Byla 2A-614-622/2011
Dėl nuosavybės gynimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Bronius Valius, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės J. M. atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, atsakovei M. S., jos atstovui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei M. S., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė kreipėsi ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą ir prašė įpareigoti atsakovę M. S. nugriauti jų sklypų ribas skiriančią tvorą. Šiuos reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad atsakovė yra užėmusi dalį ieškovės sklypo, tą dalį sklypo atsitverdama tvora, tuo pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę M. S. nugriauti tvorą, skiriančią sklypus ( - ), per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio dalį dėl įpareigojimo M. S. nugriauti statinius, pašalinti vaiskrūmius bei atlyginti materialinę žalą paliko nenagrinėtą.

5Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo nugriauti tvorą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

6Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovę M. S. nugriauti tvorą, skiriančią sklypus ( - ). Nurodė, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo, šiuos veiksmus atlikti turi teisę ieškovė atsakovės lėšomis. Iš M. S. priteisė bylinėjimosi išlaidas: 726 Lt J. M., 23,25 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą.

7Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad pagal 2008-06-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vakarinėje ieškovei priklausančio žemės sklypo dalyje, už ūkinio pastato, tvora, ribojanti ieškovės ir kaimyninį atsakovės žemės sklypus, krypsta į šiaurės vakarų pusę, taip sumažindama ieškovės žemės sklypo plotą. Tai patvirtina O. Krusos įmonės 2007 m. spalio mėn. bei pakartotinis 2009 m. balandžio mėn. sklypo planai, liudytojo K. K. paaiškinimas, UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB ,,Geometra“ kadastriniai matavimai. Tarp šalių ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra. Dėl to reikalavimas dėl pažeistos teisės gynimo yra laikomas pagrįstu. Atsakovė įpareigotina nugriauti jos ir ieškovės sklypus skiriančią tvorą (CPK 177, 178, 273 straipsniai).

8Atsakovė M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti apeliacinės instancijos teismo nurodyti trūkumai. Ieškovė nereiškė ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kuriomis tvirtina esant neteisingai nurodytą sklypo ribą planuose, registruotuose VĮ Registrų centras. Teismas rėmėsi kadastriniais matavimais, kurie nustato kitą žemės sklypo ribą. Nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo ribų. Teigia, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes antstolė nėra matavimų specialistė. O. Krusos įmonės žemės sklypo matavimo duomenys neatitinka UAB ,,Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB ,,Geometra“ matavimo duomenų. Teismas privalėjo vadovautis VĮ Registrų centras duomenimis.

9Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

10Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo teismo nuožiūra.

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės tvoros buvimo vietos – ieškovė teigia, kad ji stovi ant jai priklausančios žemės dalies.

14Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

15Ieškovė, būdama žemės, kuri ribojasi su atsakovės sklypu, savininkė, negatoriniu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, kuri stovi ant ieškovės žemės. Reikšdama tokį ieškinį, ieškovė turi įrodyti, kad ji yra tos žemės sklypo dalies savininkė ir kad atsakovė pažeidė jos teises.

16Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartyje nurodė, kad pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, ar nekilo gretimų žemės sklypų savininkių ginčo dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Atitinkamai siekiant išspręsti ir išnagrinėti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimus, būtina atlikti abiejų sklypų kadastrinius matavimus, ir tik po to aiškintis, ar atsakovės tvora yra ieškovės žemės sklype ar ant sklypų ribos, ir ar atsakovė pažeidžia ieškovės teises netrukdomai naudotis jos sklypo dalimi.

17Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo ribų. CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010).

18Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškinio dalykas yra įpareigojimas nugriauti tvorą, todėl teismas yra saistomas ieškinio reikalavimų ir šiuo atveju nesprendžia klausimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

19Iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio ( - ), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad paskutinis žemės sklypo ribų valdos planas yra registruotas 2004-11-30. Plano duomenimis, ieškovės ir atsakovės sklypų riba eina kartu su ieškovės statinio, plane pažymėto MN, siena. Tačiau byloje esantys O. Krusos įmonės 2007 m. ir 2009 m. sudaryti žemės sudaryti planai tokių teiginių nepatvirtina. Priešingai, iš šių planų matyti, kad išorinių ieškovės sklypo ribų dydžiai pagal naujus matavimus yra tokie patys, tačiau šalių sklypų riba yra nutolusi nuo pastato MN į atsakovės sklypo dalį ir žemės sklypo riba su statinio, plane pažymėto MN, siena nesutampa. Šie planai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2010-10-20 raštą Nr. IS-259, kur nurodyta, kad 2010 m. atlikus kadastrinius matavimus sklype ( - ) daroma prielaida, kad esanti riba tarp šalių sklypų nepakitusi nuo 1994 m. matavimų. Ieškovės sklype esantis ūkinis pastatas ribojasi su atsakovės sklypo riba. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ mano, kad atliekant kadastrinius matavimus 1994 m. buvo padaryta klaida skaičiuojant sklypų ribų koordinates tarp sklypo išorės taškų (b. l. 162). 2008-06-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat neatitinka VĮ Registro centro duomenų.

20Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

21CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šie nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

22Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys – ieškovės nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio ( - ), kadastriniai matavimai atlikti 1997 m., jokių įrodymų ieškovė apie atliktų naujų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė, todėl esantys Registro duomenys laikytini galiojančiais. Byloje esantys O. Krusos įmonės 2007 m. ir 2009 m. sudaryti žemės sudaryti planai neregistruoti, todėl teismas jai remtis negali. Atitinkamai ieškovė neįrodė, kad atsakovės tvora yra jos sklype, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškinys atmestinas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Atmetus ieškinį bei tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 133 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 900 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovei M. S. 133 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 900 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė kreipėsi ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą ir prašė... 4. Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartimi panaikino Palangos miesto... 6. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį... 7. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad pagal 2008-06-18 faktinių... 8. Atsakovė M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės... 9. Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 10. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės tvoros buvimo... 14. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 15. Ieškovė, būdama žemės, kuri ribojasi su atsakovės sklypu, savininkė,... 16. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartyje nurodė, kad... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškinio dalykas yra įpareigojimas... 19. Iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio ( - ),... 20. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra... 21. CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji... 22. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys – ieškovės nuosavybės teise... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Atmetus ieškinį bei tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 26. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą... 27. Priteisti iš ieškovės J. M. atsakovei M. S. 133 Lt žyminį mokestį už...