisė į laisvę, kurios neliečiamybė nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neteisėto teisės į laisvę (suėmimo) ribojimo apeliantas patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus (CK 6.250 str. 1 d.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą, konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokią esminę asmens teisę, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, sutikdama su tuo, kad tam tikrais atvejais vien pažeidimo fakto pripažinimas gali būti pakankamas pažeistų teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju pažeistos vertybės pobūdį (asmens laisvės suvaržymas griežčiausia forma), sprendžia, kad šis būdas vis tik nėra pakankamas apelianto pažeistoms teisėms apginti, o apeliantui padaryta neturtinė žalos turėtų būti įvertinama ir satisfakcija teikiama pinigine išraiška. Kita vertus, įvertintina tai, kad apeliantui ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Suimtas apeliantas buvo santykinai neilgą laiką – dvi savaites. Iš bylos duomenų matyti, kad pats apeliantas sistemingai vengė priimti šaukimus atvykti į apklausas, namuose nebuvo randamas. Nors šios aplinkybės savaime nėra pagrindas ir negali pateisinti neproporcingos kardomosios priemonės skyrimą, tačiau toks apelianto elgesys tam tikra dalimi galėjo lemti siekį taikyti griežtesnes nei įprastinės priemones. Atsižvelgtina ir į tai, kad sunkesnių neturtinės žalos padarinių, sąlygotų paskirtos kardomosios priemonės, minėta, nenustatyta, taip pat nenustatyta turtinės žalos dėl to atsiradimo. Todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir teismų praktikoje suformuotais kriterijais bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad 800 Lt piniginė kompensacija laikytina adekvati apelianto patirtai neturtinei žalai atlyginti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

40Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, priteisiant apeliantui iš atsakovo 800 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. B. ( - ) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

44Kitą ieškinio dalį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė... 7. Teismas taip pat atmetė neparemtais įrodymais ieškovo teiginius, kad jo... 8. Teismas sprendė, kad neįrodyti ir ieškovo argumentai, susiję su teisės į... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros ir... 12. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus išdėsčiusios procesiniuose... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 4 d. Generalinėje prokuratūroje pradėtas... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Dėl procesinių prašymų... 18. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo užtikrinti liudytojų V. B.... 19. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis teismo šaukti liudytoją, privalo... 20. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų... 21. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. protokoline nutartimi... 22. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad apeliantas skunde... 23. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 24. Apeliantas taip pat prašo užtikrinti medicininės ekspertizės ar specialisto... 25. Dėl Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos šališkumo... 26. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia,... 27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 28. Apeliantas reikalavimą atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą... 29. Dėl atliktos kratos, sulaikymo ir pristatymo apklausai padarytos žalos... 30. Kaip minėta, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d.... 31. Kaip minėta, siekiant surasti apeliantą, kuris neatvykdavo šaukiamas į... 32. Apeliantas taip pat teigia, kad dėl jo nurodomo sveikatos sužalojimo, jis... 33. Dėl suėmimu padarytos žalos atlyginimo... 34. Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio... 35. Apeliantas aplinkybę, kad dėl neteisėto sulaikymo jis susirgo dantenų liga... 36. Taip pat apeliantas nurodo, kad dėl suėmimo negalėjo dalyvauti 2011 m.... 37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas... 38. Be jau aptartų aplinkybių apeliantas nurodė, kad jis patyrė nepatogumus,... 39. Be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju... 40. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir... 43. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. B. ( - ) 800 Lt... 44. Kitą ieškinio dalį atmesti....