Byla 2T-11-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. (A. K.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-1041/2015, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Greitinga“ ir S. T..

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo teisėja N. A. 2015 m. gruodžio 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greitinga“ (toliau – UAB „Greitinga“) dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bei nusprendė ieškinį tenkinti – išieškoti iš UAB „Greitinga“ ieškovui A. K. 1 865 683,12 rublių žalos atlyginimui, 17 528,00 rublių valstybinės rinkliavos išlaidų, 23 584,00 rublių transporto išlaidų, 5 450,00 rublių už turto įvertinimo ataskaitos paruošimą, 862,00 rublių už notarinio įgaliojimo įforminimą, 12 900,00 rublių už mokamas vertimo paslaugas, suteiktas nuo 2015 m. liepos 10 d., 4 400,00 rublių už dokumentų notarinį patvirtinimą, 28 000,00 rublių atstovavimo išlaidų.
  2. Atsakovė UAB „Greitinga“, nesutikdama su Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundą.
  3. Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės UAB „Greitinga“ apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 14 d. nutarė skundžiamą Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Pareiškėjas A. K., tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-1041/2015, išieškotas lėšas pervesti į nurodytą banko sąskaitą.
  5. Pareiškėjas nurodė, kad teikia prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis).
  6. Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, išsiuntė suinteresuotiems asmenims UAB „Greitinga“ ir S. T. pranešimus apie gautą pareiškėjo prašymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat informavo apie teisę pateikti atsiliepimą bei įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime nurodytas aplinkybes. (b. l. 35-36, 39, 48). Teismo pranešimai suinteresuotiems asmenims buvo įteikti tinkamai (b. l. 40, 41, 51).
  7. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo A. K. prašymą, kuriame prašo atsisakyti leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą.
  8. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, numatytų CPK 111 – 114, 805 ir 811 straipsniuose. Pateiktame prašyme nėra nurodyti pareiškėjo kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, fakso numeris), kaip to reikalaujama CPK 8121 straipsnio 1 dalyje, kas gali apsunkinti teismo procesinių dokumentų įteikimą šiam asmeniui. Pareiškėjo atstovo, kuris pasirašė prašymą, įgaliojimas baigė galioti 2016 m. lapkričio 28 d., be to nėra pateikta duomenų apie šio asmens aukštąjį teisinį išsilavinimą ir (ar) advokato praktiką, todėl šis asmuo negalėjo pasirašyti prašymo bei negali atstovauti pareiškėjo interesų nagrinėjamoje byloje. Taip pat prašyme nenurodyti pareiškėją identifikuojantys duomenys (asmens kodas ir (ar) gimimo metai), kas prašymo patenkinimo atveju apsunkintų galimybę išduoti jam vykdomąjį raštą, kuriame tokie duomenys privalo būti nurodyti (CPK 648 straipsnis). Kartu su prašymu nėra pateiktas prašymo vertimas į lietuvių kalbą, kas taip pat laikytina prašymo trūkumu. Nurodytų prašymo trūkumų neįmanoma pašalinti, kadangi pareiškėjas prašyme nėra nurodęs atstovo, kuris atstovautų jo interesus Lietuvoje, todėl prašymas turi būti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-105-370/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-90-370/2015). Pareiškėjas prašo tik leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą Lietuvoje, tačiau neprašo jo pripažinti. Nesant privalomos leidimo vykdyti sąlygos – pripažinimo – nėra pagrindo leisti sprendimą vykdyti Lietuvoje. Teismui nusprendus, kad pateiktas pareiškėjo prašymas atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus bendruosius reikalavimus, šis prašymas turėtų būti atmestas CPK 810 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi prašomu leisti vykdyti užsienio teismo sprendimu iš suinteresuoto asmens priteista suma žalos atlyginimui (1 865 683,12 rublių) yra nepagrįstai didelė, kas prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-72/2014, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008). Aptariamu užsienio valstybės teismo sprendimu pareiškėjui priteista suma nustatyta pagal remonto darbų sąmatą, kuri viršijo transporto priemonės rinkos vertę įvykio metu. Kaip nurodyta teismo sprendime, eksperto sąmatoje nustatyta atstatymo darbų vertė - 1 985 683,12 rublių, o teismas priteisė skirtumą tarp eksperto sudarytos atstatymo darbų sąmatos (1 985 683,12 rublių) ir privalomojo draudimo (Žaliosios kortelės) sistemos draudiko išmokėtos maksimalios išmokos, įvykus įvykiui Rusijoje (120 000 rublių) - t.y. 1 865 683,12 rublių. Atsakovas tokį teismo sprendimą ginčijo, pateikdamas apeliacinį skundą bei ekspertizės aktą, kuriame nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną buvo 1 403 900 rublių, o jos likutinė vertė - 415 220 rublių (t. y. tokią sumą pareiškėjas būtų gavęs už parduotas nesugadintas detales), todėl pareiškėjo patirta žala tesiekė 988 680 rublių (1 403 900 - 415 220 = 988 680 rublių), tačiau tokie atsakovo argumentai ir įrodymai buvo atmesti. Prašomu leisti vykdyti teismo sprendimu įteisintas toks pat lupikavimas, koks būtų nustatytas nepagrįstai didelėmis netesybomis, pastatantis nukentėjusį asmenį į ženkliai geresnę padėtį, nei buvo iki įvykio. Kai remonto darbų vertė viršija transporto priemonės rinkos kainą, remontas yra neekonomiškas ir transporto priemonė laikytina visiškai sugadinta. Tokia nuostata seka tiek iš galiojančių teisės aktų (žr. toliau), tiek iš teismų praktikos. Šiuo atveju, byloje nesant jokių įrodymų apie faktiškai atliktus remonto darbus, vien sąmatos pagrindu teismas priteisė teorinę galimų atstatymo darbų vertę, dvigubai viršijančią padarytą žalą. Nustačius, kad remonto darbų sąmata yra lygi 1 985 683,12 rublių sumai, transporto priemonės rinkos vertė - 1 403 900 rublių, likutinė vertė - 415 220 rublių, nenustačius, kad remonto darbai būtų faktiškai vykdomi, teismas priteisė atsakovui atlyginti daugiau nei dvigubai nuostolius viršijančią sumą, tokiu būdu sudarydamas sąlygas pareiškėjui nepagrįstai praturtėti, kaip būtų ir nepagrįstai didelių netesybų nustatymo atveju.
  9. Suinteresuotas asmuo S. T., būdamas tinkamai informuotas apie gautą pareiškėjo A. K. prašymą ir šio prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką, atsiliepimo į prašymą nepateikė.
  10. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotam asmeniui UAB „Greitinga“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą iškėlus klausimą dėl prašymo atitikties bendriesiems formos ir turinio reikalavimams, taip pat dėl pareiškėjo tinkamo atstovavimo byloje, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, arba nurodyti adresą Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Taip pat pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti arba jo paties pasirašytą prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, arba, jeigu prašymas pateikiamas per atstovą, pateikti atstovo įgalinimus patvirtinantį galiojantį dokumentą, taip pat įrodymus, jog atstovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, įstatymų nustatyta tvarka pripažintą Lietuvos Respublikoje.
  11. Pareiškėjas A. K., vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė jo paties pasirašytą patikslintą prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2-1041/2015 (t. 1, b. l. 112-113, 141-143, 183-185), rašytinius paaiškinimus dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo (t. 1, b. l. 149-153, 170-174), taip pat papildomus įrodymus, jo manymu, patvirtinančius, jog suinteresuotiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie užsienio valstybėje vykusį teisminį procesą (t. 1, b. l. 131-140, 160-163, 195-202).
  12. Pareiškėjas A. K. papildomai nurodė, kad remiantis Dvišalės sutarties 40 straipsniu prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“, ginčydamas užsienio teismo sprendimu priteistos žalos dydį, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normomis ir teismų praktika, kadangi nurodytas ginčas buvo išnagrinėtas pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Suinteresuoto asmens argumentai dėl galimai nepagrįsto pareiškėjo praturtėjimo, lupikavimo, žalos prilyginimo transporto priemonės atkūrimo kaštams, 2016 m. sausio 20 d. ekspertizės išvadų reikšmės žalos dydžio nustatymui yra analogiški jo argumentams, kuriais buvo grindžiamas suinteresuoto asmens apeliacinis skundas. Nurodyti argumentai buvo įvertinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl suinteresuotas asmuo nepagrįstai šiais argumentais grindžia savo nesutikimą su pareiškėjo prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą, kurio nagrinėjimo metu prašomo pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinami. Be to, suinteresuoto asmens pateikta eksperto išvada nėra tinkamas įrodymas byloje, nes žalos dydis buvo nustatytas net neapžiūrėjus apgadintos transporto priemonės bei neįvertinus visų su įvykiu susijusių dokumentų. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo ne kartą tinkamai buvo informuotas apie užsienyje vykusį teisminį procesą, kas patvirtina, jog jam buvo sudarytos galimybės gintis nuo jam pareikštų reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka. Pats suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus, minėtą ekspertizės išvadą pateikė tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, be to, neskundė apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytas turto areštas bendrai 1 865 683,12 rublių sumai.
  13. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu prašymu ir rašytiniais paaiškinimais, papildomai nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose patikslintuose dokumentuose yra tik reikalavimas leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą Lietuvoje, tačiau aiškiai nėra suformuluotas reikalavimas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą. Patikslintame prašyme ir toliau nurodomas pareiškėjo atstovas, kurio įgaliojimai yra pasibaigę, taip pat nenurodyti pareiškėjo asmens duomenys (asmens kodas ar gimimo data). Kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo parašo tikrumo patikslintuose dokumentuose, nes jis skiriasi nuo jo parašo, esančio įgaliojimuose. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl ekspertizės akto pateikimo ir jo reikšmės išnagrinėtai bylai. Suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti teismui ekspertizės akto nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes nedalyvavo bylos nagrinėjime, neturėjo atstovo. Apeliacinės instancijos teismas, formaliais pagrindais atsisakydamas priimti ir vertinti ekspertizės aktą, turintį esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidė suinteresuoto asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad pateiktas ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes ekspertizė buvo atlikta net neapžiūrėjus transporto priemonės, nepateikia jokių argumentų, kokios reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos šios apgadintos transporto priemonės apžiūros metu, ar jos būtų turėjusios esminės reikšmės nustatytam žalos dydžiui.

