Byla A-1135-146/2015
Dėl išvadų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl išvadų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – ir UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, Bendrovė, Administratorius, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydamas pripažinti, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (6.16)A2-609 (toliau – ir Sprendimas Nr. (6.16)A2-609) nepagrįstai konstatavo, jog Administratorius padarė pažeidimus.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, išnagrinėjęs „Swedbank“, AB (toliau – ir Bankas) skundą „Dėl BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiksmų, atliko neplaninį Bendrovės patikrinimą ir 2014 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. (6.16)A2-609, kuriame konstatavo, kad Bendrovė (bankroto administratorius) padarė pažeidimus, t. y.: pateikdama Bankui kreditorių komiteto darbotvarkę ir paruoštą svarstymui medžiagą 2013 m. lapkričio 27 d. pažeidė BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (toliau – ir BUAB) kreditorių komiteto (toliau – ir Kreditorių komitetas) darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 18 punktą ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas, ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą; neįtraukdama į darbotvarkę neteisėtų klausimų, pažeidė Reglamento 19 punktą ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą.

6Pareiškėjo teigimu, Sprendime Nr. (6.16)A2-609 nurodyti pažeidimai nustatyti nepagrįstai.

7Nesutikdamas su pirmuoju konstatuotu pažeidimu pareiškėjas teigė, kad pateikdama Bankui Kreditorių komiteto darbotvarkę ir paruoštą svarstymui medžiagą, Bendrovė laikėsi nustatyto 3 darbo dienų termino: medžiaga buvo įteikta 2013 m. lapkričio 27 d., tai reiškia, kad iki susirinkimo buvo likusios trys darbo dienos (2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 2 d.). Bankas Kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo, turėjo galimybę užduoti bankroto administratoriui klausimus, todėl jokia reali žala nebuvo padaryta. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkte numatytą terminą „kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimai“ nepagrįstai traktuoja kaip apimantį formalų Reglamento pažeidimą, nes kreditorių komiteto darbo reglamentas nėra kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimas, o tik vidinis kreditorių komiteto veiklą reglamentuojantis dokumentas. Atsakovo konstatuotas pirmasis pažeidimas nustatytas be realaus teisinio ar faktinio pagrindo, nes atsakovas nepagrįstai taikė ginčo situacijos nereglamentuojančią Įmonių bankroto įstatymo nuostatą.

8Nesutikdamas su antruoju konstatuotu pažeidimu pareiškėjas akcentavo, kad Departamentas sutiko su Bendrovės pozicija, jog nebuvo teisinių galimybių perimti turtą tokiu būdu, kuriuo siekė tai padaryti Bankas, tačiau konstatavo, kad, nepaisant pasiūlymo neteisėtumo, Administratorius privalėjo įtraukti pasiūlymą į darbotvarkę. Pagal teismų praktiką, bankroto administratorius nėra saistomas nurodymų ar nutarimų, kurie yra neteisėti, įtraukdamas į darbotvarkę neteisėtą siūlymą pareiškėjas būtų suklaidinęs kitus bankroto proceso dalyvius, dėl to šie būtų tikėjęsi, kad siūlymas teisėtas ir dėl jo balsavę. Be to, kreditorių komiteto darbo reglamentu bankroto administratorius nėra besąlygiškai įpareigotas įtraukti į darbotvarkę neteisėtų pasiūlymų. Administratorius kitus kreditorius su pasiūlymu supažindino, todėl kreditorių teisė gauti informaciją nebuvo pažeista. Bankas siūlymą galėjo pateikti susirinkimo metu ir balsuoti už jį, Administratorius pasiūlė Banko atstovui pirmininkauti susirinkimui, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjo nuomone, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi buvo nevykdytas tik vieno kreditoriaus pasiūlymas, o ne teismo, kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas.

9Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad Sprendimo Nr. (6.16)A2-609 dalis, kuria konstatuoti Administratoriaus padaryti pažeidimai, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios aktui – Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktui. Be to, atsakovas galimai viršijo savo kompetenciją. Pagal teismų formuojamą praktiką pažeidimai fiksuojami tada, kai jie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjo nuomone, Bankas pirmiausia turėjo apskųsti Administratoriaus veiksmus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir, tik teismui nustačius Administratoriaus veiksmų neteisėtumą, galėjo kreiptis į Departamentą dėl drausminių priemonių taikymo. Bankas kreipėsi į teismą ir į atsakovą, kuris, nelaukdamas kol Administratoriaus elgesį įvertins teismas, konstatavo jog Administratorius padarė pažeidimus. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju atsakovas viršijo kompetenciją, nes savarankiškai išsprendė teisės taikymo klausimus, kurie priskirtini be bankroto administratoriaus veiklos priežiūrai, o teisingumo vykdymui.

10Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 82–87) atsakovas paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 29 d. gavo „Swedbank“, AB skundą dėl pareiškėjo veiksmų. Atlikus neplaninį šios Bendrovės veiklos administruojant BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankrotą patikrinimą buvo nustatyta, kad Administratorius nevykdė pareigos tinkamai laiku pateikti kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę ir paruoštą svarstymui medžiagą visiems kreditorių komiteto nariams, taip pažeidė Reglamento 18 punkte numatytą 3 darbo dienų terminą medžiagai pateikti. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Administratorius neįtraukė Banko pateikto pasiūlymo į Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę ir taip pažeidė Reglamento 19 punktą, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą. Teisės aktai, reglamentuojantys bankroto administratorių veiklą, nesuteikia administratoriui teisės spręsti dėl asmenų, turinčių teisę siūlyti klausimus kreditorių komiteto posėdžiams, siūlymų tinkamumo ir dėl jų įtraukimo į kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad jog bankroto administratorius kartu su siunčiama Kreditorių komiteto posėdžio medžiaga pateikė Kreditorių komiteto nariams neįtrauktą pasiūlymą bei savo poziciją dėl jo ir Kreditorių komiteto nariai turėjo galimybę susipažinti su pasiūlymu, taip pat į tai, kad Banko atstovas dalyvavo posėdyje, jo siūlymas buvo aptartas, todėl buvo nuspręsta už Departamento nustatytą pažeidimą bankroto administratoriui nuobaudos neskirti.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 13–16) paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 27 d. darbo dienos pabaigoje gavo medžiagą Kreditorių komiteto posėdžio, kuris vyko 2013 m. gruodžio 2 d. 14 val., t. y. prieš 2 darbo dienos iki posėdžio dienos, nors Reglamente nustatyta pareiga pateikti medžiagą ne vėliau kaip 3 darbo dienas prieš posėdį. Iš persiųstos medžiagos Bankas sužinojo, kad prieš tai Administratoriui pateiktas pasiūlymas (perduoti Bankui jam įkeistą turtą) nebuvo įtrauktas į posėdį. Ketinimą realizuoti bankrutuojančius įmonės turtą, neatsižvelgiant į neįtrauktąjį pasiūlymą, Bankas skundė Kauno apygardos teismui, kuris 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo įvykdytas pažeidimas pavėluojant pateikti 2013 m. gruodžio 2 d. posėdžio medžiagą galėjo sukelti aiškiai neigiamas pasekmes, bankrutuojančios įmonės turto pardavimą ne už maksimaliai didžiausią kainą, jų pavyko išvengti tik dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, esą Banko pateikti pasiūlymai Kreditorių komiteto posėdžiui buvo neteisėti. Tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-832/2014, kurioje konstatuota, jog byloje nenustatyta duomenų, dėl kurių bankui įkeistas turtas negalėtų būti jam perduotas. Be to, šis klausimas buvo svarstomas ir 2013 m. gruodžio 20 d. Įmonės kreditorių komiteto posėdyje, į kurio darbotvarkę jį įtraukė pats pareiškėjas, o Bankas savarankiškai pasiūlyti ir aptarti pačiame posėdyje negalėjo, kadangi kiti komiteto nariai balsavo raštu prieš posėdį.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu (II t., b. l. 74–79) pareiškėjo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nustatytų UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pažeidimų: nepagrįsto atsisakymo į Įmonės kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę įtraukti Kreditorių komiteto nario „Swedbank“, AB pasiūlymą bei pranešimo apie Kreditorių komiteto posėdį išsiuntimą praleidus nustatytą terminą. Departamentas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (6.16)A2-609 (I t., b. l. 88–100) išnagrinėjo Banko skundą (I t., b. l. 160–161) dėl BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ (pareiškėjo) veiksmų. Atlikęs neplaninį UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiklos administruojant minėtą bankroto procesą patikrinimą, Departamentas nustatė, kad Administratorius, neįtraukdamas Banko 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymo į Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę, pažeidė Įmonės kreditorių komiteto darbo reglamento 19 punktą ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, o pateikdamas 2013 m. lapkričio 27 d. Bankui Kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkę, praleido nustatytą jos pateikimo terminą, tuo pažeidė Reglamento 18 punktą ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad pažeidimai didelės žalos nesukėlė, todėl nusprendė bankroto administratoriui nuobaudos neskirti. Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ Įmonės kreditorių komiteto posėdyje nutarta nustatyti, kad žemės sklypai, ( - ) g. 34 ir ( - ) g. 36, Šiauliuose, parduodami laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą (I t., b. l. 145–151). Bankas 2013 m. spalio 28 d. pateikė pareiškėjui pasiūlymą Nr. SR/13-36259 (I t., b. l. 152) perimti jam įkeistą turtą – 0,1319 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ( - ) g. 34, Šiauliuose, ir 0,1071 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ( - ) g. 36, Šiauliuose (toliau – ir Sklypai). Pranešimas Įmonės kreditorių komiteto nariams apie 2013 m. gruodžio 2 d. vyksiantį Kreditorių komiteto posėdį (I t., b. l. 195–196) buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 27 d. Su juo Administratorius pateikė numatytą posėdžio darbotvarkę, į kurią Banko pasiūlymas dėl turto perėmimo nebuvo įtrauktas, tačiau darbotvarkėje buvo numatytas ginčui aktualių žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimas. 2013 m. gruodžio 2 d. Kreditorių komiteto posėdyje Bankas iškėlė klausimą dėl minėto pasiūlymo ir dėl Administratoriaus įvykdytų Reglamento pažeidimų bei pasiūlė posėdį atidėti (I t., b. l. 153–156), tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad į šį Kreditorių komiteto posėdį atvyko tik Banko ir Administratoriaus įgalioti atstovai, o kiti trys Kreditorių komiteto nariai balsavo raštu. Šiame Kreditorių komiteto posėdyje buvo nutarta parduoti Sklypus už 210 000 Lt, sudarant su pirkėju UAB „Transfirus“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį. Bankas prieš šį Kreditorių komiteto posėdį kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-130-343/2013 (I t., b. l. 157–158) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė be atskiro teismo leidimo parduoti Sklypus. Atsakovas, išnagrinėjęs Banko skundą, 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (6.16)A2-609 (I t., b. l. 88–100) konstatavo byloje ginčijamus pažeidimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-832/2014 panaikino Įmonės kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. posėdžiuose priimtus nutarimus dėl Sklypų pardavimo.

16Teismas rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktu, kuriame nustatyta bankroto administratoriaus pareiga vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Atsižvelgė į tai, kad Įmonės kreditorių darbo reglamento, patvirtinto 2010 m. lapkričio 26 d. Įmonės kreditorių susirinkime (I t., b. l. 142–144, 175–177), 18 punkte nustatyta, kad Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkė ir paruošta svarstymui medžiaga pateikiama visiems komiteto nariams ne vėliau prieš 3 darbo dienas iki kreditorių komiteto posėdžio dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 1.118 straipsnio 1 dalį, terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. CK 1.122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas.

17Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Bankui, Įmonės kreditorių komiteto nariams pranešimas, darbotvarkė ir paruošta svarstymui medžiaga apie 2013 m. gruodžio 2 d. vyksiantį Kreditorių komiteto posėdį (I t., b. l. 195–196) buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 27 d., t.y. kad pranešimas buvo įteiktas trečią darbo dieną prieš 2013 m. gruodžio 2 d. posėdį. Reglamento 18 punkte nustatyta, kad medžiaga turi būti perduota ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Kreditorių komiteto posėdžio dienos. Reglamentas yra galiojantis. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo tai atlikti ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 26 d. ir sutiko su atsakovo 2014 m. vasario 12 d. sprendimu, kad pareiškėjas nesilaikė šio termino, tuo pažeisdamas Reglamento 19 punktą ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą.

18Pagal Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnį, kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų, kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas. Įmonės kreditorių susirinkime patvirtinto Reglamento 14 punkte nustatyta, kad kreditorių komitetas turi visas Įmonių bankroto įstatymu kreditorių susirinkimui suteiktas teises. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 17 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius šaukia kreditorių susirinkimus. Reglamento 17 punkte nurodyta, kad kreditorių komiteto posėdžius šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas; 19 punkte nustatyta, kad klausimus į kreditorių komiteto posėdžius siūlo administratorius, kreditorių susirinkimo primininkas, kreditorių komiteto nariai, o 22 punkte, – kad kreditorių komiteto darbotvarkę tvirtina kreditorių komitetas.

19Teismas nustatė, kad Bankas 2013 m. spalio 28 d. pateikė Administratoriui pasiūlymą (I t., b. l. 152) perimti Bankui įkeistą turtą – du Sklypus Šiaulių mieste. Trečiasis suinteresuotas asmuo (Bankas) atsiliepime paaiškino, kad šį siūlymą paskatino aplinkybė, jog 2013 m. rugsėjo 19 d. kreditorių komiteto posėdyje buvo nutarta nustatyti, jog Sklypai parduodami laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą – nenustačius minimalios pradinės pardavimo kainos. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad šis siūlymas buvo neteisėtas, todėl nusprendė jo neįtraukti posėdžio darbotvarkę. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-832/2014 panaikino Įmonės kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. posėdžiuose priimtus nutarimus parduoti ginčo žemės sklypus, nustatė, kad kreditorių komitetui pateiktas pasiūlymas realizuoti ginčo turtą už 250 000 Lt kainą (turtą perleidžiant apeliantui ,,Swedbank“, AB ir pirkėjui V. Š.) labiau atitiktų bankrutuojančios įmonės interesus, nei perleidžiant turtą už 40 000 Lt mažesnę sumą (turtą parduodant pirkėjui UAB „Transfirus“), kaip nutarta Kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. posėdžiuose.

20Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje vertino, kad tai, jog minėtais pažeidimais bankroto procesui nebuvo padaryta esminė žala, nepaneigia aplinkybės, kad pažeidimai buvo padaryti. Be to, iš minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties administracinis teismas nustatė, kad su aptariamais pažeidimais susiję kreditorių komiteto nutarimai teismo buvo pripažinti neteisėtais, o tai reiškia, kad žala galėjo kilti, jos buvo išvengta dėl, inter alia, „Swedbank“, AB pastangų. Atsakovas teisiškai individualizuodamas sankciją pareiškėjui atsižvelgė į aplinkybę, kad bankroto procese nebuvo padaryta esminė žala, ir dėl to nepaskyrė vienos iš įstatyme numatytų nuobaudų. Atsižvelgęs į tai, kad Administratorius kartu su siunčiama medžiaga Įmonės kreditorių komiteto posėdžio nariams pateikė neįtrauktą pasiūlymą bei savo poziciją dėl šio pasiūlymo, tai, kad Įmonės kreditorių komiteto nariai turėjo galimybę susipažinti su pasiūlymu, Banko atstovas dalyvavo posėdyje, siūlymas buvo aptartas, todėl atsakovas nusprendė už pažeidimą nuobaudos neskirti.

21Teismas pažymėjo, kad pažeidimų nepaneigia ir galimybė Bankui siūlymus pateikti Kreditorių komiteto posėdžio metu. Dėl tokios galimybės kreditorius iš esmės atsiduria nelygioje padėtyje, taip iškelti siūlymai negali būti įvertinti lygiomis galimybėmis su kitais. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta galimybė apskritai buvo beveik neįgyvendinama, kadangi į 2013 m. gruodžio 2 d. posėdį atvyko tik Banko ir Administratoriaus įgalioti atstovai, o kiti trys Kreditorių komiteto nariai balsavo raštu.

22Pareiškėjo teiginius, esą pažeidimas negalėjo būti nustatytas prieš tai jo neišnagrinėjus teismo tvarka, teismas atmetė kaip nepagrįstus teisės aktų nuostatomis, neatitinkančius bankroto proceso ir jo priežiūros tikslų.

23Remdamasis išdėstytas argumentais, teismas priėjo prie išvadų, kad Administratorius (pareiškėjas) neturėjo teisės neįtraukti į Įmonės kreditorių komiteto 2013 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkę Banko 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymo, todėl atsakovas Sprendime Nr. (6.16)A2-609 pagrįstai konstatavo, kad neįtraukdamas šio pasiūlymo į darbotvarkę, pareiškėjas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto ir Reglamento 19 punkto nuostatas. Konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas Nr. (6.16)A2-609 atitinka tokiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, priimtas neviršijant jį priėmusio viešojo administravimo subjekto kompetencijos, tinkamai laikantis nustatytos šio akto priėmimo tvarkos, yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde nurodytais argumentais, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24III.

25Pareiškėjas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 85–88) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują – skundą patenkinti.

26Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

271. Teismo vartojamos sąvokos „ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“ ir „trečią darbo dieną prieš“ reiškia tą patį, todėl apeliantui nesuprantama kodėl teismas priėjo prie skirtingų išvadų, t.y. kad „ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“ buvo 2014 m. lapkričio 26 d., o „trečią darbo dieną prieš“ – 2014 m. lapkričio 27 d. Teismo išvados dėl medžiagos pateikimo termino pažeidimo nepagrįstos.

282. Teismo argumentai dėl Banko pasiūlymo neįtraukimo į Kreditorių komiteto darbotvarkę neteisėtumo nepagrįstos teisės aktų nuostatomis. Jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad kreditoriaus pasiūlymai administratoriui privalomi ir kad kreditoriaus pateikti pasiūlymai negali būti svarstomi lygiomis galimybėmis su Administratoriaus pasiūlymais. Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta administratoriaus funkcija užtikrinti bankroto proceso teisėtumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., civilinė byla Nr. 3K-3-508/2014) pasisakyta apie bankroto administratoriaus galimybę bei pareigą vertinti teikiamų pasiūlymų teisėtumą ir pagal tai priimti atitinkamus sprendimus.

293 Sprendimas Nr. (6.16)A2-609 savo esme pareiškėjui yra nuobauda (informuojant trečiuosius asmenis apie padarytus pažeidimus buvo pakenkta pareiškėjo reputacijai, finansiniams interesams ir pan.), todėl teismo išvados, esą nuobauda nepaskirta, yra nepagrįstos ir neatitinka ginčijamo akto turinio.

304. Teismas neturėjo pagrindi remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-832/2014, nes šios nutarties teisėtumas tikrinamas kasacinės instancijos teisme (kasacinis skundas priimtas nagrinėti).

315. Teismas savo išvadų, jog Sprendimas Nr. (6.16)A2-609 priimtas neviršijant kompetencijos, nepagrindė jokiomis teisės aktų normomis, t.y. neatsakė į vieną iš pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad du bendrosios kompetencijos teismai dėl Banko pasiūlymo teisėtumo priėjo prie skirtingų išvadų, o ginčas dėl to, ar kreditorius gali perimti turtą tokiu būdu, kaip tai pageidavo padaryti Bankas, sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Atsakovas, nelaukdamas kol ginčą išspręs teismai, Sprendime Nr. (6.16)A2-609 nepagrįstai pateikė išvadas dėl administratoriaus veiksmų neteisėtumo ir taikė poveikio priemones.

326. Teismas neįvertino pareiškėjo atstovės argumento, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas apima teismo, kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, bet ne Reglamentą ir ne pavienio kreditoriaus nurodymus, vadinasi, pareiškėjas negalėjo minėtos teisės normos pažeisti, nes teismas, kreditorių susirinkimas ar komitetas nebuvo davęs jokių įpareigojimų ginčo klausimais. Teismas nevertino Įmonių bankroto įstatymo normų, nors būtent šių normų pagrindu buvo konstatuotas pažeidimas. Nevertindamas minėtų normų turinio, teismas negalėjo prieiti prie pagrįstų išvadų dėl šių normų pažeidimo.

33Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 98–100) atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų faktinių ar teisės taikymo aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos Departamento atliekamo neplaninio patikrinimo metu ar nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos administraciniame teisme, todėl Departamentas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Tikrinamoje apeliacine tvarka administracinėje byloje pareiškėjas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto administratoriaus) administracinį ginčą iškėlė dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (6.16)A2-609, kurį bankroto administratorių veiklą prižiūrinti institucija (atsakovas) priėmė atlikusi neplaninį patikrinimą, kurį paskyrė gavusi „Swedbank, AB (BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditoriaus, Kreditorių komiteto nario) 2013 m. gruodžio 29 d. skundą.

38Minėtame skunde, kurį Departamentas gavo 2013 m. lapkričio 29 d., Bankas bankroto administratorių veiklą prižiūrinčiai institucijai pateikė du prašymus: 1) nedelsiant, iki 2013 m. gruodžio 2 d.14 val. vyksiančio BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių komiteto posėdžio imtis veiksmų ir užkirsti kelią galimų nuostolių atsiradimui realizuojant šios BUAB turtą, esantį ( - ) g. Nr. 34 ir Nr. 36, Šiauliuose; 2) įvertinti Banko skunde nurodytus Administratoriaus veiksmus ( Banko 2013 m. spalio 28 d. prašymo pateikti Kreditorių susirinkimui svarstyti Banko pasiūlymą dėl minėto jam įkeisto skolininko turto perėmimo neįtraukimo į 2013 m. gruodžio 2 d. 14.00 val. kreditorių susirinkimo darbotvarkę; termino pateikti kreditorių komiteto nariams paruoštą svarstyti kreditoriui komiteto posėdyje medžiagą pažeidimą) ir nustačius pažeidimus skirti nuobaudą. Skunde buvo keliami klausimai dėl Administratoriaus galimai padarytų Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto ir Reglamento 18,19 punktų pažeidimų.

39Sprendime Nr. (6.16)A2-609 Departamentas pasisakė iš esmės dėl Banko skunde išdėstyto antrojo prašymo, pažymėdamas, kad į pirmąjį prašymą Bankui buvo atsakyta 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr.(6.16)A2-4382, t. y. Bankas buvo informuotas apie tai, kad Departamentas pagal jam suteiktą kompetenciją negali įpareigoti Administratorių atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Departamentas Sprendime Nr. (6.16)A2-609 konstatavo šiuos Administratoriaus padarytus teisės aktų pažeidimus: 1) 2013 m. lapkričio 27 d. pateikdamas Bankui 2013 m. gruodžio 2 d. Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę ir paruoštą svarstymui medžiagą, Administratorius pažeidė BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių susirikimo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu patvirtinto Kreditorių komiteto darbo reglamento 18 punktą, kuriame aiškiai nustatyta, kad Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkė ir paruoštą svarstymui pateikiama visiems komiteto nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kreditorių komiteto posėdžio dienos, taip pat Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, kuriame įtvirtinta, kad administratorius vykdo kitus teismo ir ar kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; neįtraukdamas Banko 2013 m. spalio 28 d. rašte pateikto pasiūlymo į 2013 m. gruodžio 2 d. Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę, pažeidė Reglamento 19 punktą ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą. Departamentas, atsižvelgdamas į neplaninio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad Administratorius Banko 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymą pateikė Kreditorių komiteto nariams kartu su 2013 m. gruodžio 2 d. Kreditorių komiteto posėdžio medžiaga ir Kreditorių komiteto nariai turėjo galimybę susipažinti su pasiūlymu bei balsuoti „prieš“ siūlomus Kreditorių komiteto posėdžio nutarimus, o Banko pasiūlymą svarstyti kitame posėdyje, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad Banko atstovas dalyvavo 2013 m. gruodžio 2 d. Kreditorių komiteto posėdyje, Sprendime Nr. (6.16)A2-609 apsiribojo minėtų pažeidimų konstatavimu, tačiau nuobaudos neskyrė.

40Apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-832/2014, savo išvadų, esą atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. (6.16)A2-609 neviršijo savo kompetencijos, nepagrindė teisės normomis.

41ABTĮ 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šią įstatymo nuostatą.

42Įmonių bankroto procesą (teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visumą) reglamentuoja specialusis įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (bylai aktuali 2013 m. balandžio 18 d, įstatymo Nr. XII-237 redakcija). Įstatymų leidėjas šiame įstatyme nustatė įmonės administratoriaus (ĮBĮ 11 straipsnis), kreditorių susirinkimo (ĮBĮ 23, 24 straipsnis), kreditorių komiteto (ĮBĮ 25 straipsnis), taip pat administratoriaus veiklą prižiūrinčios valstybės institucijos (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis, 117 straipsnis) funkcijas. Įmonių bankroto įstatymo prasme įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 1 d.) Įmonių bankroto įstatyme yra numatyta atitinkamų administratoriaus veiksmų ir sprendimų teisminė kontrolė, t.y. atitinkami įstatyme numatyti administratoriaus veiksmai bei sprendimai (pav., kreditorių sąrašas, jų finansiniai reikalavimai ir kt.) turi būti patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio bendrosios kompetencijos teismo. Be to, Įmonių bankroto įstatymas numato administratoriaus veiksmų bei sprendimų, kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų apskundimo teismui tvarką, kuriai taikomos Civilinio proceso kodekso normos. Administracinis teismas pagal jam paskirtą kompetenciją gali nagrinėti tik tuos ginčus, susijusius su Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymu, kurie kilę dėl administratoriaus veiklą prižiūrinčios valstybės institucijos - Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos veiksmų (neveikimo) bei sprendimų. Atsižvelgdama į tai, kad Departamento Sprendimas Nr. (6.16)A2-609 buvo priimtas reaguojant į Banko (BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditoriaus) 2013 m. lapkričio 29 d. skundą dėl jame nurodytų Administratoriaus veiksmų bei neveikimo, taip pat į tai, kad apelianto nuomone, Departamentas, nagrinėdamas Banko skundą, viršijo savo kompetenciją, teisėjų kolegija bylai aktualių aplinkybių kontekste pasisako dėl Departamento kompetencijos nagrinėjant skundus ir priimant dėl jų sprendimus.

43Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.

44Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos yra Vyriausybės įsteigta institucija (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr.1060), kuriai suteikti įgaliojimai atlikti administratoriaus veiklos priežiūrą Įmonių bankroto įstatyme numatyta apimtimi. Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitokius pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti skiriama nuobauda.

45Įmonių bankroto valdymo departamento funkcijas detalizuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai, 2013 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 4-214 redakcija) 9 punktas. Viena iš Departamento funkcijų – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti bankroto administratorių veiklą, taip pat ar šie asmenys ir jų vykdoma veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (Nuostatų 9.4 p.).

46Bankroto administratorių veiklos priežiūros procedūras ir pagrindines taisykles, susijusias su Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies ir 117 straipsnio nuostatų taikymu, reglamentuoja Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (bylai aktuali Ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 4-299 redakcija su 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4-441 padarytais pakeitimais, toliau – ir BAVP taisyklės). Šių Taisyklių 1 punkte pabrėžta, kad Departamentas administratorių veiklos priežiūrą atlieka vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

47BAVP taisyklių 3 punkte, kuris nustato administratorių veiklos priežiūros apimtį, nurodyta, kad administratorių veiklos priežiūra, be kita ko, apima planinius ir neplaninius administratorių veiklos patikrinimus (3.2 p.), taip pat poveikio priemonių administratoriams taikymą Įmonių bankroto įstatymo ir šių taisyklių nustatyta tvarka (3.4 p.). BAVP taisyklių 47.2 punkte nustatyta, kad nuobauda skiriama administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui. Nuobauda vadovui skiriama tik tuo atveju, jeigu tikrinant administratoriaus veiklą nustatoma, kad vadovas pažeidė teisės aktus.

48BAVP taisyklių 23 punktas nustato atvejus, kuriais gali būti atliekamas administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas, tarp jų – gavus Departamente asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (BAVP nuostatų 23.2 punktas). BAVP taisyklių 26 punkte nurodyta, kad jeigu Departamentas gauna skundą, kurį nagrinėti yra kompetentingas kitas viešojo administravimo subjektas, neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas nepradedamas. Departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša skundą pateikusiam asmeniui tokiu būdu, kokiu pateiktas skundas. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti teismas, neplaninis administratoriaus veiklos tikrinimas sustabdomas, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

49BAVP taisyklės numato (30 punktas), kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti Departamento direktoriaus sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą apskundimas nesustabdo neplaninio patikrinimo. Be to, Taisyklės numato, kad administratoriaus veikla tikrinama taikant vieną ar kelis iš šių Taisyklių 36 punkte nurodytų būdų (administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimas ir vertinimas; pateiktų duomenų tikrinimas administruojamoje įmonėje; pateiktų duomenų tikrinimas administratoriaus buveinėje). BAVP taisyklių 37 punkte įtvirtintos Departamento teisės tikrinant administratoriaus veiklą, tarp jų: reikalauti iš administratoriaus per Departamento rašytiniame paklausime nustatytą terminą pateikti informaciją, ją pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nurodytų veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų (37.1 punktas), taip pat informaciją dėl nustatytų Departamentui pateiktų duomenų apie bankroto procedūrų eigą administruojamoje įmonėje ir (ar) duomenų apie administratorių neatitikimus, klaidas ar netikslumus (37.2 punktas); reikalauti per Departamento rašytiniame paklausime nustatytą terminą papildyti jau pateiktą informaciją (37.3 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka gauti administratorių veiklos patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus iš fizinių asmenų, institucijų, įstaigų, organizacijų, įmonių (37.4 punktas).

50BAVP taisyklių 40 punkte įtvirtinta, kad administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek to prašoma skunde, išskyrus atvejus, kai atliekant administratoriaus veiklos patikrinimą paaiškėja kitų pažeidimų. Tokiu atveju tikrinama ir administratoriaus veikla, susijusi su paaiškėjusiais kitais pažeidimais. BAVP taisyklių 42 punktas reglamentuoja neplaninio patikrinimo procedūros užbaigimą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tarnautojas ar komisija, atlikę neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, surašo išvadą dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų ir perduoda ją Departamento direktoriui. Išvadoje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant skundą, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengta išvada, pateikiamas siūlymas dėl poveikio priemonių administratoriui taikymo, siūloma poveikio priemonė ir išvados parengimo data. Išvadoje taip pat gali būti pateikiamos rekomendacijos administratoriui. Administratorius su išvada supažindinamas elektroniniu ar kitu tikrinant jo veiklą administratoriaus nurodytu būdu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados parengimo. Administratorius turi teisę per 3 darbo dienas nuo jo supažindinimo su išvada Departamentui raštu arba elektroniniu būdu pareikšti savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Patikrinimas laikomas baigtu, kai administratorius pareiškia savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikia papildomus paaiškinimus ir dokumentus arba pasibaigus 3 darbo dienų terminui nuo administratoriaus supažindinimo su išvada, jeigu administratorius nepareiškia savo nuomonės ir nepateikia papildomų paaiškinimų ir dokumentų. Administratoriaus raštu pareikšta nuomonė ir pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai perduodami Departamento direktoriui. Departamento direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimo pabaigos priima sprendimą dėl nuobaudų administratoriui skyrimo šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka.

51Byloje nustatyta, kad Departamentas, gavęs Banko 2013 m. lapkričio 29 d. skundą, jo priėmimo klausimą sprendė ir skundą nagrinėjo laikydamasis bankroto administratorių veiklos priežiūros pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato BAVP taisyklės. Departamentas atliko Administratoriaus veiklos priežiūrą BAVP taisyklių 3.2 punkte numatyta apimtimi, t. y. 2013 m. gruodžio 4 d. paskirdamas ir pradėdamas neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą dėl Banko skunde nurodytų pažeidimų ir skunde suformuluoto antrojo prašymo, 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (6.16)A2-4382 informuodamas Banką apie tai (BAVP taisyklių 24 p.) ir apie tai, kad Departamentas pagal jam suteiktą kompetenciją negali įpareigoti Administratorių atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, t.y. negali spręsti pareiškėjo skundo pirmojo prašymo. Banko skundo pirmasis prašymas suformuluotas dėl BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atitinkamo turto realizavimo, t. y. tokiu klausimu, kuris nepatenka į Departamento kompetencijai priskirtą administratorių veiklos priežiūros sritį, taip pat į kitų viešojo administravimo subjektų veiklos kompetenciją, nes įmonės, kuriai teismas iškėlė bankroto bylą, turto pardavimo, perdavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo klausimai yra bankroto procedūros klausimai, kurie sprendžiami Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka kreditorių susirinkime (komitete) bei teisme, todėl Departamentas neturėjo pagrindo šią Banko skundo dalį persiųsti kitam viešojo administravimo subjektui, ar pradėti dėl šios skundo dalies neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą.

52BAVP taisyklių kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog Departamentas, atlikdamas Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, Administratoriaus veiklą tikrino 36.1 punkte numatytu būdu ir Banko skunde prašoma apimtimi (Taisyklių 40 punktas), naudodamasis aptariamų Taisyklių 37.1 punkte numatyta teise reikalauti iš administratoriaus informacijos ir dokumentų. Atlikęs neplaninį patikrinimą, tikrintojas 2014 m. sausio 14 d. surašė BAVP taisyklių 42 punkte numatytą neplaninio patikrinimo procedūros baigiamąjį dokumentą – išvadą, kurioje konstatavo, kad Administratorius, neįtraukdamas Banko pasiūlymo į 2013 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir apie šį Kreditorių susirinkimą pranešdamas Bankui 2013 m. lapkričio 27 d., pažeidė Reglamento 18 ir 19 punktus bei Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, taip pat išdėstė argumentus, kuriais pagrindė savo pasiūlymą neskirti nuobaudos. Administratorius, susipažinęs su išvada, BAVP taisyklių 42 punkte numatyta tvarka 2014 m. vasario 3 d. raštu pateikė nuomonę dėl išvados, kurioje pareiškė nuomonę, kad su konstatuotais pažeidimais nesutinka. Tikrintojas, įvertinęs Administratoriaus nuomonę dėl neplaninio patikrinimo išvados, 2014 m. vasario 5 d. teikime išdėstė galutinę nuomonę, kuri sutampa su išvadoje išdėstyta nuomone, pakartojo pasiūlymą neskirti nuobaudos ir perdavė neplaninio patikrinimo medžiagą Departamento direktoriui sprendimui priimti. Iš Sprendimo Nr. (6.16)A2-609 turinio matyti, kad Departamento direktorius visiškai sutiko su neplaninio patikrinimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotais pažeidimais ir pasiūlymu neskirti Administratoriui nuobaudos.

53Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas Nr. (6.16)A2-609 priimtas pagal minėtuose teisės aktuose nustatytą Departamento kompetenciją, laikantis Departamentui pateiktų skundų dėl administratoriaus veiklos nagrinėjimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, nustatytų BAVK taisyklėse. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad Departamentas neviršijo kompetencijos, iš esmės yra teisingos.

54Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, jog atsakovas Sprendime Nr. (6.16)A2-609 pagrįstai konstatavo, jog Administratorius pažeidė Reglamento 18 ir 19 punktus bei Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą.

55Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktu įmonės administratoriui priskirta funkcija – vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimo, kai yra iškelta bankroto byla, klausimus reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo V skirsnis. Šiame skirsnyje nurodyta kokius klausimus sprendžia administratorius pagal šį įstatymą ar bankroto bylą iškėlusio teismo pavedimu, kokias funkcijas atlieka kreditorių susirinkimas bei kreditorių komitetas.

56Nagrinėjamam administraciniam ginčui Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto prasme yra aktualus aspektas, ar Departamentas neplaninio patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad Administratorius pažeidė šią įstatymo normą, netinkamai vykdydamas Į BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių susirinkimo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu patvirtinto Kreditorių komiteto darbo reglamento 18 ir 19 punktų reikalavimus.

57Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas. Į BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių susirinkimo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu patvirtinto Kreditorių komiteto darbo reglamentą, be kita ko, perkelta minėta Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostata, o 14 punkte nurodyta, kad kreditorių komitetas turi visas Įmonių bankroto įstatymu kreditorių susirinkimui suteiktas teises.

58Pagal aptariamo įstatymo 22 straipsnį, iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius (ĮBĮ 22 str. 2 d.); kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas (IBĮ 22 str. 3 d.); kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 str. 4 d.). BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių susirinkimo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu patvirtinto Kreditorių komiteto darbo reglamento III dalyje „Kreditorių komiteto darbo tvarka“ 17–28 punktuose yra aiškiai nustatyti Kreditorių komiteto posėdžių šaukimo, dienotvarkės sudarymo ir tvirtinimo, pranešimo Kreditorių komiteto nariams apie rengiamą posėdį ir medžiagos pateikimo terminų, taip pat kiti Kreditorių komiteto darbo tvarkos klausimai.

59Įmonių banko įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų privalomumo principas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011, 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Apelianto argumentai, esą Reglamentas, nepatenka į Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkte nustatytą administratoriaus funkcijų taikymo sritį, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, kad Reglamentą kuris, be kita ko, nustato Kreditorių komiteto veiklos pagrindines procedūras ir taisykles, patvirtino Įmonių bankroto įstatyme numatytas subjektas – kreditorių susirinkimas (IBĮ 22 str. 4 d., 25 str. 3 d.). Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkte įtvirtinta įmonės administratoriaus funkcija „vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus“ negali būti suprantama vien lingvistine prasme, t.y. kaip pareiga vykdyti tik tuos kreditorių susirinkimo (komiteto) aktus, kurie pavadinti „sprendimais“. Sąvoka „sprendimai“ šioje įstatymo normoje vartojama bendrine prasme.

60Reglamento 18 punkte nustatyta, kad Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkė ir paruošta svarstymui medžiaga pateikiama visiems komiteto nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kreditorių komiteto posėdžio dienos.

61Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Sprendime Nr. (6.16)A2-609 išdėstyta atsakovo pozicija, kad Administratorius 2013 m. lapkričio 27 d. pateikdamas Bankui (Kreditorių komiteto nariui) 2012 m. gruodžio 2 d.14.00 val. šaukiamo Kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę ir paruoštą svarstymui medžiagą, pažeidė Reglamento 18 punktą, o tuo pačiu ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą, įpareigojančią administratorių vykdyti kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

62Reglamento 18 punkte nustatytas reikalavimas dėl dokumentų įteikimo „ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kreditorių komiteto posėdžio dienos“ CK 1.118 ir 1.222 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme reiškia, kad ta diena, kurią paskirtas posėdis, į medžiagos pateikimo dieną negali būti įskaitoma. 2013 m. lapkričio 30 ir 2013 m. gruodžio 1 d. buvo poilsio dienos. Taigi, pagal Reglamento 18 punktą Kreditorių komiteto nariai 2012 m. gruodžio 2 d. posėdžio medžiagą turėjo gauti ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 26 d. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu sprendime vartojo skirtingas sąvokas nėra reikšmingi, nes teismas sprendime priėjo prie aiškių išvadų, kad Administratorius 2012 m. gruodžio 2 d. posėdžio medžiagą Kreditorių komiteto nariams turėjo perduoti ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 26 d., o atlikdamas šiuos veiksmus 2013 m. lapkričio 27 d., pažeidė Reglamento 18 punktą ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą.

63Pagal Reglamento 19 punktą iniciatyvos teisė siūlyti klausimus Kreditorių komiteto posėdžiams suteikta administratoriui, kreditorių susirinkimo pirmininkui, kreditorių komiteto nariams. Kreditorių komiteto darbotvarkę tvirtina kreditorių komitetas (Reglamento 22 punktas). Komiteto narys turi teisę siūlyti svarstyti klausimus (Reglamento 28.4 punktas).

64Pirmosios instancijos teismas sutiko su Sprendime Nr. (6.16)A2-609 išdėstyta atsakovo pozicija, kad Administratorius, neįtraukdamas Banko 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymo į 2012 m. gruodžio 2 d. Kreditorių susirinkimo darbotvarkę, pažeidė Reglamento 19 punktą ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su teismo ir Departamento Sprendimo Nr. (6.16)A2-609 išvadomis, kad Administratorius padarė šiuos pažeidimus. Bankas (kreditorių komiteto narys) pagal Reglamento 19 punktą turėjo iniciatyvos teisę siūlyti Kreditorių komiteto susirinkimo darbotvarkės klausimus. Pažymėtina, kad pasiūlyto klausimo įtraukimas į susirinkimo darbotvarkę yra preliminarus, nes Kreditorių komiteto darbotvarkę tvirtina kreditorių komitetas.

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas, kad Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų privalomumo principas, pažymėjo, kad tai reiškia, jog kreditorių susirinkimo (komiteto) priimti nutarimai yra privalomi tiek bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, tiek jos bankroto administratoriui, tačiau tai nereiškia, kad jie neturi teisės Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vėlesniais nutarimais keisti anksčiau priimtų nutarimų, t.y. priimti naujų nutarimų anksčiau išspręstu klausimu (LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015). Pažymėtina, kad ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta būtent dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-832/2014, kurioje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimus, priimtus 2-ju darbotvarkės klausimu (dėl trijų žemės sklypų ( - ) g., Šiauliuose, pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo) ir šį klausimą perdavė kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo. Tai iš esmės yra susiję būtent su tuo klausimu, kurį Bankas, teikdamas Administratoriui 2013 m. spalio 28 d. pasiūlymą, siekė įtraukti į 2012 m. gruodžio 2 d. Kreditorių susirinkimo darbotvarkę.

66Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas, vykdydamas Administratoriaus veiklos priežiūrą ir atlikdamas neplaninį patikrinimą dėl Banko skunde nurodytų galimų teisės pažeidimų, nepagrįstai pasisakė tuo aspektu, ar Bankas (kreditorius) turėjo teisę pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio nuostatas perimti pretenduojamą perimti (jam įkeistą) turtą. Tokio klausimo nagrinėjimas, esant pateiktam skundui, galimas bankroto byloje teisme. Nors Bankas skunde Departamentui išdėstė savo argumentus, kuriais grindė savo poziciją dėl turto perėmimo pagal atitinkamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio nuostatas, tačiau Administratoriaus veiklos priežiūrą vykdanti institucija šiuo aspektu turėjo apsiriboti tik procedūrinio pobūdžio patikrinimu ir įvertinimu, ar Administratorius, neįtraukdamas į 2012 m. gruodžio 2 d. Kreditorių susirinkimo darbotvarkę Banko 2013 m. spalio 28 d, pasiūlymo, elgėsi pagal pagrindines procedūras ir taisykles nustatančių teisės aktų reikalavimus, t .y. neturėjo vertinti, ar Banko siūlymas perimti turtą (du žemės sklypus Šiaulių m.) buvo teisėtas. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pasisakymas Sprendime Nr. (6.16)A2-609 šiuo aspektu išvadoms, kuriose konstatuoti Administratoriaus padaryti pažeidimai, įtakos neturėjo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas apelianto argumentas nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

67Apelianto argumentus, esą Departamento Sprendimu Nr. (6.16)A2-609 iš esmės jam paskirta nuobauda, paneigia šio akto turinys. Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas:1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Minėtos įstatymo nuostatos perkeltos į BAVP taisyklių 47 punktą. Taigi įstatymu yra aiškiai nustatytos poveikio priemonių (nuobaudų) rūšys, kurias Įmonių bankroto valdymo departamentas gali skirti administratoriui.

68BAVP taisyklių 50 punkte nustatyta, kad Departamento direktoriaus sprendimas skirti nuobaudą įforminamas Departamento direktoriaus įsakymu, o sprendimas neskirti nuobaudos – Departamento atsakomuoju raštu ir, prireikus, kitiems susijusiems asmenims. Pareiškėjo skundžiamame Departamento 2014 m. vasario 12 d. rašte Nr. (6.16)A2-609, adresuotame Bankui (skundą pateikusiam subjektui) ir Administratoriui yra aiškiai išdėstytas Departamento motyvuotas sprendimas neskirti Administratoriui nuobaudos už Reglamento 18 ir 19 punktų bei Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto pažeidimus. Pažeidimų konstatavimas negali būti tapatinamas su nuobaudos skyrimu. Šiuo atveju Departamento direktorius Sprendime Nr. (6.16)A2-609 motyvuotai nutarė neskirti Administratoriui nuobaudos, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimai nesukėlė didelės žalos.

69Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliacinį skundą atmesti.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

73Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo ir... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie... 6. Pareiškėjo teigimu, Sprendime Nr. (6.16)A2-609 nurodyti pažeidimai nustatyti... 7. Nesutikdamas su pirmuoju konstatuotu pažeidimu pareiškėjas teigė, kad... 8. Nesutikdamas su antruoju konstatuotu pažeidimu pareiškėjas akcentavo, kad... 9. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad Sprendimo Nr.... 10. Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos... 11. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 82–87) atsakovas paaiškino, kad 2013 m.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašė atmesti pareiškėjo... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu (II... 15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įmonių bankroto valdymo... 16. Teismas rėmėsi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktu,... 17. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Bankui, Įmonės... 18. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnį, kreditorių komitetas... 19. Teismas nustatė, kad Bankas 2013 m. spalio 28 d. pateikė Administratoriui... 20. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje vertino, kad tai,... 21. Teismas pažymėjo, kad pažeidimų nepaneigia ir galimybė Bankui siūlymus... 22. Pareiškėjo teiginius, esą pažeidimas negalėjo būti nustatytas prieš tai... 23. Remdamasis išdėstytas argumentais, teismas priėjo prie išvadų, kad... 24. III.... 25. Pareiškėjas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau... 26. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Teismo vartojamos sąvokos „ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“ ir... 28. 2. Teismo argumentai dėl Banko pasiūlymo neįtraukimo į Kreditorių komiteto... 29. 3 Sprendimas Nr. (6.16)A2-609 savo esme pareiškėjui yra nuobauda... 30. 4. Teismas neturėjo pagrindi remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m.... 31. 5. Teismas savo išvadų, jog Sprendimas Nr. (6.16)A2-609 priimtas neviršijant... 32. 6. Teismas neįvertino pareiškėjo atstovės argumento, kad Įmonių bankroto... 33. Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 98–100) atsakovas pažymi,... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Tikrinamoje apeliacine tvarka administracinėje byloje pareiškėjas UAB... 38. Minėtame skunde, kurį Departamentas gavo 2013 m. lapkričio 29 d., Bankas... 39. Sprendime Nr. (6.16)A2-609 Departamentas pasisakė iš esmės dėl Banko skunde... 40. Apeliantas (pareiškėjas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 41. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka... 42. Įmonių bankroto procesą (teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės... 43. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad... 44. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos yra... 45. Įmonių bankroto valdymo departamento funkcijas detalizuoja Lietuvos... 46. Bankroto administratorių veiklos priežiūros procedūras ir pagrindines... 47. BAVP taisyklių 3 punkte, kuris nustato administratorių veiklos priežiūros... 48. BAVP taisyklių 23 punktas nustato atvejus, kuriais gali būti atliekamas... 49. BAVP taisyklės numato (30 punktas), kad administratorius įstatymų nustatyta... 50. BAVP taisyklių 40 punkte įtvirtinta, kad administratoriaus veikla tikrinama... 51. Byloje nustatyta, kad Departamentas, gavęs Banko 2013 m. lapkričio 29 d.... 52. BAVP taisyklių kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog... 53. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nustatė, kad pirmosios instancijos... 55. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktu įmonės... 56. Nagrinėjamam administraciniam ginčui Įmonių bankroto įstatymo 11... 57. Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių... 58. Pagal aptariamo įstatymo 22 straipsnį, iškėlus bankroto bylą, pirmąjį... 59. Įmonių banko įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių... 60. Reglamento 18 punkte nustatyta, kad Kreditorių komiteto posėdžio... 61. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Sprendime Nr. (6.16)A2-609... 62. Reglamento 18 punkte nustatytas reikalavimas dėl dokumentų įteikimo „ne... 63. Pagal Reglamento 19 punktą iniciatyvos teisė siūlyti klausimus Kreditorių... 64. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Sprendime Nr. (6.16)A2-609 išdėstyta... 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas, kad Įmonių bankroto... 66. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas, vykdydamas... 67. Apelianto argumentus, esą Departamento Sprendimu Nr. (6.16)A2-609 iš esmės... 68. BAVP taisyklių 50 punkte nustatyta, kad Departamento direktoriaus sprendimas... 69. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 71. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą... 73. Nutartis neskundžiama....