Byla e2-576-370/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2485-260/2016, kuria patvirtintas BUAB „Golden capital“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2485-260/2016, kuria patvirtintas BUAB „Golden capital“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „Golden capital“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d.).
  2. BUAB „Golden capital“ bankroto administratorė teismo prašė patvirtinti bendrovės ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat nurodė, kad nesutinka su kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ 50 752,33 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, įvertinęs pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, finansinių reikalavimų turinį, byloje esančius vykdomuosius dokumentus, sprendė esant pagrindui patvirtinti BUAB „Golden capital“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, t. y. teismas patvirtino D. P. 141 810,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą, J. M. 144 810,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurie užtikrinti hipoteka ar įkeitimu, bei šiuos III-iosios eilės kreditorių reikalavimus: 1) UAB „Kulpės slėnis“– 145 565 Eur; 2) F. M. – 17 377,2 Eur; 3) D. P. – 14 405,58 Eur; 4) J. G. – 554,38 Eur.
  2. Teismas UAB „Kulpės slėnis“ 50 752,33 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą, skiriant ją nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad šį finansinį reikalavimą bankroto administratorė ginčijo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Apeliantė UAB „Kulpės slėnis“ teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti J. M., D. P., F. M. ir D. P. finansiniai reikalavimai UAB „Golden capital“ bankroto byloje.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su teismo patvirtintu J. M. finansiniu reikalavimu. Atsakovės ir J. M. 2008-06-01 sudaryta paskolos sutartis, kurios grąžinimo terminas – 2010 m. birželio 1 d., įkeitimu užtikrinta tik 2015-01-05, t. y. tuo metu, kai atsakovė jau buvo nemoki, vengė atsiskaityti su kreditoriais ir nesėkmingai net 3 kartus siekė išsikelti restruktūrizavimo bylą. Tokiais atsakovės veiksmais buvo pasunkintos apeliantės galimybės išsiieškoti skolą, taip pat buvo pažeistos apeliantės, kaip kreditorės, teisės, be pagrindo suteikiant kitam kreditoriui (J. M.) pirmenybę kreditorių eilėje. Bankroto administratorė dėl įkeitimo sandorio turėjo reikšti actio Pauliana ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, būdama nemoki, nepagrįstai suteikė pirmenybę J. M. kitų kreditorių atžvilgiu, nors to daryti neprivalėjo. Taigi, J. M. reikalavimas kreditorių sąraše negali būti tvirtinamas kaip įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas.
    2. Nesutiktina su teismo patvirtintu D. P. finansiniu reikalavimu. Pirma, šio kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis (2 896,2 Eur) kildinama iš 2011-01-21 sudarytos paskolos sutarties su atsakove, tačiau nepateikti įrodymai, kad paskolos suma buvo perduota atsakovei. Antra, į bylą taip pat nepateikti įrodymai, pagrindžiantys likusią D. P. finansinio reikalavimo dalį (138 913,81 Eur), kildinamą iš D. P. ir J. G. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties. Apeliantė pažymi, kad D. P. J. G. perleido reikalavimą į atsakovę pagal paskolos sutartis, tačiau pinigų pagal šias sutartis perdavimo faktas neįrodytas. Be to, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta J. G. esant nemokiam, kai jis, kartu su atsakove būdami solidarūs skolininkai, neatsiskaitė su apeliante, todėl reikalavimo sandoris yra (turi būti) pripažintinas negaliojančiu. Tai kartu patvirtina ir J. G. (atsakovės direktoriaus) nesąžiningumą, kuris, būdamas atsakovės direktorius, žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį, reikalavimo perleidimo sutartimi siekė išvengti įsipareigojimų apeliantei vykdymo.
    3. F. M. patvirtintas 17 377,2 Eur dydžio finansinis reikalavimas, grindžiamas 2008-12-29 paskolos su atsakove sutartimi, nėra pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, kad pinigai buvo perduoti, todėl jis negali būti tvirtinamas.
    4. D. P. patvirtintas 14 405,58 Eur dydžio finansinis reikalavimas, grindžiamas 2008-10-31 paskolos sutartimi, nėra pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, kad pinigai buvo perduoti, todėl jis negali būti tvirtinamas.
    5. Tiek atsakovė, tiek atsakovės direktorius laikytini nesąžiningais. Tai patvirtina tiek aukščiau minėti įkeitimo sandoriai, tiek J. G. (atsakovės direktoriaus) ir D. P. sudaryta neatlygintinė reikalavimo perleidimo sutartis, siekiant išvengti įsipareigojimų apeliantei vykdymo. Apeliantės teigimu, sandorių nepagrįstumas ir neproporcingumas, jų sudarymo sąlygos (paskolų sutartys su nulinėmis palūkanomis, nukeliamas paskolų grąžinimo terminas, nepateikti pinigų perdavimo faktą pagrindžiantys įrodymai, neproporcingai didelės vertės įkeitimai esant atsakovės nemokumui) patvirtina sandorių tariamą pobūdį (CK 1.86 str.), siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo apeliantei ir iškeliant kitus kreditorius į aukštesnę finansinių reikalavimų tenkinimo eilę ir (ar) sukuriant naujus tariamus finansinius reikalavimus.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą J. M., F. M., D. P., D. P. teismo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra ginčijami, paaiškino, kad atsakovė vykdė investavimo pobūdžio ūkinę-komercinę veiklą – supirkinėjo įvairių Panevėžio įmonių, veikiančių nekilnojamojo turto ir komunalinio ūkio srityje, akcijų paketus iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant vėliau sukauptus didelius akcijų paketus brangiai parduoti stambiems rinkos dalyviams ir taip uždirbti pelno. Kreditoriai nurodo, kad 2008 m. turėjo laisvų lėšų, kurias norėjo sėkmingai investuoti arba paskolinti, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vadovą J. G. kreditoriai pažinojo (buvo kaimynai), šiai įmonei patikėjo savo lėšas. Kreditoriai paaiškina, kad vienintelis esminis reikalavimas, kurio kreditoriai prašė už paskolintus pinigus – perkamų akcijų paketų įkeitimas jų naudai (bent jau tiems investuotojams, kurie investuoja dideles pinigų sumas). Paskolų grąžinimo terminai buvo nukeliami, nes 2009 m. Lietuvą ištiko finansų krizė. Atsakovei nesugebėjus atsiskaityti su apeliante už perkamą UAB „Nevėžio vingis“ akcijų paketą, jai buvo inicijuota bankroto byla. Kreditoriai nurodo, kad jų finansinių reikalavimų pagrįstumą patvirtina rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymų kopijos, rašytinės paskolų sutartys, notarų patvirtinti įkeitimo lakštai, hipotekos registro pranešimai ir kt.), pateikti bankroto administratorei, taip pat atsakovės apskaitos dokumentai, kurių neginčija bankroto administratorė.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės bankroto administratorė prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  5. Bankroto administratorė nurodo, kad kreditorių finansiniai reikalavimai atitinka atsakovės apskaitos dokumentus, todėl jie patvirtinti pagrįstai (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p.).
  6. Viešame registre registruoti ir nenuginčyti įkeitimo sandoriai yra pagrindas bankroto administratorei juos teikti tvirtinti teismui. Bankroto administratorė nurodo ir šiuo metu neturinti pagrindo abejoti sutartinių įkeitimų pagrįstumu. Pažymi, kad 2008-10-15 atsakovės ir apeliantės sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, iš kurios apeliantė kildina savo finansinį reikalavimą, pagrindu perleistos UAB „Nevėžio vingis“ akcijos nėra ir nebuvo įkeistos, todėl minėtos sutarties 7.1 p. nebuvo pažeistas.
  7. Tai, kad J. M. su atsakove sudarytoje paskolos sutartyje nenumatė delspinigių ir palūkanų, reiškia tik tai, kad J. M. disponuoja savo teisėmis.
  8. Kreditoriai savo turtinius interesus gali ginti įvairiais būdais. Nagrinėjamu atveju kreditoriai J. M. ir D. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti pasirinko sudaryti įkeitimą, o F. M. ir D. P. nesiėmė jokių prievolės įvykdymą užtikrinančių priemonių. Savo ruožtu apeliantė savo reikalavimams užtikrinti pasirinko laidavimo sutartį su J. G. ir S. G.. Bankroto administratorės teigimu, apeliantei niekas netrukdė pasirinkti kitą, nei laidavimas, prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą (pvz., įkeitimą).
  9. Apeliantė aktyviai negynė savo teisių, t. y. ji dar iki bankroto bylos iškėlimo galėjo reikšti ieškinius teisme dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.
  10. Apeliantė jokiais įrodymais ir (ar) argumentais nepagrindžia teiginio, jog atsakovė 2015-01-05 sudarydama įkeitimo sandorį jau buvo nemoki, turėjo didelių finansinių sunkumų ir pan. Vien didelės skolos nelemia įmonės nemokumo (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d.). Bankroto administratorės teigimu, įmonė buvo moki ir 2014, ir 2015 metais, todėl nesutiktina, kad 2015-01-05 įkeitimo sandoriu nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė J. M..
  11. Pagal ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. bankroto administratorei suteikta teisė ginčyti tik tuos sandorius, kurie yra priešingi įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai nei teigia apeliantė, 2015-03-24 reikalavimo perleidimo sutartis nėra priešinga įmonės veiklos tikslams, nes kreditoriaus pasikeitimas neturi įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (įmonės bendra įsipareigojimų suma išlieka ta pati).
  12. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su įkeitimų verte, bankroto administratorė nurodo, kad įstatymas nedraudžia įkeisti didesnės vertės turto. Be to, įkeitimo lakštuose nurodyta įkeisto turto nominali vertė, kuri gali skirtis nuo jos realios rinkos vertės. Tuo atveju, jei įkeistas turtas bus parduotas brangiau, likusi pinigų suma teks kitų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (ĮBĮ 35 str.).
  13. Bankroto administratorės teigimu, F. M. ir D. P. finansiniai reikalavimai buvo sutikrinti su įmonės buhalteriniais dokumentais ir buhalterine apskaita, kurių pagrindu nustatyta, kad paskolomis suteikti pinigai buvo perduoti atsakovei.

9Teisėjų kolegija konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

12Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo apimties

  1. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2485-260/2016, pagal pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ prašymą, taip pat atsižvelgiant į įmonės likvidatoriaus poziciją, UAB „Golden capital“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 7 d.).
  2. Bankroto administratorė 2016-12-06 kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad bankroto administratorei pateikti finansiniai reikalavimai sudaro 464 522,18 Eur: D. P. 141 810,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris užtikrintas įkeitimu, J. M. 144 810,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas, užtikrintas įkeitimu, ir šie III-iosios eilės kreditoriai bei jų finansiniai reikalavimai: 1) UAB „Kulpės slėnis“ su 145 565 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 2) F. M. su 17 377,2 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 3) D. P. su 14 405,58 Eur dydžio finansiniu reikalavimu; 5) J. G. su 554,38 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bankroto administratorė prašė patvirtinti aukščiau nurodytus finansinius reikalavimus, kartu su prašymu pridėdama bankroto administratorei pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus ir nesutiko tik su UAB „Kulpės slėnis“ prašymu be pagrindinės skolos (145 565 Eur), atsiradusios neatsiskaičius su kreditore pagal laidavimo sutartį, patvirtinti 50 752,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš procesinių palūkanų.
  3. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino, t. y. patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bankroto administratorė neginčijo, o ginčijamą UAB „Kulpės slėnis“ 50 752,33 Eur prašomą patvirtinti sumą išskyrė į atskirą bylą.
  4. Bankroto administratorė, vykdydama pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, 2016 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė visų BUAB „Golden capital“ kreditorių pateiktus prašymus su priedais, kurių pagrindu administratorė parengė teismui prašymą tvirtinti įmonės finansinių reikalavimų sąrašą (ir kurį pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtino).
  5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti D. P., J. M., F. M., D. P. finansiniai reikalavimai UAB „Golden capital“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos
  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, bei vertinama, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.
  2. Pažymėtina, kad tiek apeliantė, tiek bankroto administratorė kartu su apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį) pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo išdėstytą poziciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi pridėtus dokumentus, sprendžia, kad naujus įrodymus, taip, kaip jie apibrėžti CPK 314 str., atitinka tik bankroto administratorės pateikti įrodymai (2008-10-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; F. M. pinigų perdavimo UAB „Golden capital“ faktą patvirtinantys įrodymai, D. P. pinigų perdavimo faktą UAB „Golden capital“ patvirtinantys dokumentai), t. y. jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o apeliantės prie atskirojo skundo pridėti įrodymai (kreditorių finansiniai reikalavimai kartu su visais priedais), bankroto administratorės buvo pateikti teismui vykdant 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų pridėjimo prie bylos apeliacinėje instancijoje.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė be kita ko atskirajame skunde ginčija ir pinigų perdavimo atsakovei pagal paskolos sutartis faktą, teisėjų kolegijos vertinimu, bankroto administratorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi šios bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl jie pridėtini prie bylos ir turi būti vertinami kartu su kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais (atsiliepimai į atskirąjį skundą buvo išsiųsti šalims), todėl laikytina, kad jų pridėjimas prie bylos nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).
Dėl patvirtintų finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo
  1. CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – ĮBĮ. Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
  2. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti be kita ko lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (ĮBĮ 26 str.).
  3. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties bankroto administratorės pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-371-157/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).
  4. Be to, paskirtai bankroto administratorei turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai, nes tik tokiu atveju gali būti patikrintas reikalavimų pagrįstumas. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus (-ių) reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus (-ių) reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1098-330/2016).
  5. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad D. P. 2016-11-04 kreipėsi į bankroto administratorę prašydama patvirtinti 14 405,58 Eur (49 739,58 Lt) dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš kartu su prašymu pridėtos 2008-10-31 pinigų skolinimosi sutarties Nr. 02 kopijos. Tą pačią dieną į bankroto administratorę kreipėsi ir F. M., prašydama patvirtinti jos 17 377,2 Eur (60 000 Lt) dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2008-12-29 pinigų skolinimosi sutarties Nr. 03. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino jų finansinius reikalavimus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių pinigų, pagal paskolos sutartis, perdavimo atsakovei fakto, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtinti šių kreditorių finansiniai reikalavimai. Savo ruožtu bankroto administratorė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą kartu pateikė naujus įrodymus (jie apeliacinės instancijos teismo pridėti prie bylos), kuriais siekia paneigti šį atskirojo skundo argumentą.
  6. Atskirajame skunde apeliantė taip pat ginčija D. P. finansinio reikalavimo pagrįstumą dėl neįrodyto paskolos perdavimo fakto bei sumos, kuri D. P. perleista pagal jo ir atsakovės vadovo 2015-03-24 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagrįstumo.
  7. Apeliantė skunde neginčija J. M. patvirtinto 144 810,01 Eur dydžio (500 000 Lt) finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2008-06-01 sudarytos Pinigų skolinimosi sutarties, tačiau nesutinka, kad jis, taip pat kaip ir patvirtintas D. P. finansinis reikalavimas, bus tenkinamas pirmiau už trečiosios eilės kreditorių (tarp jų ir apeliantės) finansinius reikalavimus dėl to, kad jie buvo užtikrinti įkeitimu.
  8. Taigi, apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, dėl įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą pagal paskolos sutartis, nebuvimo (šiuo pagrindu ginčijami kreditorių F. M. ir D. P., taip pat D. P. patvirtinti finansiniai reikalavimai); antra, dėl įkeitimo sandorių (ne)teisėtumo, kurie suteikia pirmenybės teisę bankroto byloje tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus ir tokiu būdu pažeidžiant apeliantės teises ir teisėtus interesus atgauti skolą (šiuo pagrindu ginčijami J. M. ir D. P. patvirtinti finansiniai reikalavimai, tenkintini pirmenybės tvarka (ĮBĮ 34 str.).
  9. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei bylos duomenų matyti, kad apeliantės ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas, bankroto administratorei jų neginčijant, teismo nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Be to, bankroto administratorė, pirmosios instancijos teismui teikdama tvirtinti BUAB „Golden capital“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kartu su prašymu pateikė tik pačius finansinius reikalavimus (prašymus), tačiau nepridėjo jų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus patvirtino neturėdamas minėtų dokumentų, o remdamasis, kaip pats nurodo, bankroto administratorės pateiktu finansinių reikalavimų sąrašu, kreditorių pretenzijų turiniu ir byloje esančiais vykdomaisiais dokumentais.
  10. Bankroto administratorė tik 2016 m. gruodžio 13 d., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. įpareigojimą, pateikė UAB „Golden capital“ kreditorių pateiktus prašymus (reikalavimus) dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo su visais prašymų priedais, kurių pagrindu administratorė nurodė parengusi teismui prašymą tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus. Teisėjų kolegijai įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai ir jame nurodomos aplinkybės, kildinamos būtent tų duomenų pagrindu, kurie bankroto administratorės teismui pateikti vykdant 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį (atskirasis skundas grindžiamas prie jo pridėtais paskolų sutarčių ir sutartinių įkeitimų kopijomis, reikalavimo teisių perleidimo sutartimi), t. y. įrodymais ir aplinkybėmis, kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo tirti ir vertinti sprendžiant BUAB „Golden capital“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą.
  11. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo spręsta ir pasisakyta dėl aplinkybių ir įrodymų, kurie nurodyti atskirajame skunde (ir atsiliepimuose į jį) bei dėl kartu su juo pridėtų įrodymų, dėl to, kad pirma, finansiniai reikalavimai bankroto administratorės nebuvo ginčijami, antra, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tvirtindamas ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, neturėjo visų finansinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų, kai nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas duomenimis, kurie pirmosios instancijos teisme gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, teismui jų pareikalavus, ir dėl to jie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti tvirtinant ginčijamus finansinius reikalavimus. Įvertinus tai, bei aplinkybę, kad bankroto administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, kuriais papildomai grindžiamas kreditorių F. M. ir D. P. finansinių reikalavimų pagrįstumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą (jame nurodytus argumentus, grindžiamus įrodymais, netirtais ir nevertintais pirmosios instancijos teismo) nagrinėjimas reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės, nes apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tas aplinkybes ir įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 str. 1 d., 338 str.) (minėta - finansiniai reikalavimai patvirtinti nenagrinėjant jų iš esmės), o šalių teisinis ginčas (nagrinėjamu atveju – ginčas dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos teismų instancinės sistemos, t. y. šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacinės instancijos teismui.
  12. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtinti J. M., D. P., F. M. ir D. P. finansiniai reikalavimai UAB „Golden capital“ bankroto byloje naikintina ir jų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 327 str., 1 d. 2 p., 338 str.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti J. M., D. P., F. M. ir D. P. finansiniai reikalavimai UAB „Golden capital“ bankroto byloje, panaikinti ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai