Byla 2A-1172-302/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. R

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. R., ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 3 344,23 Lt turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-07 Vilniuje, Geležinio Vilko g., prie nuvažiavimo į Ozo g., automobiliui ( - ) valst Nr. ( - ) įvažiavus į duobę buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, ratlankis bei padanga. Remiantis Vilniaus apskrities VPK KPV 2011-02-15 nutarimu Nr. AV2-795 automobilio ( - ) valst. Nr. ( - ) vairuotoja kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 3 344,23 Lt dydžio žala. Automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3 716,08 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo apdrausta neišskaitant jos nusidėvėjimo, ieškinio suma paskaičiuota vertinant jos nusidėvėjimą, o suma, kurią reikalaujama priteisti, yra 3 344,23 Lt. Geležinio Vilko gatvė, Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Grinda“ atsakinga už šios gatvės dangų remontą ir priežiūrą 2011-01-25 sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) dėl Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu. Sutarties pagrindu kelią prižiūrinti įmonė yra kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų. Žala padaryta dėl kelio netinkamos būklės. Transporto priemonės vairuotoja negalėjo laiku pastebėti kliūties bei nėra atsakinga dėl įvykusios avarijos. UAB „Grinda“ laikoma faktine kelio valdytoja. UAB „Grinda“ sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu turėjo atlikti minėtos gatvės priežiūrą ir remontą, o dėl jos neveikimo atsirado minėta žala. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip šių gatvių savininkas, kurio viena iš funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas, laikytina bendraatsakoviu. Savarankiškas UAB „Grinda“ atsakomybės pagrindas CK 6.263 straipsnis. Kelio trūkumas laiku nebuvo pašalintas dėl UAB „Grinda“ netinkamų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ teikti viešąsias paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri atlieka viešojo administravimo subjekto funkcijas, taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, susiję su viešųjų paslaugų teikimo administravimo pobūdžiu. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kadangi UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiūros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, prašoma priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai.

5Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Netenkinus ieškinio senaties, AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50-(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (1.1 p.). Sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Pagal nurodytą sutartį UAB „Grinda“ yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsniu privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir(arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo metu, kai įvyko ieškinyje nurodyti įvykiai, galiojo nurodyta sutartis ir būtent UAB „Grinda“ atliko Geležinio Vilko g., Vilniuje, priežiūrą, remonto darbus. Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu skundas atmestinas. Sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirūpino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti. Vertinant automobiliui padarytą žalą atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas kvestionuotinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo būtini. Ieškovas neįrodė automobiliui tariamai padarytos žalos eismo įvykio metu Geležinio Vilko g., Vilniuje. Automobilio pagaminimo metai 2007, eismo įvykio (2011-02-07) metu automobilis buvo eksploatuojamas keturis metus. Pagal PVM sąskaitą faktūrą serija KAA Nr. 087458 automobiliui buvo keistos naujos dalys. Ieškovas nenustatė tariamai eismo įvykio metu sugadintų detalių nusidėvėjimo, todėl nepagrįstai prašo priteisti tariamai patirtą žalą už naujas detales. Už sugadintą automobilį buvo sumokėtas ir pridėtinės vertės mokestis įmonei, atlikusiai remontą bei pardavusiai detales (PVM sąskaitą faktūrą serija KAA Nr. 087458). Sumokėto PVM negalima laikyti nuostoliu, nes automobilio remonto paslaugas teikianti UAB „Krasta auto“ yra juridinis asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą. Už prekes ir paslaugas sumokėjo ieškovas PVM mokėtojas, todėl ieškovas nepagrįstai į žalos dydį įskaičiavo PVM. Nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų. Automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties. Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Ieškovo reikalavimas kilęs dėl tariamos žalos padarymo fakto, už kurį atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas, kaip ir pats pripažįsta, praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas praleistas dėl ieškovo neapdairumo ir nerūpestingumo, todėl šiuo atveju ieškinio senatis turi būti taikoma. Ieškovas nenurodo svarbių priežasčių dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

6Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į bylą pateiktais įrodymais nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl neva blogai prižiūrimo kelio, atsakovo ar UAB „Grinda“ kaltės. Policijos medžiaga konstatuota, jog automobilio vairuotojas KET nepažeidė, tačiau aplinkybė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta. Vien aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei, kadangi negalima objektyviai reikalauti, jog atsakovai kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą. UAB „Grinda“ apie kelyje buvusią duobę ir automobilio vairuotojo patirtą žalą sužinojo tik 2014-03-27 gavusi skundą, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po autoįvykio. Analizuojant KET ir kitų normų santykį su automobilio vairuotojo elgesiu, darytina išvada, jog toks elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, o žala atsirado dėl didelio vairuotojo neatsargumo, todėl pagrindo atsakovams atlyginti padarytą žalą negali būti. Atsakovai nebuvo kviečiami į įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovus bei nurodyti vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą. Atsakovo manymu, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos pateiktoje sąskaitoje nurodytos dalys. Priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtų nuostolių, kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta tik priekinė automobilio padanga. Sąskaitoje matyti daug kitų su eismo įvykiu galimai nesusijusių remonto darbų kaip bamperio remontas, dažymas ir t.t. Šie pažeidimai eismo įvykio metu oficialiai užfiksuoti nebuvo ir vargu, ar jie galėjo atsirasti smulkaus eismo įvykio metu. Jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti atsakovų nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo nėra, atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu). Sutartimi UAB „Grinda“ buvo įsipareigojusi vykdyti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu (2.3 p.). Tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų būti atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Atsakovas taipp pat nurodė, kad tinkamu atsakovu byloje yra ne UAB „Grinda“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, o tik pastaroji, kuri yra tikroji Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja ir už valdymą atsako pagal CK 6.266 straipsnio l dalį ir 6.271 straipsnio l dalį. Atsižvelgiant į dabartinį kelių taisymo technologijų lygį bei konkrečią 2010-2011 metų žiemos hidrometeorologinių oro sąlygų specifiką, teigtina, jog UAB „Grinda“ negali būti atsakinga už vasario mėnesį įvykusios nelaimės žalos atlyginimą, nes objektyviai dėl force majeure aplinkybių negalėjo užtikrinti prižiūrimų gatvių būklės. Be to, ieškovas pažeidė CK 1.125 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, jog ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas.

7Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį palaikė ieškovo poziciją ir prašė ieškinį tenkinti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 3 344,23 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB ,,Grinda“. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, kuris buvo praleistas nežymiai. Teismo vertinimu, tuo metu specialiosios teismingumo kolegijos praktika buvo nenuosekli, o tai leidžia teigti, jog ieškinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių. Be to, iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad iš pradžių AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, t. y. į tinkamą teismą pagal dabartinę praktiką, tačiau atsisakius priimti jo reikalavimus, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris vėliau bylą perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Teismas išanalizavęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme valdė UAB „Grinda“, todėl konstatavo, jog tinkamas atsakovas šioje byloje yra UAB „Grinda“. Teismas, vertindamas CK 6.6 straipsnio nuostatas, nesutiko su ieškovo teiginiais, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybė turi atsakyti kaip solidarūs atsakovai, kadangi nors nagrinėjamu atveju kelio, kaip įrenginio, priežiūra įstatymu yra priskirta savivaldybei, tačiau šiuo atveju pagal sutartį kelio, kaip objekto valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“ žinion. Teismas nesutiko su atsakovo UAB „Grinda“ aiškinimu, jog vien ženklų pastatymas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis veikė tinkamai bei neatliko neteisėtų veiksmų. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju vertinant užfiksuotus duobės parametrus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas UAB „Grinda“ atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su kelio priežiūra. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad įvykio vietoje kaip sugadinimas nurodyta tik padanga, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ir kiti sugadinimai nebuvo padaryto įvykio metu, nes jiems nustatyti reikalinga detalesnė apžiūra. Be to, šiuo atveju įvertintina ir ta aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko apie 18.50 val. 2011-02-07, t.y. iš esmės tamsiu paros metu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina visą ieškovo prašomą priteisti žalos dydį, patirtą žalą patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju žalą patyręs asmuo yra fizinis asmuo, sąskaita faktūra už atliktus remonto darbus ir detales, pateikta fiziniam asmeniui, todėl nagrinėjamoje situacijoje PVM mokesčio suma nėra minusuojama. Sumokėtas PVM už automobilio remontą ir detalių įsigijimą laikytinas nuostoliu, patenkančiu į atlygintinos žalos sumą, kadangi PVM negalės būti susigrąžintas iš valstybės. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju, atsakovai nepateikė teismui įrodymų, šalinančių UAB „Grinda“ atsakomybę, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliantas UAB „Grinda“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės- ieškinį atmesti. Nurodo, kad apeliantas negali būti laikomas atsakingu už atsiradusios žalos atlyginimą dėl to, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai pavojingose vietose neįrengia atitinkamų techninių eismo reguliavimo priemonių ir taip pažeidžia Aprašo nuostatas. Šiuo atveju, nustatytos neginčytinos aplinkybės, jog UAB „Grinda“ įrengė technines eismo reguliavimo priemones, tai yra, pavojingą kelio ruožą pažymėjo įspėjamaisiais ženklais. Atkreipia dėmesį, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus. UAB „Grinda“ nebuvo kviečiama į įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti UAB „Grinda“ arba Vilniaus miesto savivaldybės atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą. Tokiu būdu, atsakovo neteisėti veiksmai šioje byloje buvo įrodinėjami iš esmės remiantis vien tik žalą patyrusio asmens, kuris buvo suinteresuotas gauti draudiminę išmoką, liudijimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas beveik nepasisakė dėl apelianto UAB „Grinda“ argumentų vairuotojams keliamų atsargumo reikalavimų atžvilgiu. Ieškovas ieškinyje jokiais būdais nepagrindė, kad automobilio vairuotojas elgėsi apdairiai ir pakankamai atsargiai, be to pirmosios instancijos teismas nesuteikė adekvačios reikšmės ir tai aplinkybei, kad pavojingas kelio ruožas buvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais. Pabrėžia, jog eismo įvykio metu UAB „Grinda“ kaip tik ir šalino esamus kelio trūkumus atlikdama kelio remonto darbus, tai yra, atliko teisėtus veiksmus, priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas. Taip pat, net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų pagrįstai vertinęs, kad pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl didelio ieškovo neatsargumo nebuvo, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovui atlygintina žala turėjo būti mažinama.

12Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas UAB „Grinda“ atsakingas ir CK 6.263 str. numatytu pagrindu, kadangi atsakovas nesielgė taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala, tai yra laiku nesutvarkė kelio ruožo, bei tinkamai neįspėjo eismo dalyvių apie kelyje esančią kliūtį. Ieškovas prašė, kad UAB „Grinda“ pateiktų informaciją, kada buvo pastatytas greitį ribojantis ir įspėjamasis ženklas, tačiau UAB „Grinda“ šios informacijos nepateikė. Ieškovas taip pat pažymi, jog atsakovas neįrodė, kad duobių atsiradimą sąlygoja tik blogos meteorologinės sąlygos, t.y. kad esant nepalankiom meteoroliginėm sąlygom duobės atsiranda ir ant kokybiškos kelio dangos. Esant tokiai pavojingai duobei, UAB „Grinda“ kuri yra kelių remonto ir priežiūros darbų profesionalas, turėjo nedelsiant imtis tinkamų saugumo priemonių. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad viešajame registre nėra informacijos apie kelio valdytojus, todėl eismo įvykio dalyviai nežino, kas prižiūri kelią ir kokią bendrovę reikia informuoti apie kelio trūkumus. Kelių eisme vairuotojų pareigas nustato specialūs norminiai aktai bei įvykus eismo įvykiui vairuotojai turi vadovautis šiais norminiais aktais. Tai yra vairuotojai apie avariją praneša kelių policijai. Nurodo, kad trečiasis asmuo yra drausmingas vairuotojas, kuris draudžiasi AB „Lietuvos draudimas“ daug metų ir šis eismo įvykis buvo pirmas.

13Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pagrįstai atmetė reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybei, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas. Atsakovo įsitikinimu teismas sprendime netinkamai įvertino ieškovo tariamai patirtą žalą. Vertinant automobiliui padarytą žalą nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl galima daryti išvadą, kad atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini. Pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino automobilio vairuotojo neatsargių veiksmų, tai sąlygojo sprendimo nepagrįstumą. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, netgi nebandė jos išvengti. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovo pateikto transporto priemonių draudimo liudijimo yra nepatvirtintas draudėjo parašu, ieškovas nepateikia jokių kitų įrodymų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymo faktą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-02-07 Vilniuje, Geležinio vilko g., prie nuvažiavimo į Ozo g., automobiliui ( - ) valst. Nr. ( - ) įvažiavus į duobę buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, ratlankis bei padanga. Automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. R.. Vilniaus apskrities VPK KPV 2011-02-15 nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. AV2-795 nutraukė, nustačiusi, kad transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ) vairuotoja R. R. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi ji negalėjo numatyti, kad važiuojamojoje dalyje bus gili duobė (t. 1 b. l. 9). Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1 b.l. 12). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusi kreipėsi į ieškovą, kaip turto draudiką (t. 1 b.l. 14). Ieškovas, apžiūrėjęs transporto priemonę, nustatė, jog minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas ratlankis, padanga bei priekinis bamperis (t. 1 b.l. 19). Nukentėjusiajam kreipusis dėl minėtos transporto priemonės remonto į UAB „Krasta Auto“, pastarasis už atliktus remonto darbus pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 3 716,08 Lt su PVM sumai (t.1, b. l. 20-21). Iš minėtos sąskaitos ir į bylą pateikto žalos įvertinimo akto matyti, kad atstatant minėtos transporto priemonės iki eismo įvykio buvusią būklę, buvo išrinktas-surinktas priekinis bamperis, suremontuotas bei nudažytas, buvo atlikta automobilio ratų geometrijos patikra, priekinės ir galinės ašies reguliavimas, automobilis buvo išplautas ir išvalytas salonas, taip pat buvo pakeistas ratlankis, padanga bei atlikti su tuo susiję darbai. Ieškovas dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos apskaičiavo draudimo išmoką bei remdamasis trečiojo asmens R. R. prašymu, išmokėjo UAB „Krasta Auto“ 3 716,08 Lt sumą (t. 1 b.l. 14, 16). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas kreipėsi į UAB „Grinda“ su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka, kaip į atsakingą už žalą asmenį. Taip pat ieškovas kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka, kaip į atsakingą už žalą asmenį. Ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog šiuo atveju pareiga atlyginti žalą kyla tik atsakovui UAB „Grinda“.

18Apeliantas UAB „Grinda“ pateikęs apeliacinį skundą jį grindžia šiais motyvais: 1) vadovaujantis Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys gali būti laikomi atsakingais tik tuo atveju, jei pavojingose vietose neįrengia atitinkamų techninių eismo reguliavimo priemonių ir taip pažeidžia aprašo nuostatas. Nurodo, kad apeliantas buvo įrengęs technines eismo reguliavimo priemones; 2) apeliantas UAB „Grinda“ nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą; 3) žalos atsiradimui turėjo įtakos automobilio vairuotojo neatsargūs veiksmai, vairuotojas pažeidė KET reikalavimus.

19Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas.

20Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. sausio 25 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (sutarties 1.1 punktas, t. 1 b.l.54-56). Atsižvelgiant į nurodytas Darbų atlikimo sutarties nuostatas bei remiantis kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo, atsakovas UAB „Grinda“ pripažintinas gatvės-Geležinio vilko, Vilniuje, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės (Darbų atlikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šioje byloje nustatyta, kad žala atsirado transporto priemonei ( - ) valst. Nr. ( - ) įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri remiantis administracinės bylos medžiaga buvo apie 15 cm gylio, jos dydis- 1,50 m x 0,55 m. Minėto įvykio metu taip pat nukentėjo ir kitas automobilis S. A., valst. Nr. ( - ) kurį vairavo Y. M.. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis ir teigia, jog kelias buvo paženklintas greitį ribojančiais bei įspėjamaisiais ženklais, todėl kelio valdytojo pareigos ir atsakomybės, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kas jau buvo minėta ir aukščiau, jog kelio valdytojo atsakomybę reglamentuoja Civilinio kodekso 6.266 str., kuris numato, jog kelio valdytojas atsako be kaltės ir yra tik dvi sąlygos, atleidžiančios kelio valdytoją nuo atsakomybės, t.y. jei žala padaryta dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, apelianto paminėtas Aprašas negali apriboti įstatymais reglamentuotos kelio valdytojo atsakomybės. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog apeliantas teigdamas, kad kelias buvo paženklintas įspėjamaisiais ženklais, tokių duomenų teismui nepateikė, t.y. į bylą nebuvo pateikti duomenys kada UAB „Grinda“ pradėjo remonto darbus, kiek laiko jie tęsėsi, taip pat ar tokios pavojingos kelio duobės paženklinimas atitiko atliekamų remonto darbų reikalavimus. Byloje nėra ginčo, jog kelias buvo paženklintas, tačiau kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK patrulio 2011-02-07 tarnybinio pranešimo, įspėjamieji ženklai buvo pastatyti 70 m atstumu iki duobės, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra didelis atstumas, įspėti vairuotojus apie gana didelio dydžio kelio duobę, todėl akivaizdu, jog vairuotojai negali laiku pastebėti bei suprasti duobės pavojingumo, ypač jei važiuoja tamsiu paros metu ir duobė yra užlieta vandeniu (kaip atsitiko nagrinėjamu atveju), kadangi jie nemato realaus duobės gylio. Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojo atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi kelio dangos defekto – duobės, atsiradimo priežastis ar priežastys (oro sąlygos, natūralus susidėvėjimas ir/ar kiti veiksniai) neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Apelianto UAB „Grinda“ atsakomybė kyla vien dėl to, kad jis, vykdydamas gatvės dangos priežiūrą ir remontą, neužtikrino tokios gatvės dangos būklės, kuri reikalinga gatvės įprastam naudojimui.

22Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-02-15 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad 2011-02-07 apie 18.50 val.- 19.30 val. Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnai gavo pranešimą apie eismo įvykį Geležinio vilko g., prie nuvažiavimo į Ozo g., Vilniuje. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai rado apgadintus automobilius ( - ) valstyb. Nr. ( - ) kurį vairavo R. R. ir S. A., valstyb. Nr. ( - ) kurį vairavo Y. M.. Vairuotoja R. R. raštu paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko g., ties nuvažiavimu nuo Ozo g., nedavažiavus viaduko 50 metrų; važiavo pirma kelio juosta, tamsiu paros metu, buvo įjungtos artimos šviesos, važiuojamoji kelio danga buvo šlapia, pastebėjusi kelio ženklus „40“ ir „pavojingas ruožas“ sumažino greitį, o pavažiavus į priekį, priekinis dešinis ratas atsitrenkė į duobę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo tokiai pirmos instancijos teismo išvadai nepritarti. Pakartotinai pažymėtina, kad galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-02-15 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, aiškiai konstatuota, jog vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės laiku pastebėti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantas neįrodė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, o vien apelianto samprotavimais dėl to, jog vairuotojas galimai buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie niekur nėra užfiksuoti, ir pažeidęs bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remtis negali (CPK 178 str.). UAB „Grinda“ taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo elgesiu eismo įvykio metu ir atsakovo UAB „Grinda“ neteisėtais veiksmais (neveikimo), todėl pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje bus didelė duobė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta, todėl, konstatuotina, kad byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti.

23Pirmos instancijos teismas priteisė visą ieškovo prašomą žalą, t.y. 3 344,23 Lt, kadangi sprendė, jog visi ieškovo nurodyti transporto priemonės ( - ) valst. Nr. ( - ) sugadinimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu. Tokį savo sprendimą pirmos instancijos teismas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Atsakovui UAB „Grinda“ nepateikus jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju. Byloje nenustačius aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, konstatuotina, jog apelianto argumentai dėl atlygintos žalos dydžio sumažinimo taip pat yra teisiškai nepagrįsti (CK 6.271 str.).

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl to, jog apeliantas UAB „Grinda“ nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą ir sutiktina su ieškovo atsiliepimo pozicija, kad eismo įvykio dalyviai nežino, kas prižiūri kelią ir kokią bendrovę reikia informuoti apie kelio trūkumus. Kelių eisme vairuotojų pareigas nustato specialūs norminiai aktai, todėl įvykus eismo įvykiui vairuotojai turi vadovautis šiais norminiais aktais ir apie įvykusį eismo įvykį pranešti kelių policijai. Kaip teisingai nurodo AB „Lietuvos draudimas“ informacija apie kelius prižiūrinčias įmones žinoma Vilniaus miesto savivaldybei, kuri teikia informaciją suinteresuotiems asmenims Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė pati neapžiūrinėja avarijos vietų, automobilių sugadinimų bei į visas pretenzijas atsako raštu, kad pareiškėjas žalos atlyginimo klausimus spręstų su kelius prižiūrinčiomis įmonėmis.

25Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino to, jog ieškovo pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas yra nepatvirtintas draudėjo parašu, o kitų įrodymų patvirtinančių draudimo sutarties sudarymo faktą, ieškovas nepateikia. Iš į bylą pateiktos Transporto priemonių draudimo sutarties (liudijimo) matyti, jog ji įsigalioja ir laikoma sudaryta nuo pasirašymo ir/ar sumokėjimo draudimo įmokos (ar jos dalies). Byloje tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens R. R. nėra ginčo dėl minėtos draudimo sutarties galiojimo ar tai, kad trečiasis asmuo nėra sumokėjęs šalių sulygtos įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutarties šalys pripažįsta šios sutarties galiojimą, nėra pagrindo remtis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodoma aplinkybe bei papildomai įrodinėti minėtos sutarties sudarymą.

26Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto... 6. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir... 7. Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį palaikė ieškovo poziciją ir... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliantas UAB „Grinda“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto... 12. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-02-07 Vilniuje, Geležinio vilko g., prie... 18. Apeliantas UAB „Grinda“ pateikęs apeliacinį skundą jį grindžia šiais... 19. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio... 20. Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ ir Vilniaus... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra... 22. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato... 23. Pirmos instancijos teismas priteisė visą ieškovo prašomą žalą, t.y. 3... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl to,... 25. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį... 26. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo... 27. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso...