Byla e2-1779-773/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

2sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, Mantui Cemnolonskiui,

3dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokato padėjėjui A. Ž.,

4atsakovo atstovui advokato padėjėjui K. P.,

5nedalyvaujant atsakovui G. S.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

7Teismas

Nustatė

8

  1. Ieškovas R. L. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo G. S. 62 144 Eur skolos, 66 746 Eur palūkanų, 24 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 12 908 Eur pagrindinės skolos pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir 30 procentų metinių procesinių palūkanų nuo 49 239 Eur bendros pagrindinės skolos (pagal 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartį, 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį, 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį, 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartį ir 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu G. S. sudarė 6 rašytines paskolos sutartis, tačiau atsakovas paskolintų piniginių lėšų negrąžino. Pažymėjo, kad pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovui 12 908 Eur (44 570 Lt) ir atsakovas įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, tačiau palūkanų nemokėjo. Pagal 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartį paskolino 11 585 Eur (40 000 Lt) ir atsakovas įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, palūkanas mokėjo iki 2015 m. kovo 22 d. Pagal 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį paskolino 11 585 Eur (40 000 Lt) ir atsakovas įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, palūkanas mokėjo iki 2015 m. kovo 23 d. Pagal 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį paskolino 11 585 Eur (40 000 Lt) ir atsakovas įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, palūkanas mokėjo iki 2015 m. balandžio 3 d. Pagal 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartį paskolino 11 585 Eur (40 000 Lt) ir atsakovas įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, palūkanas mokėjo iki 2015 m. balandžio 9 d. Pagal 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį – 2 896 Eur (10 000 Lt), atsakovas įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, palūkanas mokėjo iki 2015 m. balandžio 29 d. Ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. dar sumokėjo 2 035 Eur palūkanų, tačiau nenurodė, pagal kurią paskolos sutartį. Ieškovas prašo priteisti visus pinigus paskolintus pagal nurodytas paskolos sutartis ir 66 746 Eur palūkanas. Nurodė, kad palūkanos paskaičiuojamos taip: pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį – 13 455 Eur palūkanų, pagal 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartį – 14 771 Eur, pagal 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį – 14 192 Eur, pagal 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį – 13 033 Eur, pagal 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartį – 9 268 Eur, pagal 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį – 2 027 Eur (elektroninės b. l. 35–38).
  2. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui R. L. iš atsakovo G. S. 62 144 Eur skolos, 66 746 Eur palūkanų, 24 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 12 908 Eur pagrindinės skolos pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 21 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 30 procentų metinių procesinių palūkanų nuo 49 239 Eur bendros pagrindinės skolos (pagal 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartį, 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį, 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį, 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartį ir 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 21 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 918 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 59–61).
  3. Kauno apygardos teisme 2017 m. sausio 25 d. gauti atsakovo G. S. prieštaravimai dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašoma Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą panaikinti. Atsakovo G. S. teigimu, jis 2010 m. vasario 7 d. su ieškovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 44 570 Lt (12 908 Eur). Iki 2012 m. birželio 22 d. grąžino 4 750 Lt ir su ieškovu sudarė paskolos pratęsimą, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio 22 d. liko skolingas 40 000 Lt (11 585 Eur). Pažymėjo, kad minėtos sutarties 1.4. punkte pasikeitė sąlyga, jog už visą likusią paskolintą sumą, atsakovas turi mokėti 2,5 procento dydžio mėnesines palūkanas, kol bus grąžinta visa sutartyje nurodyta suma. Nurodė, kad mokėdamas mėnesines palūkanas ieškovo pageidavimu jis persirašinėdavo paskolos sutartį, jog paskolinta suma vis dar liktų ta pati ir kad atsakovas moka tik mėnesines palūkanas. Atsakovo teigimu, taip buvo pasirašytos dar trys paskolos sutartys, t. y. 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. sausio 9 d. Atsakovas nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. išmokėjo 30 000 Lt pasiskolintos sumos ir 2014 m. gegužės 29 d. pasirašė su ieškovu likusios 10 000 Lt (2 896 Eur) sumos paskolos sutartį. Atsakovas sąžiningai mokėjo palūkanas, todėl buvo perrašomos paskolos sutartys. Atsakovo G. S. vertinimu, ieškovas pateikė teismui visas sutartis kaip atskiras, nors jos jau yra negaliojančios, nes buvo skolintasi tik vieną kartą. Nurodė, kad galiojanti yra tik paskutinė 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis – 2 896 Eur, nes kita paskolos suma jau yra išmokėta. Atsakovo G. S. įsitikinimu, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir neteisėtais veiksmais bando pasinaudoti atsakovo teisiniu neišmanymu ir nesąžiningai pasipelnyti. Nurodė, kad ieškovas R. L. paskaičiavo neprotingai dideles palūkanas. Šiuo aspektu pažymėjo, kad atsakovas G. S. sąžiningai mokėjo pelno (mokėjimo) mėnesines 2,5 procento palūkanas, be to, ieškovas delsė kreiptis į teismą (e. b. l. 68–71).
  4. Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas R. L. jam pinigų (12 000 dolerių) skolino tik vieną kartą apie 2006 m. – 2007 m. Pažymėjo, kad paskolos sutartis pasirašė, jog nuramintų ieškovą, kad pinigus grąžins, tačiau pagal paskolos sutartis pinigų nėra gavęs, sutarčių prieš pasirašydamas neskaitė. Atsakovo teigimu, jis kiekvieną mėnesį mokėjo procentus, viso yra sumokėjęs apie 30 000 Lt palūkanų.
  5. Kauno apygardos teisme 2017 m. vasario 10 d. gautas ieškovo R. L. atsiliepimas į atsakovo G. S. pareikštus prieštaravimus, kuriame ieškovas R. L. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad visos teismui pateiktos paskolų sutartys yra galiojančios, kiekvienas sutarčių lapas yra pasirašytas atsakovo, be to, kiekvienoje sutartyje pats atsakovas įrašė gautų pinigų sumą ir tai patvirtino savo parašu. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog grąžino dalį paskolintų pinigų, atsakovo pozicija, kad paskolos sutartys buvo persirašomos neva grąžinant paskolintas lėšas yra gynybinė versija. Ieškovo teigimu, joks vidutinio protingumo asmuo neformintų paskolos grąžinimo naujomis paskolos sutartimis, apie tai net nepažymėdamas sutartyse. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2017 m. sausio 24 d. prieštaravimuose pripažino 36 077 Eur skolą. Atmestini atsakovo argumentai dėl palūkanų dydžio, nes šalys sutartyse susitarė dėl jų dydžio, atsakovas prieštaravimų dėl palūkanų dydžio nereiškė, jas mokėjo. Pažymėjo, kad netgi 75 procentų metinės palūkanos nėra laikomos neteisėtomis ar neprotingomis, o šiuo atveju palūkanos yra tik 30 procentų (e. b. l. 79–81).
  6. Ieškovas R. L. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad visos tarp šalių sudarytos paskolų sutartys buvo pasirašytos pas atsakovą parduotuvėje, sutarčių pasirašymo metu pinigai būdavo perduodami grynais, sutarčių tekstą paruošė jis pats. Nurodė, kad po pirmos paskolos sutarties sudarymo 2010 m. vasario 7 d. nereikalavo grąžinti paskolintų pinigų ir mokėti procentų. Pažymėjo, kad atsakovas jam nuo 2012 m. iki 2013 m. sumokėjo apie 29 000 Lt palūkanų, nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. dar 2 035 Eur palūkanų. Nurodė, kad palūkanos buvo mokamos grynais, tarp šalių jokie tai patvirtinantys dokumentai nebuvo pasirašyti.
  7. Liudytoja A. S. teismo posėdžio nurodė, kad ji žinojo, jog ieškovas R. L. yra skolinęs kažkiek pinigų jos vyrui atsakovui G. S., tačiau pinigų perdavimo nematė. Pažymėjo, kad įmonės buhalterė jai pasakė, jog paskolas reikia deklaruoti, todėl ji paskambino ieškovui ir šis telefonu pasakė, kiek pinigų ieškovas yra paskolinęs jos sutuoktiniui ir tuomet ji elektroniniu būdu paskolas deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Liudytojos teigimu, paskolos sutarčių ji nematė.

9Preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies

10Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

  1. Teismas iš byloje pateiktų paskolos sutarčių nustatė, kad tarp ieškovo R. L. (paskolos davėjas) ir atsakovo G. S. (paskolos gavėjas) buvo sudarytos 6 paskolos sutartys:
    1. 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartimi paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui 12 908 Eur (44 570 Lt, 1.1. punktas). Pagal paskolos sutarties 1.4. punktą negrąžinus visos paskolos sumos sutartyje numatytu terminu, už paskolą paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas, kol bus grąžinta visa sutartyje paskolinta suma. Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą pagal paskolos davėjo raštišką pareikalavimą, kurį paskolos davėjas turi teisę pateikti ne anksčiau kaip 2010 m. rugpjūčio 7 d. (2.1. punktas);
    2. 2010 m. birželio 22 d. paskolos sutartimi paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui 11 585 Eur (40 000 Lt, 1.1. punktas). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą pagal paskolos davėjo raštišką pareikalavimą, kurį paskolos davėjas turi teisę pateikti ne anksčiau kaip 2013 m. birželio 22 d. (2.1. punktas);
    3. 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartimi paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui 11 585 Eur (40 000 Lt, 1.1. punktas). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą pagal paskolos davėjo raštišką pareikalavimą, kurį paskolos davėjas turi teisę pateikti ne anksčiau kaip 2012 m. gruodžio 23 d. (2.1. punktas);
    4. 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartimi paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui 11 585 Eur (40 000 Lt, 1.1. punktas). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą pagal paskolos davėjo raštišką pareikalavimą, kurį paskolos davėjas turi teisę pateikti ne anksčiau kaip 2013 m. kovo 3 d. (2.1. punktas);
    5. 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartimi paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui 11 585 Eur (40 000 Lt, 1.1. punktas). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą pagal paskolos davėjo raštišką pareikalavimą, kurį paskolos davėjas turi teisę pateikti ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 9 d. (2.1. punktas);
    6. 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartimi paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui 2 896 Eur (10 000 Lt, 1.1. punktas). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą pagal paskolos davėjo raštišką pareikalavimą, kurį paskolos davėjas turi teisę pateikti ne anksčiau kaip 2015 m. vasario 28 d. (2.1. punktas).
    7. Šio sprendimo 8.2.–8.6. pastraipose išvardintų sutarčių 1.4. punkte nurodyta, kad už paskolą mokama 2,5 procentų dydžio mėnesinės palūkanos, kol bus grąžinta visa paskolinta suma (e. b. l. 41–52).
  2. Ieškovas R. L. 2016 m. rugsėjo 15 d. surašė atsakovui G. S. reikalavimą dėl skolų grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo, kuriuo pareikalavo grąžinti pagrindines skolas pagal sudarytas paskolos sutartis bei sumokėti palūkanas (e. b. l. 50).
  3. Ieškovas R. L. 2016 m. spalio 3 d. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (2016 m. gruodžio 5 d. su ieškiniu) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo G. S. 62 144 Eur skolos, 66 746 Eur palūkanų ir procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas G. S. 2010 m. vasario 7 d., 2010 m. birželio 22 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartimis paskolintų piniginių lėšų nėra grąžinęs, palūkanas mokėjo iš dalies. Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutiko, pažymėdamas, kad pagal ieškovo nurodytas paskolos sutartis pinigų nėra gavęs. Pažymėjo, kad ieškovas R. L. jam pinigų skolino tik vieną kartą, o ieškovo pateiktas paskolos sutartis pasirašė tik siekdamas užtikrinti, jog grąžins paskolintas lėšas.

11Dėl paskolos teisinių santykių

  1. Pažymėtina, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą, jai tenka našta įrodyti, kad pinigai jai nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartis nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017 ir kt.).
  3. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovo R. L. ir atsakovo G. S. būtina įvertinti į bylą pateiktų paskolos sutarčių turinį, šalių elgesį po sutarčių sudarymo bei šalių paaiškinimus. Pažymėtina, kad dėl visų paskolų buvo sudarytos rašytinės formos paskolos sutartys, kurios šalių asmeniškai pasirašytos. Kaip nustatyta šio sprendimo 8 pastraipoje, visų paskolos sutarčių 1.1. punkte nurodyta, kad paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui nuosavybėn konkrečias pinigų sumas. Visų paskolos sutarčių 2.1. punktuose paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti pinigus. Pažymėtina, kad visų paskolos sutarčių 3 punkte ranka įrašyta „pinigus sumoje <...> gavau“ ir paskolos gavėjo G. S. vardas, pavardė ir parašas bei sutarčių 4 punkte pasirašė tiek paskolos davėjas ieškovas R. L., tiek paskolos gavėjas atsakovas G. S.. Taigi, į bylą pateiktose paskolos sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas paskolos dalyko (pinigų) perdavimo paskolos gavėjo (atsakovo) nuosavybėn ir įsipareigojimo grąžinti pinigus faktas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
  4. Ieškovas R. L. tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos šešios paskolos sutartys, atsakovas G. S. pasirašė kiekvieną paskolos sutarčių lapą ir ranka pats įrašė gautų pinigų sumą (e. b. l. 35–38, 79–81). Ieškovas R. L. 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu taip pat nuosekliai paaiškino sutarčių sudarymo aplinkybes, pažymėdamas, kad paskolos sutartys buvo pasirašytos pas atsakovą jo parduotuvės patalpose, pinigai perduoti grynaisiais sutarčių pasirašymo metu (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 37 min.–39 min.).
  5. Tuo tarpu atsakovas G. S. byloje yra nenuoseklus, nors 2017 m. sausio 25 d. prieštaravimuose teigė, kad 2010 m. vasario 7 d. su ieškovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino 44 570 Lt, o kitas į bylą pateiktas paskolos sutartis tik perrašė ir galiojanti yra tik paskutinė 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis, tačiau 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu šią aplinkybę paneigė. Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas jam paskolino 12 000 dolerių apie 2006 m. – 2007 m., paskolos sutartis pasirašė tam, jog nuramintų ieškovą, kad pinigus grąžins ir negalėjo prisiminti, ar 2014 metais pasirašė paskolos sutartį su ieškovu (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 16 min., 1 val. 31–34 min.). Be to, atsakovas G. S. nurodė ir tai, kad sutinka ieškovui grąžinti apie 40 000 Eur paskolintų pinigų ir pripažino, jog ieškovui mokėjo palūkanas (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 24 min., 1 val. 50 min.).
  6. Pažymėtina, kad atsakovo G. S. atstovas advokato padėjėjas K. P. 2017 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog visos paskolos sutartys buvo deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (2017 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min.). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. S., pažymėdama, kad jai buvo žinoma, jog ieškovas R. L. yra kažkiek pinigų skolinęs jos vyrui atsakovui G. S.. Nurodė, kad ji, norėdama paskolintus pinigus deklaruoti, paskambino ieškovui R. L., kuris išvardino paskolintas pinigų sumas ir ji su buhaltere jas deklaravo (2017 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 21 min.–23 min.). Teismo vertinimu, tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių deklaravimo faktas taip pat patvirtina, kad paskolos sutartyse nurodytos pinigų sumos faktiškai buvo perduotos atsakovui G. S.. Mažai tikėtina, kad asmuo deklaruotų pagal paskolas gautus pinigus, neturėdamas paskolos sutarčių ir realiai pagal jas negavęs pinigų (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių sudarytų šešių paskolos sutarčių sąlygos ir šalių elgesys po paskolos sutarčių sudarymo, t. y. palūkanų mokėjimas, paskolų deklaravimas, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas perdavė atsakovui pinigus ir atsakovas įsipareigojo juos grąžinti. Taigi, ieškovą R. L. ir atsakovą G. S. sieja paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, šio sprendimo 13–16 pastraipos).
  7. Teismas pažymi, kad atsakovas G. S. byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato padėjėjo K. P., kuris 2017 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog išaiškino atsakovui teisę ginčyti paskolos sutartis, tačiau jis atsisakė (2017 m. birželio 9 d . teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 24 min.). Teismas 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu taip pat išaiškino atsakovui G. S. teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, kad į bylą pateiktų paskolos sutarčių jis nesudarė, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis, 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 48 min.). Teismas įvertina ir tai, kad atsakovas G. S. 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu keitė savo poziciją dėl paskolos sutarčių pasirašymo, iš pradžių teigė, jog pasirašė visas paskolos sutartis, tačiau paskui nurodė, kad negali prisiminti ar jas pasirašė (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 31 min., 34 min.). Teismo vertinimu, atsakovui neginčijant paskolos sutarčių, neprašant skirti rašysenos ekspertizės ir nepateikiant jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad paskolos sutarčių jis nesudarė, laikytina, jog atsakovas G. S. neįrodė, kad pinigai pagal ginčo paskolos sutartis jam nebuvo perduoti ir paskolos sutarčių jis nesudarė (CPK 178 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis).
  8. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo G. S. argumentai, kad paskolos sutartys buvo pasirašomos tik siekiant nuraminti ieškovą, kad jis grąžins anksčiau paskolintus pinigus ir tai buvo paskolos sutarčių pratęsimas. Pažymėtina, kad protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Bylos aplinkybėmis, atsakovas G. S., būdamas juridinio asmens savininku, pasirašydamas šešias paskolos sutartis, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas pinigų gavimo faktas, įsipareigojimas grąžinti suteiktas paskolas, turėjo ir privalėjo suvokti, kad privalės įvykdyti sutartyse numatytą įsipareigojimą, t. y. grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Pažymėtina, kad bet kuris vidutiniškai protingas ir atidus asmuo nepasirašys paskolos sutarčių realiai negaudamas pagal jas pinigų ir tokiu būdu tik siekdamas užtikrinti savo ankstesnius įsipareigojimus paskolos davėjui apie tai nepažymėdamas paskolos sutartyse. Be to, į bylą pateiktas 2014 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas, kad ieškovas R. L. pervedė atsakovui G. S. 10 000 Lt, mokėjimo paskirtis – paskola, taip pat paneigia atsakovo argumentą, kad jis skolinosi pinigų iš ieškovo vieną kartą maždaug 2006 m.–2007 m. (CPK 185 straipsnis, e. b. l. 141).
  9. Teismo vertinimu, atsakovo G. S. nerūpestingą elgesį patvirtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog sutarčių prieš pasirašydamas neskaitė, toks elgesys neatitinka protingumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas G. S. nurodė, kad yra skolinęs pinigų kitiems asmenims. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-818-151/2015 priteisė iš atsakovės V. M. ieškovui G. S. 21 996,64 Eur skolos, 2 900 Eur palūkanų pagal atsakovės išrašytus paprastuosius vekselius (e. b. l. 152–163). Taigi, atsakovas G. S. turėjo patirties paskolos teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis ir negalėjo nesuprasti, kad per keturių metų laikotarpį (nuo 2010 m. iki 2014 m.) pasirašydamas paskolos sutartis privalės grąžinti jose nurodytas pinigų sumas.
  10. Teismas nustatė, kad visų tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių 2.5. punktuose numatyta, jog paskolos davėjas, priimdamas grąžinamą paskolos sumą, privalo duoti paskolos gavėjui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Šalys susitarė, kad paskolos gavėjui grąžinus visą pagal sutartį gautą paskolą, paskolos davėjas raštu pažymės apie tai savo paskolos sutarties egzemplioriuje ir perduos jį paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad atsakovas G. S. nepateikė ieškovo R. L. išduotų pakvitavimų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolintų lėšų grąžinimą. Atsakovas G. S. byloje nesirėmė aplinkybe, kad ieškovui paskolintus pinigus grąžino, bet šis atsisakė išduoti pakvitavimą apie visišką ar dalinį paskolų grąžinimą (CK 6.873 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių paskolų grąžinimą ieškovui (CPK 178 straipsnis).
  11. Nustačius, kad atsakovui G. S. pagal 2010 m. vasario 7 d., 2010 m. birželio 22 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis ieškovas R. L. paskolino 62 144 Eur (12 908 Eur + 11 585 Eur + 11 585 Eur + 11 585 Eur + 11 585 Eur + 2 896 Eur) ir atsakovui nepateikus duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie paskolintų piniginių lėšų grąžinimą, priešingai, atsakovui pripažįstant, kad jis yra mokėjęs ieškovui tik palūkanas, ieškovui R. L. iš atsakovo G. S. priteistina pagal minėtas paskolos sutartis paskolinta 62 144 Eur suma (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

12Dėl palūkanų pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį

  1. Ieškovas R. L. pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį prašo priteisti palūkanas nuo 2010 m. vasario 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad palūkanos priteisiamos neilgiau nei už 5 metus, palūkanas paskaičiuoja už 60 mėnesių.
  2. Teismas pažymi, kad palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014).
  3. Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutarties 1.4. punkte numatyta, jog negrąžinus visos paskolos sumos sutartyje numatytu terminu, už paskolą mokamos mėnesinės palūkanos, kol bus grąžinta visa sutartyje paskolinta suma, t. y. šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą pagal paskolos davėjo raštišką pareikalavimą, kurį paskolos davėjas turi teisę pateikti ne anksčiau kaip 2010 m. rugpjūčio 7 d. (2010 m. vasario 7 d. paskolos sutarties 2.1. punktas). Teismas konstatuoja, kad pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį, atsakovui pareiga mokėti sutartyje numatytas palūkanas atsirado nuo paskolos davėjo (ieškovo) raštiško pareikalavimo momento. Kaip nurodyta šio sprendimo 9 pastraipoje, ieškovas R. L. tik 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu pareikalavo grąžinti pagal paskolos sutartis paskolintas lėšas ir sumokėti palūkanas. Pažymėtina, kad ieškovas R. L. ieškinyje nurodė, jog pagal 2010 m. vasario 7 d. sutartį atsakovas G. S. palūkanų nemokėjo. Pastebėtina, kad šalys tik vėliau sudarytose paskolos sutartyse pakeitė sutarties punktą dėl kompensuojamųjų palūkanų, numatydamos, jog palūkanos mokamos, kol bus grąžinta visa paskolinta suma.
  4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad šiomis individualiomis aplinkybėmis atsakovas G. S. turi prievolę mokėti ieškovui R. L. 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutarties 1.4. punkte numatytas 2 procentų palūkanas nuo ieškovo rašytinio pareikalavimo grąžinti paskolas (2016 m. rugsėjo 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. už 15 dienų, CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį mokėtinos palūkanos sudarytų 129 Eur (12 908 Eur × 2 procentai = 258,16 Eur; 258,16 Eur : 30 = 8,60 Eur × 15 dienų).

13Dėl palūkanų pagal 2012 m. birželio 22 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. gegužės 29 d. paskolų sutartis

  1. CK 6.872 straipsnyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.872 straipsnis yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas (pelno palūkanos). Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti: palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016 ir kt.).
  2. Ieškovas R. L. prašo priteisti 66 746 Eur palūkanų, kurios yra paskaičiuotos pagal kiekvieną paskolos sutartį nuo konkrečios paskolos sudarymo datos iki kreipimosi į teismą dienos (2016 m. rugsėjo 30 d.). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas G. S. pagal 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartį palūkanas mokėjo iki 2015 m. kovo 22 d., pagal 2012 m. rugpjūčio 23 d. – iki 2015 m. kovo 23 d., pagal 2012 m. gruodžio 3 d. – iki 2015 m. balandžio 3 d., pagal 2014 m. sausio 9 d. – iki 2015 m. balandžio 9 d., pagal 2014 m. gegužės 29 d. – iki 2015 m. balandžio 29 d., per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. rugsėjo 1 d. dar sumokėjo 2 035 Eur palūkanų.
  3. Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. birželio 22 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutarčių 1.4. punkte susitarė, jog už paskolą mokama 2,5 procento mėnesinės palūkanos, kol bus grąžinta visa sutartyje paskolinta suma (sutarčių 1.4. punktai). Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovas byloje pripažino, jog palūkanos buvo mokamos, tačiau nurodė skirtingą sumokėtų palūkanų sumą. Teismas konstatuoja, kad šalims nurodytų paskolos sutarčių 1.4. punktuose susitarus dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir atsakovui jas mokėjus, jam tenka prievolė sumokėti sutartyje numatytas palūkanas nuo sutarčių sudarymo iki kreipimosi į teismą dienos – 2016 m. rugsėjo 30 d. (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal nurodytas paskolų sutartis mokėtinos palūkanos yra:
    1. pagal 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartį palūkanos sudarytų 14 771 Eur (11 585 Eur × 2,5 procento = 289,62 Eur; 289,62 Eur × 51 mėn.),
    2. pagal 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį palūkanos sudarytų 14 192 Eur (11 585 Eur × 2,5 procento = 289,62 Eur; 289,62 Eur × 49 mėn.),
    3. pagal 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį palūkanos sudarytų 13 033 Eur (11 585 Eur × 2,5 procento = 289,62 Eur; 289,62 Eur × 45 mėn.),
    4. pagal 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartį palūkanos sudarytų 9 268 Eur (11 585 Eur × 2,5 procento = 289,62 Eur; 289,62 Eur × 32 mėn.),
    5. pagal 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį palūkanos sudarytų 2 027 Eur (2 896 Eur × 2,5 procento = 72,40 Eur; 72,40 Eur × 28 mėn.).
  4. Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. birželio 22 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis bendra palūkanų suma sudaro 53 291 Eur (14 771 Eur + 14 192 Eur + 13 033 Eur + 9 268 Eur + 2 027 Eur).
  5. Teismas įvertina aplinkybes, susijusias su sumokėtų palūkanų suma. Ieškovas R. L. teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas jam nuo 2012 m. iki 2013 m. sumokėjo apie 29 000 Lt (8 399 Eur) palūkanų, nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. – 2 035 Eur palūkanų, viso 10 434 Eur (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 56 min.). Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad yra sumokėjęs ieškovui viso apie 30 000 Lt – 40 000 Lt palūkanų (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 15 min., 2 val. 3 min.). Pažymėtina, kad abi šalys pripažino, jog nei atsakovas G. S. sumokėdamas, nei ieškovas R. L. gaudamas palūkanas pinigų perdavimo ir gavimo fakto neužfiksuodavo, tačiau abi šalys pripažino, jog palūkanos buvo mokamos, todėl sumokėtų palūkanų suma mažintinas prašomų priteisti palūkanų dydis.
  6. Teismas sprendžia, kad ieškovas R. L. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, jog atsakovas G. S. jam yra sumokėjęs apie 29 000 Lt (8 399 Eur) ir 2035 Eur palūkanų, tuo tarpu, atsakovas negalėjo tiksliai įvardinti sumokėtų palūkanų sumos. Atsakovui G. S. nepateikus įrodymų, kiek konkrečiai palūkanų buvo sumokėta, nurodžius tik apytikslę pinigų sumą (30 000 Lt – 40 000 Lt), o ieškovui nurodžius konkrečią sumokėtų palūkanų sumą, kuri atitinka atsakovo nurodytą sumą, teismas laiko, kad yra pagrindas spręsti, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovo R. L. nurodytą palūkanų sumą, t. y. 10 434 Eur (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bendra palūkanų suma priteistina iš atsakovo sudaro 42 986 Eur (53 291 Eur +129 Eur – 10 434 Eur, CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

14Dėl palūkanų dydžio mažinimo

  1. Atsakovo G. S. teigimu, paskolos sutartyse numatytos 2,5 procento ir 2 procento palūkanos yra neprotingai didelės ir turėtų būti mažinamos.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, bet taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).
  3. Teismas pažymi, kad šioje situacijoje palūkanų dydis nustatytas abiejų šalių laisva valia. Ieškovas R. L. už 2,5 procento mėnesines palūkanas sutiko paskolinti atsakovui G. S. pinigus, o atsakovas sutiko už gautą paskolą mokėti tokio dydžio palūkanas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas G. S. teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovui mokėjo ne 2 ar 2,5 procento palūkanas, kurios numatytos sutartyse, o net 3 procento dydžio palūkanas kiekvieną mėnesį (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 18 min.). Taigi, sutarčių sudarymo metu atsakovas G. S. nelaikė, kad paskolos sutartyse numatytas palūkanų dydis yra per didelis, teisme nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl sutarties sąlygų modifikavimo. Teismas įvertina ir tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo paskolos sutartimis paskolintos lėšos buvo reikalingos atsakovo verslo vystymui (2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min., 1 val. 21 min.). Nustačius, kad šalys sudarydamos ginčo paskolos sutartis veikė kaip verslininkai, 2,5 procentų mėnesinės palūkanos (30 procentų metinės) nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ir suteikiančiomis ieškovui nepagrįstą pranašumą ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į nurodytas individualias šios bylos aplinkybes, teismas nenustatė pagrindų mažinti paskolos sutartyse šalių laisva valia numatytas palūkanas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis).
  4. Teismas pažymi, kad iškėlus civilinę bylą kreditoriui iš skolininko už naudojimąsi jo pinigais priteisiamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovas prašo priteisti 24 procentus (2 procentai × 12 mėn.) metinių procesinių palūkanų nuo 12 908 Eur pagrindinės skolos pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir 30 procentų (2,5 procentai × 12 mėn.) metinių procesinių palūkanų nuo 49 239 Eur bendros pagrindinės skolos pagal likusias paskolos sutartis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2010 m. birželio 22 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis bendra paskolos suma yra 49 236 Eur, o ne 49 239 Eur kaip nurodyta ieškinyje. Teismas ieškovo R. L. naudai iš atsakovo G. S. priteisia 24 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 12 908 Eur pagrindinės skolos pagal 2010 m. vasario 7 d. paskolos sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 4 d.) iki visiško prievolės įvykdymo ir 30 procentų metinių procesinių palūkanų nuo 49 236 Eur bendros pagrindinės skolos (pagal 2012 m. birželio 22 d. paskolos sutartį, 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutartį, 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį, 2014 m. sausio 9 d. paskolos sutartį, 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sutartį) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 4 d.) iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu patenkinama ieškinio dalis, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  2. Ieškovas R. L. byloje prašo priteisti 918 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, viso 1 918 Eur (e. b. l. 145). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas su advokato padėjėju A. Ž. 2016 m. rugsėjo 7 d. sudarė atstovavimo sutartį, 2016 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. gruodžio 2 d., 2017 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitais ieškovas advokato padėjėjui sumokėjo 1 000 Eur.
  3. Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 62 144 Eur skolos ir 66 746 Eur palūkanų, viso 128 890 Eur. Teismas sprendimu ieškovo naudai priteisė 105 130 Eur, t. y. ieškinį tenkino 81,50 procentų (105 130 Eur × 100 / 128 890 Eur), todėl ieškovė turi teisę į 1 563,17 Eur (1 918 Eur × 81,50 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas R. L. byloje pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, byloje vyko trys teismo posėdžiai, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl ieškovo naudai priteisia iš atsakovo G. S. 1 563,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
  4. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 6,31 Eur išlaidas, todėl jų atlyginimas paskirstomas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo R. L. ieškinys tenkintas 81,50 procento, todėl iš atsakovo G. S. priteistina 5,14 Eur (6,31 Eur × 81,50 procento) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina suma sudarytų 1,17 Eur, tačiau ji yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl teismas šių išlaidų valstybei iš ieškovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

16Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, 9 dalimi,

Nutarė

17Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. preliminarų sprendimą.

18Ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti ieškovui R. L., a. k. ( - ) iš atsakovo G. S., a. k. ( - ) 62 144 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) skolos, 42 986 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) palūkanų, 24 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 12 908 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 4 d.) iki visiško prievolės įvykdymo ir 30 procentų metinių procesinių palūkanų nuo 49 236 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 4 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

20Priteisti ieškovui R. L., a. k. ( - ) iš atsakovo G. S., a. k. ( - ) 1 563,17 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. ( - ) 5,14 Eur (penkis eurus, 14 ct), išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas ( - ), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai