Byla 2S-1699-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus kolegijai (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja A. S., institucija, duodanti išvadą byloje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba),

Nustatė

3Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė panaikinti atsakovo Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Konkurso ir atestacijos komisijos nutarimą bei pripažinti atsakovo Vilniaus kolegijos atsisakymą priimti jį į dėstytojo pareigas neteisėtu tiesioginės diskriminacijos dėl lytinės orientacijos ir socialinės padėties pagrindu bei įpareigoti atsakovą priimti jį į Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas; priteisti iš atsakovo minimalų darbo užmokestį, t. y. po 800 Lt, už pareigas, į kurias pretendavo, nuo atsisakymo priimti jį į Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas dienos (2009-06-17) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jam iš atsakovo turtinę žalą, kurią sudaro skirtumas tarp priteisto minimalaus darbo užmokesčio už Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas ir faktiškai už Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas einančio asmens gaunamo darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (ieškinio patikslinimo dieną 10701,24 Lt), 192,60 Lt gydymosi išlaidų, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

4Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje, nagrinėjamoje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl atestacijos ir konkurso komisijos nutarimų pripažinimo neteisėtais, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo priimti ieškovą į pareigas ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje ieškovas A. Z. reiškia tapačius reikalavimus šioje byloje reiškiamiems reikalavimams, t. y. kitoje byloje prašo įpareigoti Vytauto Didžiojo universitetą priimti ieškovą į darbą, o šioje byloje prašo įpareigoti Vilniaus kolegiją priimti ieškovą į darbą, priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad patenkinus abu šiuos ieškinius vienas jų faktiškai taptų neįgyvendinamas, reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tuo pačiu laikotarpiu grindžiami tais pačiais motyvais. Dėl to teismas sprendė, kad yra tikslinga atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir, vadovaujantis CPK 163 str. 3 p., nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje. Teismas nurodė, kad stabdytina yra būtent ši civilinė byla, kadangi iš sprendimo, nutarimo, įsakymo, kuriuos prašoma panaikinti kitoje byloje, priėmimo datų matyti, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama dalis ankstesne data priimtų sprendimų. Ieškovas A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir grąžinti bylą spręsti iš esmės. Nurodo, jog nutartis yra neteisėta, nepagrįsta bei neatitinkanti teismų praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, jog yra būtina sustabdyti šią civilinę bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu, nes ši civilinė byla ir civilinė byla Nr.2-1105-527/2010, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, nėra susijusios faktinėmis aplinkybėmis, nėra reikšmingos prejudicine ar įrodomąja reikšme, ieškiniai pareikšti skirtingiems atsakovams, grindžiami skirtingomis aplinkybėmis ir įrodymais. Teismas aiškiai nemotyvavo, kokie faktai, kurių teismas negali nustatyti pats ir kurie turės teisinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, bus nustatyti Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, kokią prejudicinę reikšmę jie turės. Kadangi teismas nepagrindė bylos sustabdymo privalomumo, nutartis naikintina CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Šioje civilinėje byloje ir kitoje civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010 reiškiami reikalavimai nėra tapatūs, nes reiškiami reikalavimai priimti į darbą skirtingiems atsakovams, dėl skirtingų pareigų. Jei Kauno apygardos teismas įpareigotų atsakovą Vytauto Didžiojo universitetą jį priimti į darbą, tai nepadarytų negalimo sprendimo vykdymo šioje byloje. Be to, kita civilinė byla Nr.2-1105-527/2010 yra parengiamojoje stadijoje, o ši civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės. Jis turi teisę kitoje civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010 pakeisti reikalavimą ir neprašyti jo grąžinti į darbą, taip pat turi teisę, kaip pedagogas, dirbti 1,5 krūviu, todėl galėtų dirbti abiejose darbovietėse. Kauno apygardos teismo sprendimas negali nulemti adekvataus šios bylos sprendimo. Turtiniai ir neturtiniai reikalavimai yra išvestiniai, todėl teismas turėjo spręsti esminį klausimą dėl diskriminacijos ir neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo faktų. Kadangi skirtingose bylose keliami skirtingi, nesusiję reikalavimai, todėl ir išvestiniai reikalavimai nėra tapatūs, grindžiami skirtingais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. šioje byloje turtiniai ir neturtiniai reikalavimai kyla iš to, kad jis nebuvo priimtas į sociologijos lektoriaus pareigas Vilniaus kolegijoje, dėl Vilniaus kolegijos atliktų diskriminacinių ir priekabiavimo veiksmų, o kitoje civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010 – dėl to, kad buvo neatestuotas, nepriimtas į mokslo darbuotojo, lektoriaus, docento pareigas Vytauto Didžiojo universitete. Neturtiniai išgyvenimai, pareikšti abiejose bylose, patirti tuo pačiu laiku, nes tuo pačiu laiku abu atsakovai atliko diskriminacinius veiksmus, tačiau tai negali kliudyti teismui spręsti bylą iš esmės. Akivaizdu, jog teismas siekė išvengti ar atitolinti teisėjui asmeniškai nemalonaus sprendimo priėmimą, tačiau diskriminacijos bylose neturi būti stokojama valios, o sprendimai priimami ypač apgalvotai, net jeigu byloje keliami klausimai prieštarauja paties teisėjo asmeninei pozicijai dėl homoseksualių asmenų teisių gynimo. Be to, ši byla yra darbo byla, todėl neterminuotas bylos sustabdymas pažeidžia CPK 413 str. reikalavimus ir bendruosius teisės principus, jo teisę į darbą, socialinį stabilumą. Atsakovas Vilniaus kolegija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad šios civilinės bylos išnagrinėjimas žinant ir ignoruojant aplinkybę, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamas kitas, su nagrinėjama byla tiesiogiai susijęs ieškinys, kurio išsprendimas turi reikšmę šiai bylai, prieštarautų teisėtumo, civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principams. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja privalomojo bylos sustabdymo pagrindas. Teismas nurodė aiškius ir nedviprasmiškus motyvus, kodėl ši civilinė byla yra stabdoma, t. y. todėl, kad ieškovas abiejose bylose reiškia tapačius reikalavimus, padarė logišką faktiniais bei teisiniais argumentais neginčytiną išvadą, kad patenkinus abu ieškinius, vienas jų faktiškai taptų neįgyvendinamas. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas gali kitoje civilinėje byloje neprašyti grąžinti į darbą, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi paskui apeliantas įrodinėja, jog turi teisę dirbti 1,5 krūviu, nors Konkurso ir atestacijos komisijos posėdžio protokole yra užfiksuota, kad ieškovas mano, jog dirbti daugiau nei 2 dienas per savaitę, nėra racionalus sprendimas. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo darbas dviejose darbovietėse taptų neįmanomas tiek de jure, tiek de facto. Be to, reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo abiejose bylose grindžiami tais pačiais motyvais ir įrodymais. Dėl to Kauno apygardos teismui priteisus ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, toks sprendimas kitoje civilinėje byloje turės įtaką šioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Teismų praktikos reikalaujamas tiesioginis teisinis ryšys tarp šios ir kitos civilinės bylos egzistuoja, nes patenkinus abu ieškinius, vienas faktiškai taptų neįgyvendinamas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamų sprendimų teisėtumas yra ankstesnių datų, nei šioje civilinėje byloje, pagrįstai sustabdė šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr.2-1105-527/2010.

5Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 str. 3 p. nurodytą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą, todėl nepagrįstai sustabdė civilinę bylą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr.2-1105-527/2010 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl atestacijos ir konkurso komisijos nutarimų pripažinimo neteisėtais, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo priimti ieškovą į pareigas ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo panaikintina.

7Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). CPK 163 str. 3 p. numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas (CPK 166 str. 1 d. 2 p.). Pagal susiformavusią teismų praktiką CPK 163 str. 3 p. civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2009; 2009-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2005-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; ir kt.). Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

8Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama iš darbo teisinių santykių kilusi civilinė byla dėl atsakovo Vilniaus kolegijos atsisakymo priimti ieškovą A. Z. į dėstytojo pareigas neteisėtu tiesioginės diskriminacijos dėl lytinės orientacijos ir socialinės padėties pagrindu, įpareigojimo priimti ieškovą į Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas, minimalaus darbo užmokesčio už pareigas, į kurias pretendavo ieškovas, priteisimo nuo atsisakymo priimti ieškovą į Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus kolegijai. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas 2009 m. birželio mėn. viešame konkurse pretendavo į sociologijos dėstytojo pareigas Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete, tačiau buvo nuspręsta ieškovo nerekomenduoti dėstytojo pareigoms Pedagogikos fakultete, jis nelaimėjo konkurso eiti Sociologijos ir sociologinių tyrimų lektoriaus pareigų. Konkursą eiti Sociologijos ir sociologinių tyrimų lektoriaus pareigas laimėjo A. S., kurios kvalifikacija yra žemesnė nei ieškovo. Jis nebuvo priimtas dirbti pas atsakovą dėl diskriminacijos dėl lytinės orientacijos ir socialinės padėties, t. y. jis patyrė priekabiavimą dėl lytinės diskriminacijos ir tiesioginės diskriminacijos, dėl atliekamų tyrimų srities, be to, A. S. jau anksčiau dirbo Vilniaus kolegijoje, todėl konkursas buvo paskelbtas iš anksto jau žinant laimėtoją. Dėl neteisėto nepriėmimo į darbą, remiantis diskriminaciniais kriterijais, ieškovas patyrė turtinę žalą: negautą atlyginimą, gydymosi išlaidas, neturtinę žalą – dėl patirto streso ir depresijos, atšauktos stažuotės finansavimo lankosi pas psichologą, geria vaistus, dalyvavo meditacijos kurse.

9Pirmosios instancijos teismas 2010-07-20 teismo posėdyje išnagrinėjo bylą iš esmės, atidėjo sprendimo priėmimą 2010-07-29. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir civilinė byla sustabdyta CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr.2-1105-527/2010 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui dėl atestacijos ir konkurso komisijos nutarimų pripažinimo neteisėtais, ieškovo A. Z. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo priimti ieškovą A. Z. į pareigas ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo, padarė išvadą, kad kitoje civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010 ieškovas A. Z. yra pareiškęs tapačius reikalavimus šioje byloje reiškiamiems reikalavimams, todėl patenkinus abu šiuos ieškinius vienas jų faktiškai taptų neįgyvendinamas, reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tuo pačiu laikotarpiu abiejose bylose grindžiami tais pačiais motyvais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši civilinė byla stabdytina, nes šioje byloje skundžiami atsakovo Vilniaus kolegijos sprendimai yra vėlesnės datos, nei kitoje civilinėje byloje atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto priimti sprendimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra privalomasis pagrindas stabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010, kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kokios civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010 priimtu sprendimu nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, kodėl negalima nagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išspręsta kita civilinė byla.

10Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1105-527/2010, kurioje yra sprendžiami ieškovo A. Z. reikalavimai atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui: panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2007-10-22 įsakymu Nr. 1044 sudarytos Universiteto pedagoginių ir mokslo darbuotojų Atestacinės komisijos 2009-05-27 posėdyje priimtą sprendimą neatestuoti ieškovo A. Z., panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2009-05-27 įsakymą, Apeliacinės komisijos, sudarytos Socialinių mokslų fakulteto Socialinių tyrimų centro darbuotojo A. Z. apeliacijai dėl 2009-06-26 atestacijos rezultatų nagrinėti nutarimą, įpareigoti atsakovą Vytauto Didžiojo universitetą peratestuoti ieškovą ir priimti į lektoriaus ir docento pareigas bei į 0,75 etato mokslo darbuotojo pareigas, priteisti turtinę žalą (gydymosi išlaidas, minimalų darbo užmokestį už lektoriaus ir docento pareigas, į kurias ieškovas pretendavo, skirtumą tarp priteistinio minimalaus darbo užmokesčio už lektoriaus bei docento ir faktiškai lektoriaus bei docento einančių šias pareigas, gaunamų vidutinių darbo užmokesčių, skirtumą tarp mokslo darbuotojo gaunamo vidutinio darbo užmokesčio, minimalios mėnesinės algos ir ieškovo gauti vidutinio darbo užmokesčio už eitas mokslo darbuotojo pareigas (0,25 etato)), darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iš mokslo darbuotojo pareigų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 000 Lt neturtinę žalą. Šis ieškinys yra grindžiamas tuo, kad ieškovas A. Z. Vytauto Didžiojo universitete Socialinių mokslų fakultete Sociologijos katedroje dirbo nuo 1996 m. (doktorantu, asistentu, lektoriumi, docentu), Socialinių tyrimų centre mokslo darbuotoju – nuo 2006 m. 2009-05-26 Atestacinės komisijos 2009-05-27 posėdyje priimtas sprendimas neatestuoti ieškovo A. Z., 2009-06-25 nuspręsta nepriimti ieškovo A. Z. nei į vienas pareigas, 2009-08-26 atsakovo Vytauto Didžiojo rektoriaus įsakymas atleisti A. Z. iš mokslo darbuotojo pareigų nuo 2009-08-31 yra priimti diskriminuojant ieškovą lytinės orientacijos ir socialinės padėties pagrindais, atestacija buvo vykdoma darant daug procedūros pažeidimų, iš mokslo darbuotojo pareigų ieškovas atleistas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

11Nors tiek šioje civilinėje byloje, tiek kitoje civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010 ieškovas ieškinius grindžia tuo, jog skirtingų atsakovų veiksmai, susiję su ieškovu, buvo pagrįsti lytine ir socialine diskriminacija, tačiau tai yra susiję su skirtingų, tarpusavyje nesusijusių atsakovų, skirtingais veiksmais, todėl tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp šių civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kad Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010 nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ši civilinė byla turi būti sustabdyta, nes patenkinus abu ieškinius vienas jų faktiškai taptų neįgyvendinamas, t. y. Kauno apygardos teismo sprendimas bus sprendimo šioje byloje pagrindu, kadangi iš šios civilinės bylos medžiagos ir pareikšto ieškinio kitoje civilinėje byloje, negalima daryti išvados, jog tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra prejudicinis ryšys, nes bylos pareikštos skirtingiems atsakovams, dėl skirtingų iš darbo teisinių santykių atsiradusiems ginčams. Tai, jog tiek šioje civilinėje byloje, tiek kitoje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tuo pačiu laikotarpiu, iš esmės tais pačiais motyvais, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp šios ir kitos civilinės bylos yra tiesioginis teisinis ryšys, kadangi žalą ieškovas patyrė dėl skirtingų atsakovų tarpusavyje nesusijusių veiksmų. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo dalykas aiškinamas kaip juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009). Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismui neužkirstas kelias vertinti ieškovo A. Z. pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėja atsakovo Vilniaus kolegijos veiksmais jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

12Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių, kuris nagrinėjamas CPK XX skyriuje „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta tvarka. CPK 413 str. numato pasirengimo darbo bylą nagrinėti teisme ir bylos išnagrinėjimo terminus, CPK 414 str. apibrėžia teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas, t. y. įstatymas numato, kad bylos, kilusios iš darbo teisinių santykių turi būti išnagrinėtos greitai ir efektyviai, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Šios civilinės bylos nagrinėjimas negalimas būtų tuo atveju, jeigu teismas civilinio proceso tvarka negalėtų nustatyti atsakovo Vilniaus kolegijos atsisakymo priimti ieškovą į darbą teisėtumo faktų iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr.2-1105-527/2010. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismo sprendimas, priimtas kitoje civilinėje byloje Nr.2-1105-527/2010, turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje ir byla privalo būti sustabdyta.

13Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, ir šią civilinę bylą sustabdė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.

14Pagal CPK 164 str. 4 p. teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą. Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 str. 4 p., turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 str. 1 d. ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs aplinkybių, dėl kurių ši civilinė byla turėtų būti sustabdyta CPK 164 str. 4 p., tokios aplinkybės nenustatytos ir apeliacinės instancijos teisme. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo stabdyti šią civilinę bylą pagal CPK 164 str. 4 p., t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Nutarė

16Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai