Byla 2A-474-370/2010
Dėl skolos priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-885-83/2009 pagal ieškovės UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei L. Z. dėl skolos priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 912, 81 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-15 šalys sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 2 175,19 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2008-10-15. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, mokėtinų įmokų nemokėjo nustatytais terminais, todėl privalo sumokėti 1 912,81 Lt priskaičiuotų delspinigių.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nurodytas delspinigių dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Prašė pripažinti netesybas aiškiai per didelėmis ir neprotingomis, nes jos praktiškai siekia pagrindinės prievolės sumą. Be to, atsakovė yra silpnesnioji šalis, sutarties sąlygos nebuvo aiškintos ir individualiai aptartos pasirašant sutartį. Nustatydama 0,5 proc. dydžio delspinigius ieškovė veikė nesąžiningai, todėl teismas turėtų panaikinti šią sutarties sąlygą arba ją pakeisti, kad ji atitiktų protingumo reikalavimus.

5Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-12 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo pareigą laiku ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė yra raštinga, sudarydama kreditavimo sutartį įvertino savo poreikius ir galimybes grąžinti skolą sutartyje nustatytomis sąlygomis, šalių sudarytos kreditavimo sutarties neginčija.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad skolintas lėšas atsakovė panaudojo studijų ir buto nuomai. Į sunkią finansinę padėtį atsakovė nebūtų patekusi ir nebūtų prireikę imti greito kredito, jei valstybė jau anksčiau būtų įvykdžiusi aukštojo mokslo reformą ir būtų suteikusi galimybę studentams kredituotis studijų išlaidas. Sutartimi nustatyta 0,5 proc. delspinigių norma yra akivaizdžiai neprotinga, nesąžininga ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę dėl sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovė nebuvo informuota, jog sutartinės netesybos sudarys 182,5 proc. per metus. Jei ieškovė būtų elgusis sąžiningai ir apie tai informavusi, atsakovė nebūtų ėmusi kredito. Atsakovė kreditą ėmė pašto įstaigoje, pašto darbuotoja pateikė atsakovei pasirašyti tipinę sutartį ir neaptarė su atsakove jos sąlygų. Ieškovė jau turėjo analogiškų bylų teismuose, kuriose delspinigių dydis buvo sumažintas apie 10 kartų.

7Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta laisva šalių valia. Delspinigių norma nustatyta sutarties antroje dalyje „Finansavimo sąlygos“, su šiomis sąlygomis pasirašydama sutartį atsakovė sutiko ir joms neprieštaravo. Atsakovė vengė laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nemokėjo įmokų, todėl privalo atsakyti už sutarties pažeidimą. Ieškovė, kaip finansų įstaiga, privalo veikti saugiai ir patikimai, taip pat privalo valdyti iš sudaromų sandorių kylančią riziką. Netesybos yra viena svarbiausių priemonių rizikai valdyti, bendrovės stabilumui užtikrinti. Sąžiningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, kad skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims, sukeliama rizika veikti saugiai ir patikimai. Ieškovė nereikalauja atlyginti nuostolių, o tik netesybas, kurios gali būti laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Netesybų dydis priklauso nuo konkrečios faktinės situacijos. Vien netesybų procentinė išraiška negali būti pagrindu jas pripažinti neprotingai didelėmis. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad netesybos negali būti mažinamos iki realių nuostolių dydžio. Apeliantės nurodomos kredito sutarties sudarymo priežastys ir jo panaudojimo aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Byloje nustatyta, kad 2008-04-15 sutarties Nr. 48402040124 pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 2 296,86 Lt vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti kiekvieną mėnesį po 382,81 Lt ir kreditą grąžinti iki 2008-10-15 (b. l. 9). Palūkanų norma sudarė 14,002 proc., delspinigių – 0,5 proc. Atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, pradelsė mokėti įmokas, todėl ieškovė priskaičiavo delspinigius, kurių neatlyginta suma ieškinio pateikimo dieną sudaro 1 912,81 Lt (b. l. 11).

10Ieškovė šių faktinių aplinkybių neginčija, apeliacinį skundą grindžia, jos manymu, pirmosios instancijos teismo neįvertintomis reikšmingomis sandorio sudarymo faktinėmis aplinkybėmis, prašo delspinigių nepriteisti visiškai.

11Teisėjų kolegija sutikdama su ieškovės atsiliepimo motyvais atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kredito panaudojimo aplinkybių įtakos delspinigių dydžiui. Atsakovė neprašė paskolos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 ar 1.91 str. pagrindais, t. y. kaip sudarytą dėl suklydimo (nesusipažino su sutarties sąlygomis) ar dėl nepalankių susidėjusių aplinkybių (sunkios finansinės padėties), todėl šie jos argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Taip pat sutarties neįvykdymo teisinėms pasekmėms neturi jokios įtakos ir aplinkybė, kuriems tikslams atsakovė kreditą panaudojo. Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais ir atmeta priešingus ieškovės atsiliepimo atsikirtimus dėl sutartinių delspinigių dydžio. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau tai nereiškia, kad sutartinių netesybų dydis gali būti neriboto dydžio. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 str. 1 d.). Įstatymas suteikia teisę teismui netesybas sumažinti, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). CK 6.73 str. 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-367/2006, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 26, 2007 m. 1.4 Dėl įskaitinių netesybų, 2007-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 28, 2008 m. 1.3. Dėl sutartinių netesybų).

12Šioje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja ieškovei pelną, todėl netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas ir neturėtų būti papildomomis pajamomis. Įvertinusi aplinkybes, kad pagrindinę prievolę atsakovė įvykdė visiškai, kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 182,5 proc. metinių palūkanų, t. y. viršija metinę kredito grąžinimo normą (61,886 proc.) beveik tris kartus (b. l. 9), teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime akcentavo, kad tik tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. paisant jau įtvirtintų precedentų. Analogiškose ieškovės bylose, kurios buvo išnagrinėtos kituose teismuose, ieškovės sutartyse nustatytas netesybų dydis (0,5 proc.) taip pat buvo pripažintas aiškiai per dideliu ir sumažintas, tačiau iki skirtingo dydžio: Vilniaus apygardos teismo 2010-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-503-302/2010, 2010-04-21 nutartimi byloje Nr. 2A-346-611/2010 ir kt. – iki 0,1 proc., Kauno apygardos teismo 2010-04-12 nutartis byloje Nr. 2A-622-390/2010 – iki 0,05 proc., Šiaulių apygardos teismo 2010-03-30 nutartimi byloje Nr. 2A-173-154/2010 – iki 0,05 proc., Panevėžio apygardos teismo 2010-04-01 nutartimi byloje Nr. 2A-260-227/2010 iki 0,02 proc. Teisėjų kolegija iš dalies sutikdama su ieškovės atsiliepimo motyvais dėl jos veiklos rizikingumo įtakos netesybų dydžiui, mano kad būtų nesąžininga delspinigius sumažinti iki ieškovės nustatytų palūkanų, todėl mano, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas netesybas sumažinus iki 0,1 proc., kas perskaičiavus (b. l. 11) sudaro bendrą 380,92 Lt sumą, bus išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra.

13Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 326 str. 21 d. 3 p.).

14Pakeitus sprendimą perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovė patyrė 47 Lt (b. l. 6), atsakovė – 447 Lt (b. l. 42, 43, 55) bylinėjimosi išlaidų. Byloje buvo tenkinta 20 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovė atsakovei turi atlyginti 357 Lt, o atsakovė ieškovei – 9 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 348 Lt.

15Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

17ieškovei UAB „General Financing“ iš atsakovės L. Z. priteisti 380,92 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Atsakovei L. Z. iš ieškovės UAB „General Financing“ priteisti 348 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai