Byla 2YT-886-805/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai J. B., suinteresuotiems asmenims B. V., J. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. V., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja J. B. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. V., J. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. B., miręs ( - ), ir pareiškėja J. B. po ( - ) mirusios M. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjos motina M. B., o ( - ) mirė pareiškėjos tėvas V. B.. Pareiškėjos tėvai turėjo tris vaikus: dukrą J. B., sūnų J. B. ir dukrą B. V.. Santuokos metu tėvai buvo įsigiję nekilnojamąjį turtą: 0.2000 ha žemės sklypą, 75.62 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius, esančius adresu ( - ); 2.4900 ha žemės sklypą esantį adresu ( - ). Minėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre registruotas V. B. vardu. Po pareiškėjos tėvo V. B. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą vienu iš jo priėmimo būdų – kreipdamasi į Prienų rajono 3-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Po motinos M. B. mirties į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė. M. B. testamento nepaliko. Nors po motinos M. B. mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, mirusiosios palikimą pareiškėja kartu su savo tėvu V. B. priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos tėvas V. B. po sutuoktinės mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame name, kur gyveno iki savo mirties. Kartu su tėvais palikimą sudarančiame name ilgą laiką gyveno ir pareiškėja, nes buvo išsituokusi, vieniša, neturėjo kito gyvenamojo būsto. Tik praėjus aštuoneriems metams, po motinos mirties, ji įsigijo savo atskirą gyvenamąjį būstą, persikėlė gyventi 3 km. atstumu, todėl kiekvieną dieną važinėjo nudirbti ūkio darbus, sutvarkyti buityje, pagaminti maisto, kadangi po mamos mirties tėvui buvo reikalinga pagalba. Pareiškėjos tėvai gyveno ūkiškai, laikė karvių kiaulių, daug paukščių, todėl mirus mamai pareiškėja, kaip vyriausia iš trijų vaikų, perėmė motinos pareigą melžti karves, tvarkyti pieną, padėti tėvui šienauti ganyklas, ruošti šieno atsargas žiemai, atlikti kitus ūkio darbus. Žemės sklype ilgą laiką ganė galvijus, šienaudavo, dalyje žemės augino daržoves. Nei už minėtą žemės sklypą, nei už namų valdą nereikėjo mokėti mokesčių, kadangi žemės registruota V. B. vardu, kuris buvo pensininkas, todėl nuo žemės mokesčio mokėjimo atleistas. Gyvenamasis namas šildomas krosnimi, name nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, todėl kitų mokesčių už paveldėtą turtą nėra.

6Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B. nurodė, kad tėvai santuokoje turėjo įgiję sodybą, esančią ( - ), čia ir gyveno. Turėjo 2 ha dirbamos žemės. 1985 m. išsituokė ir grįžo pas tėvus gyventi. Motina mirė ( - ). Ji liko toliau gyventi su tėvu tuose pačiuose namuose. Į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes tėvas žadėjo viską susitvarkyti pats. Abu su tėvu vedė bendrą ūkį, šėrė gyvulius, remontavo namus. Su tėvu mokėjo mokesčius už žemę, telefoną, elektrą, šiukšlių mokesčių nebuvo. Po 7-8 metų už trijų kilometrų nusipirko savo namus, tačiau tėvą vis tiek prižiūrėjo, šėrė jo gyvulius. Mirus tėvui ji kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo dokumentų. Suinteresuoti asmenys dėl paveldėjimo nesikreipė (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. – 21 min.).

7Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. B. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad į notarą dėl paveldimo turto nesikreipė, į jį nepretenduoja, viską tvarko sesuo J. B. (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 21 min. – 24 min.).

8Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. V. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad paveldimu turtu po motinos mirties rūpinosi tėvas ir sesuo J. B. (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 25 min. – 26 min.).

9Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 52). Pateikė atsiliepimą (b. l. 44-46), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo palikimą. Atsiliepime prašė civilinė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

10Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 51). Pateikė atsiliepimą (b. l. 38-39), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. ir V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Atsiliepime pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

11Pareiškimas tenkintinas.

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

13Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog V. B. ir M. B. susituokė ( - ) (b. l. 25). Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų – J. B., J. B. ir B. V. (b. l. 11, 26, 27, 28, 29). 1996 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą su startiniais, esančius ( - ) (b. l. 15-16), 1996 m. gegužės 6 d. Apskrities valdytojo įsakymu Nr. ( - ) V. B. suteiktas žemės sklypas, esantis ( - ) (b. l. 17). M. B. mirė ( - ) (b. l. 9). Po sutuoktinės mirties V. B. liko gyventi tuose pačiuose namuose – ( - ) (b. l. 30). Paveldėjimo teisės liudijimas į M. B. palikimą neišduotas (b. l. 12). V. B. palikimą priėmė pareiškėja J. B. (b. l. 13). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. B., miręs ( - ), ir pareiškėja J. B. po ( - ) mirusios M. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

14Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio ( - ) mirus M. B. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

15Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

16Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog V. B., miręs ( - ), ir pareiškėja J. B. po ( - ) mirusios M. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose, prižiūrėjo gyvulius, dirbo žemę, mokėjo mokesčius ir pan., patvirtino liudytojų M. G. S. ir A. B. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja M. G. S. patvirtino, kad J. B. ir V. B. po M. B. mirties priėmė jos palikimą, liko gyventi tuose pačiuose namuose, prižiūrėjo ūkį (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 30 min. – 34 min.). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. B. patvirtino, kad J. B. ir V. B. po M. B. mirties priėmė jos palikimą, gyveno kartu, dirbo turimą žemę, prižiūrėjo ūkį. Šiai dienai jis iš J. B. išsinuomojęs žemę (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 36 min. – 40 min.). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos pažyma apie V. B. gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad V. B. po žmonos M. B. mirties liko gyventi ( - ), ir gyveno iki savo mirties (b. l. 30). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad V. B., miręs ( - ), ir pareiškėja J. B. po ( - ) mirusios M. B. turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos M. B. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

17Valstybė šioje byloje patyrė 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistina 15,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

19Pareiškimą patenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas ( - ) miręs ( - ), ir pareiškėja J. B., asmens kodas ( - ) po ( - ) mirusios M. B., asmens kodas ( - ) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

21Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

22Priteisti iš pareiškėjos J. B., asmens kodas ( - ) 15,29 Eur (penkiolika eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėja J. B. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą... 5. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjos motina M. B., o (... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B. nurodė, kad tėvai santuokoje... 7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. B. prašė pareiškimą... 8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. V. prašė pareiškimą... 9. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 10. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 13. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog V. B. ir M. B. susituokė (... 14. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo... 15. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad... 16. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog V. B., miręs ( - ), ir pareiškėja J.... 17. Valstybė šioje byloje patyrė 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 19. Pareiškimą patenkinti.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas ( - )... 21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 22. Priteisti iš pareiškėjos J. B., asmens kodas ( - ) 15,29 Eur (penkiolika... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...