Byla 2A-1569-230/2016
Dėl servituto nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą ir atsakovės P. A. K. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės I. J. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M., F. R. M. patikslintą ieškinį atsakovams I. J., A. Š., P. A. K. dėl servituto nustatymo, išvadą duodančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai L. M. ir F. R. M. patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), tam, kad patekti į žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), esančius gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei pastatą - kiemo rūsį pagal 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Geodezininkas“ parengtą planą, taip pat nustatyti, kad ieškovai sumoka atsakovams 161 Eur vienkartinę išmoką, kaip dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą.

82.

9Atsakovai I. J., A. Š. ir P. A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nustačius kelio servitutą jie neteks pėsčiųjų tako, kuriuo naudojasi iki šiol ir kuris skirtas tik ( - ) bendraturčiams. Ieškovai patekti į savo gyvenamąjį namą gali ir kelio servitutu, nustatytu ( - ). Nustatytas 39 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą ( - ) (tarnaujantis) yra valstybinėje žemėje iki sklypo ( - ), kuriuo ieškovai naudojasi. Servituto nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovų nuosavybės teisę ir galimybę tinkamai naudotis žemės sklypais.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, nustatė servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), tam, kad patekti į žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ), esančius gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei pastatą - kiemo rūsį pagal 2015 m. lapkričio 10 d. UAB „Geodezininkas“ parengtą planą, nustatė, kad L. M. ir F. R. M. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka atsakovams lygiomis dalimis 161 Eur vienkartinę išmoką, kaip dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimą.

144.

15Teismas nustatė, kad žemės sklypas ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovams – P. A. K., A. Š., I. J.. Nuo 2008 m. sausio 25 d. šiam žemės sklypui įregistruota daiktinė teisė – 0,0039 ha kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą ( - ) iki sklypo ( - ). 361/492 dalys žemės sklypo ( - ), 2004-08-23 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovams L. M. ir F. R. M.. Ieškovams ( - ) nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei kiemo rūsys. Iš detaliųjų planų ir VĮ Registrų centras duomenų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad vienintelė galimybė patekti į ieškovų gyvenamąjį namą yra iš ( - ) gatvės, žemės sklypu, esančiu tarp pastatų ( - ). Atstumas nuo sklypo su atsakovais ribos iki gyvenamojo namo ( - ) yra 2,31 m, prie įėjimo į šį namą yra išsikišę betoniniai laipteliai, todėl patekti į sklypą transporto priemone, nepažeidžiant gretimo sklypo ribos praktiškai neįmanoma. Ieškovams su bendraturčiais priklausantis žemės sklypas yra apsunkintas servitutu, suteikiančiu atsakovams patekti (važiuoti) į jų sklypus, tačiau ieškovams tokia galimybė – važiuoti per atsakovų žemės sklypus – nenumatyta, nors tiek ieškovų, tiek atsakovų pastatai nuo žemės sklypus skiriančios ribos yra išsidėstę beveik vienodu atstumu. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas F. R. M. turi judėjimo negalę, vairuoja specialiai neįgaliam asmeniui pritaikytą transporto priemonę. Kauno miesto savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyrius patvirtino, kad ( - ) atkarpoje nuo ( - ) iki ( - ) abiejose minėtos atkarpos pusėse įrengti kelio ženklai Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, kas patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes dėl būtinumo patekti į savo žemės sklypą prie gyvenamojo namo bei savo sklype laikyti transporto priemonę. Tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui turi būti numatyta galimybė privažiuoti komunalines paslaugas teikiančių įmonių, specialiųjų tarnybų automobiliams, atsivežti kurą ir pan. Ieškovai neturi galimybės kitu būdu transporto priemonėmis patekti prie savo gyvenamojo namo, šiuo metu esanti situacija, kai kelio servitutu yra apsunkintas ieškovų sklypas atsakovų naudai, o ieškovams teisė naudotis dalimi atsakovų žemės sklypo patekimui prie savo pastatų nesuteikta, neproporcingai iškreipia šalių interesų pusiausvyrą ir varžo ieškovų teises. Teismas sprendė, kad tik nustačius ieškovų prašomą servitutą būtų pasiekta abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyra, atsakovų nuosavybės teisė būtų suvaržyta esant objektyviai būtinybei ir žymiai mažesne apimtimi, negu jau ilgą laiką yra suvaržyta ieškovų nuosavybės teisė. Vienkartinę kompensaciją teismas nustatė, remdamasis ieškovų pasiūlyta indeksuota suvaržytos žemės sklypo dalies verte, kadangi atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, taip pat įvertino tai, kad atsakovai naudojasi neatlygintiniu ir didesnio ploto servitutu gretimame sklype.

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

185.

19Apeliaciniu skundu atsakovė I. J. bei pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė P. A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201.1.

21Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams yra būtinybė patekti prie jų nuosavybės teisėmis valdomo gyvenamo namo, ūkinio pastato, rūsio, esančių ( - ). Ieškovai 2003-11-19 pasirašė ant jiems su bendraturčiais priklausančio sklypo plano, kur įvažiavimas tėra 2,13 m tarp gyvenamo namo Nr. 32 ir atsakovų žemės sklypo ribos, taip pat ant pirkimo–pardavimo sutarties, taigi ieškovai sutiko su nustatytomis žemės sklypo ribomis, plotu, kelio servitutu, įvertino patekimo prie savo gyvenamo namo galimybes ir juos tas tenkino. Be to, ieškovas F. R. M. nepateikė į bylą nei invalidumo pažymėjimo, nei kad vairuoja transporto priemonę pritaikytą neįgaliesiems, o teismas be įrodymų padarė išvadą, kad ieškovas turi negalią bei vairuoja atitinkamą automobilį. Taip pat pažymi, kad ieškovai name ( - ) niekada negyveno ir negyvena. Taigi ieškovai neįrodė būtinumo nustatyti servitutą ir kad nenustačius servituto nebus įmanoma daikto naudoti pagal paskirtį.

221.2.

23Teismas, nustatydamas 1 metro pločio atsakovams priklausančio žemės sklypo servitutą, pažeidė atsakovų teises, nes faktiškai nustatė servitutą ant atsakovų naudojamo pėsčiųjų tako. Teismas nevertino šios objektyvios aplinkybės, kad atsakovų žemės sklype yra vienintelis pėsčiųjų takas, kuriuo naudojasi atsakovė invalidė P. A. K., A. Š. ir I. J. ir kad kito pėsčiųjų tako nėra.

241.3.

25Teismo išvada, kad tik nustačius servitutą būtų pasiekta šalių interesų pusiausvyra, yra neobjektyvi. Teismas nevertino to, kad nustačius servitutą ypatingai pablogės gyvenimo ir aplinkos kokybė, nes I. J. gyvenamajam namui ( - ) atsiras nepatogumai dėl negalėjimo atidaryti langų bei durų.

266.

27Institucija, teikianti išvadą byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog ieškovai neturi galimybės kitu būdu transporto priemonėmis patekti prie savo gyvenamojo namo ir kad šiuo metu esanti situacija, kai kelio servitutu yra apsunkintas ieškovų sklypas atsakovų naudai, o ieškovams teisė naudotis dalimi atsakovų žemės sklypo patekimui prie savo pastatų nesuteikta, neproporcingai iškreipia šalių interesų pusiausvyrą ir varžo ieškovų teisę. Nustačius kelio servitutą, savininkų nuosavybės teisė nėra atimama, nes servitutas tik suteikia tretiesiems asmenims teisę naudotis daiktu – važiuoti transporto priemonėmis, naudotis ta žemės sklypo dalimi kaip pėsčiųjų taku.

287.

29Ieškovai L. M. ir F. R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo tik po to, kai atsakovė I. J. sumontavo ant kelio, vedančio prie ieškovų gyvenamojo namo, esančio ( - ), metalinius kuoliukus, taip visiškai apribodama bet kokį transporto privažiavimą prie ieškovams priklausančio gyvenamojo namo. Ankščiau, iki metalinių kuoliukų sumontavimo ieškovai galėjo naudotis minėtu pravažiavimu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas F. R. M. neįrodė savo negalios, kadangi ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus civilinėje byloje kartu su neįgalumą patvirtinančiais dokumentais. Servitutą nustatyti yra būtina tam, kad turtą būtų galima naudoti pagal paskirtį. Tačiau nustačius servitutą, savininko nuosavybės teisė nėra atimama, servitutas tik suteikia tretiesiems asmenims teisę naudotis daiktu – važiuoti transporto priemonėmis, naudotis ta žemės sklypo dalimi kaip pėsčiųjų taku. Be to, apeliantės nurodomas pėsčiųjų takas nėra nekilnojamojo turto registre įregistruotas inžinierinis statinys, tai tik žemės sklypo dalis, kurią apeliantė įvardija kaip pėsčiųjų taką.

308.

31Atsakovas A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškovai jiems priklausančiame name niekada negyveno ir negyvena, netoliese turi garažą, kuriame gali laikyti transporto priemonę, be to, servituto nustatymas apriboja galimybę naudotis pėsčiųjų taku, atidaryti gyvenamojo namo duris.

329.

33Institucija, teikianti išvadą byloje, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

3410.

35Atsakovai I. J. ir A. Š. atsiliepimais į pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

36IV.

37Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

3911.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4112.

42Ginčas byloje kilo tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl servituto – ieškovų teisės važiuoti transporto priemonėmis per atsakovams priklausantį žemės sklypą tam, kad ieškovai galėtų patekti prie jiems priklausančių pastatų, esančių gretimame žemės sklype. Ieškovai nurodė, kad jie neturi kitos galimybėmis transporto priemonėmis patekti prie jiems priklausančių pastatų, be to, ieškovas yra neįgalus, o statyti transporto priemonės gatvės atkarpoje prie šių žemės sklypų yra draudžiama.

4313.

44Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų reikalavimus patenkino ir nustatė ieškovų prašomą nustatyti servitutą, su kuo nesutinka atsakovė I. J., paduodama apeliacinį skundą, ir atsakovė P. A. K., prisidėjusi prie paduoto apeliacinio skundo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovams yra būtinybė patekti prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, kadangi ieškovai pasirašydami žemės sklypo planą turėjo jau įvertinti patekimo prie gyvenamojo namo aplinkybes, be to, byloje nėra patvirtinta, kad ieškovas F. R. M. yra neįgalus, o ieškovai čia negyveno ir negyvena. Taip pat mano, kad nebuvo paisyta savininkų teisių apsaugos ir interesų pusiausvyros.

45Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo

4614.

47Apeliantė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas J. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pareiškė šį prašymą, jo neargumentuodamas, o atsakovė P. A. K. yra prisidėjusi prie apeliacinio skundo. Taigi visi atsakovai yra pareiškę prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4815.

49CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kadangi, atsakovai pareikšdami prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių priežasčių, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu. Šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

5016.

51Atsakovė Į. J. su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro duomenis apie ieškovų turimą kitą nekilnojamąjį turtą (garažą, butus), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl tam tikrų praėjimo tako atstumų (b. l. 86–95), kuriais grindžia savo apeliacinio skundo argumentus.

5217.

53CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5418.

55Nagrinėjamu atveju atsakovės teikiami įrodymai yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, juose nurodytos aplinkybės yra susijusios su turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis), be to, jie pagrindžia apeliacinio skundo argumentus, todėl priimtini į bylą, nes jų pateikimo būtinybė apeliantei iškilo vėliau siekiant atsikirsti sprendimo motyvams.

5619.

57Prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t. y. 2016-10-03 buvo gauti apeliantės I. J. rašytiniai paaiškinimai su teikiamais naujais rašytiniais įrodymais – atsakovės 2015-09-11 skundu LR Žemės ūkio ministerijai, pastarosios trimis raštais – atsakymais į skundus 2015-09-17, 2016-09-07, 2016-09-23 ir LR Kultūros ministerijos 2016-09-22 raštu dėl skundo persiuntimo Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos.

5820.

59Kadangi atsakovė šiuos rašytinius įrodymus pateikė prieš pat paskirtą teismo posėdį, dėl ko priešinga šalis netenka galimybės su jais susipažinti ir dėl jų pareikšti savo nuomonę, be to, šie įrodymai neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų, nes tai nėra originalai ar tinkamai patvirtintos jų kopijos, todėl šie įrodymai nepriimtini į bylą. Šalis turi teisę raštu teikti savo paaiškinimus CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl jie pridedami prie bylos, tačiau vertintini tik apeliacinio skundo argumentų ribose.

60Dėl servituto būtinybės

6121.

62CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

6322.

64CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Savininkų nesutarimo faktas yra akivaizdus, todėl nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis.

6523.

66Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.).

6724.

68Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo žemės sklypų detaliuosius planus, VĮ Registrų centro duomenis ir šalių paaiškinimus, visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovai transporto priemonėmis gali patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio namo tik iš ( - ) ir pasinaudodami dalimi atsakovų žemės sklypo, esančio tarp pastatų ( - ), dalimi. Pažymėtina, kad ir patys atsakovai neteigė, kad ieškovai turi kokią nors kitą alternatyvią galimybę transporto priemonėmis patekti prie savo gyvenamojo namo. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad iki atsakovų sklypo ribos esantis laisvas žemės sklypo plotis yra nepakankamas saugiai pravažiuoti transporto priemonei, nes jo pločio (2,31 m), kartu įvertinus tai, kad į jį įeina ir prie namo pastatyti betoniniai laipteliai, paprasčiausiai nepakanka.

6925.

70Apylinkės teismas, vertindamas servituto nustatymo būtinybę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovai turi turėti galimybę patekti transporto priemonėmis prie gyvenamojo namo jau vien todėl, kad būtų užtikrinti būtini jų poreikiai atsivežti įvairius daiktus, kurą į gyvenamąjį namą, jį remontuoti, patekti greitosios pagalbos automobiliams, užsitikrinti gaisrinės pagalbos suteikimo galimybes ir pan. Poreikis atsakovams reikalauti nustatyti servitutą atsirado tuomet, kai sklypų riboje atsirado kuoliukai, trukdantys ieškovams patekti transporto priemonėmis prie jų namo.

7126.

72Apeliantė šių teismo argumentų apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, tik nurodo, kad nebuvo būtinybės nustatyti servituto, kadangi ieškovai pasirašydami žemės sklypo planą turėjo jau įvertinti patekimo prie gyvenamojo namo aplinkybes, be to, byloje nėra patvirtinta, kad ieškovas F. R. M. yra neįgalus, o ieškovai čia negyveno ir negyvena.

7327.

74Teismas pripažindamas servituto nustatymo būtinumą, kaip vieną iš tai pagrindžiančių aplinkybių, nurodė, jog ieškovas F. R. M. turi judėjimo negalią, vairuoja neįgaliam asmeniui pritaikytą transporto priemonę, ką patvirtina byloje pateikta neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė (t. 1, b. l. 61). Atsakovė, ginčydama šią aplinkybę, tai paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), o pagrindo abejoti byloje pateiktu rašytiniu įrodymu, kuriuo rėmėsi teismas, nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo neįgalumas nagrinėjamu atveju tik papildomai pagrindžia servituto būtinumą.

7528.

76Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovai, pasirašydami žemės sklypo planą, turėjo įvertinti patekimo prie savo gyvenamojo namo aplinkybes, nepaneigia servituto būtinybės, nes jis gali būti nustatytas paaiškėjus, kad atsirado kliūtys tinkamai naudotis nuosavybe priklausančiais pastatais. Kaip teigia ieškovai, anksčiau jiems nebuvo trukdoma važiuoti transporto priemonėmis, ką patvirtina ir atliekamas gyvenamojo namo remontas, o nuotraukose fiksuotas kuoliukų atsiradimo faktas patvirtina, kad ieškovai nebeturi galimybės tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, jį remontuoti.

7729.

78Ieškovų gyvenimo ar negyvenimo šiuo metu gyvenamajame name faktas ginčo atveju teisinės reikšmės neturi, nes nuosavybės teisių įgyvendinimas, tarp jų naudojimasis nuosavybe yra savininko teisė, ir negali būti ribojama savininko teisė šia nuosavybe naudotis ir ja disponuoti, kaip pvz., ją remontuoti, galbūt nuomoti ir pan.

7930.

80Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad šiuo atveju buvo pagrindas nustatyti servitutą.

81Dėl savininkų teisių apsaugos ir savininkų interesų pusiausvyros

8231.

83Įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis). Taigi įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-118/2012).

8432.

85Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustačius ginčo servitutą kaip tik išlaikoma interesų pusiausvyra, kadangi šiuo metu esanti situacija, kai kelio servitutu yra apsunkintas ieškovui kartu su kitais bendraturčiais priklausantis žemės sklypas atsakovų naudai, o ieškovams nesuteikta teisė transporto priemonėmis patekti prie gyvenamojo namo, iškreipia šalių interesų pusiausvyra ir nepateisinamai suvaržo ieškovų teises. Būtent nustačius ginčo servitutą ir atsakovams priklausančiame žemės sklype išlaikomas gretimų sklypų savininkų teisių lygiateisiškumas.

8633.

87Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nustačius ginčo servitutą apribojama atsakovų teisė naudotis pėsčiųjų taku toje vietoje, kur yra nustatytas servitutas, kadangi atsakovams tokia teisė išlieka, kaip ir išlieka ieškovams teisė eiti pėsčiomis ta jų sklypo dalimi, kurioje nustatytas servitutas atsakovų naudai. Šiuo atveju servitutu suteikiama tik teisė ta pačia sklypo dalimi važiuoti transporto priemonėmis, kai toks poreikis atsiranda. Tai įtvirtinta ir CK 4.119 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku.

8834.

89Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad dėl servituto nustatymo pablogės atsakovų gyvenimo ir aplinkos kokybė, kadangi transporto priemonėmis bus važiuojama pro pat apeliantės gyvenamąjį namą. Tačiau ieškovams atėmus galimybę apskritai transporto priemonėmis atvažiuoti iki gyvenamojo namo, t. y. nenustačius ginčo servituto ieškovų teisės būtų suvaržytos labiau, kartu turi būti atsižvelgta ir į tai, kad atsakovų naudai taip pat nustatytas servitutas gretimame žemės sklype ir jis beje nustatytas neatlygintinas.

9035.

91Taigi pirmosios instancijos teismas nustatydamas servitutą išlaikė protingą gretimų žemės sklypų savininkų interesų ir teisių pusiausvyrą, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais ir dėl šių priežasčių teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

92Dėl bylinėjimosi išlaidų

9336.

94Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas ieškovų prašymas priteisti jų turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1–3 dalys). Iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, kad L. M. advokatui yra sumokėjusi 200 Eur, kurie priteistini iš apeliantės.

95Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

96Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

97Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. ( - ) ieškovei L. M. (a. k. ( - ) 200 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

98Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai L. M. ir F. R. M. patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti... 8. 2.... 9. Atsakovai I. J., A. Š. ir P. A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad žemės sklypas ( - ), nuosavybės teise priklauso... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. 5.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovė I. J. bei pareiškimu dėl prisidėjimo prie... 20. 1.1.... 21. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams yra būtinybė patekti prie jų... 22. 1.2.... 23. Teismas, nustatydamas 1 metro pločio atsakovams priklausančio žemės sklypo... 24. 1.3.... 25. Teismo išvada, kad tik nustačius servitutą būtų pasiekta šalių interesų... 26. 6.... 27. Institucija, teikianti išvadą byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie... 28. 7.... 29. Ieškovai L. M. ir F. R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 30. 8.... 31. Atsakovas A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios... 32. 9.... 33. Institucija, teikianti išvadą byloje, Kultūros paveldo departamentas prie... 34. 10.... 35. Atsakovai I. J. ir A. Š. atsiliepimais į pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 36. IV.... 37. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 39. 11.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. 12.... 42. Ginčas byloje kilo tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl servituto –... 43. 13.... 44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų reikalavimus... 45. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo ... 46. 14.... 47. Apeliantė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio... 48. 15.... 49. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko... 50. 16.... 51. Atsakovė Į. J. su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus... 52. 17.... 53. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 54. 18.... 55. Nagrinėjamu atveju atsakovės teikiami įrodymai yra gauti po skundžiamo... 56. 19.... 57. Prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t. y.... 58. 20.... 59. Kadangi atsakovė šiuos rašytinius įrodymus pateikė prieš pat paskirtą... 60. Dėl servituto būtinybės ... 61. 21.... 62. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 63. 22.... 64. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 65. 23.... 66. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės... 67. 24.... 68. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo žemės sklypų detaliuosius... 69. 25.... 70. Apylinkės teismas, vertindamas servituto nustatymo būtinybę, pagrįstai... 71. 26.... 72. Apeliantė šių teismo argumentų apeliaciniame skunde iš esmės neginčija,... 73. 27.... 74. Teismas pripažindamas servituto nustatymo būtinumą, kaip vieną iš tai... 75. 28.... 76. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovai, pasirašydami žemės sklypo... 77. 29.... 78. Ieškovų gyvenimo ar negyvenimo šiuo metu gyvenamajame name faktas ginčo... 79. 30.... 80. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios... 81. Dėl savininkų teisių apsaugos ir savininkų interesų pusiausvyros... 82. 31.... 83. Įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y.... 84. 32.... 85. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustačius... 86. 33.... 87. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nustačius ginčo servitutą apribojama... 88. 34.... 89. Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad dėl servituto nustatymo... 90. 35.... 91. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatydamas servitutą išlaikė protingą... 92. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 93. 36.... 94. Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas ieškovų prašymas priteisti jų... 95. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 96. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti... 97. Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. ( - ) ieškovei L. M. (a. k. ( - ) 200... 98. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....