Byla 2-761/2013
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „Istpro“ reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas ir AS „Reverta“ atskirtąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „Istpro“ reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo BUAB „Verantas“ bankroto byloje.

5Atskiruoju skundu keliamas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt reikalavimas BUAB „Verantas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimas buvo grindžiamas netesybų suma, kurią atsakovas turi sumokėti kreditoriui dėl sutartinių prievolių nevykdymo pagal 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2011 m. gegužės 27 d. papildomą susitarimą prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties bei skolos dydį patvirtinančiu 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu.

6Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus UAB „Verantas“ bankroto byloje, tame tarpe kreditoriaus UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt dydžio reikalavimą.

7Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė kreditorius UAB Medicinos bankas, kuris prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį dalyje dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo ir netvirtinti jo reikalavimo, taikant ieškinio senatį. Nurodė, jog UAB „Istpro“ ir BUAB „Verantas“ sudaryti sandoriai, iš kurių kreditorius UAB „Istpro“ kildina savo reikalavimus, yra tariami.

8Kauno apygardos teismas, pats panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d nutartį skundžiamoje dalyje ir kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad atsakovas BUAB „Verantas“ pažeidė savo prievoles pagal jungtinės veiklos sutartį ir papildomą susitarimą prie šios sutarties, dėl ko jam atsirado prievolė sumokėti UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt sutartyse numatytų netesybų. Teismas padarė išvadą neturintis pagrindo tikėti ir vadovautis trečiojo asmens UAB Medicinos banko argumentu, jog ginčo šalių sandoriai yra tariami, sudaryti nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Teismas atmetė kaip neturinčius teisinės reikšmės ginčo išsprendimui argumentus, jog paskutiniu metu UAB „Verantas“ finansinė būklė buvo bloga, o UAB „Istpro“ realiai jokios veiklos nevykdė net tris metus iš eilės.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atskiruoju skundu kreditoriai UAB Medicinos bankas ir AS „Reverta“ prašė pripažinti 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį, 2011 m. gegužės 27 d. papildomą susitarimą prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą tariamais sandoriais; panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį dėl UAB „Istpro“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Verantas“ bankroto byloje; UAB „Istpro“ reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas privalėjo įvertinti, ar 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartis, 2011 m. gegužės 27 d. papildomas susitarimas prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas yra tariami sandoriai (CK 1.86 str.). Teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų sudarant ginčijamas sutartis ir dėl jų nepasisakė. Teismas turėjo įvertinti, ar tokie sandoriai galėjo būti apskritai sudaryti.

142. Nustatant, ar UAB „Verantas“ turėjo realią galimybę ir ketino sudaryti ginčijamus sandorius, būtina atsižvelgti į faktines aplinkybes, buvusias sandorio sudarymo metu.

153. UAB „Verantas“, būdamas nemokus ir turėdamas daugiau įsipareigojimų, nei turto, neturėjo jokių galimybių įvykdyti jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Remiantis 2008-2009 UAB „Verantas“ finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonė nevykdė jokios veiklos, patyrė nuostolių, jos turimo turto neužteko atsiskaityti su esamais kreditoriais. Kreditorius UAB „Istpro“, būdamas verslininkas, jei jis būtų realus kontrahentas, sąžiningas ir protingas asmuo, turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, pasidomėti, kaip BUAB „Verantas“, būdamas nemokus, galės įvykdyti jungtinės sutarties sąlygas. BUAB „Verantas“ juridinių asmenų registrui po 2009 metų nebeteikė finansinių dokumentų ir tai UAB „Istpro“ turėjo būti žinoma.

164. UAB „Istpro“ prisiimtas įsipareigojimas į bendrą veiklą įnešti 2 000 000 Lt neatitiko šio asmens finansinių galimybių ir įmonės veiklos.

175. BUAB „Verantas“ neinformavo UAB Medicinos banko apie sudarytą jungtinės veiklos sutartį bei neatliko jokių veiksmų, kad hipoteka žemės sklypui būtų panaikinta, ko jis be banko žinios nebūtų galėjęs įvykdyti.

186. UAB „Istpro“ 2010-2011 metų balansuose į gautinas sumas neįtraukė 1 320 936 Lt baudos, nors 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo patvirtintas šios prievolės buvimas.

197. 2011 m. gegužės 27 d. papildomas susitarimas prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties, kuriuo BUAB „Verantas“ civilinė atsakomybė netesybų forma buvo ypatingai padidinta (nuo 1000 Lt per dieną iki 188 000 Lt per mėnesį), buvo sudarytas jau po to, kai UAB Medicinos bankas 2011 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, kreditorius UAB Medicinos bankas tuo metu jau buvo pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus. Todėl BUAB „Verantas“ neturėjo jokių galimybių įvykdyti savo įsipareigojimus, o UAB „Istpro“ apie tai turėjo būti žinoma.

208. UAB „Verantas“ prisiėmė akivaizdžiai nenaudingus įsipareigojimus su nesąžiningu asmeniu UAB „Istpro“. UAB „Istpro“, kaip įmonei, kurios veikla susijusi su nekilnojamojo turto prekyba bei architektūrine ir inžinierine veikla, buvo žinoma, kad UAB „Verantas“ neturėjo jokių galimybių įvykdyti savo įsipareigojimus – per 2 mėnesius panaikinti banko hipoteką, patvirtinti detalų planą ir gauti statybos leidimą.

219. Teismas neįvertino, kad 1 320 936 Lt netesybos (bauda) yra aiškiai per didelės ir neatliko jam skirtos pareigos kontroliuoti priteisiamų netesybų dydį (CK 6.73 str., 6.258 str.). Tai, jog netesybos aiškiai per didelės patvirtina ginčo šalių finansiniai veiklos dokumentai bei tai, jog iš jungtinės veiklos sutarties sudarymo BUAB „Verantas“ neturėjo jokios naudos.

2210. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. UAB „Istpro“ yra praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl tvirtint UAB „Istpro“ kreditorinį reikalavimą nebuvo jokio pagrindo.

23BUAB „Verantas“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo klausimą dėl UAB „Istpro“ pareikšto ir Kauno miesto apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo spręsti savo nuožiūra. Pažymi, kad BUAB „Verantas“ vadovas iki šiol nėra perdavęs administratoriui jokių įmonės veiklos dokumentų. Įmonių bankroto įstatymas nenumato, kaip administratoriui įvykdyti pareigą sutikrinti pareikštus reikalavimus su įmonės apskaitos dokumentais, jeigu jie nėra pateikti, taip pat įstatymas nenumato, ar, nesant įmonės apskaitos dokumentų, administratorius turi teisę teikti teismui tvirtinti pareikštus finansinius reikalavimus ir juos ginčyti. Nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintas UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. B2-2558-259/2012 ir minėta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi. Trečiojo asmens AS „Reverta“ finansinis reikalavimas yra neginčijamas.

24Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Istpro“ prašo trečiųjų asmenų UAB Medicinos bankas ir AS „Reverta“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

251. UAB Medicinos bankas ir AS „Reverta“ neturi teisės ginčyti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, o tuo labiau reikalauti sandorius pripažinti negaliojančiais. Kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, jis neturi dalyvaujančio byloje asmens statuso ir negali paduoti atskirojo skundo. AS „Reverta“ nedalyvavo civilinės bylos pagal pareiškėjo kreditorinį reikalavimą nagrinėjimo procese, todėl asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į civilinės bylos nagrinėjimo procesą, negali skųsti tokio proceso metu priimtos teismo nutarties.

262. Tvirtindamas UAB „Istpro“ reikalavimą teismas rėmėsi teisėtomis ir galiojančiomis sutartimis, kurios nenuginčytos teisme. Apeliantų argumentai dėl šių sandorių negaliojimo CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, kaip tokių, kurie buvo sudaryti tik dėl akių, yra grindžiami tik prielaidomis. Iš sutarčių turinio akivaizdu, kad šalys siekė sukurti abipuses teises ir pareigas bei užsiimti bendra veikla, susijusia su komercinės paskirties pastato statyba atsakovui priklausančiame žemės sklype.

273. BUAB „Verantas“ buvo objektyviai pajėgus vykdyti jungtinės veiklos sutartimi bei papildomu susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, kadangi pagal šias sutartis jo įsipareigojimai apėmė jam priklausančio žemės sklypo įnešimą į bendrą veiklą. Atsakovo valdomas turtas sudarė 4 465 626 Lt, o siekdamas įvykdyti savo iš jungtinės veiklos kylančius įsipareigojimus jis neturėjo pirmiausiai atsiskaityti su savo kitais kreditoriais. Įsipareigojimus dėl 2 000 000 Lt piniginio įnašo įnešimo į bendrą veiklą buvo pajėgus vykdyti ir UAB „Istpro“, kadangi tokiu įnašu galėjo būti ne tik nuosavos, bet ir skolintos lėšos.

284. UAB „Istpro“ 2010-2011 metų balansuose neįtraukė į gautinas sumas 1 320 936 Lt baudos, nes skolą nusprendė apskaityti teismui patvirtinus UAB „Istpro“ kreditorinį reikalavimą UAB „Verantas“ bankroto byloje.

295. Teismas pagrįstai nemažino UAB „Istpro“ reikalavimo, grindžiamo netesybų dydžiu, kadangi šį reikalavimą pripažino ir pats UAB „Verantas“, pasirašydamas 2011 m. gruodžio 28 d. skolos suderinimo aktą.

306. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Šalims pasirašius 2011 m. gruodžio 28 d. skolos suderinimo aktą, UAB „Verantas“ pripažino savo skolą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Nagrinėjamu atveju yra kilęs kreditoriaus UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas atsakovo BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą) dalyką ir pagrindą, šioje byloje yra keliami savo esme procesiniai klausimai (dėl trečiųjų asmenų UAB Medicinos banko ir AS „Reverta“ teisės paduoti atskirąjį skundą, draudimo atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus) bei materialieji klausimai (dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimų atsakovui BUAB „Verantas“ pagrįstumo ir jų dydžio). Teisėjų kolegija dėl šių klausimų pasisako atskirai.

33Dėl trečiųjų asmenų UAB Medicinos banko ir AS „Reverta“ teisės paduoti atskirąjį skundą

34Bankrutuojančios įmonės kreditoriai galimybę įgyvendinti savo procesines teises, tame tarpe ir teisę paduoti atskirąjį skundą, įgyja turėdami dalyvaujančio byloje asmens teisinį statusą (CPK 338 str., 305 str.). Bankroto bylos nagrinėjimo teisme metu visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai tampa dalyvaujančiais byloje asmenimis ir įgyja trečiųjų asmenų procesinį teisinį statusą po to, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl jų finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.

35Remiantis nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Verantas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir kreditoriaus UAB Medicinos banko 3 137 547,77 Lt įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintą reikalavimą. Gavęs kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi panaikino 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį dėl UAB Medicinos banko 3 137 547,77 Lt dydžio reikalavimo patvirtinimo ir ginčijamo UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs šį klausimą, patvirtino UAB Medicinos bankas 3 137 414,77 Lt įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintą reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė kreditorius UAB „Bordolina“, kuris ginčija teismo nutartį dalyje dėl kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimų, kuriuos sudaro delspinigiai ir palūkanos, patvirtinimo, neginčydamas 1 911 320,27 Lt dydžio pagrindinę skolą su pradelstomis palūkanomis (nuo paskolos likučio) sudarančios reikalavimų dalies. Nors kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirasis skundas šios nutarties priėmimo dieną dar nėra išnagrinėtas, tačiau tai nesudaro kliūčių konstatuoti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies įsiteisėjimo dėl 1 911 320,27 Lt dydžio kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimų dalį sudarančios skolos patvirtinimo (CPK 279 str. 1 d.. 302 str., 338 str.).

36Pripažinus, jog kreditorius UAB Medicinos bankas atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties padavimo dieną turėjo dalyvaujančio byloje asmens teisinį statusą, atmestini kaip nepagrįsti kreditoriaus UAB „Istpro“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, jog UAB Medicinos bankas neturėjo teisės ginčyti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

37Kadangi UAB Medicinos banko atskirasis skundas buvo pagrįstai priimtas ir turi būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens UAB „Istpro“ nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus AS „Reverta“ teisės paduoti atskirąjį skundą neturi teisinės reikšmės apeliaciniam procesui ir atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka riboms, kadangi abu apeliantai apeliacinį procesą inicijavo paduodami vieną bendrai pasirašytą atskirąjį skundą.

38Dėl draudimo atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus

39Apeliantai UAB Medicinos bankas ir AS „Reverta“ atskiruoju skundu prašo ne tik panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį, bet ir pripažinti 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį, 2011 m. gegužės 27 d. papildomą susitarimą prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą tariamais sandoriais. Teisėjų kolegija apeliantų reikalavimą dėl sandorių pripažinimo tariamais laiko nauju reikalavimu, kurio pateikimo galimybė ribojama CPK 312 straipsnyje įtvirtintu draudimu apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Šis draudimas taikytinas ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 str.).

40CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) teismas ex officio konstatuoja tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad niekinis sandoris būtų tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kad toks konstatavimas būtų būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikėtų rinkti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011). Tuo tikslu būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 str., 270 str. 4 d. 1, 2 p.). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Dėl nurodytų priežasčių CK 1.78 straipsnio 5 dalies taikymui nepakanka vien tik byloje dalyvaujančio asmens nuorodų į aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl to, kad tam tikras sandoris yra tariamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012 kt.).

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantų atskiruoju skundu prašomi pripažinti tariamais sandoriai negali būti laikomi akivaizdžiai niekiniais, todėl buvo būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į niekinio sandorio sampratą teisiniame reguliavime bei į faktines nagrinėjamo ginčo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog vien tik faktas, kad sutarties sudarymo momentu prisiimtos pareigos vykdymas buvo neįmanomas ar sutarties sudarymo momentu sutarties šalis neturėjo įgaliojimų disponuoti turtu, dėl kurio sudaryta sutartis, neturi įtakos sutarties galiojimui (UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.1.3 straipsnis, Europos sutarčių teisės principų 4:102 straipsnis).

43Byloje nustatyta, jog atsakovo kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimas atsakovo UAB „Verantas“ bankroto byloje pirmą kartą buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, tvirtinant atsakovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (b.l. 3-4). Šią teismo nutartį dalyje dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu panaikino pats Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi, gavęs kreditoriaus UAB Medicinos banko atskirąjį skundą, tuo pačiu paskirdamas ginčijamo UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (b.l. 37). Atsižvelgiant į kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo klausimo nagrinėjimo proceso eigą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šio proceso metu dalyvavę asmenys savo pažeistas materialiąsias teises galėjo ginti visomis procesinėmis priemonėmis, tame tarpe reikšdami reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Kadangi atsakovas BUAB „Verantas“, kaip skolininkas (prievolės šalis), neginčijo jam kreditoriaus UAB „Istpro“ pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančių sandorių, apeliantas UAB Medicinos bankas, kaip tretysis asmuo, nebūdamas prievolės šalimi, tačiau būdamas atsakovo UAB „Verantas“ kreditoriumi, šiame procese turėjo visas sąlygas ir galimybę pareikšti savarankišką reikalavimą (netiesioginio priešieškinio forma), ginčydamas minėtus sandorius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CK 6.68 str., CPK 143 str.).

44Nesant pagrindo apeliantų atskiruoju skundu ginčijamų sandorių pripažinti akivaizdžiai niekiniais, kai jų galiojimo klausimas nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme vykusio proceso dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo metu dėl to, jog nebuvo pareikšto reikalavimo dėl jų pripažinimo negaliojančiais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskiruoju skundu pareikštas reikalavimas dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimų pagrindą sudarančių sandorių pripažinimo tariamais laikytinas nauju reikalavimu CPK 312 straipsnio prasme, dėl ko teisėjų kolegija jo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

45Dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio

46Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamoje byloje kreditorius UAB „Istpro“ prašė patvirtinti jo 1 320 936 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Verantas“ bankroto byloje, šį reikalavimą grįsdamas netesybų suma, kurią jis įgijo teisę reikalauti dėl termino įvykdyti 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartimi ir 2011 m. gegužės 27 d. papildomu susitarimu prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties prisiimtus įsipareigojimus praleidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą turėjo kvalifikuoti kaip kreditoriaus UAB „Istpro“ pasirinktą teisių gynimo būdą – taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir, vertindamas šio reikalavimo pagrįstumą, spręsti dėl galimybės taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, įgalinančias sumažinti netesybas, jeigu netesybos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Pažymėtina, jog argumentą, jog teismas turėjo spręsti netesybų sumažinimo klausimą, nurodė ir apeliantai savo atskirajame skunde.

47Šioje byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kurios neginčija apeliantai savo atskirajame skunde, jog skolininkas BAUB „Verantas“ praleido savo prievolių, įtvirtintų 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties 5 punkte ir 2011 m. gegužės 27 d. papildomo susitarimo prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties 1 punkte, įvykdymo terminus. Ši aplinkybė yra kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo priteisti netesybas (baudą) pagrindas (CK 6.258 str. 1 d., 6.260 str. 1 d.).

48Kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimą sudarančių netesybų dydis (1 320 936 Lt), kurį 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu pripažino atsakovas UAB „Verantas“, buvo apskaičiuotas, skaičiuojant po 1000 Lt netesybų per dieną laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. (2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties 9 punktas), ir po 188 000 Lt netesybų per mėnesį, skaičiuojant nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. (2011 m. gegužės 27 d. papildomo susitarimo prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties 2 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo akto tarp šalių pasirašymas vertintinas kaip skolininko prievolės pripažinimas, kuris, vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, nutraukia ieškinio senaties terminą, o byloje nėra duomenų, kad iki kreditoriaus pareiškimo dėl jo reikalavimo BUAB „Verantas“ bankroto byloje patvirtinimo pateikimo ieškinio senaties termino nutraukimą sąlygojusios aplinkybės būtų išnykusios. Todėl pripažintina, jog kreditorius UAB „Istpro“ turi reikalavimo teisę į netesybas, skaičiuotinas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nurodytos senaties termino skaičiavimo taisyklės nebuvo pažeistos.

49Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Netesybos gali būti sumažintos tiek, kad jos nebūtų mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, aptardamas netesybų dydį, nesprendė dėl jų sumažinimo pagrindą sudarančių sąlygų egzistavimo ir nenustatinėjo netesybų dydžio santykio su nuostoliais.

50Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Pažymėtina, kad sutartyje numatytos netesybos minimaliais kreditoriaus nuostoliais paprastai laikomos tik tais atvejais, kai pagal bylos aplinkybes, kreditoriui neįrodinėjant nuostolių dydžio, paskaičiuotos netesybos apskritai yra protingos ir tokio dydžio minimalūs nuostoliai yra tikėtini kaip realūs. Priešingu atveju, kreditoriui tenka pareiga, laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, įrodyti savo nuostolių, patirtų dėl skolininko prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, dydį (CPK 178 str.).

51Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Mažinant netesybas, teismų praktikoje pirmiausia atsižvelgiama į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių, taip pat į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą.

52Teisėjų kolegija pripažįsta, jog 1 320 936 Lt dydžio netesybos, kurių atlyginimo reikalauja kreditorius UAB „Istpro“ dėl skolininko BUAB „Verantas“ prievolių neįvykdymo laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d., yra aiškiai per didelės. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog vien dėl skolininko prievolės dėl jam priklausančio žemės sklypo įnešimo į bendrą veiklą šalių sutartomis sąlygomis įvykdymo, už kurios pažeidimą numatytos netesybos, kreditorius nebūtų įgijęs jokių daiktinių teisių į skolininko perduotą turtą ar kitokių turtinių teisių skolininko atžvilgiu. Kreditorius neįrodinėjo patirtų nuostolių preliminaraus dydžio ir net minimaliai nepagrindė tikėtinų nuostolių dėl skolininko prievolės įvykdymo termino pažeidimo atsiradimo, o byloje nėra jokių įrodymų, jog šios prievolės neįvykdymas būtų sąlygojęs nuostolių kreditoriui atsiradimą. Pats kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pasirengimą vykdyti jo atžvilgiu jungtinės veiklos sutartyje bei papildomame susitarime prie šios sutarties nustatytus įsipareigojimus dėl piniginių lėšų, neviršijančių 2 000 000 Lt, įnešimo į bendrą veiklą, o iš byloje esančių UAB „Istpro“ balansų už 2010 ir 2011 finansinius metus matyti, jog įmonės turimo turto vertė tesudarė 58 828 Lt, tame tarpe per vienerius metus gautinos sumos – 55 572 Lt (b.l. 20-21). Ta aplinkybė, jog netrukus po 2011 m. gegužės 27 d. papildomo susitarimo prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, kuriuo buvo žymiai padidintas netesybų dydis, t.y. 2011 m. gegužės 30 d., Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Verantas“ iškėlimo (bankroto byla atsakovui UAB „Verantas“ iškelta Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-483-259/2013, kuri įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d.), liudija ir apie tuo metu buvusią sunkią atsakovo turtinę padėtį bei galimą nemokumą. Todėl 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartyje numatytas atsakovo įsipareigojimas imtis veiksmų dėl hipotekos panaikinimo ir įsiskolinimo bankui, kaip hipotekos kreditoriui, refinansavimo, vertintinas kaip nerealus, suteikiantis pagrindą daryti išvadą dėl prievolės šalių nesąžiningumo, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kito lygiaverčio nekilnojamojo turto tuo metu neturėjo (remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas iki 2010 m. birželio 16 d. nuosavybės teise valdė pastatą (unikalus Nr. ( - )) ir kitus statinius (unikalus Nr. ( - )) ( - ), kurių vidutinė rinkos vertė 104 686 Lt), o vien pagrindinės skolos dydis hipotekos kreditoriui (UAB Medicinos bankui) sudarė 1 574 800 Lt negrąžinto kredito. Tai, jog 2011 m. gegužės 27 d. papildomu susitarimu numatytos 188 000 Lt dydžio netesybos už kiekvieną prievolės neįvykdymo mėnesį turėjo būti pradėtos skaičiuoti atsakovui per du mėnesius, neįvykdžius prievolės panaikinti žemės sklypo hipoteką bei nesiėmus veiksmų, kad būtų parengtas ir patvirtintas detalus sklypo planas ir gautas statybų leidimas, liudija, kad prievolės šalys susitarė dėl UAB „Verantas“ civilinės atsakomybės už prievolės įvykdymo termino pažeidimą taikymo, kai tos prievolės, kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, objektyviai nebuvo galima įvykdyti per šalių sutartyje nustatytą terminą, ypač atsižvelgiant į LR Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą detaliojo teritorijų planavimo procedūrą ir terminus bei LR Statybų įstatyme įtvirtintą statybų leidimo išdavimo procedūrą bei terminus. Tai patvirtina, jog pats kreditorius jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu ir papildomo susitarimo prie šios sutarties sudarymo metu veikė nesąžiningai ir siekė pasinaudoti UAB „Verantas“ nemokumu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo 1 320 936 Lt dydžio netesybas pripažinti minimaliais kreditoriaus UAB „Istpro“ nuostoliais, kai nuostolių dydis nebuvo įrodinėjamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nagrinėjami atveju esant tiek teisiniam, tiek faktiniam šalių nustatytų netesybų sumažinimo pagrindui. Įvertinus netesybų skaičiavimo terminą, teisėjų kolegija sumažina netesybas ir pripažįsta kreditoriaus reikalavimo teisę į 13 000 Lt dydžio netesybų atlyginimą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d., atitinkamai pakeičiant Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį dėl netinkamo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų materialiųjų normų, reglamentuojančių netesybų sumažinimą, taikymo.

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

54Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį pakeisti.

55Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ (įmonės kodas 300713693) 13 000 Lt dydžio reikalavimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo... 5. Atskiruoju skundu keliamas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d.... 6. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino kreditorių... 7. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė kreditorius UAB... 8. Kauno apygardos teismas, pats panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu kreditoriai UAB Medicinos bankas ir AS „Reverta“ prašė... 13. 1. Teismas privalėjo įvertinti, ar 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos... 14. 2. Nustatant, ar UAB „Verantas“ turėjo realią galimybę ir ketino... 15. 3. UAB „Verantas“, būdamas nemokus ir turėdamas daugiau įsipareigojimų,... 16. 4. UAB „Istpro“ prisiimtas įsipareigojimas į bendrą veiklą įnešti 2... 17. 5. BUAB „Verantas“ neinformavo UAB Medicinos banko apie sudarytą... 18. 6. UAB „Istpro“ 2010-2011 metų balansuose į gautinas sumas neįtraukė 1... 19. 7. 2011 m. gegužės 27 d. papildomas susitarimas prie 2010 m. birželio 7 d.... 20. 8. UAB „Verantas“ prisiėmė akivaizdžiai nenaudingus įsipareigojimus su... 21. 9. Teismas neįvertino, kad 1 320 936 Lt netesybos (bauda) yra aiškiai per... 22. 10. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių... 23. BUAB „Verantas“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį... 24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Istpro“ prašo trečiųjų asmenų... 25. 1. UAB Medicinos bankas ir AS „Reverta“ neturi teisės ginčyti Kauno... 26. 2. Tvirtindamas UAB „Istpro“ reikalavimą teismas rėmėsi teisėtomis ir... 27. 3. BUAB „Verantas“ buvo objektyviai pajėgus vykdyti jungtinės veiklos... 28. 4. UAB „Istpro“ 2010-2011 metų balansuose neįtraukė į gautinas sumas 1... 29. 5. Teismas pagrįstai nemažino UAB „Istpro“ reikalavimo, grindžiamo... 30. 6. Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 32. Nagrinėjamu atveju yra kilęs kreditoriaus UAB „Istpro“ finansinio... 33. Dėl trečiųjų asmenų UAB Medicinos banko ir AS „Reverta“ teisės... 34. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai galimybę įgyvendinti savo procesines... 35. Remiantis nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 36. Pripažinus, jog kreditorius UAB Medicinos bankas atskirojo skundo dėl Kauno... 37. Kadangi UAB Medicinos banko atskirasis skundas buvo pagrįstai priimtas ir turi... 38. Dėl draudimo atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus... 39. Apeliantai UAB Medicinos bankas ir AS „Reverta“ atskiruoju skundu prašo ne... 40. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad niekinio sandorio... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantų atskiruoju... 43. Byloje nustatyta, jog atsakovo kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimas... 44. Nesant pagrindo apeliantų atskiruoju skundu ginčijamų sandorių pripažinti... 45. Dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio... 46. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir... 47. Šioje byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kurios neginčija... 48. Kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimą sudarančių netesybų dydis (1 320... 49. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas... 50. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį... 51. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės,... 52. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog 1 320 936 Lt dydžio netesybos, kurių... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį pakeisti.... 55. Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“...