Byla e2A-96-516/2019
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo G. P. (G. P.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo G. P. (G. P.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Šalių ginčas kilo dėl ieškovo V. V. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011 m. gegužės 23 d. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 11-00213-1 (toliau – ir laidavimo sutartis, ginčo sutartis) pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 1.91 straipsnių pagrindu.

82.

9Ieškovas, manydamas, kad ginčo sutartis yra negaliojanti, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovės 2011 m. gegužės 23 d. sudarytą laidavimo sutartį niekine ir negaliojančia.

103.

11Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. trečiajam asmeniui G. P. suteikė 434 430,03 Eur (1 500 000 Lt) dydžio paskolą pagal 2011 m. gegužės 23 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 11-00213, kurioje, be kita ko, buvo numatyta, jog paskola suteikiama akcijų ir nekilnojamojo turto įsigijimui, o paskolos grąžinimas užtikrinamas akcijų įkeitimu, fizinio asmens laidavimu, trečiojo asmens lėšų atsakovės sąskaitoje įkeitimu 1 677 575,29 Lt sumai. Ieškovas aiškina, kad 2011 m. gegužės 23 d. su atsakove pasirašė ginčo laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už trečiąjį asmenį G. P. ir įsipareigojo atsakyti savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys atsakovei savo prievolių pagal minėtą 2011 m. gegužės 23 d. paskolos sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui pateikus 2011 m. gegužės 23 d. paraišką, kurioje ieškovas nurodė pageidaujantis garantuoti už trečiojo asmens paskolą akcijoms ir nekilnojamajam daiktui pagal preliminarią sutartį už 1 287 500 Lt (372 885,77 Eur) pirkti.

124.

13Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju ginčijama laidavimo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – Kredito unijų įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), bei Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, jog finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, taip pat jog klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms, reikalavimams. Ieškovas pažymi, kad jo paraiškoje, kurios pagrindu buvo sudaryta laidavimo sutartis, nurodyta ieškovo įsipareigojimų bendra suma sudaro 1 138 293 Lt, mėnesinė mokėjimų pagal prisiimtus įsipareigojimus suma sudaro 16 619 Lt, tuo tarpu ieškovo pajamos sudaro tik 304 Lt. Anot ieškovo, įskaičiuojant trečiojo asmens prašomo kredito mokėjimus, ieškovo vidutinės mėnesio išlaidos sudarytų 40 835 Lt ir daugiau kaip 100 kartų viršytų ieškovo vidutines mėnesio pajamas (304 Lt). Ieškovo teigimu, paraiškoje taip pat buvo nurodyta, jog ieškovo tuo metu turėtas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas jo vertę siekiančiai sumai, ieškovas turi teisminių procesų, kurių baigtis gali turėti įtakos paskolos grąžinimui. Ieškovas papildomai pabrėžė, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu jis jau nevykdė savo įsipareigojimų finansų įstaigoms (bei kitiems kreditoriams). Taigi, anot ieškovo, ieškovo turtinė padėtis ir jos prognozės neleido tikėtis, jog ieškovas sugebės vykdyti ginčijama laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovei, todėl, ieškovo vertinimu, laidavimo sutartis pažeidžia imperatyvias Kredito unijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktų nuostatas, todėl turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

145.

15Ieškovas nurodė, kad ginčijama laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes ji buvo sudaryta dėl apgaulės, t. y. ieškovas buvo suklaidintas dėl sandorio formos, turinio, esminių aplinkybių. Ieškovas pažymėjo, kad jis teikė paraišką ne laidavimo, o garantijos sutarčiai sudaryti, tačiau atvykus į atsakovės buveinę pasirašyti sutarties, ieškovui buvo pateikta pasirašyti ne garantijos, o laidavimo sutartis. Ieškovas, pasitikėdamas atsakovės darbuotojais, to nepastebėjo. Be to, ieškovo teigimu, jis pateikė paraišką garantuoti 1 287 500 Lt sumai, tačiau laidavimo sutartis buvo sudaryta 1 500 000 Lt sumai; teigia, jog minėta suma buvo pakeista ir perrašyta prieš pat pasirašant dokumentus ir neatitiko ieškovo valios, tačiau, vėlgi, ieškovas, pasitikėdamas atsakovės darbuotojais, sumų netikrino ir padidintos sumos nepastebėjo. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad paskola turėjo būti suteikta akcijoms ir nekilnojamajam turtui įsigyti (kuris turėjo būti įkeičiamas), tačiau, anot ieškovo, atsakovės trečiajam asmeniui išduota paskola arba nebuvo panaudota jokiam nekilnojamajam turtui įsigyti arba toks turtas nebuvo įkeistas, nes išieškojimas nėra vykdomas iš nekilnojamojo turto. Ieškovo teigimu, paskolos grąžinimas, kaip minėta, turėjo būti užtikrintas trečiojo asmens lėšų atsakovės sąskaitoje įkeitimu 1 677 575,29 Lt sumai, tačiau, anot ieškovo, minėtos lėšos niekada nebuvo įkeistos. Ieškovas pabrėžė, kad žinodamas, jog paskola nėra užtikrinta lėšų įkeitimu, nebūtų sutikęs nei laiduoti, nei garantuoti pagal tokios didelės vertės prievolę.

166.

17Ieškovas taip pat nurodė, kad ranka padarytus pataisymus jo teiktoje unijai paraiškoje padarė ne jis; teigė, jog jis tam tikrą laikotarpį (iki vienerių metų) ėjo atsakovės paskolų komiteto pirmininko pareigas, buvo sudaręs daugiau nei vieną laidavimo sutartį, buvo samdomas administracijos darbuotojas (juridinių asmenų vadovas). Ieškovas pažymėjo, kad laidavimo sutartį sudarė atsakovei reikalaujant bei siekdamas, jog atsakovė nepradėtų priverstinio išieškojimo iš jo pagal kitas paskolos sutartis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė buvo jį patikinusi, jog trečiojo asmens prisiimtų prievolių įvykdymui užtenka įkeisto turto ir laidavimo sutarties sudarymas turėjo būti tik kaip formalumas. Ieškovo teigimu, ginčijama laidavimo sutartis 2012 m. sausio 30 d. buvo nutraukta, tačiau atsakovės bankroto administratorė ginčija jos nutraukimą kitoje byloje.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

197.

20Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš ieškovo V. V. 990 Eur bylinėjimosi išlaidų.

218.

22Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms pagrįstumą, nustatė, kad ieškovas 2011 m. gegužės 23 d. laidavimo sutartį ginčija, be kita ko, tuo pagrindu, kad ji pažeidžia imperatyvias Kredito unijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktų nuostatas.

239.

24Teismas nurodė, kad ieškovo nurodomoje Kredito unijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2011 m. gegužės 23 d.) nustatyta, kad reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu) nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus (2 punktas) bei klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms (3 punktas).

2510.

26Teismas, sistemiškai ir lingvistiškai vertindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, priėjo išvadą, kad jos iš tikrųjų yra imperatyvios, tačiau pažymėjo, jog nurodytos nuostatos taikomos tais atvejais, kai kredito įstaigos ruošiasi skolinti pinigines lėšas kredito gavėjui ir tokiu atveju turi būti atliekamas tik kliento (paskolos gavėjo), o ne ir laiduotojo, finansinis vertinimas.

2711.

28Teismas taip pat pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas finansų įstaigai įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus taikytinas kartu su Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje atskleista finansų įstaigos kliento sąvoka, pagal kurią tai – asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas, todėl, anot kasacinio teismo, asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014).

2912.

30Teismas konstatavo, kad KU „Vilniaus taupomoji unija“ nepažeidė ieškovo nurodytų teisės aktų reikalavimų (Kredito unijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktų nuostatų), nes ginčijamu atveju minėtos teisės aktų nuostatos ieškovo atžvilgiu netaikytinos, todėl šią ieškovo reikalavimo dalį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

3113.

32Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia dėl suklaidinimo (apgaulės) pagrįstumą, nustatė, kad ieškovas laidavimo sutartį ginčija motyvuodamas ir tuo, kad sutartis sudaryta dėl atsakovės (jos darbuotojų) suklaidinimo (apgaulės), t. y. ieškovas buvo suklaidintas dėl sandorio formos, turinio, esminių aplinkybių.

3314.

34Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, t. y. kad atsakovė suklaidino ieškovą dėl sandorio formos, turinio, esminių aplinkybių.

3515.

36Ieškovo teigimu, jam buvo pasakyta, kad paskolos grąžinimui užtenka įkeisto turto, o laidavimo sutartis yra tik formalumas. Tačiau teismas pažymėjo, kad visų pirma, ieškovo teiginiai dėl atsakovės darbuotojų aiškinimo, kad laidavimo sutartis yra tik formalumas, nėra įrodyti; antra, toks aiškinimas nešalintų pareigos domėtis sudaromo sandorio esme ir galimomis pasekmėmis – akivaizdu, kad bet kuris netgi vidutiniškai išsilavinęs ir tiek pat rūpestingas asmuo pasidomėtų, kokia yra sandorio, kuris tėra laikomas „formalumu“, sudarymo prasmė ir tikslas apskritai. Teismo vertinimu, bylos duomenys neleidžia manyti, kad ieškovas dėl savo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalėjo suvokti sudaromo sandorio esmės ar galėjo suvokti tik ribotai. Priešingai, teismas iš bylos, viešų duomenų, šalių paaiškinimų sprendė, kad ieškovas V. V. nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2008 m. balandžio 25 d. ėjo atsakovės paskolų komiteto pirmininko pareigas, buvo (ir vis dar yra) juridinių asmenų vadovu, iki ginčijamos sutarties sudarymo buvo sudaręs ir kitas laidavimo sutartis, pasirašinėjęs paskolos sutartis ir pan. Teismas taip pat akcentavo, kad ieškovas ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu ėjo atsakovės stebėtojų tarybos nario pareigas (nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. spalio 17 d.).

3716.

38Įvertinant tai, ieškovas turėjo suprasti (ir suprato) faktinius ir teisinius ginčijamo sandorio sudarymo padarinius. Teismas sprendė, kad apeliantui – verslininkui – neabejotinai turėjo būti žinoma ir suprantama laidavimo prievolės esmė, laiduotojui galintys kilti padariniai, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdys savo įsipareigojimų (CK 6.76 straipsnio 1 dalis); laidavimo sutartis yra įprasta ir dažnai civilinėje apyvartoje naudojama prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė; tuo labiau, kad ieškovas, kaip minėta, ėjęs juridinių asmenų vadovo bei atsakovės valdymo organų nario (ir pirmininko) pareigas, turėjo pareigą tinkamai susipažinti su pasirašyto sandorio turiniu (sandorio naudingumu ir žalingumu, galimais padariniais ir kt.) ir tik tuomet išreikšti savo valią.

3917.

40Ieškovas atsakovės apgaulę (klaidinimą) iš esmės įrodinėja tik jo pateikta paraiška, kurioje, anot ieškovo, jis buvo aiškiai nurodęs, jog siekia garantuoti (o ne laiduoti) už G. P. suteikiamą 1 287 500 Lt sumą.

4118.

42Teismo vertinimu, viena vertus, ieškovo pateiktoje 2011 m. gegužės 23 d. paraiškoje (kuri nėra šalių pasirašyta) iš tiesų nurodyta, kad teikiama garantijos paraiška už G. P. suteikiamą 1 287 500 Lt paskolą, joje nurodytos ieškovo pajamos, turimas turtas bei kiti įsipareigojimai. Kita vertus, teismas iš esmės sutiko su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju ieškovo prievolė (įsipareigojimai) atsirado ginčijamos laidavimo sutarties (o ne paraiškos) pagrindu, laidavimo sutarties esmę ieškovas suprato (turėjo suprasti). Be to, teismas pažymėjo, kad, kaip patvirtino ir pats ieškovas, jis siekė užtikrinti G. P. planuojamos suteikti paskolos grąžinimą. Kaip minėta, G. P. buvo suteikta 1 500 000 Lt dydžio paskola 2011 m. gegužės 23 d. paskolos sutarties pagrindu, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog ji užtikrinama fizinio asmens laidavimu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei nusprendus suteikti G. P. minėto dydžio (1 500 000 Lt) paskolą (kurią, anot atsakovės, paskutinę akimirką patikslino pats paskolos gavėjas ir byloje ginčo dėl to nekilo), atitinkamai buvo pakoreguota (padaryti pataisymai ranka) ir ieškovo paraiškoje nurodyta suma. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovo paraiška buvo pateikta garantuoti, o vėliau buvo pasirašyta ginčo laidavimo sutartis, savaime neįrodo, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl minėtos sutarties esmės.

4319.

44Teismas taip pat pažymėjo, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki ieškinio pareiškimo šioje byloje buvo pakankamas, jog ieškovas visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio sąlygas, pobūdį ir pan., tačiau reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik po beveik šešerių metų bei atsakovės bankroto administratoriui pareiškus ieškinį dėl, be kita ko, minėtos laidavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo valią ir supratimą dėl laidavimo sutarties sudarymo, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad po jos pasirašymo ieškovas, teikdamas prašymą dėl jos nutraukimo (taip pat ir kituose savo dokumentuose), ją įvardijo būtent kaip laidavimo sutartį (o ne garantijos), nors neabejotinai suprato šių sutarčių rūšių skirtumus (ką iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu, pabrėžęs šių sutarčių skirtingas atsakomybės rūšis).

4520.

46Ieškovo paaiškinimus, kad trečiojo asmens prievolė (paskolos grąžinimas) turėjo būti užtikrintas trečiojo asmens lėšų atsakovės sąskaitoje įkeitimu 1 677 575,29 Lt sumai, o žinodamas, jog paskola nėra užtikrinta lėšų įkeitimu, nebūtų sutikęs nei laiduoti, nei garantuoti pagal tokios didelės vertės prievolę, teismas vertino kritiškai.

4721.

48Teismas pažymėjo, kad šalys 2011 m. gegužės 23 d. paskolos sutarties 2.14 papunktyje (trečiasis asmuo G. P. ir atsakovė) susitarė, jog paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos gavėjas (trečiasis asmuo) įkeičia unijai nurodytoje banko sąskaitoje ir kitose sąskaitose (tiek esamose, tiek atidarytose vėliau) esamas ir būsimas lėšas; įkeičiamų lėšų suma – 1 677 575,29 Lt. Teismas padarė išvadą, kad nurodytame papunktyje šalys susitarė dėl sutarties sudarymo metu G. P. sąskaitose esančių ir ateityje atsirasiančių lėšų įkeitimo, nurodant maksimalią įkeičiamų lėšų sumą (1 677 575,29 Lt), kuri atitiko visą paskolos sutartimi suteiktą paskolos sumą (1 500 000 Lt) ir palūkanas (177 575,29 Lt), kurios nurodytos priede Nr. 1 prie minėtos paskolos sutarties. Teismas sprendė, kad šis papunktis negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog trečiasis asmuo (paskolos gavėjas) įkeičia paskolos sutarties sudarymo metu savo sąskaitoje faktiškai jau esamą minėtą lėšų sumą, nes tai neatitiktų nei bendros paskolos santykių esmės, nei faktinių tarp šalių šiuo atveju susiklosčiusių santykių.

4922.

50Teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas su atsakove ginčijamą laidavimo sutartį, suprato (turėjo suprasti) sudaromos laidavimo sutarties formą, jos turinį (esmę), apimtį ir kitas esmines aplinkybes, bei jų siekė. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovė (unija ir (ar) jos darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovo apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo esmines sandorio aplinkybes.

5123.

52Teismas ieškovo reikalavimą dėl ginčijamos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklaidinimo (apgaulės) taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, todėl ieškinio netenkino.

53II.

54Apeliacinio skundo argumentai

5524.

56Ieškovas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą; bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5724.1.

58Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu Finansų įstaigų įstatymo aiškinimu. Priešingai nei skundžiamame sprendime cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, šiuo atveju kreditą suteikė ne lizingo bendrovė, o kredito unija. Kredito unijų veiklą reguliuoja specialus Kredito unijų įstatymas, kuriame nustatytas privalomas prievolių užtikrinimas, o tai nenustatyta lizingo bendrovių veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos lizingo sandoriui aktualios turto vertinimo aplinkybės šioje situacijoje netaikytinos. Priešingai nei lizingo atveju, kuomet kreditoriui priklauso lizinguojamas turtas, jam neaktuali laiduotojo finansinė būklė. Šiuo atveju kreditorius suteikė paskolą pinigais ir jam buvo aktualios bei privalomos užtikrinimo priemonės.

5924.2.

60Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovui buvo gerai žinoma ir akivaizdi aplinkybė, kad apelianto finansinė ekonominė būklė bei jos prognozės neleidžia tikėtis laidavimo prievolės vykdymo. Jau sandorio sudarymo metu apeliantas buvo nemokus, pažeidęs sutartinius įsipareigojimus atsakovei. Neatsižvelgęs į minėtus sandorio ypatumus, pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi teismų praktika, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

6124.3.

62Skundžiamame sprendime teismas nesiaiškino apelianto pateiktos paraiškos teisinės reikšmės bei privalomumo sandorio sudarymui. Jeigu, kaip teigia teismas, paraiška neturi reikšmės, o svarbus tik vėliau sudarytas laidavimo sandoris, atsakovui nebūtų jokios priežasties ranka ištaisyti apelianto paraiškoje nurodytų duomenų. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės atsisakęs išreikalauti iš atsakovo paskolų išdavimo metodiką, kurioje būtų duomenys apie paraiškos privalomumą ir reikalavimus paraiškoje nurodomiems finansiniams rodikliams. Priešingi nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl duomenų ištaisymo ne tik yra ginčas, bet apeliantas tiesiogiai neigia ką nors apie tokį ištaisymą žinojęs ar jame dalyvavęs. Ranka atliktas ištaisymas nėra šalių aptartas ar pasirašytas, o tai leidžia spręsti, jog atsakovas duomenų ištaisymą ranka atliko jau po apelianto pasirašymo ir apeliantui nežinant. Neištyręs apgaulės pagrindu nurodomų ieškinio aplinkybių, teismas neatskleidė bylos esmės bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64III.

65Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

66Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

6725.

68Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo V. V. apeliacinio skundo ribų.

69Dėl rėmimosi kasacinio teismo išaiškinimu

7026.

71Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019 ir kt.).

7227.

73Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014 nurodytais išaiškinimais, nes kasacinės ir šios nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Apeliantas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje, kitaip nei kasacinėje, kreditą suteikė kredito unija, o ne lizingo bendrovė.

7428.

75Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014, tiek šioje byloje laidavimo sutartys buvo ginčijamos argumentuojant tuo, kad laidavimo sutartys sudarytos neįvertinus laiduotojo finansines-ekonomines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, taip pažeidžiant Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi nagrinėjamoje byloje, kaip ir minėtoje byloje, aktuali Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriomis remiasi ieškovas, taikymo galimybė. Be to, Kredito unijų įstatymo, kuris reglamentuoja kredito unijų, taigi ir atsakovės, veiklą, 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Nors nagrinėjamoje byloje, kitaip nei kasacinėje byloje, kreditą suteikė kredito unija, o ne lizingo bendrovė, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali ne finansų įstaigos, suteikusios kreditą, o kreditus išduodančios įstaigos kliento sąvoka.

7629.

77Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014 išaiškino, kad asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai. Būtent dėl to jiems netaikytinos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio, kuria remiasi ieškovas (laiduotojas), nuostatos.

7830.

79Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas finansų įstaigos kliento sąvoką, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014 pateiktą išaiškinimą.

80Dėl apgaulės

8131.

82Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; kt.).

8332.

84Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pažymėtina, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

8533.

86Apeliaciniame skunde laidavimo sutartis, be kita ko, ginčijama tuo aspektu, kad apeliantas buvo atsakovės apgautas dėl sudaromo sandorio esmės, jo sąlygų. Anot apelianto, laidavimo sutarties tekstą parengė atsakovė, jis šį tekstą pasirašė, nes pasitikėjo atsakove, jos darbuotojais. Anot apelianto, jis buvo suklaidintas dėl sudaromo sandorio esmės.

8734.

88Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad juos paneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma. Pirma, apeliantas pats nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, siekdamas užtikrinti trečiojo asmens gautos paskolos įvykdymą. Antra, apeliantas neginčija paties laidavimo sutarties pasirašymo fakto. Trečia, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis, teikdamas prašymą atsakovei dėl laidavimo sutarties nutraukimo (taip pat ir kituose savo dokumentuose), ją įvardijo būtent kaip laidavimo, o ne garantijos, sutartį. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad atsakovė prieš sandorio sudarymą buvo suteikusi klaidinamos informacijos apie sudaromo sandorio esmę, sąlygas. Penkta, ieškovo eitos (ieškovas buvo atsakovės Paskolų komiteto pirmininkas, Stebėtojų tarybos narys) ir einamos (juridinių asmenų vadovas) pareigos, taip pat jo paties sudarytų dokumentų turinys leidžia konstatuoti, kad apeliantas domėdavosi pasirašomu tekstu, todėl turėjo pasidomėti (pasidomėjo) ir sudaromo sandorio turiniu, o, kilus abejonių, turėjo (galėjo) atsisakyti jį sudaryti. Šios aplinkybės ir jas patvirtinančių argumentų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo apgautas ar suklaidintas. Be to, jei apeliantas vis dėlto sutarties tekstą pasirašė jo neskaitęs, atsižvelgiant į jo asmenines savybes ir patirtį, tai tokio poelgio pasekmių rizika tenka pačiam apeliantui (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kuria atmestas apelianto reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia šiais pagrindais, pripažintina teisėta ir pagrįsta.

8935.

90Nors apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti paskolos išdavimo metodiką, kuri galėtų patvirtinti jo nurodomas aplinkybes dėl apgaulės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad metodika – tai visuma būdų bei taisyklių kokiam nors darbui ar veiksmui atlikti. Taigi apelianto nurodoma paskolos išdavimo metodika nepatvirtintų ir nepaneigtų apelianto įrodinėjamų aplinkybių dėl laidavimo sutarties sudarymo dėl apgaulės, todėl ji neatitiktų įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Įrodymui neatitinkant sąsajumo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio įrodymo neišreikalavo.

9136.

92Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamus paraiškos pataisymus ranka teismas tyrė ir vertino byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir nusprendė, kad ieškovas išreiškė valią laiduoti už 1 677 575,29 Lt paskolos gražinimo ir palūkanų sumokėjimo įvykdymą.

9337.

94Teismui pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį yra suteikta teisė įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nesutinka.

9538.

96Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, viešus duomenis, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat ir apelianto akcentuojamą paraišką. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovo paraiška buvo pateikta garantuoti, o vėliau buvo pasirašyta ginčo laidavimo sutartis, savaime neįrodo, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl minėtos sutarties esmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas aplinkybes (paraiškoje ranka atliktus pataisymus, laiko tarpą, praėjusį nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki ieškinio pareiškimo, šalių elgesį iki ir po sandorio sudarymo, apelianto asmenybę, jo einamas pareigas, amžių, išsilavinimą) ir padarė išvadą, kad apeliantas suprato laidavimo sutarties sudarymo pasekmes, o apelianto paaiškinimus, kad žinodamas, jog paskola nėra užtikrinta trečiojo asmens lėšų atsakovės sąskaitoje įkeitimu nebūtų sutikęs nei laiduoti, nei garantuoti pagal 1 677 575,29 Lt vertės prievolę, vertino kritiškai. Teismas įvertino rašytinės sutarties tekstą, nustatė, kad 2011 m. gegužės 23 d. paskolos sutarties 2.14 papunktyje šalys (trečiasis asmuo G. P. ir atsakovė) susitarė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos gavėjas (trečiasis asmuo) įkeičia unijai nurodytoje banko sąskaitoje ir kitose sąskaitose (tiek esamose, tiek atidarytose vėliau) esamas ir būsimas lėšas; įkeičiamų lėšų suma – 1 677 575,29 Lt. Teismas, atsižvelgęs į paskolos santykių esmę, faktinius šalių teisinius santykius, sprendė, kad šis papunktis negali būti aiškinamas taip, jog trečiasis asmuo (paskolos gavėjas) įkeičia paskolos sutarties sudarymo metu savo sąskaitoje faktiškai jau esamą minėtą lėšų sumą. Teismas padarė išvadą, kad nurodytame papunktyje šalys susitarė dėl sutarties sudarymo metu G. P. sąskaitose esančių ir ateityje atsirasiančių lėšų įkeitimo, nurodant maksimalią įkeičiamų lėšų sumą (1 677 575,29 Lt), kuri atitiko visą paskolos sutartimi suteiktą paskolos sumą (1 500 000 Lt) ir palūkanas (177 575,29 Lt), kurios nurodytos priede Nr. 1 prie minėtos paskolos sutarties.

9739.

98Nors ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu išdėstytų argumentų teisiniu įvertinimu, tačiau vien aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, nereiškia, jog teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo išvadų.

9940.

100Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai dėsto ieškinyje nurodytus argumentus, jog jis buvo atsakovės apgautas, suklaidintas, tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, tokio fakto nenustatė, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.

10141.

102Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nepagrindė savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

103Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto) aiškinimo

10442.

105CPK 326 straipsnyje įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė išnagrinėjus bylą priimti vieną numatytų procesinių sprendimų. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas teismo diskrecijos nesuvaržo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).

10643.

107Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotos esminės teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aiškinimo ir taikymo taisyklės, kuriomis teisėjų kolegija vadovaujasi šioje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir jose nurodytą kasacinę praktiką).

10844.

109Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad byla grąžintina nagrinėti iš naujo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

11045.

111Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovo V. V. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2011 m. gegužės 23 d. laidavimo sutartį Nr. 11-00213-1 negaliojančia CK 1.80 ir 1.91 straipsnių pagrindu. Ieškovo teigimu, laidavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Kredito unijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktų nuostatoms). Be to, anot ieškovo, ji buvo sudaryta dėl apgaulės, t. y. ieškovas buvo suklaidintas dėl sandorio formos, turinio, esminių aplinkybių.

11246.

113Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, nenustatė sutarties sąlygų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat, teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jį apgavo, todėl ieškinį atmetė.

11447.

115Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas, o CPK 270 straipsnyje, apibrėžiančiame sprendimo turinį, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti pasisakoma šio straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose nurodytais klausimais.

11648.

117Teisėjų kolegija, vertindama priimtą sprendimą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos teisės aktų nuostatos (Kredito unijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktų nuostatos) šalių teisiniams santykiams netaikytinos. Teismas taip taip konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, t. y. kad atsakovė suklaidino ieškovą dėl sandorio formos, turinio, esminių aplinkybių. Dėl to teismas ieškovo reikalavimą pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

11849.

119Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias finansinių įstaigų kliento sąvoką, nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

120Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12150.

122Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

12351.

124Ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

125Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

126Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Šalių ginčas kilo dėl ieškovo V. V. ir atsakovės BKU „Vilniaus... 8. 2.... 9. Ieškovas, manydamas, kad ginčo sutartis yra negaliojanti, kreipėsi į... 10. 3.... 11. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. trečiajam asmeniui G.... 12. 4.... 13. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju ginčijama laidavimo sutartis... 14. 5.... 15. Ieškovas nurodė, kad ginčijama laidavimo sutartis pripažintina... 16. 6.... 17. Ieškovas taip pat nurodė, kad ranka padarytus pataisymus jo teiktoje unijai... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 7.... 20. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 21. 8.... 22. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimo pripažinti sutartį... 23. 9.... 24. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodomoje Kredito unijų įstatymo 43 straipsnio... 25. 10.... 26. Teismas, sistemiškai ir lingvistiškai vertindamas nurodytas teisės aktų... 27. 11.... 28. Teismas taip pat pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog... 29. 12.... 30. Teismas konstatavo, kad KU „Vilniaus taupomoji unija“ nepažeidė ieškovo... 31. 13.... 32. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimo pripažinti sutartį... 33. 14.... 34. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl... 35. 15.... 36. Ieškovo teigimu, jam buvo pasakyta, kad paskolos grąžinimui užtenka... 37. 16.... 38. Įvertinant tai, ieškovas turėjo suprasti (ir suprato) faktinius ir teisinius... 39. 17.... 40. Ieškovas atsakovės apgaulę (klaidinimą) iš esmės įrodinėja tik jo... 41. 18.... 42. Teismo vertinimu, viena vertus, ieškovo pateiktoje 2011 m. gegužės 23 d.... 43. 19.... 44. Teismas taip pat pažymėjo, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo... 45. 20.... 46. Ieškovo paaiškinimus, kad trečiojo asmens prievolė (paskolos grąžinimas)... 47. 21.... 48. Teismas pažymėjo, kad šalys 2011 m. gegužės 23 d. paskolos sutarties 2.14... 49. 22.... 50. Teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas su atsakove ginčijamą... 51. 23.... 52. Teismas ieškovo reikalavimą dėl ginčijamos laidavimo sutarties pripažinimo... 53. II.... 54. Apeliacinio skundo argumentai... 55. 24.... 56. Ieškovas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 57. 24.1.... 58. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu Finansų... 59. 24.2.... 60. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovui buvo gerai žinoma... 61. 24.3.... 62. Skundžiamame sprendime teismas nesiaiškino apelianto pateiktos paraiškos... 63. Teisėjų kolegija... 64. III.... 65. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 66. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų... 67. 25.... 68. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 69. Dėl rėmimosi kasacinio teismo išaiškinimu... 70. 26.... 71. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos... 72. 27.... 73. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje... 74. 28.... 75. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.... 76. 29.... 77. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje... 78. 30.... 79. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas... 80. Dėl apgaulės... 81. 31.... 82. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens... 83. 32.... 84. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 85. 33.... 86. Apeliaciniame skunde laidavimo sutartis, be kita ko, ginčijama tuo aspektu,... 87. 34.... 88. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų,... 89. 35.... 90. Nors apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 91. 36.... 92. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojamus paraiškos... 93. 37.... 94. Teismui pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį yra suteikta teisė įvertinti byloje... 95. 38.... 96. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, viešus... 97. 39.... 98. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 99. 40.... 100. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės... 101. 41.... 102. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje... 103. Dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo... 104. 42.... 105. CPK 326 straipsnyje įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė... 106. 43.... 107. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas... 108. 44.... 109. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu... 110. 45.... 111. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas... 112. 46.... 113. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą,... 114. 47.... 115. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą teismas įvertina... 116. 48.... 117. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą sprendimą, negali sutikti su... 118. 49.... 119. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 120. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 121. 50.... 122. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi... 123. 51.... 124. Ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo patirtos bylinėjimosi... 125. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 126. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....