Byla 2-2165-619/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė,

2sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

3dalyvaujant ieškovui V. A. L., jo atstovui adv. A. Doroševui,

4atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros atstovui A. Giržadui,

5atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos atstovui A. Ivanovui,

6atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos atstovui V. Burneikai

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vidmanto A. V. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie VRM dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

8Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė (b.l. 128-134), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jis buvo neteisingai pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. (27 veikos), 182 str. 3 d. (2 veikos), 221 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. ir paskirta neteisėta bausmė - subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ieškovas išteisintas, paliekant galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžio dalį, pagal kurią dėl LR BK 221 str. 1 d. buvo paskirta 40 parų arešto ir ši bausmė senai atlikta. Nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 27 d. ieškovas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų sulaikytas ir kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, kurios žemina žmogaus orumą Lukiškių bei Šiaulių TI kalėjimuose, Tauragės, Vilniaus, Klaipėdos areštinėse. Dėl neteisingo nuosprendžio, jam būnant kalinamu pablogėjo sveikata, susirgo depresija, cukriniu diabetu, hipertonine liga, pablogėjo regėjimas. Nors pats gydytojas, ne kartą teko gydytis Lukiškių laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir naudoti įvairius stipriai veikiančius medikamentus. Be reikalo atliekant bausmę patyrė tiek materialinę, tiek moralinę žalą. Materialinę žalą apskaičiuoja tokiu būdu: Lukiškių 11 – K 2011-12-19 – 2013-04-01 laikotarpiu iš artimųjų į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 697,48 Lt. Šiaulių TI-K 2012-01-01 – 2014-12-31 į savo atsiskaitomąją sąskaitą gavo 18 063,15 Lt. Dėl jo atžvilgiu pritaikyto neteisėto nuosprendžio atsirado neplanuotos skolos antstoliams, nors prieš įkalinimą skolų neturėjo. Todėl Sodra pradėjo vykdyti atskaičiavimus iš jam priklausančios pensijos. Dėl neteisingo kalinimo jam buvo išmokėta 6 915,69 Eur, nors turėjo būti išmokėta nuo 2011-12-01 iki 2015-01-31 d. 9 231,07 Eur, taigi reali materialinė žala sudaro 14 712,27 Eur. Dėl neteisingo teisminio proceso, o vėliau dėl priimto nuosprendžio, jam išduotas Europos arešto orderis. Prieš sulaikymą ieškovas oficialiai dirbo pagal darbo sutartį Vokietijoje slaugos gydytoju Ingolštadto miesto slaugos namuose ir gaudavo didelį atlyginimą – net 3 550 Eur/mėn., dėl neteisėto nubaudimo prarado darbą. Pažymos apie gautas pajamas pristatyti negali, nes neturi galimybės susisiekti su darbdaviais Vokietijoje. Ieškovas turi Kauno medicinos instituto 1973 06 29 jam išduotą diplomą Nr. 237568, reg. Nr. 6637. Visą neteisėto sulaikymo ir kalinimo laiką galėjo dirbti gydytoju tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento 2015-02-23 d. duomenimis, dėl neteisėto nuteisimo galėjo dirbti 40 mėnesių, todėl galėjo uždirbti 58 350,37 Eur. Visą padarytą turtinę žalą vertina 58 350,37 Eur. Ieškovui padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 500 000 Eur. Teismo priimto nuosprendžio pasekoje ieškovas buvo neteisėtai kalinamas. Ieškovo atveju pablogėjo jo sveikatos būklė, nusisuko draugai ir artimieji, juo imta nepasitikėti, o tai įtakojo neteisingas teismo sprendimas. Buvo pabloginta ieškovo reputacija, dėl patirto nervinio streso sužinojus apie sulaikymą ir įkalinimą insultu susirgo jo motina. Ieškovas patyrė šiuos dvasinius išgyvenimus: dvasinį skausmą, emocinį sukrėtimą, vidines kančias, gyvenimo džiaugsmo ir prasmės praradimą, emocinę depresiją, pesimizmą, liūdesį, nerimą, gėdą, graužatį, nuoskaudą, neviltį. Pablogėjo reputacija, pasikeitė jo santykiai su aplinkiniais – jų atšalimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, visiškas ryšių nutrūkimas, noras nusižudyti ir pan., gėda, graužatis, įvyko neigiamo pokyčiai jo profesinėje veikloje – gyvenimo/darbo praradimas, pažeminimas pareigose, karjeros, dalykinių ryšių užmezgimas ir palaikymo galimybių praradimas įdarbinimo, tobulėjimo srityje, abejonės profesionalumu, galimybių užsiimti visuomenine veikla praradimas. Neigiami pokyčiai šeimoje, šeimos krizė, galimybių sukurti, gausinti šeimą sumažėjimas ir visiškas praradimas, abejonės seksualine orientacija ir gebėjimais, baimė senatvėje likti vienišam, nesulaukti moralinės ir materialinės paramos ir pan. Pažymėjo, kad prokuratūra visiškai nesugilino į tariamos ir inkriminuojamos veikos padarymą, jis palūžo, kadangi būdamas nekaltas išgyveno nepagarbą, nusikaltėlio etiketę įgavo, jį rodė per TV programas, nepagarbiai rašė laikraščiai, o tai neigiamai atsiliepė šeimai. Pažymėjo, kad baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu baigėsi išteisinimu, o tai reiškia visišką asmens reabilitavimą ir yra preziumuojama, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas neteisėtai. Ieškovas pažymėjo, kad jis neteisėtai buvo nuteistas ir kalinamas Lukiškių Šiaulių TI-K, Vilniaus, Klaipėdos, Tauragės areštinėse, Vilniaus pataisos namuose, ko pasekoje patyrė didelių dvasinių, psichologinių ir emocininių išgyvenimų. Padarytą žalą ieškovas kildina iš neteisėto sulaikymo, suėmimo ir neteisėto, neteisingo priimto nuosprendžio, advokato S. N. aplaidžių veiksmų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo bei nuosprendžio, kuris buvo vėliau panaikintas, metu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad veiksmų neteisėtumo nepalaiko dėl advokato veiksmų. Pažymėjo, jog skiriant suėmimą nebuvo pakankamai pagrindo manyti, kad ieškovas bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso eigai – teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir paaiškėjus, kad buvo suvaržyta jo laisvė yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei. Detaliau nurodytų argumentų ieškovas teismui nepagrindė. Dėl nurodyto, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 58 350,37 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

9Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros su ieškiniu nesutiko (b.l. 158-162). Atsakovo nuomone, ieškovas pernelyg sureikšmina aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje ir išteisino ieškovą dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Neteisėtais veiksmais ieškovas nurodo suėmimą ir nuteisimą. Vien tai, kad dėl dalies inkriminuojamų nusikaltimų ieškovas išteisintas negali reikšti, jog procesas buvo pradėtas ir kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu nebuvo įsiteisėjęs, nes apeliacinės instancijos teismo iš dalies panaikintas ir ieškovui paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo vykdoma. Pasisakant dėl laikino sulaikymo bei suėmimo paskyrimo teisėtumo svarbu tai, kad šie veiksmai buvo atlikti pagal baudžiamąjame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu įtariant ieškovą padarius inkriminuojamą veiką. Visi procesiniai veiksmai grindžiami atitinkamų institucijų sprendimais, kurie nebuvo panaikinti. Su ieškovo prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu nesutinka. Ieškovas nurodo, kad buvo patirtos išlaidos siunčiant jam lėšas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, tačiau nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos susijusios su neteisėtais veiksmais baudžiamojo proceso metu, todėl tokios išlaidos negali būti traktuojamos kaip turtinė žala. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl priverstinio išieškojimo vykdymo ir kaip neįsiteisėjęs teismo nuosprendis buvo susijęs su vykdomu priverstiniu išieškojimu. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jo turtinę žalą sudaro negautos pajamos, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į jo ankstesnes pajamas (CK 6.249 str.). Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis sulaikymo ir suėmimo metu dirbo ir nepateikė informacijos apie pasiruošimą įsidarbinti, siekiant gauti šias pajamas, taip pat neįrodė ir realios galimybės gauti ieškinyje nurodomo dydžio pajamų iš teisėtos veiklos. Ieškinyje nurodomas 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas net ir pačių svarbiausių neturtinių vertybių pažeidimo atveju, o ieškinio teiginiai apie patirtus nepatogumus yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dar prieš baudžiamąjį persekiojimą turėjo sveikatos problemų, nepateikė įrodymų, kad ligos paūmėjimas būtų pasireiškęs suėmimo laikotarpiu, nepateikė duomenų, jog dabartinė jo sveikatos būklė yra tiesioginė neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų pasekmė. Ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra akivaizdžiai nepagrįstas, neadekvatus nurodytiems pažeidimams, nukreiptas ne į realų galimos žalos atlyginimą, o į siekį praturtėti, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

10Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos su ieškiniu nesutiko (b.l. 93-96). Nurodė, kad remiantis teismų suformuota praktika, išteisinamasis teismo nuosprendis, baudžiamosios bylos nutraukimas pats savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso nepagrįstumo ir neteisėtumo. Todėl vien tai, kad pagal BK 182 str. 1 ir 2 dalį ieškovas buvo išteisintas nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu nebuvo įsiteisėjęs, nes apeliacinės instancijos teismo iš dalies panaikintas ir ieškovui paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo vykdoma. Tvirtina, kad ieškovo sulaikymas ir suėmimas bei kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal baudžiamąjame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai ieškovą įtariant padarius inkriminuojamą veiką, šie procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų priimtais procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos, nes nepateikė įrodymų, kad išlaidos, patirtos siunčiant jam lėšas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą buvo tokios, kad esant laisvėje jų būtų nepatyręs, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes dėl priverstinio išieškojimo vykdymo bei kaip neįsiteisėjęs teismo nuosprendis buvo susijęs su vykdomu priverstiniu išieškojimu. Nepateikė įrodymų, kad sulaikymo ir suėmimo metu jis dirbo. Vien tai, kad vidutinis darbo užmokestis gydytojų per 2011-2014 metus buvo 1081,10 iki 1192,90 Eur savaime nėra pagrindu laikyti, kad ieškovas dirbtų ir uždirbtų tokią sumą. Mano, jog ieškovo prašoma priteisti 500 000 Eur neturtinė žala nėra įrodyta, ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nepateikta objektyvių duomenų apie sveikatos pablogėjimą.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie VRM atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (b.l. 149-151). Nurodė, kad ieškovo tvirtinimu Vilniaus apygardos teismo 2014-11-20 d. išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-648/2014 sudaro pagrindą svarstyti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau atsakovo tvirtinimu, teismų praktikoje nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai yra neteisėti. Išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję veiksmai, taikytos procesinės priemonės buvo neteisėtos. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Vien tas faktas, kad ieškovas mano, kad jo atžvilgiu be pagrindo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam nepagrįstai buvo taikytos kardomosios priemonės, nepagrindžia ikiteisminio turimų veiksmų neteisėtumo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai ieškovui buvo pareikšti, atliktų veiksmų neteisėtumą. Ieškovo suėmimas buvo grindžiamas procesiniu teismo sprendimu, todėl Konvencijos 5 str. požiūriu yra teisėtas todėl, kad Europos Žmogaus teisių teismas savo bylose ne kartą pažymėjo, kad suėmimas yra iš principo teisėtas, jeigu jis grindžiamas procesiniu teismo sprendimu. Mano, jog nėra įrodyta atsakovų neteisėti veiksmai, o kartu ir patirta neturtinė bei turtinė žala.

12Ieškinys atmestinas.

13Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012). Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).

15Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas.

16Nagrinėjamuoju atveju ieškovas V. L. reikalavimus atsakovui grindžia aplinkybėmis dėl jo neteisėto sulaikymo, suėmimo, neteisėto nuosprendžio priėmimo bei fakto, jog jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis dėl veikų, kurių atžvilgiu jam buvo pareikštas kaltinimas. Ieškovo tvirtinimu, šie neteisėti institucijų veiksmai jam sukėlė turtinę ir neturtinę žalą.

17Dėl nurodytų aplinkybių, būtina išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamas veikas, ar teisėtai ir pagrįstai jo atžvilgiu buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas ir kokiu pagrindu jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

18BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, vienas kurių gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-10-2-00677-2010-7 medžiagos nustatyta, kad 2010-09-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00677-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., dėl to, kad V. L. siūlydamas gerą darbą ir uždarbį Suomojoje, už jo suteiktas paslaugas, garantuojančias tokį uždarbį ir darbo sąlygas yra paėmęs pinigus iš A. A., T. S., P. R., D. K. šių paslaugų nesuteikė. Prašymas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo buvo pradėtas pagal nukentėjusių G. A., T. S., P. R., D. K. 201-09-13 prašymus (t.1, b.l. 5859). Pažymėtina, kad šis nurodytų asmenų pranešimas buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo: jame išdėstytos aplinkybės apie ieškovo galimai nusikalstamą veiką, nukentėjusių patirtą žalą, todėl teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl ieškovo imtis procesinių prievartos priemonių.

202010-11-04 buvo priimtas nutarimas sujungti tyrimus Nr. 10-2-677-10 ir 14-1-01889-10, 2010-11-10 priimtas nutarimas sujungti tyrimus 10-2-677-10 ir 83-1-353-10 (t.1, b.l. 5-6). 2011-03-03 V. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d., dėl sukčiavimo padarymo, jis apklaustas kaip įtariamasis, skirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. IV, b.l. 16-17).

212011-03-03 paskelbta įtariamojo V. L. paieška.

222011-09-26 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė V. L. Europos Arešto Orderį, išdavimo pagrindas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-13 d. nutartis (t.IV, b.l. 39-43, 69-70). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-18 d. nutartimi įtariamajam V. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas vieno mėnesio terminas iki 2012-01-18 d. (t.IV, b.l. 95-96). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (t.V, b.l. 17-18). 2012-03-08 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pratęsta kardomoji priemonė nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. (t.V, b.l. 58-59). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi suėmimo terminas V. L. pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012-04-27 d. Pažymėtina, jog nutartys skirti įtariamąjam suėmimą yra grindžiamos aplinkybe, kad įtariamasis yra įtariamas padaręs 29 nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. epizodus, už kurių padarymą gręsia reali laisvės atėmimo bausmė, ne mažos turtinės pretenzijos, kurių siekdamas išvengti pastarasis bėgs nuo tardymo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Nutartyse motyvuojama ir tai, kad įtariamasis nėra saistomas jokiais socialiniais ryšiais, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalių pragyvenimui pajamų. Išsituokęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, slėpstėsi, buvo sulaikyas Vokietijoje, kas reiškia, kad turi ryšių užsienyje.

232012-06-22 Pranešimu apie įtarimą V. L. pranešta apie nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 sr. 1 d., 182 sr. 3 d., 221 str. 1 d. padarymą (t.V, b.l. 87-95). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi leista V. L. baudžiamasis persekiojimas už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 221 str. 1 d., dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.

24Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi įtariamajam V. L. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012-06-27 d. (t.V, b.l. 117-118). Ieškovas skundė teismo veiksmus, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamojo V. L. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę (dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje) atmestas (t.8, b.l. 86-91).

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamąjame posėdyje (t. 8, b.l. 5-21), V. L. pripažintas kaltinamuoju, jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2012-08-27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi pratęstas V. L. suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 27 d. (t.8, b.l. 46-56). Minėta nutartis apskųsta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi palikta nepakeista, konstatuojant, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, iki sulaikymo niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas. Šiuo atveju buvo atsižvelgta ir į tai, kad jo atžvilgiu kituose teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikaltimų (t.8, b.l. 63-78).

26Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistąjam V. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintas. Nutartyje konstatuota, kad A. L. yra nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu (įsiteisėjęs 2013-12-19) realia 5 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmą, todėl nėra suėmimo taikymo pagrindų.

27Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant klausimą, ar ieškovo suėmimas teisėtas, būtina vadovautis ne tik BPK, kurio nuostatomis, be kita ko, siekiama įgyvendinti atitinkamus Konvencijos reikalavimus, bet ir tiesiogiai Konvencijos 5 straipsniu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo. Suėmimas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis buvo teisėtas tiek nacionalinės teisės, tiek ir Konvencijos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-895/2003).

28Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6–7 dalys). Bendra suėmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123–125, 127 straipsniuose, o pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktą sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

29Būtent, vertinant suėmimo teisėtumą, aktualus šioje nutartyje pirmiau cituotame Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas; ši nuostata turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga (e. g. Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010). Tačiau, besitęsiant suėmimui, tik pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti nepakanka. EŽTT praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (e. g. Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007). Sprendimas dėl asmens suėmimo turi būti priimamas laikantis teismo proceso rungtyniškumo principo, užtikrinant asmeniui teisę į veiksmingą gynybą (e. g. Graužinis v. Lithuania, no. 37975/97, judgment of October 2000; G. A. v. Germany, no. 23541/94, judgment of 13 February 2001).

30Taigi, šiuo atveju teismo nustatytos baudžiamojoje byloje aplinkybės suponuoja, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, taip pat teisėtai jo atžvilgiu buvo teismo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė ieškovui teismų buvo taikoma dėl tų aplinkybių, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje buvo pakankamai duomenų sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad 2011-03-03 buvo paskelbta įtariamojo paieška, jis niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, teismai savo priimtose nutartyse darė pagrindą išvadai, kad įtariamasis V. L. bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismo priimtos nutartys yra motyvuotos, jog grindžiamos pagrįstu manymu, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusiklastamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d. (27 epizodai), 3 d. (2 epizodai) ir 221 str. 1 d. Suėmimas kaltinamąjam buvo pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindui, esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs nuo teismo ir esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad 2011-09-26 d. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė V. L. Europos Arešto Orderį, ko pasekoje jis buvo sulaikytas Vokietijoje ir 2011-12-16 d. buvo etapuotas naudojantis oro transporto priemonėmis. Tai sudarė pagrindą teismams daryti išvadą, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra išsituokęs, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, buvo taip pat atsižvelgta į tai, kad jo atžvilgiu kituose teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas ne kartą apeliaciniais skundais skundė jo suėmimo teisėtumo klausimą ir tokie skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.

31Pirmosios instancijos teismas sutinka su teismo priimtomis nutartimisdėl suėmimo skyrimo V. L. teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl nurodytų aplinkybių laiko neįrodytu, kad yra atsakovo neteisėti veiksmai dėl ieškovo sulaikymo bei kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo.

32Dėl ieškovo atžvilgiu priimto išteisinamojo teismo nuosprendžio

33Ieškovo tvirtinimu, jis buvo neteisingai pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d. (27 veikos), 182 str. 3 d. (2 veikos); pagal BK 221 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. paskirta neteisėta galutinė bausmė.

34Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu ieškovas V. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo O. R., Ž. K., G. A., P. R., D. K., T. S., J. D., K. R., A. Ž., J. Ž., A. Ž., A. M., S. M.. D. D., J. S., V. G., E. Č., M. B., R. B., R. K., V. K., G. M., D. N., L. N., S. L., E. Č., M. P. pagal BK 182 str. 3 d. dėl sukčiavimo L. B., , B. R. atžvilgiu, patenkinti šių civilinių ieškovų ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo. Pripažintas kaltu pagal BK 221 str. 1 d. ir jam skirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. teismas nusprendė šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-12 paskirta 1 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki įsiteisės nuosprendis suėmimą paliko galioti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti ir pradėti vykdyti nuosprendį. V. L. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-12-14, į bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-10-27 iki 2012-12-13 d. Teismo nuosprendžiu taip pat patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai (t.8, b.l. 83-113).

35Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo apeliacinį skundą, teismo nuosprendis įsiteisėjo.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. patvarkymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pateiktas vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriui (t.8, b.l. 232).

36Kasacinis skundas ieškovo pateiktas Lietuvos Aukščiausiam teismui 2013-10-25 d., kartu su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, priimtas 2013 m. lapkričio 18 d. (t. 9, b.l. 34).

37Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi V. L. kasacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismai, vertindami bylos duomenis, nesilaikė BPK 20 str. 5 d., pirmosios instancijos teismas – BPK 305 str. 1 d. 2, 3 punktuose, o apeliacinės instancijos teismas dar ir BPK 320 str. 3 d., 324 str. 6 d., 332 str. 3,5 d. numatytų reikalavimų. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo atlikta išsami bylos duomenų turinio analizė, nenurodyta, kokias svarbias faktines aplinkybes, turinčias reikšmės BK 182 str. 1, 3 d. išsprendimui, jie patvirtina ir tų inkriminuojamų V. L. sukčiavimo veikų požymių, kuriuos jis neigia – apgaulės ir kaltės – motyvuotai nepagrindė ir nenustatė, teismas turėjo atriboti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimus ir aiškiai pasisakyti dėl atsakomybės rūšių atribojimo kriterijų.

38Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistojo V. L. apeliacinis skundas tenkintas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas, t.y. panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. L. nuteisimo pagal LR BK 182 str. 1, 3 dalis ir šioje dalyje priimtias naujas nuosprendis – A. L. pagal LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant nukentėjusiųjų turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti sukčiavimo požymių. V. L. pagal BK 182 str. 3 d. (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant L. B., B. R. turtą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. A. V. L. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal LR BK 221 str. 1 d. paskirti 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-10-27 iki 2011-12-06 (imtinai) ir laikyti, kad nuteistasis yra atlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę. Panaikinta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei nustačiusi papildomas bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad V. L., sudarydamas konsultavimo sutartis su nukentėjusiaisiais, neketino vykdyti iš šių sutarčių kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti juos ir taip neteisėtai įsigyti svetimą turtą. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad V. L. ketinimai sudarant su nukentėjusiais konsultavimo sutartis buvo susiję su pelno iš savo vykdomos veiklos gavimu. Tai paneigia apgaulės bei kaltės požymių buvimą nuteistojo V. L. veiksmuose. Pažymėjo, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo dalyką. Dėl nurodytų aplinkybių, kolegija konstatavo, kad nepadarytos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių, dėl ko V. L. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Kolegija taip pat padarė išvadą, kad pagal BK 221 str. 1 d. nuteistajam V. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 54 str. 1 d.), dėl ko šioje dalyje nuosprendis pakeičiamas, nustatant 40 parų areštą (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

39Atsakovo atstovų tvirtinimu, išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimas savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso nepagrįstumo ir neteisėtumo, o vien tai, kad ieškovas buvo išteisintas pagal BK 182 str. 1 ir 2 d. nėra pagrindu konstatuoti, kad jo atžvilgiu buvo priimti neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu nebuvo įsiteisėjęs, nes apeliacinės instancijos teismo iš dalies buvo panaikintas ir paskirta ieškovui laisvės atėmimo bausmė nebuvo vykdoma, todėl ieškovas žalos nepatyrė.

40Su šiais atsakovų argumentais teismas sutinka.

41Neteisėti veiksmai su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą dėl neteisėtų teismo pareigūnų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami civilinio proceso ir civilinės teisės normų. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (e. g. Lavrechov v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Taigi, gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas, pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (ibid). Tai reiškia, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi ikiteisiminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Pažymėtina, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007). Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje klaidos padarymas turėjo akivaizdžiai pažeisti ar daryti neigiamą įtaką asmens procesinėms teisėms į gynybą, ikiteisminio tyrimo proceso trukmei ir k.t. Teismo kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, kas yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-207/2011).

42Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos duomenų, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino dėl nepilno teismų atliko inkriminuojamų veikų visapusiško baudžiamojo teisinio vertinimo bei baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo. Pažymėtina tai, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nebuvo pilnai išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, nuosprendžio dalis buvo palikta nepakeista, todėl negalima daryti išvados, kad jo atžvilgiu buvo pilnai priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka peržiūrėdamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį iš dalies jį panaikino instancine tvarka, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai padarius išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus bei atlikęs dalinį įrodymų tyrimą nustatė papildomas bylos aplinkybes, atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą bei padarė skirtingą išvadą, t.y. konstatavo, kad įrodymai paneigia apgaulės bei kaltės požymių buvimą nuteistojo V. L. veiksmuose, todėl išteisino dėl BK 182 str. 1 d., 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių. Teismas taip pat pakeitė ir skundžiamą nuosprendį dalyje dėl taikytos bausmės pagal BK 221 str. 1 d. Taigi šiuo atveju buvo panaikinti teismų procesiniai sprendimai dėl teismo atliktų procesinių pažeidimų, susijusių su bylos įrodymų visumos vertinimu ir baudžiamosios teisės normos taikymu priimtant teismo nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktika dėl BK 182 str. taikymo buvo nevienareikšmė ir kito, todėl teismams skirtingai vertinant bylos įrodymų visumos bei teisės normos taikymą, negalima daryti akivaizdžios išvados, kad buvo padaryta grubi teisės klaida.

43Teismas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teisėjų veiksmų pasisakydamas civilinės atsakomybės taikymo prasme daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus bei aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pareigūnų atliktus veiksmus civilinės atsakomybės taikymo prasme neteisėtais. Savo ruožtu, nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 str. pagrindu šiuo atveju nekilo, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, teismui atskirai nepasisakant dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

44Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovo atstovai nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

45Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

46Ieškinį atmesti.

47Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė,... 2. sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,... 3. dalyvaujant ieškovui V. A. L., jo atstovui adv. A. Doroševui,... 4. atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros... 5. atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos atstovui... 6. atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė (b.l. 128-134), kad Vilniaus miesto... 9. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros su... 10. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos su ieškiniu nesutiko... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Policijos departamento prie VRM... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad valstybės civilinė... 15. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė... 16. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas V. L. reikalavimus atsakovui grindžia... 17. Dėl nurodytų aplinkybių, būtina išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis... 18. BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo... 19. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-10-2-00677-2010-7 medžiagos nustatyta, kad... 20. 2010-11-04 buvo priimtas nutarimas sujungti tyrimus Nr. 10-2-677-10 ir... 21. 2011-03-03 paskelbta įtariamojo V. L. paieška.... 22. 2011-09-26 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė V. L. Europos... 23. 2012-06-22 Pranešimu apie įtarimą V. L. pranešta apie nusikalstamų veikų,... 24. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi įtariamajam V. L.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi byla perduota... 26. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistąjam V. L.... 27. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant klausimą,... 28. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos... 29. Būtent, vertinant suėmimo teisėtumą, aktualus šioje nutartyje pirmiau... 30. Taigi, šiuo atveju teismo nustatytos baudžiamojoje byloje aplinkybės... 31. Pirmosios instancijos teismas sutinka su teismo priimtomis nutartimisdėl... 32. Dėl ieškovo atžvilgiu priimto išteisinamojo teismo nuosprendžio... 33. Ieškovo tvirtinimu, jis buvo neteisingai pripažintas kaltu pagal BK 182 str.... 34. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d.... 35. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo... 36. Kasacinis skundas ieškovo pateiktas Lietuvos Aukščiausiam teismui 2013-10-25... 37. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi V. L. kasacinis... 38. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistojo V.... 39. Atsakovo atstovų tvirtinimu, išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimas... 40. Su šiais atsakovų argumentais teismas sutinka.... 41. Neteisėti veiksmai su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti... 42. Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos duomenų, kasacinis teismas... 43. Teismas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir... 44. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovo atstovai nepateikė teismui... 45. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas... 46. Ieškinį atmesti.... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...