4Prašymas tenkintinas iš dalies

  1. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės sutartį sudarydamos.
  2. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

5Dėl pareiškėjo prašymo ir jo priedų atitikties Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatytiems reikalavimams procesinių dokumentų turiniui ir formai

  1. Pareiškėjui A. K. pašalinus teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytus prašymo trūkumus, suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ ir toliau laikosi pozicijos, kad pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka formos ir turinio reikalavimų, kas galimai sudaro pagrindą palikti tokį prašymą nenagrinėtu. Tokią poziciją suinteresuotas asmuo grindžia argumentais, kad prašyme nėra aiškiai suformuluotas reikalavimas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą, kas yra būtina sprendžiant klausimą dėl tokio sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikoje, nėra nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (asmens kodas ar gimimo metai). Be to, prašyme nepagrįstai nurodyti pareiškėjo įgalioto asmens duomenys, nors šiam asmeniui išduotas įgaliojimas jau yra pasibaigęs. Taip pat, anot suinteresuoto asmens, kyla klausimas dėl prašyme esančio pareiškėjo parašo tikrumo, nes jis nėra panašus į pareiškėjo parašą, esantį įgaliojimuose.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su nurodytais suinteresuoto asmens UAB „Greitinga“ argumentais ir sprendžia, kad pareiškėjo A. K. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą iš esmės atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o jame esantys formalūs trukumai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
  3. CPK 811 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Bendrieji reikalavimai dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui yra nurodyti CPK 111 straipsnio 2 dalyje.
  4. Teisės normos, reglamentuojančios byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, negali būti aiškinamos ir taikomos formaliai. Kiekvienu individualiu atveju vertinama procesinio dokumento trūkumų įtaka konkrečios bylos nagrinėjimui, atsižvelgiama į bendruosius teisės ir civilinio proceso principus, fundamentalią kiekvienam žmogui garantuojamą teisę kreiptis į teismą. Taip pat vertinama šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
  5. CPK 805 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.
  6. CPK 811 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (CPK 805 straipsnis), prašyme pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.
  7. CPK 8121 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje ar įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis), vietoj pareiškėjo adreso Lietuvos Respublikoje gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas, fakso numeris, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, taip pat telefono numeriai.
  8. Dvišalės sutarties 50 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai: 1) teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.
  9. Pareiškėjas A. K. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą ir jo patikslinimo dokumentus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, surašytą rusų kalba (b. l. 2-3, 112-114, 149-153, 183-185), ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą. Priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“, tiek pirminiame pareiškėjo prašyme, tiek jo patikslintuose dokumentuose ir rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjo prašymų rezoliucinėse dalyse nėra atskirai suformuluotas reikalavimas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks reikalavimas prašymuose nėra keliamas, kadangi tiek prašymų įžanginėse dalyse (pavadinimuose), tiek aprašomosiose dalyse pateikiami argumentai tiek dėl užsienio valstybės teismo sprendimo leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, tiek dėl šio sprendimo pripažinimo. Be to, pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti abu reikalavimai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo prašymo reikalavimus ir tai apsunkina bylos teisingą išnagrinėjimą.
  10. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir jo patikslintų dokumentų (rašytinių paaiškinimų), šiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė), jo procesinę padėtį ir gyvenamąją vietą, taip pat duomenys apie pareiškėjo įgaliotą atstovą V. M.. Nors patikslintuose prašymuose bei rašytiniuose paaiškinimuose ir nurodyti duomenys apie pareiškėjo įgaliotą asmenį, tačiau nurodyti dokumentai pasirašyti paties pareiškėjo, kas patvirtina, jog faktiškai nurodytas įgaliotas asmuo pareiškėjo interesų neatstovauja. Todėl spręsti dėl pareiškėjo įgalioto asmens teisės pasirašyti pareiškėjo vardu dokumentus ir teikti juos teismui nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingai, nei suinteresuotam asmeniui UAB „Greitinga“, teismui nekyla abejonių dėl nurodytuose dokumentuose esančio pareiškėjo parašo tikrumo, nes objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti parašo autentiškumu byloje nėra pateikta. Be to, vizualiai lyginant nurodytuose dokumentuose esantį pareiškėjo parašą su jo parašais, esančiais įgaliojimuose, akivaizdžių skirtumų nėra matoma, todėl vien suinteresuoto asmens prielaidos, kad nurodytus dokumentus galimai pasirašė ne pats pareiškėjas, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismui pateikti dokumentai neatitinka formos reikalavimų, nes pasirašyti netinkamo (neįgalioto) asmens.
  11. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ taip pat tvirtina, kad pareiškėjo prašymuose nenurodyti jo asmens duomenys (asmens kodas ar gimimo data), kas gali apsunkinti pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymą. Teismo vertinimu, nurodytas suinteresuoto asmens trūkumas yra formalus bei gali būti pašalintas, kadangi pareiškėjo pateiktuose kituose dokumentuose yra pakankamai pareiškėją identifikuojančių duomenų, kurių pagrindu gali būti nustatyti trūkstami duomenys. Besąlygiškas formalių reikalavimų procesinių dokumentų turiniui ir formai taikymas nagrinėjamu atveju neužtikrintų teisingo bylos išsprendimo, iškreiptų šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą.
  12. Pareiškėjas taip pat pateikė: 1) patvirtintas prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimo kopijas ir jų vertimus į lietuvių kalbą (t. 1, b. l. 7-10, 11-13, 14-20, 21-26); 2) Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo pranešimą dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo įsiteisėjimo ir vykdymo, jo vertimą į lietuvių kalbą (t. 1, b. l. 29-30); 3) Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo pranešimą, patvirtinantį, kad suinteresuotas asmuo (atsakovas) UAB „Greitinga“ teisminio proceso metu buvo laiku ir tinkama forma informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jam buvo tinkamai įteikta ieškinio kopija (t. 1, b. l. 32); 4) Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. liudijimą, patvirtinantį, kad suinteresuotam asmeniui UAB „Greitinga“ buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai (t. 1, b. l. 31, 32); 5) Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio protokolo notariškai patvirtintą kopiją, kurio duomenimis suinteresuoti asmenys apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai ir laiku, taip pat šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą (t. 1, b. l. 132-135, 136-138, 197-199, 200-202); 6) pareiškėjo atstovo 2015 m. gegužės 30 d. notariškai patvirtinto pranešimo apie prasidėjusį teisminį procesą kopiją, kuris registruotu ir elektroniniu paštu buvo išsiųstas suinteresuotam asmeniui UAB „Greitinga“, taip pat šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą (t. 1, b. l. 164-169, 192-196).
  13. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas prašymas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kartu su prašymu pateikti visi CPK 811 straipsnio 2 dalyje ir Dvišalės sutarties 52 straipsnyje reikalaujami dokumentai, kurių visuma leidžia tinkamai nustatyti ir įvertinti esmines sprendžiamam klausimui aplinkybes, taip pat patikrinti Dvišalės sutarties 56 straipsnyje numatytus atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus pagrindus bei spręsti dėl nagrinėjamo prašymo (ne)pagrįstumo.

6Dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje

  1. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
  2. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ savo pozicijos iš esmės negrindžia Dvišalės sutarties 56 straipsnyje numatytais nepripažinimo pagrindais bei sieja ją su prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo neteisėtumu ir prieštaravimu Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Tačiau kadangi suinteresuoto asmens argumentai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai iš esmės susiję su suinteresuoto asmens nedalyvavimu užsienio valstybėje vykusiame teisminiame procese ir jo galimybe laiku ir tinkamai pateikti bylai reikšmingus įrodymus (ekspertizės aktą), teismas patikrina Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 dalyje numatytą atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą pagrindo egzistavimą.
  3. Kaip matyti iš byloje esančio prašomo pripažinti Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo, suinteresuoti asmenys UAB „Greitinga“ ir S. T. buvo tinkamai ir laiku informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 1, 7-10). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys kiti oficialūs įrodymai, tokie kaip: 1) Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo pranešimas, kuriame patvirtintas faktas, kad suinteresuotas asmuo (atsakovas) UAB „Greitinga“ teisminio proceso metu buvo laiku ir tinkama forma informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jam buvo tinkamai įteikta ieškinio kopija (t. 1, b. l. 32); 2) Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. liudijimas, kuriame patvirtintas faktas, kad suinteresuotam asmeniui UAB „Greitinga“ buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai (t. 1, b. l. 31, 32); 3) Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio protokolas, kurio duomenimis suinteresuoti asmenys apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai ir laiku (t. 1, b. l. 132-135, 136-138, 197-199, 200-202); 4) pareiškėjo atstovo 2015 m. gegužės 30 d. notariškai patvirtintas pranešimas, kuriuo suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ taip pat buvo informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą (t. 1, b. l. 164-169, 192-196). Teismo vertinimu, nurodytų dokumentų visuma patvirtina, kad suinteresuoti asmenys UAB „Greitinga“ ir S. T. ne kartą tinkamai ir laiku buvo informuoti apie užsienio valstybėje vykstantį teisminį procesą, todėl turėjo realią galimybę dalyvauti teisminiame procese bei gintis nuo jiems pareikštų reikalavimų. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“, žinodamas apie prieš jį užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą, turėjo galimybę laiku ir tinkama tvarka pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų – teise teikti rašytinius įrodymus, prašyti atlikti byloje ekspertizę, atidėti teismo posėdį atstovavimo klausimo išsprendimui, taip pat kitomis procesinės gynybos priemonėmis. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens UAB „Greitinga“ argumentai, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti teisminiame procese pirmosios instancijos teisme, nes ilgą laiką negalėjo surasti atstovo, laikomi nesudarančiais pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens teisių pažeidimo.
  4. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos jį atmesti vien dėl to, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose; pasitikėjimo kitos susitariančiosios valstybės teismų institucijomis principas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad jų priimti sprendimai dėl bylos nagrinėjimo į teismo posėdį neatvykus asmeniui yra teisėti, kadangi užsienio valstybės sprendimo pripažinimas neapima jo teisėtumo kontrolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009).
  5. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pats suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ iš esmės neginčija aplinkybių, kad žinojo apie užsienio valstybėje vykusį teisminį procesą, pasinaudojo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo peržiūros procedūra apeliacinėje instancijoje, sprendžia, jog aptariamu pagrindu atsisakyti Lietuvos Respublikoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą nėra pagrindo.
  6. Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo išspręstas ginčas tarp privačių subjektų dėl žalos atlyginimo, kas patvirtina, jog byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą Dvišalės sutarties 56 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
  7. Suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ savo poziciją taip pat grindžia argumentais, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Kaip jau buvo minėta, tokią poziciją suinteresuotas asmuo grindžia argumentais, kad užsienio valstybės teismo sprendimas yra neteisėtas, nes šiuo sprendimu priteista pinigų suma žalai atlyginti yra neprotingai didelė, nepagrįstai sudaro galimybę pareiškėjui praturtėti suinteresuoto asmens sąskaita.
  8. Kaip minėta anksčiau, pagal Dvišalės sutarties 18 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams, todėl būtina patikrinti suinteresuotojo asmens argumentų dėl prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).
  10. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo UAB „Greitinga“ nepagrįstai užsienio valstybės teismo sprendimu priteistos žalos dydį prilygina neprotingai didelėms palūkanoms ar delspinigiams, kuriuos įvertinus galėtų būti konstatuotas viešosios tvarkos pažeidimas, jei tai reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens argumentai dėl užsienio valstybės teismo sprendimu priteistos žalos dydžio tiesiogiai siejami su byloje esančių įrodymų vertinimu, t. y. prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo peržiūrėjimu iš esmės. Kaip jau buvo minėta, užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis), todėl nagrinėjamo prašymo atveju negali būti vertinami suinteresuoto asmens argumentai dėl galimai nepagrįsto pareiškėjo praturtėjimo, lupikavimo, žalos prilyginimo transporto priemonės atkūrimo kaštams, 2016 m. sausio 20 d. ekspertizės išvadų reikšmės žalos dydžio nustatymui.
  11. Kaip matyti iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo, teismas, turėdamas kompetenciją nagrinėti ginčą, analizavo byloje esančius įrodymus, susijusius žalos atsiradimu, žalos dydžiu, atsakingais už žalos atlyginimą asmenimis. Teismo padarytos motyvuotos išvados dėl padarytos žalos atlyginimo dydžio bei suinteresuotų asmenų pareigos atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, paremtos išsamiu ir visapusišku įrodymų įvertinimu. Byloje jokių įrodymų, kad užsienio valstybės teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nenustatyta.
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą Dvišalės sutarties 18 straipsnyje numatytu pagrindu.
  13. Pareiškėjas be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje taip pat pareiškė prašymą išieškotas sumas pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą. Atsižvelgiant į šį prašymą, pareiškėjui išaiškinama, kad Dvišalės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Todėl siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su jam išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/index.php/pageid/992/regions/1. Dėl nurodytų aplinkybių civilinė byla dėl prašymo dalies lėšas išieškoti ir jas pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais,

Nutarė

8Pareiškėjo A. K. (A. K.) prašymą tenkinti iš dalies.

9Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos srities Ruzos rajono teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1041/2015, kuriuo nuspręsta ieškovui A. K. (gimusiam 1971 m. birželio 7 d.) išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „Greitinga“ (juridinio asmens kodas 183824342) 1 865 683,12 rublių žalos atlyginimui, 17 528,00 rublių valstybinės rinkliavos išlaidų, 23 584,00 rublių transporto išlaidų, 5 450,00 rublių už turto įvertinimo ataskaitos paruošimą, 862,00 rublių už notarinio įgaliojimo įforminimą, 12 900,00 rublių už mokamas vertimo paslaugas, suteiktas nuo 2015 m. liepos 10 d., 4 400,00 rublių už dokumentų notarinį patvirtinimą, 28 000,00 rublių atstovavimo išlaidų.

10Civilinę bylą dėl prašymo dalies lėšas išieškoti ir pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą nutraukti.

11Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai