Byla 2A-622-390/2010
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant atsakovei E. J., vertėjai T. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei E. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 10321,33 Lt nesumokėtų įmokų, 2763,74 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos septynios vartojimo kredito sutartys, pagal kurias UAB „General Financing“ atsakovei suteikė 9146,37 Lt vartojimo kreditą iki 2010-07-14. Atsakovei nemokant mokėtinų įmokų daugiau kaip 60 dienų, bendrovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu (sutarties 6.4 p.). 2009-05-05 dienai atsakovės skola bendrovei sudaro 10321,33 Lt mokėtinų įmokų, 2763,74 Lt delspinigių.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 10321,33 Lt skolos, 276,37 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 318 Lt žyminio mokesčio. Konstatavo, jog ieškinys dalyje dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydama sutartis su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į tai, kad atsakovė dalį prievolės įvykdė, o taip pat į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teismas darė išvadą, kad sutartyse nustatyti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl netesybas mažino iki 0,05 proc. dydžio, kurį laikė pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, todėl šioje ieškinio dalyje ieškovo ieškinį tenkintino iš dalies, delspinigių sumą mažino iki 276,37 Lt.

5Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „General Financing“ prašo panaikinti 2009-12-22 sprendimo dalį, kurioje buvo atmesta ieškinio dalis dėl 2487,37 Lt delspinigių priteisimo, priteisti iš atsakovo 2487,37 Lt delspinigių, 75 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą bei 75 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant ieškinį. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo atmestas prašymas dėl 2487,37 Lt delspinigių priteisimo. Pažymi, kad atsakovė nuo 2008-04-14 iki dabar nėra įmokėjusi nei vienos įmokos. Teigia, kad teismas klaidingai nustatė netesybų pobūdį, nurodydamas, kad tai yra įskaitinės netesybos. Sutartyje numatytos netesybos yra išimtinės, t.y. numatyta pareiga sumokėti tik netesybas, nereikalaujant atlyginti patirtų nuostolių, tokių kaip nuostoliai dėl negautų pajamų ir turėtų išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu ar kitų nuostolių. Sutartyje numatytos išimtinės netesybos apima visus bendrovės nuostolius dėl sutarties nevykdymo, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl netesybų dydžio mažinimo. Teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sutartinės netesybos negali būti mažinamos iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu atveju būtų paneigtas sutarčių laisvės principas (2007 m. spalio 12 nutartis Nr. 3K-7-304/2007). Sąžiningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iš kiekvieno sandorio kylančią riziką. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas kitaip, atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbą. Bendrovė veikia itin jautrioje finansų rinkoje. Netesybos yra svarbi rizikos valdymo priemonė, padedanti užtikrinti klientų atsakingumą bei rūpestingumą. Apie netesybų dydį klientai yra aiškiai informuojami, jiems pranešama apie prievolių vykdymo laiku svarbą. Bendrovei tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai tokia apimtimi sumažino netesybų dydį. Pažymi, kad teismų praktikoje net ir 3 % netesybų dydis pripažintas protingu, atsižvelgiant į griežtą prievolių vykdymo svarbą.

6Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Sprendžiant ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai ( aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ( šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis ( procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008m. rugpjūčio 25d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“.

11Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių ieškovo prašomus priteisti iš atsakovės delspinigius sumažino iki 276,37 Lt ir nurodė, kad atsakovė yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydama sutartis su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į tai, kad atsakovė dalį prievolės įvykdė, o taip pat atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus teismas konstatavo, jog sutartyse nustatyti delspinigiai yra neprotingai dideli ir yra pakankami atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.

12Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo nustatytoms ir padarytoms išvadoms pritaria visiškai ir konstatuoja, kad teismas faktinę situaciją tarp šalių įvertino teisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas mažindamas netesybų dydį pagrįstai konstatavo, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už sutarties nevykdymą yra neprotingai didelės ir jas mažindamas nenukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimtį ir sutarytas šalių sutarties sąlygas. Esant nurodytam pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažintos netesybos iš atsakovės ieškovui iki 0,05 proc. atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus ( C K 1. 5 straipsnis), todėl keisti teismo priimtą sprendimą nėra teisinio pagrindo.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo priimto sprendimo išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

15Apeliacinį skundą atmesti.

16Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai