Byla e3K-3-165-403/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo ir atsakovo „ERGO Insurance SE“ priešieškinį ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas, draudikui, su kuriuo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir transporto priemonių savanoriško draudimo (kasko) sutartys, reiškiant reikalavimą (subrogacijos pagrindu) priteisti žalos atlyginimą iš eismo įvykio kaltininko, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinės atsakomybės draudiko, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 21 516,40 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 106, 182 punktų nuostatomis.

114.

12Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje, Konstitucijos prospekte, įvyko eismo įvykis, kurio metu I. Ž. (I. Ž.) vairuojamas automobilis „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. ( - ) (toliau – „VW Tiguan“), iš antros juostos sukdamas į dešinę, atsitrenkė ir apgadino eismo „A“ juosta važiuojantį automobilį „Land Rover RR Sport“, valst. Nr. ( - ) (toliau – „Land Rover“), vairuojamą R. G. (R. G.). Automobilis „Land Rover“ buvo apdraustas savanoriškuoju transporto priemonių (kasko) draudimu ieškovės bendrovėje. Draudikė (ieškovė) pripažino eismo įvykį draudžiamuoju ir, atlikusi žalos sureguliavimą, išmokėjo 21 516,40 Eur draudimo išmoką, atlygindama eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė, susipažinusi su R. G. pateiktais dokumentais (2016 m. rugsėjo 30 d. eismo įvykio deklaracija, fotonuotraukomis, pranešimu, abiejų transporto priemonių apgadinimų lokalizacija, automobilio „VW Tiguan“ vairuotojo I. Ž. 2016 m. spalio 4 d. pranešimu), surašė išvadą dėl eismo įvykio dalyvių atsakomybės padalijimo, kurioje nurodė, kad civilinė atsakomybė dėl šio įvykio kyla KET pažeidusiam „VW Tiguan“ valdytojui. Eismo įvykio dieną automobilio „VW Tiguan“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta atsakovo bendrovėje. Ieškovė, atlyginusi dėl atsakovo draudėjo kaltės atsiradusią žalą ir išmokėjusi 21 516,40 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti šios sumos grąžinimo iš atsakovo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl ji atsakovui 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė pretenziją, tačiau šią atsakovas atsisakė patenkinti, atsakingu už įvykį laikydamas automobilio „Land Rover“ valdytoją, pažeidusį KET 180 punkto reikalavimą. Ieškovės teigimu, tik I. Ž. veiksmai sukėlė eismo įvykį, nes, keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas į dešinę iš antros juostos, šis vairuotojas neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės.

135.

14Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 4512,16 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

156.

16Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 13 d. su UAB „Vilnika“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 19 d. buvo apdraustas automobilis „VW Tiguan“. Atsakovas pažymėjo, kad dėl eismo įvykio kaltu laiko R. G., vairavusį automobilį „Land Rover“, nes „VW Tiguan“ vairuotojas I. Ž. paaiškino, jog, prieš atlikdamas posūkį iš antros juostos į dešinę pusę (į aikštelę), jis įsitikino, kad maršrutiniam transportui važiuoti skirtoje juostoje nėra transporto priemonių. Tik esant pakankamai objektyvių papildomų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakomybę dėl įvykio sukėlimo R. G. prisiėmė nepagrįstai, būtų galima nesivadovauti deklaracijoje užfiksuotomis eismo įvykio aplinkybėmis. Automobilio „VW Tiguan“ valdytojui pateikus prašymą atlyginti eismo įvykio metu patirtą 4512,16 Eur žalą, atsakovas nurodytą sumą išmokėjo ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, kurio transporto priemonės „Land Rover“ valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ieškovės bendrovėje (CK 6.263 ir 6.1015 straipsniai). Ieškovė nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo reikalavimą atlyginti žalą.

17II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

187.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

208.

21Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje, Konstitucijos prospekte, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovės ir atsakovo transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (kasko) apdraustos transporto priemonės, atitinkamai „Land Rover“, vairuojama R. G., ir „VW Tiguan“, vairuojama I. Ž., deklaracijoje R. G. pripažino save atsakingu už įvykio metu padarytą žalą, policijos pareigūnai nekviesti. 2016 m. rugsėjo 30 d. detaliame paaiškinime R. G. nurodė, kad jis važiavo Konstitucijos pr. link „Swedbank“ pastato ir prieš šviesoforo reguliuojamą sankryžą persirikiavo į dešinę (įvažiavo į eismo „A“ juostą), nes planavo sukti į banko aikštelę, tačiau, privažiuodamas prie posūkio, pastebėjo automobilį „VW Tiguan“, 90 laipsnių kampu iš antros juostos sukantį į dešinę, į tą pačią aikštelę, ir automobiliai susidūrė. Ieškovės išvadoje nurodyta, kad automobiliu „VW Tiguan“ padaryti KET 106, 182 punktų pažeidimai. Ieškovės pateiktą 2016 m. lapkričio 30 d. pretenziją dėl 21 516,40 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka sumokėjimo atsakovas atmetė, dėl įvykio laikydamas kaltu R. G.. UAB „Vilnika“ 2016 m. spalio 4 d. pranešime nurodyta, kad I. Ž. suko į „Swedbank“, o automobilio „Land Rover“ vairuotojas lenkė pro autobusų juostą ir kliudė jo automobilį (teismo posėdyje I. Ž. patvirtino šio pranešimo nerašęs ir nepasirašęs). Atsakovas, UAB „Vilnika“ pervedęs 4512,16 Eur už automobiliui „VW Tiguan“ padarytą žalą, 2017 m. sausio 26 d. pretenzija kreipėsi į ieškovę, tačiau ši atsisakė ją patenkinti. Atsakovo į bylą pateiktame I. Ž. 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodytos detalesnės eismo įvykio aplinkybės.

229.

23Teismas nurodė, kad susidūrimas įvyko abiem transporto priemonėms judant Konstitucijos pr. Vilniuje, sukant į dešinę (į „Swedbank“ aikštelę), t. y. tuo metu, kai automobilis „Land Rover“ posūkio manevrą darė iš eismo „A“ juostos, o automobilis „VW Tiguan“ – iš antrosios eismo juostos. Abu transporto priemonių vairuotojai turėjo įsitikinti, kad nebuvo kliūčių atlikti šiuos manevrus. Teismas vertino, kad nepateikta neginčytinų įrodymų, jog įvykio metu automobilio „VW Tiguan“ vairuotojas I. Ž. įsitikino būsimo manevro saugumu. Teismas pažymėjo, kad šio vairuotojo įvykio aplinkybių dėstymas pateiktas tik 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške, po įvykio jis yra pildęs tik deklaraciją. Tai patvirtina, kad atsakovui pranešimą apie eismo įvykį ir jame nurodytą įvykio aprašymą pateikė automobilį remontavusios UAB „Vilnika“ darbuotojas. Tuo tarpu automobilio „Land Rover“ vairuotojo R. G. 2016 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime nurodytus teiginius patvirtina deklaracijos turinys bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju neteisėtais gali būti laikomi abiejų vairuotojų veiksmai – R. G. kurį laiką važiavo eismo „A“ juosta (KET 181 punkto pažeidimas), o I. Ž. posūkį į dešinę atliko iš antros eismo juostos (KET 101, 104, 182 punktų pažeidimai). Vis dėlto, teismo vertinimu, tiek faktinis, tiek teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys sieja ne „Land Rover“ (nors vairuotojas R. G. deklaracijoje nurodė save kaip atsakingą už eismo įvykį), o „VW Tiguan“ vairuotojo neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad eismas maršrutiniam transportui skirta juosta nėra uždraustas, o „VW Tiguan“ vairuotojas turėjo iš anksto persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą ir tik tada, įsitikinęs saugumu, sukti į aikštelę. Teismas konstatavo, kad vairuotojo R. G. sutikimas dėl atsakomybės nelaikytinas kaltės prisiėmimu civilinės atsakomybės kontekste, nes nustatant atsakingą už eismo įvykį asmenį turi būti vadovaujamasi nustatytomis faktinėmis eismo įvykio aplinkybėmis, o ne eismo įvykio dalyvio savo civilinės atsakomybės pripažinimu.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad I. Ž. detalus įvykio aplinkybių paaiškinimas yra tik 2017 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške, o iki tol nei atsakovo nesutikime su ieškovės pretenzija, nei kituose dokumentuose, išskyrus procesinius (atsiliepimą ir priešieškinį), nenurodyta aplinkybė apie staigios kliūties atsiradimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastį, vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika, jog, atsisakęs išmokėti išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, draudikas negali papildomai nurodyti kitų pagrindų, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovo nurodytą aplinkybę, kurią vertino kaip naują, atmetė. Teismas sprendė, kad nenustačius vairuotojo R. G. neteisėtų veiksmų, lėmusių eismo įvykio metu padarytos žalos atsiradimą, ir konstatavus, kad žala padaryta kito vairuotojo – I. Ž. neteisėtais veiksmais, ieškovė pagrįstai atsisakė išmokėti atsakovui draudimo išmoką.

2611.

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

2912.

30Kolegija nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl eismo įvykio mechanizmo (eigos): ieškovės teigimu, automobilis „Land Rover“ kirto liniją, atskiriančią kelio važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, kažkur prie DNB banko ir važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta tiesiai, o automobilio „VW Tiguan“ vairuotojas, sukdamas į dešinę, sudarė „Land Rover“ netikėtą kliūtį; atsakovas teigė, kad „VW Tiguan“ vairuotojui įsitikinus posūkio į dešinę saugumu ir pradėjus manevrą „Land Rover“ vairuotojas staiga atliko manevrą į maršrutiniam transportui skirtą juostą ir joje atsidūręs sudarė netikėtą kliūtį posūkį į dešinę atliekančiam automobiliui „VW Tiguan“. Kolegija pažymėjo, kad nuo fakto, kurioje vietoje automobilio „Land Rover“ vairuotojas persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą juostą, nustatymo priklauso bylos baigtis, nes būtų išspręstas vairuotojų kaltės klausimas, kartu nustatytas draudimo išmoką privalantis mokėti subjektas.

3113.

32Kolegija nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu kilus klausimų, reikalaujančių specialių technikos žinių, 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu apklausus liudytoją R. G., atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė rašytinį prašymą skirti teismo ekspertizę ir suformulavo klausimus, susijusius su eismo įvykio mechanizmo atskleidimu. Teismas atsakovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašydamas paskirti ekspertizę atsakovas siekia nustatyti naujus atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindus, kurių nebuvo nurodęs atsisakymo rašte. Pakartotinį prašymą dėl ekspertizės skyrimo teismas taip pat atmetė, nurodęs, kad atsakovas turėjo galimybę aktyviai veikti ir savo iniciatyva rinkti bei teikti teismui atitinkamus įrodymus kreipdamasis į ekspertus. 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą skirti teismo ekspertizę.

3314.

34Kolegija laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad automobilio „VW Tiguan“ vairuotojo nurodyta aplinkybė, jog, jam įsitikinus posūkio į dešinę saugumu ir pradėjus manevrą, automobilio „Land Rover“ vairuotojas staiga atliko manevrą į maršrutiniam transportui skirtą juostą ir joje atsidūręs sudarė netikėtą kliūtį posūkį į dešinę atliekančiam „VW Tiguan“, laikytina nauju atsakovo atsisakymo sumokėti draudimo išmoką pagrindu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-277-302/2017 pateiktais išaiškinimais, negali būti nurodomas procesiniuose dokumentuose. Kolegijos vertinimu, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek 2017 m. kovo 3 d. pranešime apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas savo poziciją grindė ta pačia aplinkybe, t. y. faktu, kad dėl eismo įvykio yra kaltas „Land Rover“ vairuotojas, o „VW Tiguan“ vairuotojas I. Ž. KET reikalavimų nepažeidė.

3515.

36Kolegija pažymėjo, kad objektyvių įrodymų dėl eismo įvykio mechanizmo (eigos) nebuvimas, prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių, byloje kilę klausimai, susiję su specialiomis technikos žiniomis, suponuoja, jog buvo visos sąlygos skirti teismo ekspertizę šioje byloje ir gauti eksperto nuomonę dėl ginčo eismo įvykio aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo, užkirto jam kelią įrodinėti, dėl to nebuvo ištirtos ir įvertintos visos eismo įvykio aplinkybės.

3716.

38Kolegija sprendė, kad, pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų eismo įvykio aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti dėl atsakingo už eismo įvykį asmens, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, juolab kad atsakovas apeliacinės instancijos teismo neprašo skirti ekspertizę.

39III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4017.

41Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4217.1.

43Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.38 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 punkto, 8 dalies nuostatas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pakanka konstatuoti, jog atsakovas sprendime atsisakyti mokėti draudimo išmoką buvo nurodęs savo poziciją dėl civilinės atsakomybės vienam iš vairuotojų taikymo, o tokią poziciją pagrindžiantys argumentai procesiniuose dokumentuose gali būti pakeisti naujais (suteikiama teisė teismo proceso metu įrodinėti naujas, siurprizines aplinkybes, kuriomis prieš tai nebuvo remtasi). Tokia išvada suponuoja, kad draudikas neprivalo tirti reikšmingų faktinių aplinkybių administruodamas žalos bylą, nurodyti ir išsamiai paaiškinti priežastis, kurių pagrindu atsisakoma mokėti draudimo išmoką. Ieškovės įsitikinimu, turėtų būti vadovaujamasi žalos bylos administravimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne naujomis, nurodytomis bylos nagrinėjimo teisme metu.

4417.2.

45Teismas pažeidė CPK 13, 17 straipsnių, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 142 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisė keisti ieškinio dalyką ir pagrindą suteikta tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016). Teismas nepagrįstai suteikė teisę keisti ieškinio elementus ir atsakovui.

4617.3.

47Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 dėl pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas tokį pagrindą siejo su atsakovo nurodytu (nauju) faktu apie staigios kliūties atsiradimą; apeliacinės instancijos teismas – su aplinkybe, kad dėl eismo įvykio kaltas „Land Rover“ vairuotojas (tai atsakovas nurodė sprendime atsisakyti mokėti draudimo išmoką ieškovei). Ieškovės įsitikinimu, civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant kaltės, nustatymas yra teisinio vertinimo rezultatas, ne konkretus faktas, aplinkybė. Taigi atsakovo pozicija dėl eismo įvykio kaltininko yra jo teisinė nuomonė, kuri nevertintina kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką aiškintinas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 punkto, 8 dalies nuostatas). Apribojimai draudikui teismo proceso metu remtis naujais atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindais turėtų būti siejami su naujai nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, ne su draudiko teisine nuomone (CPK ieškinio pagrindas taip pat siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas reikalavimas).

4818.

49Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai.

5018.1.

51Esminės draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką pagrindai yra juridiniai faktai, draudimo sutartyje apibrėžti (ne)draudžiamaisiais įvykiais (CK 6.2, 6.987 straipsniai). Šioje byloje susiklostė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai ir atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad „VW Tiguan“ vairuotojui nekyla civilinė atsakomybė, bei šį sprendimą motyvavo tuo, kad „Land Rover“ važiavimas maršrutiniam transportui skirtoje juostoje lėmė eismo įvykį ir žalos automobiliams atsiradimą. Kitais atsisakymo sumokėti draudimo išmoką pagrindais, nustatytais TPVCAPDĮ, atsakovas nesirėmė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovo atsisakymo sumokėti draudimo išmoką pagrindu laikė TPVCAPDĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – atsakovo poziciją dėl „VW Tiguan“ vairuotojo kaltės (taigi ir civilinės atsakomybės) dėl padarytos žalos nebuvimo. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas motyvavo atsisakymą mokėti draudimo išmoką. 2017 m. kovo 3 d. pranešime atsakovas nurodė, kad „Land Rover“ važiavimas maršrutiniam transportui skirtoje juostoje lėmė eismo įvykį ir žalos atsiradimą.

5218.2.

53Ieškovės pozicija, kad teismas bylos nagrinėjimo metu negali tirti faktinių aplinkybių, o privalo atlikti tik jau nustatytų žalos administravimo metu faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, neatitinka civilinio proceso principų (CPK 6, 8, 12, 13, 17 straipsniai), pažeidžia atsakovo teisę įrodinėti. Teisė teikti įrodymus civiliniame procese suteikta tiek ieškovui, tiek atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo prašymas skirti ekspertizę pirmosios instancijos teismo nepagrįstai netenkintas, taip užkertant kelią įrodinėti, dėl to neištirtos ir neįvertintos visos eismo įvykio aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino atsakovo nurodomą aplinkybę iš įrodinėjimo dalyko šioje byloje.

5418.3.

55Subrogacija nepanaikina draudiko, įstojusio į draudėjo vietą, pareigų, nustatytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reguliuojančiuose teisės aktuose. Ieškovė žalos administravimo metu turėjo pareigą išsamiai ištirti įvykio aplinkybes. Automobilio „Land Rover“ vairuotojas, kurio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė, eismo įvykio deklaracijoje prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio ir žalos, be to, deklaracijoje neužfiksuotos šiai bylai aktualios – „Land Rover“ įvažiavimo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą – aplinkybės. Taigi ieškovei kilo pareiga objektyviais įrodymais paneigti „Land Rover“ vairuotojo kaltę, tam buvo būtina ekspertinė išvada. Tačiau ieškovė rėmėsi vien „Land Rover“ vairuotojo paaiškinimais, neatskleidžiančiais visų reikšmingų aplinkybių. Ginčui persikėlus į teismą, esant prieštaravimų tarp pateiktų įrodymų, atsakovo siekis gauti teismo paskirto eksperto išvadą negali būti vertinamas kaip siekis nustatyti naujas faktines aplinkybes.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

58Dėl bylos, kurioje draudikas, su kuriuo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir transporto priemonių savanoriško draudimo (kasko) sutartys, subrogacijos pagrindu reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš eismo įvykio kaltininko, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinės atsakomybės draudiko, nagrinėjimo ribų

5919.

60Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

6120.

62Vadinasi, reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko. Tokios nuostatos nuosekliai laikosi kasacinis teismas, kuris tai yra nurodęs ne kartą, taip pat pabrėždamas, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

6321.

64Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 50 punktą).

6522.

66Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek ir priešieškinį pareiškęs atsakovas yra draudikai, kurie buvo apdraudę tiek į eismo įvykį patekusių transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek į eismo įvykį patekusias transporto priemones savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko) (ieškovė buvo apdraudusi automobilio „Land Rover“, o atsakovas – automobilio „VW Tiguan“ valdytojo civilinę atsakomybę, ieškovė – automobilį „Land Rover“, o atsakovas – automobilį „VW Tiguan“). Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra išmokėję eismo įvykio metu apgadintos savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko) apdraustos transporto priemonės savininkui (valdytojui) draudimo išmoką. Tiek ieškovė, tiek atsakovas reikalavimus priteisti žalos atlyginimą reiškia subrogacijos pagrindu. Ieškovė teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas I. Ž., vairavęs automobilį „VW Tiguan“, kurio valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudęs atsakovas, o atsakovo teigimu, dėl eismo įvykio kaltas R. G., vairavęs automobilį „Land Rover“, kurio valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi ieškovė.

6723.

68Vadinasi, ginčas kilęs ieškovei ir atsakovui nesutariant (turint priešingas nuomones) dėl eismo įvykio, kurio metu dėl transporto priemonių apgadinimo atsiradusią žalą yra atlyginusi ieškovė ir atsakovas, kaip draudikai, kaltininko (Kelių eismo taisykles pažeidusio ir dėl eismo įvykio kalto asmens), t. y. ginčas susijęs su civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės) įrodinėjimu.

6924.

70Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 dėl pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Šioje kasaciniame skunde nurodomoje civilinėje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiama dėl draudiko teisės atsisakyti sumokėti draudimo išmoką draudėjui pagal turto draudimo sutartį, atsisakymo pagrindu nurodant tai, kad pagal šioje sutartyje įtvirtintas nuostatas įvykis yra nedraudžiamasis, o pagal draudėjo ieškinį civilinės bylos dėl draudimo išmokų priteisimo nagrinėjimo teisme metu draudikui nurodant kitą atsisakymo sumokėti draudimo išmoką pagrindą, nustatytą draudimo santykius reguliuojančiuose norminiuose teisės aktuose.

7125.

72Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs ieškovei ir atsakovui atsisakius atlyginti vienas kitam nuostolius, kuriuos jie patyrė kaip draudikai išmokėję draudimo išmokas draudėjams, kurių automobiliai, apdrausti savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko), buvo apgadinti to paties eismo įvykio metu. Atsakovas atsisakė atlyginti ieškovės nuostolius, patirtus išmokėjus draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Land Rover“, teigdamas, kad jo draudėjui civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Land Rover“, nekyla, kadangi „Land Rover“ vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Land Rover“ ir „VW Tiguan“. Ieškovei pateiktame pranešime atsakovas gana detaliai nurodė savo išsiaiškintą eismo įvykio eigą, suponavusią tokią išvadą. Vadinasi, atsisakymo atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus dėl draudimo išmokos dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Land Rover“ išmokėjimo, pagrindu atsakovas nurodė „VW Tiguan“ vairuotojo kaltės dėl padarytos žalos, per eismo įvykį apgadinus automobilį „Land Rover“, nebuvimą.

7326.

74Faktinis ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką, o ieškinio dalykas, kurį taip pat privalo suformuluoti ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, – tai ieškovo reikalavimas.

7527.

76Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą (ieškinio dalykas), nurodydama, kad asmuo, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis, todėl patirta žala, kurią ieškovė, kuri buvo apdraudusi apgadintąjį automobilį savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko), atlygino žalą patyrusiam asmeniui (faktinis ieškinio pagrindas).

7728.

78Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, užtikrindamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 14 punktą).

7929.

80Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

8130.

82Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, atsakovo pateikiami teismui paaiškinimai, susiję su eismo įvykio eigos nustatymu, nurodant galimai eismo įvykį lėmusias papildomas ar iš dalies kitokias eismo įvykio aplinkybes nei tos, kurias buvo nurodęs ieškovei atsisakydamas tenkinti ieškovės reikalavimą iki ieškovei kreipiantis į teismą, negali būti vertinami kaip keičiantys ieškinio pagrindą.

8331.

84CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą faktiniai duomenys nustatomi, inter alia (be kita ko), šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

8532.

86Teisė duoti teismui paaiškinimus, teikti įrodymus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentams ir samprotavimams yra daugelyje CPK straipsnių įtvirtintos šalių procesinės teisės, kuriomis šalys privalo naudotis sąžiningai (pvz., CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1, 5 dalys, 186 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).

8733.

88Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą).

8934.

90Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

9135.

92Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016, 27 punktas).

9336.

94Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateiktus argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tiek, kiek susiję su įrodymų vertinimu, aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota 2018 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, kurioje kasacinis teismas, inter alia, nurodė, kad teisinis reguliavimas suponuoja, jog, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Toks teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Todėl jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 33–35 punktus).

9537.

96Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97Dėl bylinėjimosi išlaidų

9838.

99Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

10039.

101Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

10240.

103Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą, todėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas.

104Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

105Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

106Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 21 516,40 Eur žalos... 9. 3.... 10. Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 11. 4.... 12. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje, Konstitucijos... 13. 5.... 14. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės... 15. 6.... 16. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 13 d. su UAB „Vilnika“ sudarė... 17. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje, Konstitucijos prospekte,... 22. 9.... 23. Teismas nurodė, kad susidūrimas įvyko abiem transporto priemonėms judant... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad I. Ž. detalus įvykio aplinkybių paaiškinimas yra... 26. 11.... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą panaikino ir... 29. 12.... 30. Kolegija nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl eismo įvykio... 31. 13.... 32. Kolegija nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu kilus klausimų, reikalaujančių... 33. 14.... 34. Kolegija laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad... 35. 15.... 36. Kolegija pažymėjo, kad objektyvių įrodymų dėl eismo įvykio mechanizmo... 37. 16.... 38. Kolegija sprendė, kad, pirmosios instancijos teismui neištyrus ir... 39. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 40. 17.... 41. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 42. 17.1.... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.38 straipsnio 1, 2 dalių,... 44. 17.2.... 45. Teismas pažeidė CPK 13, 17 straipsnių, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 142... 46. 17.3.... 47. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2016 m. rugsėjo 29 d.... 48. 18.... 49. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 50. 18.1.... 51. Esminės draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką pagrindai yra... 52. 18.2.... 53. Ieškovės pozicija, kad teismas bylos nagrinėjimo metu negali tirti faktinių... 54. 18.3.... 55. Subrogacija nepanaikina draudiko, įstojusio į draudėjo vietą, pareigų,... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 58. Dėl bylos, kurioje draudikas, su kuriuo sudarytos transporto priemonių... 59. 19.... 60. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu... 61. 20.... 62. Vadinasi, reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos... 63. 21.... 64. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 65. 22.... 66. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek ir priešieškinį pareiškęs... 67. 23.... 68. Vadinasi, ginčas kilęs ieškovei ir atsakovui nesutariant (turint priešingas... 69. 24.... 70. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad... 71. 25.... 72. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs ieškovei ir atsakovui... 73. 26.... 74. Faktinis ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą... 75. 27.... 76. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalos... 77. 28.... 78. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, užtikrindamas proceso šalių... 79. 29.... 80. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad proceso šalis, kuriai pareikštas... 81. 30.... 82. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde,... 83. 31.... 84. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet... 85. 32.... 86. Teisė duoti teismui paaiškinimus, teikti įrodymus, prieštarauti kitų... 87. 33.... 88. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami... 89. 34.... 90. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu... 91. 35.... 92. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama... 93. 36.... 94. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį... 95. 37.... 96. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 98. 38.... 99. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 100. 39.... 101. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.... 102. 40.... 103. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas... 104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 105. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 106. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...