Byla 2A-368/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arsenalas-EHG“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1911-479/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autominutė“ ir Ko ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arsenalas-EHG“ dėl prekių grąžinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovo UAB „Autominutė“ ir Ko atstovė prašė įpareigoti atsakovą BUAB „Arsenalas-EHG“ grąžinti ieškinyje nurodytas prekes pagal konkrečias sąskaitas faktūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė nurodė, kad pagal 2006 m. liepos 20 d. prekių tiekimo sutartį Nr. 0606/01 ieškovas įsipareigojo pateikti, o atsakovas nustatyta tvarka atsiskaityti už prekes. Sutarties 3.1.1. punktas nustatė, kad nuosavybės teisė į prekę pereina pirkėjui visiškai atsiskaičius už ją. Pagal savo esmę sutartis atitinka komiso sutarties sampratą. Atsakovui buvo perduotos prekės pagal tam tikras sąskaitas faktūras, už kurias jis neatsiskaitė, todėl šios prekės yra ieškovo nuosavybė. Atsakovas neįgijo nuosavybės teisių į prekes, perduotas pagal išvardintas PVM sąskaitas faktūras, už jas neatsiskaitė ir nėra pagrindo tikėtis, jog atsiskaitys, nes jam iškelta bankroto byla, todėl perduotos prekės grąžintinos ieškovui. Atsakovas nesuteikė ieškovui informacijos, kokios prekės yra realizuotos, o kokios - ne.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą BUAB „Arsenalas-EHG“ grąžinti ieškovui UAB „Autominutė“ ir Ko prekes, nurodytas BUAB „Arsenalas-EHG“ 2009 m. gegužės 25 d. ataskaitoje Nr. P00103, kurių vertė 2 789,19 Lt. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

6Teismas nurodė, kad pagal ginčo šalių sudarytą prekių tiekimo sutartį pirkėjui nuosavybės teisė į prekes pereina tik atsiskaičius už gautas prekes (3.1.1. p.). Per 30 dienų neparduotos prekės turi būti grąžinamos pardavėjui (3.3. p.). Šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į prekes atsakovui pereis tik pardavus jas tretiesiems asmenims. Nepardavus prekių, nuosavybės teisė į jas išlieka ieškovui. Kadangi atsakovas nepardavė ieškovui priklausančių prekių per sutartyje nustatytą terminą, ieškovas turi teisę jas išreikalauti iš atsakovo. Teismas nesutiko, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas atsakovui reiškia ir nuosavybės teisių į prekes perdavimą. Teismas įvertino tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas draudžiamas finansinių operacijų vykdymas po bankroto bylos iškėlimo, tačiau nedraudžiama perduoti valdomą turtą teisėtiems jo savininkams. Atsakovas pripažino negalintis sumokėti prekių kainos, todėl ieškovas turi teisę išreikalauti prekes. Teismas įvertino tai, kad atsakovas, vykdydamas bankroto procedūras, turi teisę nustatyti žemesnes nei rinkos turto kainas, užtikrinti galimybę kuo greičiau baigti likvidavimo procedūras. Ieškovas siekia susigrąžinti prekes, vertindamas jas pagal jų pardavimo kainą. Draudimas grąžinti ieškovui jo prekes pašalintų galimybę pačiam parduoti prekes už realią kainą ir nulemtų nepagrįstus jo nuostolius. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, jog ieškovo interesai yra apsaugoti įtraukus jį į atsakovo kreditorių sąrašą. Ieškovas atsakovo bankroto byloje pateikė prašymą dėl jo įtraukimo į atsakovo kreditorių sąrašą, kadangi kreditorinį reikalavimą galima pareikšti tik per teismo nustatytą terminą. Pareiškiant kreditorinį reikalavimą ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kiek atsakovui perduotų prekių buvo parduota, o koks neparduotų prekių kiekis gali būti išreikalautas iš atsakovo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turi neparduotų ieškovo prekių už 2 789,19 Lt. Šios prekės turi būti perduotos ieškovui, todėl ieškinį teismas tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje galės būti tikslinamas ĮBĮ nustatyta tvarka.

7Atsakovo BUAB „Arsenalas-EHG“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu prašo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovo UAB „Autominutė“ ieškinį atsakovui BUAB „Arsenalas-EHG“ dėl prekių grąžinimo, nutraukti. Jeigu byla nebūtų nutraukiama, tokiu atveju prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

81. Sudarydamos sutartį šalys atsiskaitymus už prekes siejo ne su nuosavybės į jas perėjimu, o su nustatytu periodiniu mokėjimu, t. y. nuolatiniu mokėjimu kiekvieną mėnesį. Sutarties 2.3. punkte nurodyta, kad prekės tiekiamos atidėto apmokėjimo sąlygomis, o tai leidžia teigti, jog nuosavybės teisė į prekes yra perleidžiama, o apmokėjimas už jas atidedamas įstatymo nustatyta tvarka. Sutarties 2.5. punktu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui ar dėl kitokių priežasčių nutraukus sutartį atsakovas galutinai atsiskaito su ieškovu per 5 dienas, t.y. šalys nesusitarė, jog pasibaigus sutarčiai, prekės, kaip ieškovo nuosavybė, grąžinamos atgal ieškovui.

92. Laikantis ieškovo reiškiamos pozicijos, atsakovas faktiškai negalėdavo įgyti nuosavybės teisių į prekes, kai už prekes buvo apmokėta jas pardavus tretiesiems asmenims, nes iš atsakovo nupirktas prekes apmokėję pirkėjai tiesiogiai įgydavo nuosavybės teises. Sprendžiant, ar atsakovas, sutarties pagrindu gavęs iš ieškovo prekes, buvo šių prekių savininkas, galėjęs sudaryti mažmeninio pirkimo-pardavimo sutartis su neribotu asmenų skaičiumi, svarbią reikšmę turi sutarties aiškinimas. Ieškovą ir atsakovą siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Nuosavybės teisių perdavimas sietinas su prekių perdavimo pirkėjui momentu.

103. Ieškovo finansinis reikalavimas patvirtintas atsakovo bankroto byloje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos tvarka pareikštą ieškinį. Įvertinant tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, ši civilinė byla nutrauktina.

11Ieškovo UAB „Autominutė“ ir Ko atstovė atsiliepime į atsakovo BUAB „Arsenalas-EHG“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad pagal savo esmę šalių sudaryta sutartis turi komiso sutarties bruožų. Sutartimi buvo apibrėžtas nuosavybės teisės įgijimo momentas, o pagal sutarties nuostatas apeliantui perduodami daiktai buvo laikomi ieškovo nuosavybe iki visiško atsiskaitymo už juos. Ta aplinkybė, kad apeliantas savo buhalterinėje apskaitoje iš ieškovo gautas prekes apskaitė kaip savo nuosavybę, neturi įtakos aiškinant sutartį. Apeliantas neginčijo sutarties nuostatų, nustatančių nuosavybės teisės perėjimą, sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Apeliantas, žinodamas, kad kitoje byloje vyksta ginčas dėl prekių grąžinimo, tačiau nepaisant to, teikdamas tvirtinti ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, elgėsi nesąžiningai. Aplinkybė, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas, ieškovui tapo žinoma tik iš skundžiamo teismo sprendimo.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl prekių grąžinimo patenkintas iš dalies - atsakovas BUAB „Arsenalas-EHG“ įpareigotas grąžinti ieškovui prekes, nurodytas BUAB „Arsenalas-EHG“ 2009 m. gegužės 25 d. ataskaitoje Nr. P00103, kurių vertė 2 789,19 Lt, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal atsakovo apeliacinį skundą, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

14Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Jis atliekamas analizuojant ir faktinį, ir teisinį bylos duomenų turinį, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus įvertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms - ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

15Pagal ginčo šalių sudarytą 2006 m. liepos 20 d. prekių tiekimo sutartį Nr. 0606/01 (b. l. 8-11) UAB „Autominutė“ ir Ko (pardavėjas) įsipareigojo patiekti, o UAB „Arsenalas-EHG“ (pirkėjas) priimti ir nustatyta tvarka atsiskaityti už prekes (1.1. p.). Sutartyje numatyta, kad prekės, kurias pirkėjas gauna iš pardavėjo, yra pardavėjo nuosavybė. Už gautas prekes pirkėjas yra atsakingas visa jų verte, išskyrus apmokėtas prekes. Pirkėjo neapmokėtos prekės negali būti įkeičiamos kaip užstatas (1.6. p.). Pirkėjas su pardavėju atsiskaito už parduotas prekes kiekvieną mėnesį, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui - iki kito mėnesio 10 dienos (2.2. p.). Prekių, patiektų pirkėjui atidėto apmokėjimo sąlygomis, bet dar pirkėjo neapmokėtų, suma negali viršyti 10 000 Lt. Pardavėjas turi teisę netiekti prekių pirkėjui, jei jas patiekus, prekių, patiektų pirkėjui atidėto apmokėjimo sąlygomis, bet dar pirkėjo neapmokėtų, suma viršytų 10 000 Lt (2.3 p.). Pasibaigus sutarties galiojimo laikui ar dėl kitų priežasčių nutraukus šią sutartį, pirkėjas galutinai atsiskaito su pardavėju per 5 dienas (2.5. p.). Pardavėjas įsipareigoja parduoti ir perduoti pirkėjo nuosavybėn pirkėjo nurodytas prekes pagal sutarties bei pardavėjo su pirkėju sutartus terminus. Nuosavybės teisė pereina pirkėjui, visiškai atsiskaičius už paimtas prekes (3.1.1. p.). Prekės, kurios nedalyvavo apyvartoje 30 dienų, grąžinamos pardavėjui. Prekių tolesnis buvimas pirkėjo prekybos sistemoje sprendžiamas atskiru susitarimu, apiforminant prie šios sutarties (3.3. p.). Byloje pateiktos ieškovo (pardavėjo) UAB „Autominutė ir Ko“ pirkėjui UAB „Arsenalas-EHG“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 12-22). Byloje kilęs ginčas susijęs su sutarties tam tikrų nuostatų aiškinimu.

16Teismo atliekamam iš sutarties kylančių ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti sutartį. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2007; ir kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikštoji šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2010). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šalių sudaryta sutartis pagal joje įtvirtintas nuostatas laikytina prekių pirkimo-pardavimo sutartimi su atidedamąja kainos mokėjimo ir nuosavybės perėjimo sąlyga, kuri siejama su atsiskaitymu už gautą prekę.

17Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio neribojamą šalių galimybę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). CK 4.49 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. Kaip jau minėta aukščiau, šalys sutartimi susitarė, kad nuosavybės teisė pereina pirkėjui visiškai atsiskaičius už gautas prekes (sutarties 1.1.; 3.1.1. p.). Aiškindamas CK 4.49 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-535/2004). Tai suponuoja, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka, kaip yra šios bylos atveju, t.y. kaip ginčo šalys ir susitarė analizuojamoje sutartyje. Kadangi atsakovas nebuvo atsiskaitęs už konkrečias prekes, jis į jas nebuvo įgijęs nuosavybės teisių. Aplinkybė, kad atsakovas buhalterinėje apskaitoje iš ieškovo gautas prekes apskaitė kaip savo nuosavybę, neturi įtakos sutarties aiškinimui ir neleidžia daryti išvados, jog atsakovas į prekes, už kurias neatsiskaitė, buvo įgijęs nuosavybės teises. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti aiškinimai apie nuosavybės teisių į prekes įgijimo momentą laikytini klaidingais ir neatitinkančiais sutarties nuostatų. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad šalys sutartyje įtvirtino sąlygą, jog bet kuriuo atveju prekės nėra grąžinamos ieškovui. Šiuo atveju prekių grąžinimą ieškovui lemia tai, kad atsakovas už jas nėra atsiskaitęs, taigi jis nėra įgijęs nuosavybės teisių į šias prekes, o kadangi neapmokėtos prekės nuosavybės teise tebepriklauso ieškovui, jis turi teisę jas išreikalauti iš atsakovo.

18Nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių nuostatų kontekste vertintinas ir pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinių pasekmių reglamentavimas. Tais atvejais, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, net ir dalies kainos sumokėjimo atveju, kai daiktas yra dalusis, pardavėjas, kaip daikto savininkas, pirkėjui pažeidus mokėjimo prievoles, nepraranda teisės išreikalauti visus pagal sutartį parduodamus daiktus (CK 6.349 str. 2 d.). Iš nuosavybės teisės prigimties kildinami savininko teisių pirkimo-pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai (CK 6.345 str. 1 d., 6.349 str. 2 d.) sistemiškai aiškintini kaip suteikiantys savininkui apsisprendimo teisę, ar dalies kainos nesumokėjimo atveju, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę. Pardavėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas priklauso nuo konkrečių faktinių ir teisinių situacijų. Kadangi BUAB „Arsenalas-EHG“ neatsiskaitė su UAB „Autominutė“ ir Ko už dalį iš jos gautų prekių (prekės nurodytos 2009 m. gegužės 25 d. ataskaitoje Nr. P00103), neapmokėtos prekės dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių laikytinos UAB „Autominutė“ ir Ko nuosavybe. Ji turi teisę prekes, už kurias neatsiskaityta, išreikalauti iš svetimo valdymo (CK 4.95 str.). Šiuo konkrečiu atveju ta aplinkybė, kad UAB „Arsenalas-EHG“ iškelta bankroto byla, neriboja tokios UAB „Autominutė“ ir Ko teisės.

19Atsakovas neatsiskaitymą su ieškovu už perduotas prekes motyvuoja tuo, kad jam buvo iškelta bankroto byla, o po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovui UAB „Arsenalas-EHG“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovas UAB „Autominutė“ ir Ko bankroto administratoriui 2009 m. birželio 26 d pateikė prašymą dėl 7 406,24 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Prašyme jis nurodė, kad skolininkas liko skolingas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras 7 406,24 Lt. UAB „Arsenalas-EGH“ nesuteikė kreditoriui UAB „Autominutė“ ir Ko informacijos, kokios prekės yra realizuotos, o kokios ne. Šias aplinkybes galima buvo nustatyti tik atlikus UAB „Arsenalas-EHG“ turto inventorizaciją. Dėl šios priežasties kreditorius UAB „Autominutė“ ir Ko pareiškė ir ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl prekių, kurios pagal sutarties nuostatas yra kreditoriaus nuosavybė, priteisimo. Jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėtų, kad prekės yra realizuotos, arba dėl kitokių priežasčių negalima jų grąžinti, UAB „Autominutė“ ir Ko kreditorinis reikalavimas sudarytų 7 406,24 Lt sumą (b. l. 33). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties matyti, kad tarp BUAB „Arsenalas-EHG“ patvirtintų finansinių reikalavimų buvo patvirtintas ir UAB „Autominutė“ ir Ko 7 406,24 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (b. l. 53-56). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, pažymi, jog bankroto administratorius, gavęs minėto turinio UAB „Autominutė“ ir Ko prašymą dėl jo turtinių ir finansinių pretenzijų, turėjo išsiaiškinti aplinkybes, kokios prekės yra nerealizuotos, suteikti tokią informaciją kreditoriui UAB „Autominutė“ ir Ko bei tokiu atveju neteikti tvirtinti viso arba dalies UAB „Autominutė“ ir Ko kreditorinio reikalavimo. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti civilinę bylą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Tvirtinant kreditorinį reikalavimą, iš esmės spręstinas klausimas dėl finansinio (piniginio) reikalavimo dydžio patvirtinimo, o teikiant ieškinį dėl prekių grąžinimo sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas grąžinti (priteisti) atitinkamas prekes ieškovui. Iš esmės išsprendus klausimą dėl dalies prekių grąžinimo, atitinkamai galės ir turės būti koreguojamas ieškovo kreditorinio reikalavimo dydis. Atsakovo BUAB „Arsenalas-EHG“ bankroto administratorius pateikė duomenis apie tai, koks yra neparduotų prekių likutis, dėl kurių išreikalavimo byloje kilęs ginčas (b. l. 51-52), taip pat iš kurių matyti, jog prekių likučio vertė pagal pirkimo kainą siekia 2 789,19 Lt sumą. Turint duomenis apie prekių likutį, turi būti sprendžiamas klausimas, koks prekių kiekis aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu turi būti grąžintas ieškovui, ir kokia apimtimi tikslintinas jo kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos byloje Nr. 3K-3-475/2009, faktinės aplinkybės, kiek jos siejamos su ribojimais išreikalauti iš bankrutuojančios įmonės daiktus (prekes), šiuo atveju yra skirtingos. Apelianto minimoje byloje nustatyta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas lemia pardavėjo, kaip daiktų, teisėtai valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininko teisių gynimo būdų pasirinkimą. Kai yra uždraudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas dėl bankroto bylos iškėlimo, daiktų, sutarties pagrindu (teisėtai) valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininkui tenka pasirinkimo teisė, ar išsireikalauti visus daiktus ir pardavėjui grąžinti jo sumokėtą kainos dalį, ar reikalauti grąžinti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar pareikšti pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas bankroto administratoriui pateiktame prašyme pažymėjo, kad skolininkas UAB „Arsenalas-EGH“ nesuteikė informacijos, kokios prekės yra realizuotos, o kokios ne. Dėl šios priežasties UAB „Autominutė“ ir Ko pareiškė ir ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl prekių, kurios pagal sutarties nuostatas yra kreditoriaus nuosavybė, priteisimo. Ieškovo prašyme bankroto administratoriui buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu nagrinėjant ginčą paaiškėtų, jog prekės yra realizuotos arba dėl kitų priežasčių negalima jų grąžinti, tuomet UAB „Autominutė“ ir Ko kreditorinis reikalavimas sudarytų 7 406,24 Lt sumą. Iš šio prašymo turinio matyti, kad ieškovas teikė prioritetą nerealizuotų (neapmokėtų) prekių išreikalavimui, tačiau UAB „Arsenalas-EGH“ nesuteikė jam informacijos, kokios prekės yra realizuotos, o kokios ne. Ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo teikiamas tvirtinti jau po to, kai ieškovas teisme inicijavo šią civilinę bylą dėl prekių grąžinimo (b. l. 3-5, 53-56). Bankroto administratorius, turėdamas duomenis apie realizuotas ir nerealizuotas ieškovo prekes, turėjo spręsti, ar galima teikti teismui tvirtinti visą ieškovo prašyme nurodyto dydžio kreditorinį reikalavimą pagal jame išdėstytas finansinės pretenzijos susidarymo aplinkybes. Šiuo atveju bankroto administratorius veikė netinkamai, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovas atsisakė savo reikalavimo išreikalauti daiktus ir esąs teisinis pagrindas atmesti tokį jo reikalavimą. Nors teismas ir patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą, tačiau pagal šios bylos aplinkybes ieškovas neprarado teisės reikalauti prekių dalies, už kurią pirkėjas nesumokėjo, grąžinimo. Tokia situacija kvalifikuotina kaip savininko valios išraiška dėl būdo, kuriuo siekiama ginti savo, kaip pardavėjo teises, būtent – siekį susigrąžinti prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta.

21Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis byloje 3K-186/2009).

22Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovo UAB „Autominutė“ ir Ko atstovė prašė įpareigoti atsakovą... 5. Klaipėdos apygardos teismas 6. Teismas nurodė, kad pagal ginčo šalių sudarytą prekių tiekimo sutartį... 7. Atsakovo BUAB „Arsenalas-EHG“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu... 8. 1. Sudarydamos sutartį šalys atsiskaitymus už prekes siejo ne su nuosavybės... 9. 2. Laikantis ieškovo reiškiamos pozicijos, atsakovas faktiškai negalėdavo... 10. 3. Ieškovo finansinis reikalavimas patvirtintas atsakovo bankroto byloje,... 11. Ieškovo UAB „Autominutė“ ir Ko atstovė atsiliepime į atsakovo BUAB... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 14. Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo sprendimo... 15. Pagal ginčo šalių sudarytą 2006 m. liepos 20 d. prekių tiekimo sutartį... 16. Teismo atliekamam iš sutarties kylančių ginčo santykių... 17. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas... 18. Nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių nuostatų kontekste... 19. Atsakovas neatsiskaitymą su ieškovu už perduotas prekes motyvuoja tuo, kad... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minimos Lietuvos Aukščiausiojo... 21. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad... 22. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Klaipėdos apygardos teismo