Byla 1A-352/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

3Iš A. M. priteista: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5296, 96 Lt, A. U. 550 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5A. M. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė piliečio pareigą vykdančio A. U. sveikatą, o būtent: A. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. birželio 23 d., apie 16.00 val., bute, esančiame ( - ), konflikto metu su S. G. , parvertęs pastarąją ant lovos, keliu spaudė jos kūną, kaire ranka sugriebė už galvos, o dešinėje rankoje turimą peilį įrėmė pastarajai į kaklą. Tuo metu į kambarį įbėgęs A. U. , pamatęs S. G. gresiantį pavojų, vykdydamas savo pilietinę pareigą – gindamas užpultą S. G. , sudavė rankomis A. M. į galvos sritį, po ko pastarasis, paleidęs S. G. , dešinėje rankoje laikomu peiliu tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių A. U. į kairę ranką ir sėdmenis, tuo padarydamas durtinę-pjautinę kairio žasto priekinio paviršiaus apatinio trečdalio žaizdą, durtinę-pjautinę-kiaurinę kairio dilbio viršutinio trečdalio žaizdą, durtinę-pjautinę žaizdą kairio sėdmens viršutinio išorinio kvadrato bei durtinę-pjautinę kairio žasto viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus žaizdą su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karališkosios venos pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė pilietinę pareigą vykdančio A. U. sveikatą.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamus veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

7Nuteistasis A. M. nurodo, kad piliečio pareigų vykdymas BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme – tai asmens veiksmai vykdant jo pareigas visuomenės labui, atliekant naudingus veiksmus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad įvykio metu jie visi, t. y. jis, A. U. , V. G. (V. G. ) ir S. G. girtavo, taigi nei vienas neatliko kažkokių naudingų visuomenei veiksmų. Jis pats realios grėsmės S. G. sveikatai ar gyvybei nekėlė, nukentėjusiajam A. U. kūno sužalojimą padarė abipusio konflikto metu, prieš tai pats iš pastarojo pusės patyręs smurtą. Apeliantas pažymi, kad jis nuosekliai parodė, jog S. G.

8Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, taip pat už šią nusikalstamą veiką jam skirtinos bausmės pagrįstos išsamiai, visapusiškai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis A. M. .

10Kaip matyti iš nuteistojo A. M. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad įvykio metu jis, suduodamas peiliu A. U. ne mažiau trijų smūgių į kairę ranką ir sėdmenis, padarė pastarajam teismo medicinos ekspertės Jolantos Majauskaitės-Čobot, apžiūrėjusios A. U. gydymo stacionare ligos istoriją iš VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo, konstatuotus sužalojimus – durtinę-pjautinę kairio žasto priekinio paviršiaus apatinio trečdalio žaizdą, durtinę-pjautinę-kiaurinę kairio dilbio viršutinio trečdalio žaizdą, durtinę-pjautinę žaizdą kairio sėdmens viršutinio išorinio kvadrato bei durtinę-pjautinę kairio žasto viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus žaizdą su pažastinės arterijos pilnu pažeidimu bei daliniu karališkosios venos pažeidimu, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 59-60). Tačiau nuteistasis teigia, kad šie jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nėra tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančio požymio, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, t.y. kad A. U. jis sužalojo dėl pastarojo piliečio pareigų vykdymo. Pasak A. M. , įvykio metu jis neatliko jokių veiksmų, kurie keltų realią grėsmę S. G. sveikatai ir gyvybei, peilio rankose tuo metu neturėjo ir juo pastarajai negrasino, tik laikė prispaudęs jos galvą, o A. U. sužalojo abipusio konflikto metu, prieš tai pats iš nukentėjusiojo pusės patyręs smurtą. Ši A. M. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija iš esmės atitinka šio nuteistojo ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme duotus parodymus, kad sužalojimus peiliu A. U. jis padarė po to, kai šis, jam konfliktuojant su S. G. ir stengiantis pastarąją nuraminti, laikant šios galvą prispaudus sau ant kelių, nepastebėtas įėjo į kambarį ir užėjęs už jo smūgiavo peiliu į kairę krūtinės pusę. Tačiau tokia A. M. iškelta įvykio versija yra paneigta byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

11Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į kambarį, kuriame prieš tai girtavo su S. G. , V. G. ir A. M. , sugrįžo pakviestas V. G. . Pastarasis atbėgęs prašė padėti, jo rankos buvo kruvinos, iš ko A. U. suprato, kad kažkas negerai. Nubėgęs į kambarį, kuriame vyko išgertuvės, pamatė, kad A. M. , parvertęs S. G. ant lovos, viena ranka laiko pastarąją už gerklės, kitoje laiko peilį, šaukia, kad papjaus, o S. G. prašo ją paleisti. Supratęs, kad jo sugyventinei S. G. gresia pavojus ir norėdamas ją apginti, jis pribėgo prie A. M. ir sudavė pastarajam abiem rankomis, taikydamas į galvą. Po to pasisuko pasižiūrėti į S. G. , ar jai nieko nenutiko, ir tuomet pajuto karštį, smūgį į kairę pusę, suprato, kad A. M. jam smūgiavo peiliu. Po antro ar trečio smūgio jis nukrito, o A. M. , būdamas virš jo, dar smūgiavo peiliu, bet po to apsiramino, o jis atsikėlė ir išėjo į lauką. Jis pats įvykio metu peilio neturėjo ir juo A. M. nesmūgiavo (t. 2, b.l. 30-34). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis A. U. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jas patvirtino tikrinant parodymus įvykio vietoje, kuomet parodė, kaip A. M. koja laikė prispaudęs ant sofos-lovos gulinčią S. G. , vienoje rankoje laikė peilį, nukreiptą pastarosios kaklo link, o kita laikė šią sugriebęs už kaklo (t. 1, b.l. 38-40, 41-42, 44-49). Liudytoja S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kilus žodiniam konfliktui su A. M. , pastarasis pradėjo ją smaugti, tai darė kaire ranka, o dešinėje rankoje laikė peilį, buvo užgulęs ją visu kūnu, grasino, kad papjaus, laikė peilį jai prie kaklo. Ji buvo išsigandusi, prašė paleisti. Tuo metu tame pačiame kambaryje buvęs V. G. bandė A. M. sustabdyti, prašė, kad ją paleistų, tačiau šis jo neklausė, todėl V. G. pakvietė A. U. . Pastarasis kažkokiu būdu atitraukė nuo jos A. M. , po ko jie abu pradėjo muštis, nukrito ant grindų. Po to ji pamatė, kad A. U. stipriai kraujuoja, silpsta, todėl iškvietė medikus. A. U. peilio įvykio metu neturėjo, o A. M. visą laiką rankoje laikė peilį. V. G. rankos buvo kruvinos, nes pastarasis bandė atimti iš A. M. peilį (t. 2, b.l. 34-38). Iš esmės tokias pačias aplinkybes ši liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jas patvirtino tikrinant parodymus įvykio vietoje, kuomet parodė, kaip A. M. , pargriovęs ją ant ištiestos sofos-lovos bei sulenkta koja prirėmęs ją užgulė, kaire ranka tempė plaukus, laikė prispaudęs galvą, o dešinėje rankoje turimą peilį buvo prirėmęs jai prie gerklės (t. 1, b.l. 88-89, 90-91, 92-100, 101-102). Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad įvykio dieną A. M. jau nuo pat ryto buvo kažko susinervinęs. Tą dieną vykusių išgertuvių metu kilus konfliktui tarp S. G. ir A. M. , pastarasis pradėjo mosikuoti rankoje turėtu virtuviniu peiliu, po to smaugti S. G. , ją stumdyti, nuo ko ji nukrito ant grindų. Jis mėgino apginti S. G. , bandydamas nustumti nuo jos A. M. ir atimti iš jo peilį, tačiau to padaryti jam nepavyko. Tuomet jis nubėgo ir pakvietė A. U. , kad šis apgintų S. G. nuo A. M. . Kai jis po kelių minčių išgirdo S. G. šauksmus ir atbėgo į butą, ten pamatė ant grindų gulintį kraujuojantį A. U. (t. 1, b.l. 82-83) (šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas, nes 2012 m. liepos 27 d. mirė, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b.l. 84-86, t. 2, b.l. 122). Aptarti vienas kitą papildantys nukentėjusiojo A. U. , liudytojų S. G. ir V. G. parodymai paneigia nuteistojo aiškinimą apie įvykio aplinkybes ir patvirtina, jog įvykio dieną tarp išgertuvių dalyvių A. M. ir S. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. M. ėmė smurtauti S. G. atžvilgiu, mosikuoti rankoje turėtu virtuviniu peiliu. Tuo metu kambaryje buvęs V. G. bandė apginti S. G. ir atimti iš A. M. peilį, tačiau to padaryti jam nepavyko, todėl jis nubėgo pakviesti A. U. . Pastarasis, atbėgęs į kambarį, kuriame vyko išgertuvės, ir pamatęs, jog A. M. užgulęs jo sugyventinę S. G. , laiko šią už gerklės, grasina peiliu ir šaukia, kad papjaus, suprato, kad pastarajai gresia realus pavojus ir puolė ją gelbėti, suduodamas rankomis A. M. į galvos sritį, po ko pajuto nuteistojo jam suduodamus smūgius peiliu. Taigi A. U. buvo sužalotas ne dėl to, kad pats pavartojo smurtą A. M. atžvilgiu, smūgiuodamas pastarajam peiliu, o dėl to, kad, pamatęs, jog jo sugyventinės S. G. sveikatai ar net gyvybei iškilusi reali grėsmė, gynė ją nuo smurtaujančio agresyvaus A. M. . Nors nuteistasis A. M. tokią įvykių eigą neigia, tvirtindamas, kad nukentėjusiojo A. U. ir liudytojos S. G. parodymai nėra patikimi, o jo parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina specialisto išvada jam nustatytas sužalojimas bei liudytojo VšĮ Greitosios pagalbos stoties slaugytojo R. V. parodymai, kad atvykęs pagal pranešimą dėl sužaloto vyriškio, įvykio vietoje, lauke, prie staliuko rado sėdintį A. M. , kurį apžiūrėjęs nustatė, jog pastarajam padaryta durtinė vos kraujuojanti žaizda pilvo viršutinėje dalyje, kairėje pusėje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojas R. V. į įvykio vietą atvyko kiek vėliau. Tuo tarpu iš karto po įvykio atvykusių liudytojų VšĮ Greitosios pagalbos stoties slaugytojos B. G. bei policijos pareigūno J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai patvirtina, jog A. M. padarytą sužalojimą pirmasis pastebėjo ne jis pats, o jau po įvykio pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai J. K. ir O. K. (O. K. ), kurie A. M. apie tai ir pasakė, tuo tarpu pats A. M. iki to net nesuprato, jog yra sužalotas, ir negalėjo paaiškinti, kaip tai įvyko (t. 1, b.l. 103-104, 105-106, t. 2, b.l. 51-52, 66-67), kas dar kartą paneigia nuteistojo aiškinimą apie jo smurtinių veiksmų A. U. atžvilgiu priežastį. Be to, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 2680/12(01) bei šią išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, A. M. nustatyto sužalojimo, t.y. tiesialinijiniu randu sugijusios žaizdos krūtinės kairėje pusėje tarp spenelio ir šonkaulių lanko, padarymo galimybė nuteistojo nurodytu būdu dėl žaizdos lokalizacijos ir jos paviršutiniškumo mažai tikėtina, tačiau neatmestina jos padarymo galimybė grumtynių metu peilį rankoje turint jam pačiam ar kitam asmeniui, su kuriuo jis grūmėsi (t. 1, b.l. 146-148, t. 2, b.l. 114-117), o nukentėjusiojo A. U. ir liudytojos S. G. parodymais nustatyta, kad įvykio metu A. M. ne tik sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajam, bet ir turėdamas rankoje peilį su pastaruoju grūmėsi, taigi, tuo metu ir galėjo būti sužalotas.

12Nuteistasis A. M. , ginčydamas apygardos teismo nustatytas aplinkybes, kad įvykio metu dėl jo veiksmų S. G. sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus, taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie S. G. įvykio metu padarytus sužalojimus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė niekaip nepaneigia apygardos teismo remiantis nukentėjusiojo A. U. bei liudytojų S. G. ir V. G. parodymais nustatytų A. M. smurtinių veiksmų S. G. atžvilgiu parvertus ją ant lovos, kojos keliu spaudžiant šios kūną, kaire ranka laikant ją už galvos, o dešinėje rankoje turimą peilį laikant įrėmus jai į kaklą, juolab, kad ir pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino įvykio metu atlikęs tam tikrus smurtinius veiksmus S. G. atžvilgiu, t.y. kad kilus žodiniam konfliktui su S. G. , jis buvo suėmęs ir laikė prispaudęs jos galvą, ją šiek tiek prismaugė, o pati S. G. nebuvo apžiūrėta teismo medicinos specialistų, nes jokių pretenzijų A. M. nereiškė.

13A. M. savo apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiojo A. U. ir liudytojos S. G. parodymai nėra patikimi, tačiau iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog pastarieji yra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Vien tai, kad nukentėjęs asmuo yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstamais veiksmais jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nereiškia, kad jo parodymai nėra patikimi. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas tik A. U. , tuo tarpu S. G. , kaip jau minėta, jokių pretenzijų nuteistajam nereiškė, nors ir turėjo tam pagrindą, o priešingai, apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. M. ji atleido ir nenori, kad dėl pastarojo įvykio metu jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų ar išsakytų grasinimų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

14Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, rėmėsi nukentėjusiojo A. U. , taip pat liudytojos S. G. iš esmės nuosekliais parodymais, kurie pasitvirtino liudytojų V. G. , B. G. , J. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, jas davusių teismo medicinos ekspertų paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu ir kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, o šių faktinių duomenų visetui prieštaraujantį A. M. aiškinimą apie A. U. sužalojimo aplinkybes pagrįstai įvertino kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Remdamasis byloje surinktų faktinių duomenų visetu apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. A. U. nustatytus sužalojimus, kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarė dėl pastarojo veiksmų ginant savo sugyventinę S. G. nuo agresyvių smurtinių nuteistojo veiksmų, ir teisingai šiuos A. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, numatantį atsakomybę už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės pagrįsta ir teisėta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

16Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas bausmę A. M. , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo padarymui A. M. panaudojo peilį. Kita vertus, teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis A. U. bei liudytoja S. G. iki įvykio girtavo su A. M. , kad pastarojo agresyviems veiksmams įtakos turėjo neblaivios S. G. elgesys, taip pat kad nukentėjusysis A. U. šiuo metu yra pasveikęs ir rimtesnių padarytų sužalojimų pasekmių nejaučia, kad A. M. aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, atsiprašė ir su juo susitaikė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. M. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba UAB „V“ (duomenys pakeisti) vairuotoju, po nusikalstamos veikos naujų teisės pažeidimų nepadarė. Nėra A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde neigia apsvaigimo nuo alkoholio įtaką jo nusikalstamiems veiksmams, tačiau toks apelianto argumentas prieštarauja tiek byloje nustatytiems jo neadekvatiems veiksmams, suduodant ne mažiau kaip tris smūgius peiliu nuo jo paties smurtinių veiksmų bandančiam apginti S. G. A. U. ir taip jį sunkiai sužalojant, tiek ir A. M. parodymams teisiamojo posėdžio metu, kad dėl to, kas įvyko, kalta degtinė ir kad neaišku, kaip būtų buvę, jei jis nebūtų girtas (t. 2, b.l. 75). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės ribą, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

17Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo taikyti jo atžvilgiu 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba švelnesnę, nei BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tenkinti tokį apelianto prašymą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45-2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011, ir kt.). Šiuo atveju taikyti BK 62 straipsnio nuostatas A. M. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, to neprašo ir pats apeliantas. Taip pat teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių A. M. padarytą nusikalstamą veiką ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę (todėl buvo apygardos teismo įvertintos paskiriant A. M. minimalią baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę bei parenkant šios bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją. Tačiau šios pirmiau paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir nepatvirtina, kad tokios bausmės paskyrimas A. M. už jo padarytą nusikaltimą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

18Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš A. M. priteista: Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. A. M. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė piliečio pareigą vykdančio A.... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 7. Nuteistasis A. M. nurodo, kad piliečio pareigų vykdymas BK 135 straipsnio 2... 8. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.... 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 10. Kaip matyti iš nuteistojo A. M. apeliacinio skundo turinio, pastarasis... 11. Bylos duomenimis, nukentėjusysis A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 12. Nuteistasis A. M. , ginčydamas apygardos teismo nustatytas aplinkybes, kad... 13. A. M. savo apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiojo A. U. ir liudytojos... 14. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas... 17. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo taikyti jo atžvilgiu 54... 18. Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti....