Byla 2A-72/2014
Dėl įsiskolinimo už prekes ir netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „Pak Ekspo“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto arbitražinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Imlitex Holdings“ ieškinį atsakovui Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovei „Pak Ekspo“ dėl įsiskolinimo už prekes ir netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. G. esmė

4Ieškovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 69 444 JAV dolerių skolą už parduotas prekes, 49 064,40 JAV dolerių delspinigių, 28 981,43 JAV dolerių palūkanų, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. vasario 15 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti prekes (žemo slėgio polietileną), o atsakovas įsipareigojo priimti prekes, kurių vertė yra 295 200 JAV dolerių. Specifikacijoje nurodyta, kad 100 procentų dydžio mokėjimas turi būti įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo datos. Šalys 2010 m. gruodžio 9 d. prie sutarties pasirašė papildomą susitarimą, kuriame susitarė dėl sutarties pakeitimo ir papildymo, numatė įsiskolinimo ir priskaičiuotų delspinigių išmokėjimo grafiką. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, 2008 m. rugsėjo 1 d. išrašė atsakovui 295 200 JAV dolerių sąskaitą, tačiau atsakovas tik iš dalies atsiskaitė ir liko skolingas 69 444 JAV dolerių. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laiką atsakovui paskaičiavo 49 064,40 JAV dolerius delspinigių ir 28 981,43 JAV dolerių palūkanų.

5II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

6Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 69 444,00 JAV dolerius skolos, 25 277,98 JAV dolerius delspinigių, 28 981,43 JAV dolerių metinių palūkanų bei 6 procentų procesines palūkanas bei 16 864 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas pristatė atsakovui prekes, kurių vertė 295 200 JAV dolerių, tačiau atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su tinkamu pristatytų prekių apmokėjimu nustatytu laiku, ir taip pažeidė sutarties nuostatas, todėl sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti įsiskolinimą už prekes – 69 444,00 JAV dolerių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija, jog jis neįvykdė įsipareigojimo laiku sumokėti skolą, kuris numatytas susitarime, todėl sprendė, kad delspinigių suma, numatyta šalių sutartyje (7 p.), atitinka teisingumo principą ir sutarties tarp šalių laisvę. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimams priteisti delspinigius taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių tik už šešis mėnesius, todėl prašomų priteisti delspinigių sumą sumažino iki 25 277,98 JAV dolerių. Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 9 d. ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 7, kuriame patvirtino atsakovo įsiskolinimo ieškovui mokėjimo grafiką, taip pat numatė 5 procentų metinių palūkanų mokėjimą. Šio susitarimo pagrindu Ieškovas reikalauja iš atsakovo sumokėti metines palūkanas, sudarančias 28 981,43 JAV dolerių. Kadangi susitarimas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo atsakovo prievolę sumokėti įsiskolinimo sumą, o bylos medžiagoje nėra šios prievolės įvykdymo įrodymų, arbitražinis teismas nusprendė, kad atsakovas praleido skolos sumokėjimo terminą, todėl jam buvo priskaičiuotos metinės palūkanos, kurių suma sudaro 28 981,43 JAV dolerių. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistus (147 489,83 JAV dolerių) nuo 2012 metų gegužės 24 d. iki arbitražinio sprendimo įvykdymo.

7III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas skundu prašo Vilniaus komercinio arbitražo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Arbitražo teismas pažeidė Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie arbitražinio proceso pradžią, arbitražo teismo sudėtį, o pats arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo. Nors arbitražo teismas sprendime nurodo, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau tai yra tik formalus aplinkybių vertinimas, nes teismo procesiniai dokumentai, išskyrus patį arbitražo teismo sprendimą, atsakovui nebuvo įteikti. Atsakovas teismui pateikia visų savo darbuotojų sąrašą, iš kurio matyti, kad nei vienas atsakovo darbuotojas Arbitražo teismo procesinių dokumentų nėra priėmęs. Kas priėmė teismo siųstus procesinius dokumentus nėra aišku. Atsakovas nežinojo apie vykstantį teisminį procesą, negalėjo tinkamai atstovauti savo interesams ir negalėjo tinkamai gintis nuo ieškinio, todėl teismo procesas vyko netinkamai, buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės.

102. Arbitražo teismas pažeidė Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nes 2008 m. vasario 15 d. sutarties Nr. 1 - P - PAK/2008 išlygoje dėl arbitražinio teismo šalys susitarė, kad arbitražinio teismo procesas turėtų vykti Kaune, Lietuvos Respublikoje. Teismo sprendime nurodoma, kad arbitražinio proceso nagrinėjimo vieta buvo pakeista vienašališkai ieškovo iniciatyva, jam nurodant, kad procesas turėtų vykti Vilniuje, Lietuvos Respublikoje.

113. Buvo pažeista arbitražo teismo formavimo tvarka, nes atsakovui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam ir siūlyti savo arbitrą bylos nagrinėjimui.

124. Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes juo yra priteisti aiškiai per dideli delspinigiai ir per didelės metinės palūkanos, kurių dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteisti 0,2 % dydžio delspinigiai – 25 277,98 JAV dolerių, pažeidžia protingumo ir teisingumo reikalavimus. Teismo priteistų delspinigių dydis, neatitinkantis nei sąžiningumo nei protingumo reikalavimų, pripažintinas ir vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes tokio dydžio delspinigių priteisimas reikštų lupikavimo įteisinimą. Arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų delspinigių ir palūkanų dydžio nustatymu, taip pat į ieškovo reikalaujamą priteisti delspinigių ir papildomai dar metinių palūkanų sumas, kurios atitinkamai sudaro po 25 277,98 USD ir 28 981,43 USD, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turėjo pakankamą pagrindą ieškovui priteistinų delspinigių ir palūkanų dydžius ir sumas peržiūrėti ex officio, kadangi susitarimų dėl delspinigių ir palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu – nekontroliuojamos delspinigių ir palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 908/2001).

13Ieškovas su atsakovo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo šiuos argumentus:

141. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie prasidėjusi arbitražo procesą ir ieškinio reikalavimus. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame arbitražo teismo sprendime, kuris nors ir netiksliai išverstas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (t. y. sprendimo 10 p. turėtų būti ne 2012-07-07, o 2012-06-07 kaip dokumentų įteikimo atsakovui data), aiškiai ir išsamiai aptarta, kada kokie dokumentai buvo įteikti atsakovui jo adresu: 2012 m. birželio 7 d. įteiktas pranešimas dėl arbitražo proceso pradžios, ieškinys su priedais; 2012 m. rugsėjo 25 d. įteikta nutartis dėl arbitražinio teismo posėdžio datos ir vietos; 2012 m. lapkričio 21 d. įteiktas arbitražinio teismo sprendimas.

152. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovo teisės buvo pažeistos formuojant arbitražo teismo sudėtį ar patikslinant arbitražo teismo proceso vietą. Atsakovas, gavęs 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. rugsėjo 25 d. pranešimus, galėjo ir privalėjo pasisakyti tiek dėl arbitražo teismo sudėties, tiek dėl arbitražo teismo proceso vietos, tiek dėl paties ieškinio reikalavimų. Nėra pagrįstų prielaidų laikyti, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam.

163. Arbitražo teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista ne visa ieškinyje reikalauta priteisti delspinigių suma, o tik sutartimi numatyta delspinigių dalis, neviršijanti maksimalios sutartos dalies. Atsakovo paaiškinimai apie pagrindinės skolos ir priteistų delspinigių bei palūkanų sumų santykį yra atmestini, nes tik dėl užsitęsusio atsakovo prievolių nevykdymo (nuo 2008 metų) buvo apskaičiuotos didelės delspinigių bei palūkanų sumos.

17IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais

19Pareiškėjas teigia, kad priimtas teismo sprendimas turi būti panaikintas KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kadangi jis nebuvo tinkamai informuotas apie arbitražinio proceso pradžią, arbitražo teismo sudėtį, o pats arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo argumentams, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie arbitražinio proceso pradžią, arbitražo teismo sudėtį. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi byloje buvo paskirtas arbitras – advokatė L. Meškauskaite (arbitražo bylos 98 b. l.). Tą pačią dieną šalims buvo išsiųstas pranešimas apie arbitro paskyrimą (arbitražo bylos 99 b. l.). Arbitražo byloje esantis įteikimo pranešimas patvirtina, kad pranešimas apie arbitro paskyrimą atsakovui įteiktas 2012 m. rugpjūčio 10 d. (106 b. l.). Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskyrė pagrindinį arbitražo teismo posėdį 2012 m. spalio 16 d. 14 val., adresu Gedimino pr. 50/Rotundo g. 2, Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. Atsakovui buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti (arbitražo bylos 108 b. l.). Pranešimas apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui įteiktas 2012 m. rugsėjo 25 d. (arbitražo bylos 109 b. l.). Pareiškėjas teigia, kad jokių dokumentų, išskyrus arbitražo teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą, negavo, o jo pateiktas darbuotojų sąrašas patvirtina, kad nei vienas iš atsakovo darbuotojų arbitražo teismo procesinių dokumentų nėra priėmęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad su skundu pateiktas darbuotojų sąrašas, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, jog tiek arbitražo teismo pranešimas apie arbitro paskyrimą, tiek pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo įteikti būtent atsakovo darbuotojams. Pranešimas apie paskirtą arbitrą įteiktas 2012 m. rugpjūčio 10 d. darbuotojai Masan (arbitražo byla 106 b. l.). Pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo įteiktas 2012 m. rugsėjo 25 d. darbuotojui Žurakovskiui (arbitražo byla 109 b. l.). Pareiškėjo pateiktame sąraše šie darbuotojai pažymėti 23 ir 45 numeriais. Taigi pareiškėjo pateiktas darbuotojų sąrašas paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie arbitražinio proceso pradžią, arbitražo teismo sudėtį, negalėjo siūlyti savo arbitro bylos nagrinėjimui. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas buvo informuotas apie byloje paskirtą arbitrą, apie bylos nagrinėjimą, jam buvo sudarytos visos galimybės pareikšti nuomonę dėl ieškinio ir pateikti atsikirtimus į jį bei tinkamai atstovauti ir ginti savo interesus. Tai, kad šia galimybe atsakovas nepasinaudojo, negali nulemti sprendimo panaikinimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

20Pareiškėjas taip pat teigia, kad Arbitražo teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pažeidė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kadangi arbitražo teismo procesas vyko Vilniuje, nors 2008 m. vasario 15 d. sutarties išlygoje dėl arbitražo teismo šalys susitarė, kad arbitražo teismo procesas turėtų vykti Kaune. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų. Šalių sudarytos sutarties 9 punkte numatyta, kad tarp šalių kilę ginčai bus sprendžiami arbitražo teisme, Kaune, Lietuvos Respublikoje; arbitražo teismo kolegiją sudaro vienas arbitras. Ieškovas ieškinyje išreiškė sutikimą dėl arbitražo teismo posėdžio vietos perkėlimo iš Kauno į Vilnių. KAĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali susitarti dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos. Šalims nesusitarus, arbitražinio nagrinėjimo vietą nustato arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir į patogumą šalims. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepaisydamas šio straipsnio 1 dalies nuostatų, arbitražo teismas gali, jeigu šalys nesusitaria kitaip, susirinkti bet kurioje vietoje, kurią laiko tinkama konsultuotis arbitrams, kurioje galima išklausyti liudytojus, ekspertus ar šalis, apžiūrėti dokumentus, prekes ar kitokį turtą. Ieškovui vienašališkai pakeitus arbitražo teismo vietą, arbitražo teismas sprendė, kad šalys nesusitarė dėl arbitražinio proceso nagrinėjimo vietos, todėl vadovaudamasis KAĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalimis, arbitražinio proceso nagrinėjimo vietą nustatė Vilniuje. Kaip jau buvo konstatuota, atsakovas buvo informuotas tiek apie arbitro paskyrimą, tiek apie arbitražo teismo posėdžio vietą, tačiau prieštaravimų nepareiškė nei dėl nagrinėjimo vietos, nei dėl paskirto arbitro. Be to, KAĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ginčo šalis, žinodama, kad yra pažeista jos teisė, vis tiek dalyvauja arbitražinio nagrinėjimo procese ir per protingą laiką nepareiškia savo nesutikimo dėl tokio pažeidimo, laikoma, kad šalis atsisako savo teisės į prieštaravimą. Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir paskirtą arbitrą buvo pranešta, prieštaravimų atsakovas nepateikė, todėl ši aplinkybė, panaikina jam teisę aukščiau aptartais argumentais grįsti savo skundą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant arbitražinio proceso vietą bei paskiriant arbitrą KAĮ nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad yra pagrindas panaikinti arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytais pagrindais.

21Dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais

22KAĮ 50 straipsnio 4 dalis įpareigoja Lietuvos apeliacinį teismą ex officio patikrinti, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui (5 punktas); arba arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (6 punktas).

23Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas ginčų, kurie negali būti sprendžiami arbitraže, sąrašas – arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.); arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 str. 3 d.).

24Arbitražo teismo nagrinėtoje byloje ginčas kilo tarp dviejų privačių juridinių asmenų dėl atsiskaitymo pagal 2008 m. vasario 15 d. prikimo-pardavimo sutartį, t. y. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo už gautas prekes nesumokėtą sumą. Atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas arbitraže ir nepatenka į KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

25KAĮ 50 straipsnio 4 dalis taip pat įpareigoja teismą patikrinti, ar arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad vienas iš atsakovo skundo argumentų taip pat susijęs su KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Atsakovas teigia, kad priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, kadangi juo priteisti aiškiai per dideli delspinigiai ir per didelės palūkanos, kurių dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad KAĮ nenustatyta galimybės skųsti arbitražo teismo sprendimų apeliacine tvarka; Lietuvoje neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba) materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylos iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan.; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

27Skundo argumentais pareiškėjas įrodinėja materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kad arbitražo teismas ex officio nekontroliavo netesybų ir palūkanų dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar netesybų ir/ar palūkanų dydis yra ne per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamos bylai svarbios aplinkybės, o tai yra fakto klausimas. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrintis arbitražo sprendimą, nėra apeliacinė instancija ir pagal KAĮ 50 straipsnio 1 dalį arbitražo sprendimo panaikinimas galimas tik jame nurodytais pagrindais, inter alia ir dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos įstatymų įvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas arbitražo sprendimo anuliavimo procedūros metu spręsdamas, ar arbitražo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, neturi šios tvarkos aiškinti taip plačiai, kaip ji yra aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nacionalinių materialiosios teisės normų taikymo tinkamumas paprastai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo jurisdikciją, sprendžiant dėl arbitražo sprendimo atitikties viešajai tvarkai, nebent šių normų netinkamu taikymu būtų ne tik iš esmės neteisingai išspręsta byla, bet ir nepaisyta visuotinai žinomų ir pripažintų taisyklių. Lietuvos apeliacinis teismas turi tik patikrinti, ar arbitražo teismo sprendimas atitinka tarptautinę viešąją tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-350/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių išvadų daryti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia, kad arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio yra svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi, į tai, kad delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad arbitražo teismas priteisė iš atsakovo pagrindinę skolą, kurios nei dydžio, nei fakto atsakovas neginčija; priteisti delspinigiai buvo nustatyti šalių 2008 m. vasario 15 d. sudarytos sutarties 7 punkte; abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys verslu; terminą, už kurį paskaičiuoti delspinigiai, teismas sumažino iki 6 mėnesių, tokiu būdu sumažindamas iš atsakovo ieškovui priteistinų delspinigių sumą; už pinginių prievolių įvykdymo termino praleidimą priteistos palūkanos yra nustatytos įstatyme (CK 6.261 str.) ir buvo sutartos 2010 m. gruodžio 9 d. papildomu šalių susitarimu, todėl spręsti, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai teisėjų kolegija neturi pagrindo.

28Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2, 4, 5, 6 punktais ir 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

30Atmesti pareiškėjo Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Pak Ekspo“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 241, panaikinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. G. esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamas... 5. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu... 7. III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas skundu prašo Vilniaus komercinio arbitražo 2012 m. lapkričio 2 d.... 9. 1. Arbitražo teismas pažeidė Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3... 10. 2. Arbitražo teismas pažeidė Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3... 11. 3. Buvo pažeista arbitražo teismo formavimo tvarka, nes atsakovui nebuvo... 12. 4. Arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai... 13. Ieškovas su atsakovo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į... 14. 1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie... 15. 2. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovo teisės buvo pažeistos formuojant... 16. 3. Arbitražo teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista ne visa ieškinyje... 17. IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 ir 4... 19. Pareiškėjas teigia, kad priimtas teismo sprendimas turi būti panaikintas... 20. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Arbitražo teismas, nagrinėdamas tarp... 21. Dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6... 22. KAĮ 50 straipsnio 4 dalis įpareigoja Lietuvos apeliacinį teismą ex officio... 23. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas ginčų,... 24. Arbitražo teismo nagrinėtoje byloje ginčas kilo tarp dviejų privačių... 25. KAĮ 50 straipsnio 4 dalis taip pat įpareigoja teismą patikrinti, ar... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs,... 27. Skundo argumentais pareiškėjas įrodinėja materialiosios teisės normų... 28. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Atmesti pareiškėjo Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės „Pak Ekspo“...