Byla 2A-657-798/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: a) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės UAB „Čelta“ ir G. T., R. T. sudarytą 2008 m. kovo 21 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr. 1936 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovų G. T. ir R. T. sumokėtą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“ 2 400 000 Lt žemės sklypo pirkimo kainą, įpareigojant 1 990 000 Lt kainos dalį grąžinti tiesiogiai bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankas SNORAS, o 410 000 Lt grąžinti UAB „Čelta“, iš UAB „Čelta“ grąžinti atsakovams G. T. ir R. T. 3,6235 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ); b) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Čelta“ ir BAB bankas SNORAS sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. Kredito sutartį Nr. 031-93418 ir grąžinti UAB „Čelta“ iš BAB bankas SNORAS šio kredito sutarties sudarymo metu kaip užstatą sumokėtus 31 774 Lt bei kredito sutarties vykdymo metu sumokėtas 159 521,57 Lt kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo įmokas; c) pripažinti negaliojančiomis AB bankas SNORAS ir Š. Č. sudarytą 2008 m. balandžio 11 d. Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416 bei AB bankas SNORAS ir A. K. Č. sudarytą 2008 m. balandžio 11 d. Vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416 bei taikyti restituciją – grąžinti iš UAB „Čelta“ BAB bankas ( - ) 000 Lt, gautus restitucijos pagrindu iš atsakovų G. T. ir R. T.; d) pripažinti negaliojančia A. K. Č. ir AB bankas SNORAS sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. 04-17 Laidavimo sutartį Nr. 1; e) pripažinti negaliojančia Š. Č. ir AB bankas SNORAS sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. Laidavimo sutartį Nr. 2; e) pripažinti negaliojančiomis UAB „Taurų spalvos“ ir AB bankas SNORAS sudarytas 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 1-08 ir paprastąjį vekselį Nr. 2-08, 2008 m. gegužės 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 3-08, 2008 m. rugsėjo 9 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 5-08 ir taikyti restituciją – grąžinti iš BUAB „Tauro spalvos“ BAB bankas SNORAS 86 376,46 Lt (restitucija 24 075,69 Lt sumai netaikoma, nes vekselis NR. 1-08 buvo apmokėtas 2008 m. rugpjūčio 8 d.); f) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. sausio 8 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštus, identifikavimo kodas 03/1/2008/0004975, 08/1/2008/0000630, 03/1/2008/0004973 ir panaikinti hipotekos lakštų registravimus Hipotekos registre; g) pripažinti neteisinga ir neturinčia juridinės galios UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105; h) priteisti iš atsakovės UAB „Verslavita“ ieškovams 16 464,41 Lt nuostolių; i) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2007–2008 m. BAB bankas SNORAS Tauragės filialo valdytojas R. Š. pasiūlė UAB „Čelta“ už 2 400 000 Lt pirkti žemės sklypą Šiauliuose, teigdamas, kad sklypo vertė didesnė. Pagal UAB „Sraidanta“ užsakymu atsakovės UAB „Verslavita“ parengtos 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos duomenis, žemės sklypo vertė buvo 3 000 000 Lt, todėl UAB „Čelta“ ir jos vardu veikęs A. K. Č. sprendė, kad sklypo vertė daug didesnė nei jo pardavimo kaina, todėl iš atsakovų G. R. T. 2008 m. kovo 21 d. įsigijo žemės sklypą už 2 400 000 Lt, išsimokėtinai pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Po šios sutarties sudarymo AB bankas SNORAS suteikė UAB „Čelta“ 1 990 000 Lt kreditą žemės sklypui įsigyti. Kredito sutartyje buvo numatyta, kad kredito lėšos bus suteiktos UAB „Čelta“ pasirašius laidavimo sutartis su A. K. Č. ir Š. Č., perkamo turto hipoteką įregistravus Hipotekos registre, pateikus įrodymus, kad sklypo įsigijimui bus panaudota ne mažiau kaip 410 000 Lt nuosavų lėšų, sumokėjus 31 774 Lt, kuriais bus užtikrinamas skolinio įsipareigojimo vykdymas, taip pat UAB „Čelta“ pateikus bankui žemės sklypo pilną vertės nustatymo ataskaitą, parengtą bankas SNORAS priimtinų turto vertintojų teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „Čelta“ neturėjo 400 000 Lt nuosavų lėšų kainos sumokėjimui, todėl AB bankas SNORAS, veikdamas per R. Š., pasiūlė A. K. Č. ir Š. Č. suteikti vartojimo kreditus trūkstamai daliai sumokėti. AB bankas SNORAS suteikė A. K. Č. 192 000 Lt, o Š. Č. – 235 000 Lt dydžio vartojimo kreditus, kreditų grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ieškovų A. K. Č. ir A. Č. turtas (A. Č. hipotekos lakštu Nr.08120080000630 įkeitė bankui butą su rūsiu, esantį ( - ), įvertintą 180 000 Lt ir hipotekos lakštu Nr. 03120080004975 įkeitė žemės sklypą, esantį ( - ), įvertintą 240 000 Lt, hipotekos lakštu Nr. 03120080004973 įkeitė butą su rūsiu, esantį I. K. g. 19-20, Klaipėdoje, įvertintą 325 000 Lt). Po banko suteiktų vartojimo paskolų, A. K. Č. ir Š. Č. 2008 m. balandžio 17 d. sudarė atitinkamas paskolos sutartis su UAB „Čelta“ (paskolos grąžinimo terminas 2009-04-17). Ieškovų gautos paskolos lėšos buvo pervestos sklypo pardavėjams, o AB bankas SNORAS kredito išlaidas sumokėjo nesulaukęs kredito sutartyje nustatytos turto vertinimo ataskaitos. Vėliau paaiškėjo aplinkybė, jog kreditas buvo išmokėtas pagal atsakovo G. T. užsakytą ir bankui pateiktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje žemės sklypo vertė nustatyta jau įrengtam sklypui, o ne tokios būklės, kokį pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo UAB „Čelta“. Vėliau UAB „Čelta“ neturėjo pakankamai lėšų mokėti kredito įmokas ir palūkanas pagal sutartis, tačiau AB bankas SNORAS darbuotojas R. Š. nurodė, kad bankas išduos UAB „Taurų spalvos“ vekselius, kurių pagrindu bus užskaityti mokėjimai pagal sutartis. Todėl UAB „Taurų spalvos“, atstovaujama Š. Č., sudarė šias sutartis: pirkimo pardavimo sutartį Nr. 612,; pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 612; pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 612. Vykdydami minėtas sutartis A. K. Č. ir Š. Č. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 159 521,57 Lt. Kuomet nepajėgė vykdyti finansinių įsipareigojimų, BAB bankas SNORAS pranešė vienašališkai nutraukiantis sutartis ir pareikalavo visas skolas grąžinti prieš terminą.
    2. Įrodinėjo, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kredito sutartys ir kiti išvestiniai sandoriai buvo sudaryti ieškovams iš esmės suklydus dėl tikrosios turto vertės, nors UAB „Čelta“ tinkamai įgyvendino pareigą domėtis perkamu daiktu: buvo susipažinusi su UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir iki įsigijimo apžiūrėjo žemės sklypą. UAB „Čelta“ užsakymu UAB „Inreal“ atliko 2009 m. vasario 6 d. žemės sklypo retrospektyvinį vertinimą ir nustatė, kad sklypo vertė 2008 m. sausį sudarė tik 699 000 Lt, t. y. turto kaina buvo beveik tris kartus mažesnė už tą, kurią ieškovai sumokėjo. Pagal nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ vertinimą vertė sudarė 1 400 000,00 Lt. teigė, kad žinodama tikrąją sklypo vertę UAB „Čelta“ nebūtų sudariusi pirkimo – pardavimo sutarties, kredito sutarties ir kitų su jomis susijusių sandorių.
  3. Atsakovė BAB bankas SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) atsiliepime į ieškinį prašė palikti nenagrinėtais reikalavimus dėl UAB „Taurų spalvos“ vekselių pardavimo sutarčių, nes ieškovai neturi reikalavimo teisės – jie nėra sandorio šalis ir sutartys niekaip nepažeidžia jų teisių, UAB „Taurų spalvos“ tokių reikalavimų byloje nepareiškė, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.
  4. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus:
    1. Suklydimas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainos ir jo vertės nėra kredito sutarties sąlyga ir negali turėti įtakos kredito sutarties galiojimui. Kredito gavėjo interesas investavus į pirktą žemės sklypą skolintas lėšas, vėliau sklypą parduoti ir uždirbti pelną yra kredito sutarties sudarymo motyvas, tačiau kredito gavėjo suklydimas, o tiksliau, pasikeitusios rinkos aplinkybės, dėl kurių kredito gavėjas negali pasiekti savo verslo tikslų, negali būti pagrindas pripažinti kreditavimo sutartį negaliojančia. Net jei būtų įrodyta, kad ieškovai žemės sklypo pirkimo sandorį sudarė dėl suklydimo (kad suklydo dėl vertės), tai negalėtų būti pagrindas pripažinti negaliojančia ir kredito sutartį, ją ieškovai privalėtų vykdyti ir visą gautą kreditą grąžinti. Šiais argumentais nėra pagrindo pripažinti ir kitus ieškovų nurodytus sandorius: vartojimo paskolos sutartis su užstatu, laidavimo sutartis, vekselio pirkimo sutartis ir hipotekos lakštus.
    2. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės jau nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-372-622/010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2A-598/2012, kurios laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.
  5. Atsakovai Gintautas ir R. T. atsiliepime prašė ieškinio netenkinti.
  6. Atsakovai taip pat rėmėsi prejudicinias faktais, dėl ginčijamos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, nustatytais Klaipėdos apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Teigė, jog ieškovai nepagrįstai tapatina turto kainą ir vertę, kadangi turto kaina nustatoma pirkėjo ir pardavėjo, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Daikto pardavimas didesne nei nustatyta turto vertė kaina savaime negali reikšti, kad kita sutarties šalis dėl to suklydo. Be to, suklydimą galima pripažinti jei asmuo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių būtent sandorio sudarymo metu, bet ne dėl vėliau atsiradusių aplinkybių.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė šiuos motyvus:
    1. Teismas nustatė, jog šioje byloje kilo ginčas dėl dviejų pagrindinių sandorių: a) 2008 m. kovo 21 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir, b) 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutarties Nr.031-93418; kiti ginčijami sandoriai yra išvestiniai sandoriai, tiesiogiai susiję su pagrindiniais. Ieškinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsniu.
    2. Teismas tenkino atsakovų prašymą ir prijungė bylos Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-372-622/2010, kurioje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai. Šioje byloje teismai, nustatydami sandorių sudarymo aplinkybes, nurodė, kad ieškovai, sutikdami sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, nepasidomėjo žemės sklypu, jo būkle, nesistengė nustatyti žemės sklypo vertės, į turto vertintojų įmonę UAB „Inreal“ dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo kreipėsi tik tada, kai jiems nepasisekė parduoti įsigyto žemės sklypo; ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai atliko tyčinius veiksmus, o priešingai – UAB „Čelta“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį nesielgė kaip protinga ir apdairi pirkėja, neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant įsitikinti dėl siūlomos žemės sklypo kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo. Dėl šių aplinkybių, teismas atmetė ieškovų teiginius, jog BAB bankas „Snoras“ Tauragės skyriaus valdytojo R. Š., G. T. veiksmai, taip pat UAB „Verslavita“ atliktas nekilnojamo turto vertinimas laikytini esminių aplinkybių nutylėjimu ir jų nuslėpimu. Pažymėjo, kad Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje konstatuota, jog byloje nėra nustatytas bendras bei išankstinis R. Š., UAB ,,Verslavita“, G. T., A. V. ir G. S. susitarimas tyčia padidinti žemės sklypo vertę, jį parduoti už nerealiai didelę kainą ir taip apgaulės būdu įgyti svetimą turtą.
    3. Teismo vertinimu, kad UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitoje Nr. N-08-058 nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nėra nepagrįstai per didelė. Pateiktas ekspertizės aktas patvirtino, kad žemės sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo datai gali būti apie 2 170 000,00 Lt.
    4. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. nepaliudijo reikšmingų faktų, kurie pakeistų aukščiau aptartas teismų padarytas išvadas, o ieškovų liudytoju prašytas apklausti A. K. Č. sūnus Ž. Č. į teismo posėdį neatvyko, nors ieškovai teismo posėdžio metu įsipareigojo jį atsivesti patys, šio liudytojo adreso nepateikė. Ieškovai taip pat buvo pareiškę prašymą liudytoju apklausti R. Š., tačiau šis liudytojas neatvyko dėl sunkios onkologinės ligos, todėl atsakovai prašė remtis prijungta Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr.2-372-622/2010. Šį prašymą teismas tenkino.
    5. Ištyręs visas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei prijungtoje civilinėje byloje nustatytas ir nagrinėjamai bylai laikytinas prejudicinėmis aplinkybes, teismas ieškinį atmetė, kadangi ieškovai suklydimo neįrodė (t. V, b. l. 122–132).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovai UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovai ir AB bankas SNORAS vadovavosi 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimu, pagal kurį turto vertė sudarė 3 000 000 Lt, tačiau AB bankas SNORAS buvo pateikta ir kita 2008 m. sausio 23 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-08-058, apie kurios egzistavimą ieškovai sužinojo tik po pusmečio po sandorio sudarymo. Ši aplinkybė buvo nustatyta tiek baudžiamojoje byloje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skirtingų turto vertinimo aplinkybių.
    2. Ieškovai suklydo ne dėl žemės sklypo kainos, o dėl jos vertės (įsigijo neįrengtą, o sumokėjo kaip už įrengtą); suklydo ne dėl neatidumo, o kitiems asmenims turint tikslą juos suklaidinti, pateikus turto vertinimą su hipotetine jo verte. Pirmosios distancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog R. Š. organizavo sklypo pardavimą, surado notarą visai kitame rajone, kuris savaitę prieš sutarties pasirašymą patvirtino sklypo savininko įgaliojimą sutartį pasirašyti A. V.. Taip pat teismas nepagrįstai: a) vadovavosi melagingais R. Š. parodymais kitoje byloje, b) nepagrįstai atsisakė iškviesti į teismo posėdį ekspertę, atlikusią turto vertės ekspertizę, nes ieškovai su jos padarytomis išvadomis nesutinka, mano, kad jos yra nelogiškos, o ekspertizė atlikta subjektyviai, c) bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovams, kuomet jiems atstovaujantis advokatas nebuvo suspėjęs susipažinti su bylos medžiaga, d) atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, kuomet ieškovo UAB „Čelta“ direktorius turėjo nedarbingumą.
    3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą, kadangi teismo išvada, jog ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ parengtos 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas, yra be motyvų (t. V, b. l. 170 – 181) .
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. T. ir R. T. prašo skundo netenkinti.
  4. Atsakovai iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, atsikirsdami pakartoja kai kuriuos ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei papildomai nurodo, jog apeliacinis skundas grindžiamas subjektyviais ieškovų samprotavimais ir nėra nurodoma kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo neteisėtumą, kokios procesinės ar materialinės teisės normos buvo pažeistos (t. VI, b. l. 17–21).
  5. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė BAB bankas SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti solidariai BAB bankas SNORAS ir jo administratoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Tai, kad ieškovai suklydo dėl sandorio perspektyvų, nereiškia, kad jie suklydo sandorio sudarymo metu dėl esminių sąlygų. Atsakovo nuomone, jog ieškovai neturi teisės į reikalavimų patenkinimą, kadangi net ir pripažinus, jog sudarydami ginčijamus sandorius suklydo, kartu reikėtų pripažinti, kad tai nutiko dėl jų pačių neatsargumo.
    2. Žemės sklypo vertė nėra esminė kredito sutarties ir sutarčių sąlyga, o žemės sklypo neįvertinimas arba netinkamas įvertinimas, nepakankamas domėjimasis sudaromais sandoriais, negali būti prilyginamas esminiam suklydimui bei laikomas pagrindu kredito sutartį ir kitas ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis. Šiuo atveju įsiteisėjusiais sprendimais yra pripažinta, kad UAB „Čelta“, sudarydama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nesielgė kaip protinga ir apdairi pirkėja. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad sudarydama ginčo sandorį UAB „Čelta“ buvo suklaidinta.
    3. Byloje atlikta ekspertizė nepaneigė, jog UAB „Verslavita“ atlikta žemės sklypo rinkos vertė neatitiko šio žemės sklypo rinkos vertės (t. VI, b. l. 145–152).

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų paaiškinimų priėmimo

  1. Apeliantė UAB „Čelta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 19 d. raštą „Dėl bylos dalyko ir pagrindo“, kuriame nurodytos aplinkybės, kad VĮ „Registrų centras“ ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas neįrengtas, be komunikacijų ir be detaliojo plano, tačiau su paskirtimi kita (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) ir nurodymu, kad sklypo naudojimui privalomas detalusis planas sudarytas vadovaujantis norminiais dokumentais; kaina yra esminė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga; apeliantai suklydo dėl sandorio dalyko – neteisingo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo (t. VI, b.l. 157–159). Apeliantė UAB „Čelta“ pateikė 2016 m. rugsėjo 19 d., 26 d., spalio 17 d. rašytinius paaiškinimus. Apeliantė M. Č. 2016 m. spalio 7 d. ir spalio 10 d. taip pat pateikė rašytiniuos paaiškinimus.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateikti procesiniai dokumentai savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Kadangi tokiu būdu keisti apeliacinio skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apeliantų pateikti rašytiniai paaiškinimai atsisakytini priimti (CPK 314 straipsnis).

7Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo ( CK 1.90 straipsnis)

  1. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).
  2. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Taigi, teismų praktikoje suformuluoti kriterijai reikšmingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl suklydimo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju pagal šiuos kriterijus turi būti vertinamos faktinės byloje nustatytos aplinkybės. Todėl toliau teisėjų kolegija aptaria byloje nustatytas faktines aplinkybes.

8Dėl faktinių aplinkybių

  1. Ieškovės UAB „Čelta“ akcininkai yra Š. Č. ir A. K. Č. (po 50 proc. akcijų), vadovas A. K. Č..
  2. R. Š., 2007–2008 m. dirbęs AB bankas SNORAS Tauragės filialo valdytoju, pasiūlė UAB „Čelta“ įsigyti žemės sklypą, esantį ( - ), už 2 400 000 Lt kainą. Pagal A. K. Č. pateiktos susipažinti UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos duomenis, parduodamo minėto žemės sklypo rinkos vertė buvo įvertinta 3 000 000 Lt suma (t. I, b. l. 22–35).
  3. Kadangi UAB „Čelta“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų žemės sklypui įsigyti, tuometinis AB bankas SNORAS Tauragės filialo valdytojas R. Š. padėjo gauti paskolą
  4. Ieškovė UAB „Čelta“ ir atsakovai (sutuoktiniai) Gintautas ir R. T., atstovaujami A. V., sudarė 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr. 1936, kurios pagrindu UAB „Čelta“ įsigijo 3,6235 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), už 2 400 000 Lt (t. I, b. l. 36–38).
  5. Ieškovė UAB „Čelta“ ir atsakovė AB bankas SNORAS (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“) sudarė 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418 (toliau – Kredito sutartis) (t. I, b. l. 45–55) ir su kredito sutarties vykdymo užtikrinimu susijusius sandorius:
    1. 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartį su užstatu Nr. 031-93416 sudarytą su Š. Č. dėl 235 000 Lt paskolos suteikimo, kurios vykdymui užtikrinti ieškovė A. Č. hipotekos lakštu Nr. 08120080000630 įkeitė AB bankas SNORAS butą su rūsiu, esančius ( - ), įvertintą 180 000 Lt (t. I, b. l. 64–72, 149–150). Pagal 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. 2 Š. Č. 235 000 Lt paskolą suteikė UAB „Čelta“.
    2. 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartį su užstatu Nr. 031-93419, sudarytą su A. K. Č. dėl 192 000 Lt paskolos, kurios vykdymui užtikrinti ieškovė A. Č. hipotekos lakštu Nr. 03120080004973 įkeitė AB bankas SNORAS butą su rūsiu, esančius ( - ), įvertintą 325 000 Lt (t. I, b. l. 73–80, 146–147). Pagal 2008 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. 1 A. K. Č. suteikė 192 000 Lt paskolą UAB „Čelta“.
    3. 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį prie 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutarties su užstatu Nr. 1, sudarytą su A. K. Č. (t. I, b. l. 56–59);
    4. 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį prie 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutarties su užstatu Nr. 2, sudarytą su Š. Č. (t. I, b. l. 60–63);
    5. 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 1-08 už 24 075,69 Lt ir paprastąjį vekselį nr. 2-08 už 23 854,17 Lt, o UAB „Taurų spalvos“ įsipareigojo vekselius apmokėti iki 2008-08-25 ir 2008-09-24;
    6. 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 3-08 už 37 923,33 Lt, o UAB „Taurų spalvos“ įsipareigojo vekselį apmokėti iki 2008-11-07;
    7. 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612, pagal kurią UAB „Taurų spalvos“ pardavė AB bankas SNORAS paprastąjį vekselį Nr. 5-08 už 24 598,96 Lt, o UAB „Taurų spalvos“ įsipareigojo vekselį apmokėti iki 2008-11-04;
  6. 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 duomenimis, žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 306E, Šiauliuose, rinkos vertė 2008 m. sausio 31 dienai sudarė 3 000 000 Lt (t. I, b. l. 111–124).
  7. 2008 m. sausio mėn. UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 09/02-38S duomenimis, ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. sausio mėn. sudarė 699 000 Lt (t. I, b. l. 81–90).
  8. 2009 m. kovo 12 d. UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitos duomenimis, ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. I ketvirčiui sudarė 1 400 000 Lt (t. I, b. l. 91–108).

9Dėl prejudicinių faktų

  1. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
  2. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, atmetė ieškovų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., UAB „Taurų spalvos“ ieškinį, kuriame ieškovai prašė pripažinti šios sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalių pagrindais: 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058; 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr. 1936; 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktą; 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418; 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416; 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93419; 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416; 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 1 (prie 2008-04-17 kredito sutarties Nr. 031-93418); 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 2 (prie 2008-04-17 kredito sutarties Nr. 031-93418); 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612 dėl paprastojo vekselio Nr. 3-08 pirkimo–pardavimo; 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612 dėl paprastojo vekselio Nr. 1-08 pirkimo–pardavimo ir paprastojo vekselio Nr. 2-08 pirkimo–pardavimo; 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 612 dėl paprastojo vekselio Nr. 5-08 pirkimo–pardavimo; 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. 03/1/2008/0004975; 2008 m. sausio 8 d. hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. 08/1/2008/0000630; 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. 03/1/2008/0004973; AB bankas SNORAS 2009 m. sausio 16 d. pranešimą Nr. T00055/09 dėl sutarties nutraukimo prieš terminą; AB bankas SNORAS 2009 m. sausio 16 d. pranešimą Nr. T00057/09 dėl sutarties nutraukimo prieš terminą (t. I, b. l. 183–189).
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2A-598/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A2-1220-513/2015, pareiškėjų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo, atsisakė priimti.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
  6. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį ir teismas privalo analizuoti, ar apeliantai iš esmės nesuklydo (koks buvo šalių elgesys prieš sudarant sandorius ir po jų sudarymo, tikrinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sandoriai ir ieškovų elgesys jau buvo teismų įvertinti išnagrinėtose tiek Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. 2-372-622/2010, tieks Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2A-598/2012, todėl sprendžia, jog šiose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinių faktų galią. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų ir sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

10Dėl apeliantės UAB „Čelta“ suklydimo ir suklaidinimo, sudarant kredito sutartį

  1. Byloje nustatyta, jog UAB „Čelta“ ir AB bankas SNORAS sudarė 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418 (žr. šios nutarties 23 punktą). Apeliantai byloje įrodinėja, jog įsigytas turtas ir sumokėta kaina yra esminės kredito sutarties sąlygos, taip pat teigia, kad suklydo ne dėl savo neatidumo, o kitiems asmenims turint tikslą juos suklaidinti, t. y. ieškovai vadovavosi tuometinio AB bankas SNORAS Tauragės filialo valdytojo R. Š. jiems pateikta 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaita bei ieškovai šia vertinimo ataskaita patikėjo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
  2. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės teisės teorijoje ir teismų praktikoje CK 1.90 straipsnyje įtvirtinta suklydimo (neteisingo sandorio suvokimo) samprata yra suprantama per subjektyvųjį ieškinį pareiškusio asmens kriterijų, neatsižvelgiant į tai kaip elgiasi kiti asmenys, t.y. nėra vertinami objektyvūs kriterijai, susiję su poveikiu ieškovui. Todėl šioje byloje, ginčijant sandorį CK 1.90 straipsnio pagrindu, neturi būti įrodinėjamas banko darbuotojų tyčinis (ne)veikimas.
  3. Antra, pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikšmės tik tada, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog ieškovų UAB „Čelta“ įrodinėjamas suklydimas dėl ginčo sklypo vertės nėra bei negali būti visiškai kitos sutarties - kredito sutarties sąlyga, juo labiau esminė ir tai negali turėti įtakos kredito sutarties galiojimui. Taigi, reikia atskirti kredito sutartį ir nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi kredito sutartis yra konsensualinis sandoris (laikomas sudarytas nuo tada kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų), tai kredito sutartis ir buvo sudaryta dėl tokių esminių sąlygų, kurias šalys buvo suderinusios iki sutarties sudarymo, t. y. kredito suma, palūkanų dydis, kredito terminas, kredito naudojimo paskirtis. Kredito sutartimi suteiktas kreditas ir buvo panaudotas konkrečiam žemės sklypui įsigyti bei dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
  4. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Ginčo kredito sutartyje nurodyta, kad kreditavimo tikslas yra 3,6235 ha žemės sklypui (rinkos vertė 3 000 000 Lt), esančiam Vilniaus g. 306E, Šiauliuose, įsigyti. Apeliantai neginčijo, jog jų tikslas buvo įsigyti ginčo žemės sklypą perpardavimui. Kredito gavėjo interesas investavus į pirktą žemės sklypą skolintas lėšas, vėliau sklypą parduoti ir uždirbti pelną yra kredito sutarties sudarymo motyvas. Todėl, kaip teisingai nurodo atsakovo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovai, ir su tuo apeliacinis teismas vienareikšmiškai sutinka, kad kredito gavėjo suklydimas, o tiksliau – pasikeitusios rinkos aplinkybės, dėl kurių kredito gavėjas negali pasiekti savo verslo tikslų, negali būti pagrindas pripažinti kreditavimo sutartį negaliojančia, nes įstatymo leidėjas tokių sandorio negaliojimo pagrindų nenumato. P. K. sutarties 4.1.5 punktą kredito lėšos suteikiamos kredito gavėjui įvykdžius šešias sąlygas (laidavimo sutarčių su A. K. Č. ir Š. Č. sudarymo, nurodyto turto hipotekos įregistravimo) ir kt.), taip pat ir pateikus bankui Sutarties 6.1 punkte nurodyto (žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - )) turto pilną vertės nustatymo ataskaitą, parengtą banko nurodytų turto vertintojų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, kurioje turto vertė turi būti ne mažesnė nei nurodyta preliminariojoje šio turto atskaitoje (t. I, b. l. 46). UAB „Čelta“ ir jos vadovas A. K. Č. buvo supažindinti su preliminaria UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, tačiau patys pilnos turto vertės nustatymo ataskaitos neparengė, nes patikėjo jiems banko pateikta. Ieškovas UAB „Čelta“, būdamas juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarydamas kredito sutartį turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo.
  5. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
  6. Dėl kitų asmenų veiksmų (nesant tikslo ieškovus suklaidinti) yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012: AB bankas SNORAS Tauragės skyriaus valdytojo R. Š., G. T. veiksmai, taip pat UAB „Verslavita“ atliktas nekilnojamo turto vertinimas nelaikytini esminių aplinkybių nutylėjimu ir jų nuslėpimu, kadangi patys ieškovai, ginčydami sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo, būdami atsakingi, protingi bei apdairūs už savo veiksmus, patys turėjo įvertinti prisiimamą riziką bei būsimus įsipareigojimus, taigi sutiko prisiimti būtent tokią riziką, siekiant pelningai perparduoti įsigyjamą turtą. Teismas pažymėjo, jog Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje konstatuota, kad byloje nėra nustatytas bendras bei išankstinis R. Š., UAB ,,Verslavita“, G. T., A. V. ir G. S. susitarimas tyčia padidinti žemės sklypo vertę, jį parduoti už nerealiai didelę kainą ir taip apgaulės būdu įgyti svetimą turtą.
  7. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ginčo kredito sutartį pripažinti negaliojančia, nes ne bet koks, o tik esminis suklydimas gali būti pagrindu sandorio pripažinimui negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį. Tiek Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje įvertino ginčo sandorius bei šalių elgesį prieš sandorių sudarymą ir po sandorių sudarymo pagal CK 1.91 straipsnį, t. y. AB bankas SNORAS, šio banko Tauragės filialo direktorius R. Š., apeliantų neapgavo, todėl UAB „Čelta“ ir jos vadovas negalėjo suklysti dėl sudaromo sandorio. Apeliantai yra verslo subjektai, kuriems teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl visas kredito sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes galėjo išsiaiškinti, o iškilus abejonei dėl ginčo turto rinkos vertės, galėjo atsisakyti sudaryti sutartį. UAB „Čelta“ kredito sutartį sudarė laisva valia ir vykdė šioje sutartyje įtvirtintas sąlygas, t. y. laisva valia prisiėmė verslo riziką, susijusią su įsigyjamu žemės sklypu (jo vertinimu, įsigijimu bei perpardavimu).

11Dėl apeliantės UAB „Čelta“ suklaidinimo, sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį

  1. Nustatyta, kad UAB „Čelta“ ir atsakovai Gintautas ir R. T., atstovaujami A. V., sudarė 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr. 1936, kurios pagrindu UAB „Čelta“ įsigijo ginčo žemės sklypą už 2 400 000 Lt (žr. šios nutarties 22 punktą).
  2. Dėl apeliantų nesirūpinimo savo teisėmis ir pareigomis yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012: ieškovai, sutikdami sudaryti sandorį, nepasidomėjo žemės sklypu, jo būkle, nesistengė nustatyti žemės sklypo vertės, o tik tada, kai jiems nepasisekė parduoti įsigyto žemės sklypo, kreipėsi į turto vertintojų įmonę UAB „Inreal“ dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo; UAB „Čelta“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant įsitikinti dėl siūlomos žemės sklypo kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo.
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatytos prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčios aplinkybės (UAB „Čelta“ nesielgė kaip protingas ir apdairus pirkėjas, neatliko jokių veiksmų, susijusių su ginčo žemės sklypo rinkos vertės nustatymu), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (išsimokėtinai) nepripažino negaliojančia ir apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų.

12Dėl UAB „Verslavita“ ataskaitos

  1. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 duomenimis, ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. sausio 31 dienai sudarė 3 000 000 Lt (žr. šios nutarties 24 punktą). Apeliantai teigia, kad suklydo ne dėl žemės sklypo kainos, o dėl jos rinkos vertės. Teisėjų kolegiją šį teiginį atmeta kaip nepagrįstą, nes nėra pagrindo teigti, jog minėtoje ataskaitoje nustatyta sklypo vertė yra nepagrįstai per didelė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių ataskaitas matyti, kaip šio žemės sklypo vertės kito: 2007 m. kovo 14 d. vidutinė sklypo rinkos vertė buvo 2 696 219 Lt (t. II, b. l. 80), 2007 m. rugpjūčio 8 d. – 2 696 219 Lt (t. II, b. l. 132), 2008 m. gegužės 1 d. – 3 529 872,00 Lt (t. II, b. l. 78), 2009 m. vasario 1 d. – 3 905 000,00 Lt (t. II, b. l. 79). Byloje atlikta ekspertizė patvirtino, kad retrospektyvinė žemės sklypo vertė 2008 m. kovo 21 dienai gali būti apie 2 170 000 Lt (t. IV, b. l. 8–31) ir šie ekspertizės akto duomenys neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartyje (neskundžiama ir galutinė), priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-481-92/2013, konstatuota, jog AB bankas SNORAS Tauragės filialo direktoriaus R. Š. veiksmai dėl galimo sukčiavimo buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartyje, kurioje nustatyta, jog nėra duomenų apie tai, kad UAB „Verslavita“ parengta žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-08-058 būtų suklastota. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į virš išdėstyta, neturi teisinio pagrindo pripažinti UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058 negaliojančia.

13Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

  1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (CPK 176, 183, 185, 263 straipsniai). Apeliantų argumentai grindžiami samprotavimais, nesudarančiais pagrindo kvestionuoti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

14Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Neišsami teismo argumentacija ir motyvų pateikimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, iš esmės priėmė teisingą sprendimą byloje. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

  1. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. UAB „Baltijos kredito sprendimai” apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 652,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. VI, b. l. 169, 170). Atsakovė R. T. patyrė 100 Eur, atsakovas G. T. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. P. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijomis, sprendžia priteisti solidariai iš apeliantų atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 972,40 Eur, atsakovei R. T. 100 Eur, atsakovui G. T. 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsakovei (CPK 93, 98 straipsniai).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti solidariai iš apeliantų UAB „Čelta“, j. a. k. 300660625, A. K. Č., a. k. ( - ) Š. Č., a. k. ( - ) A. Č., a. k. ( - ) R. Č., a. k. ( - ) L. M. Č., a. k. ( - ), atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai 972,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

20Priteisti solidariai iš apeliantų UAB „Čelta“, j. a. k. 300660625, A. K. Č., a. k. ( - ) Š. Č., a. k. ( - ) A. Č., a. k. ( - ) R. Č., a. k. ( - ) L. M. Č., a. k. ( - ) atsakovės R. T., a.k. ( - ) naudai 100 Eur, o atsakovo G. T., a.k. ( - ) naudai 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai