Byla e2-242-330/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo; tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis tarp UAB „Čelta“ ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis tarp A. K. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis tarp Š. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

62.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

83.

9Ieškovė UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovė savo prašymą grindė iš esmės tuo, kad, jos įsitikinimu, prašoma atnaujinti byla išnagrinėta neteisingai – klaidingai įvertintos kredito sutarties sąlygos, netinkamai aiškintas preliminarus turto vertinimas, byla „sufabrikuota“.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

135.

14Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekse numatyti apribojimai teikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei pakartotinis prašymas grindžiamas tuo pačiu pagrindu.

156.

16Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu (naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis), yra teikusi jau 55 kartus, o tas pagrindas (aplinkybės) yra įvertintas anksčiau prašymus nagrinėjusių teismų.

177.

18Teismas akcentavo, jog skirtinga prašyme esančių sakinių struktūra, aplinkybių dėstymo tvarka, jų aprašymas kitokiais žodžiais, nereiškia, kad tokios aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, todėl pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

19III. Atskirojo skundo argumentai

208.

21Ieškovė UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir prašymą iš naujo išnagrinėti žodine forma. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

228.1.

23Apskųsta nutartis itin lakoniška, tad tikėtina, jog pirmosios instancijos teismas nei skaitė, nei analizavo ieškovės pateiktą medžiagą.

248.2.

25Ginčas yra dėl konkrečių kredito sutarties sąlygų nevykdymo.

268.3.

27Teismas nenurodė, kokioje teismo nutartyje buvo pasisakyta, jog konkrečios kredito sutarties sąlygos būtų įvykdytos.

288.4.

29Pagrindinė kredito sutarties sąlyga yra neįvykdyta ir joks teismas dėl jos neįvykdymo nėra pasisakęs.

30IV.

31Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

322.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

343.

35Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

36Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

374.

38Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš skunde pateiktos formuluotės nėra aišku, ar ieškovė prašo bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar žodinio proceso tvarka nagrinėti patį jos prašymą dėl proceso atnaujinimo, jeigu jis (prašymas) būtų priimtas, visgi, esant išreikštam ieškovės pageidavimui dėl žodinio proceso, spręstinas klausimas dėl šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.

395.

40Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Prielaidų, suponuojančių poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokių aplinkybių, susijusių su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė taip pat nenurodė. Nenustačius prielaidų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina taip, kaip numato CPK įtvirtinta bendroji taisyklė – rašytinio proceso tvarka.

41Dėl prašymo atnaujinti bylos procesą priėmimo

426.

43Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Šiame kontekste pabrėžtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).

447.

45Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

468.

47Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkino UAB „Čelta“ prašymų atnaujinti procesą, pateiktų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su kredito sutarties sąlygomis ir jų vykdymu bei turto vertės nustatymu, bei dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 179 str.). Analizuojamu atveju ieškovė UAB „Čelta“ eiliniame savo prašyme nenurodė jokių naujų, teismų dar nevertintų aplinkybių, o iš esmės tik išreiškė nesutikimą su įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktais bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimais.

489.

49CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, jog teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Ieškovė savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių teismai nebūtų jau tyrę ir vertinę.

5010.

51Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs prašymo tapatumą teisme jau išnagrinėtiems ieškovės UAB „Čelta“ prašymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti pakartotinį prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas.

52Dėl baudos skyrimo

5311.

54Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą.

5512.

56Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

5713.

58Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, jog ieškovė jau buvo pateikusi 55 prašymus dėl proceso byloje atnaujinimo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad iki šio meto teismai yra tris kartus išnagrinėję ieškovės prašymus dėl proceso atnaujinimo ir atsisakę priimti beveik 70 pakartotinių ieškovės prašymų, teikiamų tapačiais pagrindais (CPK 179 str.). Teismų nutartyse ieškovei daug kartų išsamiai išaiškinta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir pabrėžta, jog šiuo institutu negali būti siekiama paneigti teismo sprendimų res judicata principo, bei tai, kad šis institutas nėra priemonė dar kartą išnagrinėti tą patį ginčą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė sąmoningai teikia faktiškai tapačius ir teisiškai nepagrįstus prašymus dėl bylos proceso atnaujinimo, kurių tekstuose keičiamos tik žodžių ar frazių formuluotės arba sakinių išdėstymo struktūra.

5914.

60Šios nutarties 20 punkte išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos skirti ieškovės vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įvertinant ieškovės vardu teikiamų daugkartinių nepagrįstų prašymų apimtį, tokių prašymų teikimo sistemiškumą, sąmoningą teismų nutartyse išdėstytų išaiškinimų apie proceso atnaujinimo instituto paskirtį bei esmę ignoravimą, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4623-912/2019 ieškovės vadovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jau buvo paskirta 1 000 Eur bauda, ieškovės vadovui K. A. Č. skirtina piniginė bauda, kuri mokėtina į valstybės biudžetą.

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

63Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ vadovui K. A. Č. (asmens kodas ( - ) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą. Bauda mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 6800 ir mokėjimo paskirtyje įrašant bylos, kurioje priimta nutartis paskirti baudą, numerį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje... 6. 2.... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta... 8. 3.... 9. Ieškovė UAB „Čelta“ 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti... 13. 5.... 14. Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekse numatyti apribojimai teikti... 15. 6.... 16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė iš esmės analogiškus... 17. 7.... 18. Teismas akcentavo, jog skirtinga prašyme esančių sakinių struktūra,... 19. III. Atskirojo skundo argumentai... 20. 8.... 21. Ieškovė UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 22. 8.1.... 23. Apskųsta nutartis itin lakoniška, tad tikėtina, jog pirmosios instancijos... 24. 8.2.... 25. Ginčas yra dėl konkrečių kredito sutarties sąlygų nevykdymo.... 26. 8.3.... 27. Teismas nenurodė, kokioje teismo nutartyje buvo pasisakyta, jog konkrečios... 28. 8.4.... 29. Pagrindinė kredito sutarties sąlyga yra neįvykdyta ir joks teismas dėl jos... 30. IV.... 31. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. 2.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 34. 3.... 35. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis,... 36. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 37. 4.... 38. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio... 39. 5.... 40. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės... 41. Dėl prašymo atnaujinti bylos procesą priėmimo ... 42. 6.... 43. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis... 44. 7.... 45. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių... 46. 8.... 47. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta,... 48. 9.... 49. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą... 50. 10.... 51. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 52. Dėl baudos skyrimo... 53. 11.... 54. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris... 55. 12.... 56. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis... 57. 13.... 58. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, jog ieškovė jau... 59. 14.... 60. Šios nutarties 20 punkte išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 62. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti... 63. Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ vadovui K. A. Č. (asmens...