Byla A-398-552/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. A-398-552/2017 pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, A. P., J. P., V. P. (V. P.), M. R., I. A., R. T., Č. D., A. G., R. G., K. G., A. K. B., uždarajai akcinei bendrovei „ArtVilla“, T. M., A. M. ir J. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. lSS-(7.5)-3218, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 49SFN (14.49.104.)-1211 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos galimybės privažiuoti prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), o kadastrinis Nr. ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas) užtikrinimo.

5Pareiškėja R. P. skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-3218, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. 49SFN (14.49.104.)-1211 ir įpareigoti NŽT iš valstybės žemės sklypo, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su jos Žemės sklypu, suformuoti susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams įrengti skirtą žemės sklypą ir taip užtikrinti galimybę eksploatuoti Žemės sklypą arba įpareigoti NŽT valstybinės žemės sklype, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje su Žemės sklypu, nustatyti servitutą viešpataujančiam daiktui ir taip užtikrinti galimybę patekti į Žemės sklypą, arba įpareigoti išduoti leidimą pirkti valstybinę žemę, būtiną privažiuojamajam keliui suformuoti, įpareigojant pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį parinkti teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu (II t., b. l. 154–162) pareiškėjos R. P. skundą patenkino iš dalies – įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 2 d. prašymą pirkti žemės sklypą. Kitą skundo dalį atmetė. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėja R. P. bei trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. pateikė apeliacinius skundus.

7Pareiškėja R. P. 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šio administracinėje byloje, kuriuo prašo uždrausti atsakovui NŽT perleisti žemės sklypą, esantį ( - ), Vilnius, kuris priklauso valstybei, taip pat suteikti valdymo ir naudojimo teises kitiems asmenims.

8Prašyme pareiškėja nurodo, kad NŽT 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 49 SDŽ-641-(14.49.22.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip detaliojo plano organizatorei, parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus dėl sklypo, esančio ( - ), Vilnius, tačiau nenurodė jokios sąlygos dėl kelio ir inžinierinių tinklų servituto suprojektavimo į 0,3121 ha Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), o kadastrinis Nr. ( - ). Taigi vykstant teisminiams ginčams NŽT inicijavo sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, pertvarkymo projekto rengimą, kuris gali baigtis valstybinės žemės nuosavybės teisės perėjimu kitiems asmenims. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja turi neginčijamą teisę reikalauti, kad NŽT nustatytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai privalomąją sąlygą suprojektuoti kelio ir inžinierinių tinklų servitutą į Žemės sklypą arba sumažintų planuojamą teritoriją sklype, esantį ( - ), Vilniaus mieste, rezervuojant laisvos valstybinės žemės plotą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriui. Perleidus nuosavybės teises servituto nustatymas administraciniu aktu taps negalimas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10II.

11Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, ja negalima piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

12Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

13Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui NŽT perleisti kitiems asmenims žemės sklypą, esantį ( - ), Vilnius, kuris priklauso valstybei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai teisme yra pareikštas materialaus pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus ir pan. Šiuo atveju, iš pareiškėjos skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja siekia įpareigoti NŽT iš valstybės žemės sklypo, kuris ribojasi šiaurės vakarų pusėje (esantis ( - ), Vilnius) su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu, suformuoti susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams įrengti skirtą žemės sklypą ir taip užtikrinti galimybę tinkamai eksploatuoti daline nuosavybės teise pareiškėjai priklausantį Žemės sklypą arba įpareigoti NŽT valstybinės žemės sklype, esančiame ( - ), Vilnius, nustatyti servitutą viešpataujančiam daiktui ir taip užtikrinti galimybę patekti į Žemės sklypą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo išnagrinėtais reikalavimais, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turės įtakos tokio sprendimo ar nutarties vykdymo pasekmėms.

14Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, matyti jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas šiuo metu neturi jokių daiktinių teisių, užtikrinančių prieigą prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (I t., b. l. 37–39). Taip apsunkinamas žemės sklypo visavertis naudojimas, taigi teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėja tikėtinai, iš pirmo žvilgsnio pagrindė reikalavimo pagrįstumą.

15Teisėjų kolegija primena, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

16Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad vykstant teisminiam ginčams NŽT inicijavo sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, pertvarkymo projekto rengimą, visiškai paneigdama pareiškėjos ir kitų septynių bendrasavininkių teisę į privažiuojamąjį kelią, taip sudarydama galimybę kilti sunkiai atitaisomai didelei žalai. Iš byloje esančio NŽT 2015 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 49 SDŽ-641-(14.49.22.) matyti, kad NŽT Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip detaliojo plano organizatorei, nurodė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus dėl sklypo, esančio ( - ), Vilnius, (II t., b. l. 90). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja pagrįstai pagrindžia galimos sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę, kadangi perleidus viso sklypo valdymo, naudojimo, disponavimo teises kitiems asmenims, nebelieka galimybės nustatyti servitutą administraciniu aktu pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui.

17Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjus kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi ir 70 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

19Pareiškėjos R. P. prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

20Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perleisti kitiems asmenims disponavimo, valdymo ir naudojimo teises į valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), Vilnius, iki administracinės bylos Nr. A-398-552/2017 išnagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai