Byla 2A-73/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovui R. J. , jo atstovui advokatui Linui Šarkiui, atsakovams: B. B. , E. G. , R. L. , D. P. , atsakovų V. K. , A. L. , R. L. , D. P. ir D. G. atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovų D. Č. , E. G. , E. K. , B. P. atstovui advokatui Adomui Kunčiui, atsakovės E. P. atstovui G. P. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, J. B. (teisių perėmėja L. U. ), B. B. , A. B. , Ž. B. , D. Č. , V. D., D. G. , E. G. , V. G. , O. G. , A. K. , E. K. , R. L. , A. L. , R. M. , V. M. , A. M. , D. P. , B. P. , V. P. (Ž. G.), J. R. , E. R. , S. S. , V. S. , R. Š. , A. V. , D. U. , S. D. , V. K. , tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, notarėms G. P. , R. S. , B. G. , D. K. , V. J. , D. V. , R. V. dėl sprendimų, įsakymų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius šiuos sandorius:

1. 1990 m. kovo 22 d. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 57 „Dėl Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės generalinio plano“, kuriuo nuspręsta patvirtinti Kauno rajono Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo bandomojo ūkio Ringaudų gyvenvietės generalinį planą dėl 4,87 ha dalies, kuris yra šio ieškinio dalykas (1 t., b. l. 48 );
2. 1991 m. lapkričio 5 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 11 sesijos sprendimo „Dėl žemės sklypų suteikimo gyvenamųjų namų statybai“ dalį, kuria nuspręsta suteikti žemės sklypus po 0,15 ha gyvenamųjų namų statybai Ringaudų kaime šiems asmenims: D. P. - sklypą N. 518; B. P. – sklypą Nr. 514; E. R. - sklypą Nr. 603; V. G. - sklypą Nr. 519; O. G. - sklypą Nr. 601; Ž. G. - sklypą Nr. 612; R. M. - sklypą Nr. 602; D. Č. - sklypą Nr. 613; V. S. - sklypą Nr. 614; J. R. - sklypą Nr. 515; E. G. - sklypą Nr. 516; N. K. - sklypą Nr. 615; V. D.- sklypą Nr. 611; A. V. - sklypą Nr. 517 (1 t., b. l. 39-43);
3. 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 13 sesijos sprendimo dalį, kuria suteikti žemės sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai šiems asmenims: V. B. – 0,15 ha žemės sklypą Nr. 618 Ringaudų kaime; R. Š. – 0,15 ha žemės sklypą Nr. 617 Ringaudų kaime (1 t., b. l. 38);
4. 1992 m. gegužės 27 d. nuomos sutartį tarp Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybės, atstovaujamos viršaičio A. J. ir O. G. , kuria buvo suteiktas 1500 kv. m žemės sklypas Nr. 601 Ringaudų kaime individualiai statybai O. G. (sutartis patvirtinta Kauno rajoninės valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės R. S. , reg. Nr. 25118) (1 t., b. l. 21);
5. 1992 m. birželio 5 d. nuomos sutartį, kuria Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybė, atstovaujama viršaičio A. J. , suteikė R. M. žemės sklypą Nr. 602, esantį Ringaudų kaime, individualiai statybai (sutartį notariškai patvirtino Kauno (rajoninės) valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė R. S. , registro Nr. 2-5464) (1 t., b. l. 23);
6. 1992 m. birželio 22 d. nuomos sutartį, kuria Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybė, atstovaujama viršaičio A. J. , suteikė Nijolei N. K. sklypą Nr. 615, esantį Ringaudų kaime, individualiai statybai (sutartį notariškai patvirtino Kauno (rajoninės) valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė G. P. , reg. Nr. 1-3140) (1 t., b. l. 22);
7. 1994 m. vasario 17 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 75 „Dėl privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ dalį, kuria leista išsipirkti privačios namų valdos žemės sklypus be papildomos sumos inžinerinės infrastruktūros balansinės vertės dalies, tenkančios įvertintam sklypui, asmeniui E. G. , Noreikiškių apylinkėje, Ringaudų gyvenvietėje, sklypas Nr. 516, plotas 1491 kv. m (1 t., b. l. 78; 7 t., b. l. 73);
8. 1994 m. kovo 9 d. sutartį, kuria Kauno rajono valdybos atstovė vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė A. P. , veikianti pagal įgaliojimą, pardavė E. G. 1491 kv. m žemės sklypą Nr. 16, esantį Ringaudų kaime, už 27,15 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (sutartį patvirtino Kauno rajono notarė G. P. , reg. Nr. 1-116) (1 t., b. l. 77);
9. 1994 m. kovo 3 d. Kauno rajono valdybos potvarkį Nr. 100, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 550 Kauno rajono valdyba leido išsipirkti privačios namų valdos žemės sklypus be papildomos sumos inžinerinės infrastruktūros balansinės vertės dalies, tenkančios įvertintam žemės sklypui, asmeniui D. P. , Ringaudų kaime, sklypo Nr. 518, 1514 kv. m ploto, investiciniais čekiais 22,73 Lt, nominali kaina 2 742,31 Lt (3 t., b. l. 62);
10. 1994 m. kovo 17 d. sutartį, kuria Kauno rajono valdybos atstovė vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė R. R. , veikianti pagal įgaliojimą, pardavė D. P. 1514 kv. m žemės sklypą Nr. 518, esantį Ringaudų kaime, už 22,73 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (3 t., b. l. 23);
11. 2001 m. kovo 22 d. sutartį, kuria D. P. padovanojo D. G. 0,1514 ha žemės sklypą, esantį Ringaudų kaime (žemės sklypo kadastro Nr. 5250-00100131), nominali žemės sklypo kaina 4388 Lt (3 t., b. l. 21) (sutartį patvirtino notarė G. P. );
12. 1994 m. balandžio 28 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 224 dalį, kuria leista išsipirkti privačios namų valdos žemės sklypus be papildomos sumos inžinerinės infrastruktūros balansinės vertės dalies, tenkančios įvertintam žemės sklypui, asmeniui A. V. , Ringaudų gyvenvietėje, sklypo Nr. 517, 1512 kv. m ploto (1 t., b. l. 82);
13. 1994 m. gruodžio 12 d. sutartį Nr. AP-P52/94-0959, kuria Kauno rajono valdybos atstovė A. P. pardavė A. V. 1521 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 517, esantį Ringaudų kaime, už 28,02 Lt investiciniais čekiais (1 t., b. l. 62 );
14. 1994 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 572 dalį, kuria leista išsipirkti privačios namų valdos žemės sklypus be papildomos inžinerinės infrastruktūros balansinės vertės dalies, tenkančios įvertintam žemės sklypui, asmeniui Ž. G. , 1512 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 612, už 28,02 Lt investiciniais čekiais, nominali kaina 2739 Lt (1 t., b. l. 44-47);
15. 1994 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. AP-P52/94-1468, kuria Kauno rajono valdybos atstovė A. P. pardavė Ž. G. 1512 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 612, esantį Ringaudų kaime, už 28,02 Lt vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (1 t., b. l. 67);
16. 1995 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Ž. G. (šiuo metu - V. P. ) pardavė V. K. 0,1512 ha ploto žemės sklypą Nr. 612 (kadastro adresas 5250/0010:191, unikalus Nr. 5250-0010-0191), esantį Ringaudų kaime, už 6000 Lt;
17. 1995 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities valdytojo P. M. įsakymo Nr. 23 dalį, kuria leista išsipirkti privačios namų valdos žemės sklypus be papildomos inžinerinės infrastruktūros balansinės vertės dalies, tenkančios įvertintam žemės sklypui, asmeniui D. Č. , Ringaudų kaime, sklypo Nr. 613, už 27,15 Lt investiciniais čekiais, nominali kaina 2935 Lt (1 t., b. l. 24-29);
18. 1995 m. birželio 19 d. sutartį Nr. RR-P52/95-0369, kuria Kauno apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Kauno rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė R. R. pardavė D. Č. 1500 kv. m sklypą Nr. 613, esantį Ringaudų kaime, už 27,15 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (1 t., b. l. 73; 7 t., b. l. 65);
19. 2003 m. birželio 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-4152, kuriuo parduotas B. P. už 5199 Lt indeksuotos vertės 1507 kv. m žemės sklypas Nr. 514 (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantis Ringaudų kaime, už 27,15 Lt vienkartinėmis išmokomis ir 24,15 Lt grynaisiais pinigais (3 t., b. l. 41);
20. 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį, kuria Kauno apskrities viršininkas pardavė B. P. už 27,15 Lt vienkartinėmis išmokomis ir 24,15 Lt grynaisiais pinigais 5 199 Lt vertės 1507 kv. m žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantį Ringaudų kaime (3 t., b. l. 24; 7 t., b. l. 84);
21. 2006 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-4741, kuriuo parduotas B. B. , J. B. ir L. U. 0,1550 ha žemės sklypas Nr. 618 (kadastro ( - ), unikalus ( - )), esantis Ringaudų kaime, indeksuota sklypo kaina 5347 Lt;
22. 2006 m. gegužės 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko Zigmanto Benjamino Kazakevičiaus, pardavė B. B. , J. B. ir L. U. 0,1550 ha ploto žemės sklypą Nr. 618 (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantį Ringaudų kaime, už 5347 Lt;
23. 1994 m. birželio 23 d. Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 350 „Dėl privačių namų valdų sklypų pardavimo“ dalį, kuria leisti išsipirkti privačios namų valdos žemės sklypus be papildomos inžinerinės infrastruktūros balansinės vertės dalies, tenkančios įvertintam žemės sklypui, asmeniui V. D. žemės sklypą Nr. 611, 1512 kv. m, esantį Ringaudų kaime (1 t., b. l. 87);
24. 1994 m. birželio 28 d. sutartį, kuria Kauno rajono valdybos atstovė vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė A. P. , veikianti pagal įgaliojimą, pardavė V. D. 1512 kv. m žemės sklypą Nr. 611, esantį Ringaudų kaime, už 28,02 Lt investiciniais čekiais (sutartį patvirtino Kauno rajono notarė G. P. , reg. Nr. 1-3360) (1 t., b. l. 66);
25. 2002 m. spalio 11 d. sutartį Nr. 12473, kuria V. D. ir S. D. pardavė V. M. 0,1512 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį Noreikiškių apylinkėje (sutartį patvirtino Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarė R. V. );
26. 2003 m. kovo 26 d. sutartį, kuria V. M. ir A. M. pardavė R. L. ir A. L. 0,1512 ha žemės sklypą (sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantį Ringaudų kaime (sutartį patvirtino Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarė D. K. , registro Nr. 1697) (4 t., b. l. 67);
27. 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui“ dalį, kuria suteiktos žemės asmeniniam ūkiui iš Stasio Žemaičio turėtos žemės Ž. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir S. S. (0,26 ha) (5 t., b. l. 120-123).

5Ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją ir panaikinti atsakovų nuosavybės teisių registraciją viešame registre; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į 4,87 ha ploto žemės sklypą buvusiame Stasio Žemaičio žemės sklype Ringaudų kaime, Noreikiškių seniūnijoje, Kauno rajone, bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad jo senelis S. Ž. iki 1940 metų turėjo nuosavybės teise 12,75 ha žemės sklypą, šiuo metu esantį Ringaudų kaime, Noreikiškių seniūnijoje, Kauno rajone. Įpėdinės 1991 m. gegužės 20 d. padavė Noreikiškių apylinkės viršaičiui prašymą atkurti nuosavybės teises į jų tėvo turėtą žemės sklypą. 1997 m. lapkričio 17 d. M. J. jai tekusias teises atkurti nuosavybę į mirusio tėvo žemės sklypo dalį - 7,7 ha sutartimi perleido ieškovui. Kauno apskrities viršininko 1999 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 2,83 ha ir nurodyta, kad likusi dalis bus grąžinta parengus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nuo 1991 metų iki esamojo laiko ieškovas naudojasi 2,83 ha ploto žemės sklypu, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos 1999 metais, ir apie 3-4 ha žemės plotu, į kurį nuosavybės teises Kauno viršininko administracija žadėjo atkurti vėliau. 2003 metų kovo mėn. pradžioje gavo Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą Nr. 159-7, kuriame buvo nurodyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. ieškovas turi pateikti prašymą nurodydamas, kokį kompensavimo būdą už valstybės išperkamą žemę pasirinks. Ieškovas nesutiko su pranešime nurodytu sprendimu ir 2003 m. kovo 23 d. pateikė Kauno rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriame atsisakė bet kokių kompensacijų, prašė grąžinti žemę natūra, išdėstė savo argumentus dėl administracijos veiksmų neteisėtumo. Iš 2003 m. balandžio 18 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. 03-02-16-527 suprato, kad dar 1991 ir 1992 metais buvo priimti Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimai jam priklausančiame žemės sklype skirti sklypus individualių namų statybai. Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame 4,87 ha ploto žemės sklype suformuota 16 namų valdos žemės sklypų: Nr. 514, 515, 516, 517, 518, 519, 601, 602, 603, 611, 612, 613, 614, 615, 617, 618, ir trys asmeninio ūkio žemės sklypai.

71990 m. kovo 22 d. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 57 „Dėl Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės generalinio plano“ (1 t, b. l. 48). Šio sprendimo priėmimo tikslas – patvirtinti Ringaudų gyvenvietės generalinį planą nustatant Ringaudų gyvenvietės ribas, priskiriant daugiau žemės ploto, suskirstant priskirtą žemės plotą sklypais, sudarant galimybę vėliau išdalinti juos asmenims individualių namų statybai. Šis sprendimas ir juo patvirtintas Ringaudų gyvenvietės generalinis planas buvo pagrindas vėliau ieškovui priklausančią žemę laikyti valstybės išperkamąja (Įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 12 straipsnio 4 punktas) ir perleisti kitiems asmenims. Sprendimu buvo pažeistos ieškovo teisės į nuosavybę bei imperatyvios teisės normos: Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 78 straipsnio 15 dalis ir 106 straipsnis, 1990 m. vasario 12 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 7 straipsnis.

81991 m. lapkričio 5 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės taryba priėmė I šaukimo 11 sesijos sprendimą „Dėl žemės sklypų suteikimo gyvenamųjų namų statybai“. Šiuo sprendimu buvo suteikti sklypai po 0,15 ha gyvenamųjų namų statybai Ringaudų kaime šiems asmenims: D. P. – sklypas Nr. 518; B. P. - sklypas Nr. 514; E. R. - sklypas Nr. 603; V. G. - sklypas Nr. 519; O. G. - sklypas Nr. 601; Ž. G. - sklypas Nr. 612; R. M. - sklypas Nr. 602; D. Č. - sklypas Nr. 613; V. S. - sklypas Nr. 614; J. R. - sklypas Nr. 515; E. G. - sklypas Nr. 516; N. K. - sklypas Nr. 615; Vytautui V. D. - sklypas Nr. 611; A. V. - sklypas Nr. 517 (1 t., b. l. 39-43).

91992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės taryba priėmė I šaukimo 13 sesijos sprendimą suteikti sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai (1 t., b. l. 38). Šiuo sprendimu buvo suteikti žemės sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai šiems asmenims: V. B. – 0,15 ha žemės sklypas Nr. 618, R. Š. – 0,15 ha žemės sklypas Nr. 617. 1991 m. lapkričio 5 d. ir 1992 m. kovo 13 d. sprendimais buvo sudaryta galimybė nurodytiems asmenims reikalauti perduoti paskirtus žemės sklypus naudoti, o vėliau ir išsipirkti, tai yra įgyti juos nuosavybės teise. Ieškovas įsitikinęs, kad šie sprendimai neteisėti ir naikintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normoms, nes Noreikiškių apylinkės tarybai priimant sprendimus buvo žinoma apie pretendentų, tarp jų ir ieškovo mamos M. J. , kurios teises vėliau perėmė ieškovas, dėl išlikusios Stasio Žemaičio žemės paduotus prašymus grąžinti turtą natūra. Neteisėti sprendimai buvo priimti nepaisant pretendentų teisių ir galiojančių įstatymų.

10Dėl nuomos sutarčių. Vykdant 1991 m. lapkričio 5 d. ir 1992 m. kovo 13 d. Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimus buvo sudaryta daugelis nuomos sutarčių: 1992 m. gegužės 27 d. nuomos sutartis tarp Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybės ir O. G. , pagal kurią pastarajai suteiktas 1500 kv. m žemės sklypas Nr. 601 individualiai statybai (1 t., b. l. 21); 1992 m. birželio 5 d. nuomos sutartis, pagal kurią Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybė suteikė R. M. individualiai statybai žemės sklypą Nr. 602 (1 t., b. l. 23); 1992 m. birželio 22 d. nuomos sutartis, pagal kurią Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybė suteikė Nijolei N. K. individualiai statybai sklypą Nr. 615 (1 t., b. l. 22). Apeliantas įsitikinęs, kad nuomos sutartys neįsigaliojo, nes jokių pamatų šiuose žemės sklypuose nebuvo, be to, nuomos sutartys išreiškė daikto - žemės sklypo savininko disponavimo daiktu - žemės sklypu teisę. Kadangi Kauno rajono Noreikiškių apylinkės savivaldybė niekada nebuvo šių žemės sklypų savininkė, todėl visos sudarytos nuomos sutartys yra niekinės, prieštaraujančios imperatyvioms nuosavybės teisę reglamentuojančioms teisės normoms.

11Dėl potvarkių, leidžiančių išsipirkti privačios namų valdos žemės sklypus ir pirkimo-pardavimo sutarčių. 1994 m. vasario 17 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 75 leista išsipirkti E. G. 1491 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 516 (1 t., b. l. 78; 7 t., b. l. 73); 1994 m. kovo 3 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 100 leista išsipirkti D. P. 1514 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 518 (3 t., b. l. 62); 1994 m. balandžio 28 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 224 leista išsipirkti A. V. 1512 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 517 (1 t., b. l. 82); 1994 m. birželio 23 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 350 leista išsipirkti V. D. 1512 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 611 (1 t., b. l. 87); 1994 m. lapkričio 10 d. Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 572 leista išsipirkti Ž. G. (dabar - V. P. ) 1512 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 612 (1 t., b. l. 44-47); 1994 m. kovo 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno rajono valdyba pardavė E. G. 1491 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 516 (1 t., b. l. 77) ; 1994 m. kovo 17 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno rajono valdyba pardavė D. P. 1514 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 518 (3 t., b. l. 23); 1994 m. birželio 28 d. sudaryta sutartis, pagal kurią Kauno rajono valdyba pardavė V. D. 1512 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 611 (notarė G. P. ) (1 t., b. l. 66); 1994 m. gruodžio 12 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AP-P52/94-0959, pagal kurią Kauno rajono valdyba pardavė A. V. 1521 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 517 (1 t., b. l. 62); 1994 m. gruodžio 30 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AP-P52/94-1468, pagal kurią Kauno rajono valdyba pardavė Ž. G. 1512 kv. m ploto sklypą Nr. 612 (1 t., b. l. 67); 1995 m. gegužės 19 d. priimtas Kauno apskrities valdytojo įsakymas Nr. 23, kuriuo leista išsipirkti D. Č. žemės sklypą Nr. 613 (1 t., b. l. 24-29); 2003 m. birželio 18 d. priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-4152, kuriuo parduotas B. P. 5199 Lt indeksuotos vertės 1507 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 514 (notarė B. G. ) (3 t., b. l. 41); 2006 m. balandžio 25 d. priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-4741, kuriuo parduotas B. B. , J. B. ir L. U. 0,1550 ha žemės sklypas Nr. 618; 1995 m. birželio 19 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. RR-P52/95-0369, kuria Kauno apskrities valdytojo administracija pardavė D. Č. 1500 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 613 (1 t., b. l. 73, 7 t., b. l. 65); 2003 m. rugsėjo 1 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Kauno apskrities viršininkas pardavė B. P. 1507 kv. m ploto žemės sklypą (3 t., b. l. 24, 7 t., b. l. 84); 2006 m. gegužės 25 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė B. B. , J. B. ir L. U. 0,1550 ha ploto žemės sklypą Nr. 618, vėliau į šį žemės sklypą jungtinės nuosavybės teises įgijo A. B. ir D. U. ; 1995 m. birželio 2 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Ž. G. (šiuo metu - V. P. ) pardavė V. K. 0,1512 ha ploto žemės sklypą Nr. 612; 2001 m. kovo 22 d. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią D. P. padovanojo savo dukrai D. G. 1994 m. kovo 3 d. iš valstybės įsigytą 0,1514 ha žemės sklypą (3 t., b. l. 21); 2002 m. spalio 11 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr.12473, pagal kurią V. D. pardavė V. M. 0,1512 ha ploto žemės sklypą; 2003 m. kovo 26 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. M. ir A. M. pardavė R. L. ir A. L. 2002 m. spalio 11 d. iš V. D. įsigytą 0,1512 ha žemės sklypą (4 t., b. l. 67). Ieškovas nurodo, jog visi išvardinti administraciniai aktai ir sandoriai yra neteisėti, nes jų priėmimo ir sudarymo metu jie neturėjo teisinio pagrindo. Bet kuris asmuo, taip pat ir valstybė, priimdami sprendimą parduoti kitam asmeniui daiktą, šiuo atveju žemės sklypą, privalo valdyti tą daiktą nuosavybės teise. Valstybė niekada neturėjo nuosavybės teisės į Stasio Žemaičio žemę, nes nei iš jo, nei iš jo įpėdinių šios žemės neįsigijo. Todėl svetimo daikto pardavimas negali būti teisėtas sandoris, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Ieškovas įsitikinęs, kad visi atsakovai, įgiję žemės sklypus Stasio Žemaičio žemėje, negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais. Jei atsakovai būtų elgęsi protingai, jie būtų Kauno apskrities viršininko administracijoje sužinoję apie M. J. ir kitų pretendentų teises atkurti nuosavybės teisę, apžiūrėję įgyjamą žemės sklypą natūroje, būtų matę, kad žemė nėra laisva - joje vykdoma žemės ūkio veikla. Atsižvelgiant į tai, visiems žemės sklypų įgijėjams panaikinus sandorius, kurių pagrindu jie įregistravo savo teises į įgytus žemės sklypus, turėtų būti taikoma abišalė ar vienašalė restitucija, priklausomai nuo sandorio turinio.

12Dėl asmeninio ūkio žemės. 1994 m. kovo 1 d. priimtas Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimas „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 metais“. Šiuo sprendimu iš Stasio Žemaičio turėtos žemės buvo suteikta žemė asmeniniam ūkiui Ž. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir S. S. (0,26 ha) (5 t., b. l. 120-123) Šis Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimas taip pat neteisėtas, kadangi nė vieno tuo metu galiojusio įstatymo normos neleido buvusiam savininkui grąžintinos žemės suteikti naudoti kitiems asmenims asmeniniam ūkiui.

13Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu netenkino ieškovo R. J. ieškinio; priteisė iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidas: D. P. – 1500 Lt, V. P. (Ž.G.) – 2 250 Lt, V. K. – 2 000 Lt, R. L. – 2 000 Lt, A. L. – 1 000 Lt, B. B. – 800 Lt, D. Č. – 300 Lt, E. G. – 800 Lt, R. M. – 500 Lt, J. R. – 800 Lt, A. V. – 550 Lt, B. P. – 800 Lt; panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

14Dėl ieškinio senaties

15Ieškovas įstatymu nustatyto termino ieškiniui pareikšti ginčijamiems sprendimams ir sandoriams nepraleido (CK 1.125 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas apie 1990 m. kovo 22 d. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 57 „Dėl Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės generalinio plano“, 1991 m. lapkričio 5 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 11 sesijos sprendimą „Dėl žemės sklypų suteikimo gyvenamųjų namų statybai“, 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių tarybos I šaukimo 13 sesijos sprendimą suteikti sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai Ringaudų kaime atsakovams V. B. , R. Š. bei kitus ginčijamus sandorius sužinojo 2003 m. balandžio mėn., o į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2003 m. lapkričio 19 d.

16Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 1990 m. kovo 22 d. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 57 „Dėl Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės generalinio plano“

17Kauno rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1990 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 57, dar prieš ieškovo motinai M. J. pateikiant prašymą dėl žemės grąžinimo į tėvo žemę, patvirtino Kauno rajono Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo bandomojo ūkio Ringaudų gyvenvietės generalinį planą ir pripažino netekusiais galios 1979 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo bandomojo ūkio statybos kompleksų išdėstymo schemą ir Ringaudų gyvenvietės išplanavimo projektą. Dėl to teismas sprendė, kad tuo metu galiojęs Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikė teisę savivaldybei spręsti tokio pobūdžio klausimus, todėl savivaldybė nepažeidė pagrindinių socialinių ekonominių savivaldybės teisių.

18Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiais 1991 m. lapkričio 5 d., 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimų „Dėl žemės sklypų suteikimo gyvenamųjų namų statybai“

19Tuo metu galiojęs Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11, 24 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikė teisę apylinkės tarybai skirti žemės sklypus individualiai statybai. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimus buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios žemės sklypų suteikimą atsakovams.

20Dėl ieškovo ginčijamų žemės sklypų nuomos sutarčių

21Ieškovas nenurodė konkrečių ir aiškių teisės normų, kurios prieštarautų sudarytiems sandoriams, todėl tokie sudaryti sandoriai negali būti pripažįstami prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1. 80 str. 1 d.).

22Dėl ieškovo ginčijamų potvarkių, leidusių išsipirkti žemės sklypus, ir pirkimo-pardavimo sutarčių bei kitų ieškinio reikalavimų

23Teismas, atlikęs tuo metu galiojusių norminių aktų, leidusių privatizuoti žemės sklypus, paskirtus ne žemės ūkio veiklai, analizę, padarė išvadą, kad priimti sprendimai ir sandoriai yra teisėti ir atitinka įstatymų reikalavimus. Teismas ieškovo argumentus apie tai, kad ginčo žemės perleidimo sandoriai neteisėti, nes valstybė niekada neturėjo teisės į ieškovo senelio žemę, daikto pardavimas prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 23 straipsniui bei kad žemės sklypų įgijėjai negali būti sąžiningais įgijėjais, laikė abstrakčiais, nekonkrečiais ir neparemtais Civilinio kodekso normose nurodytais sandorio negaliojimo pagrindais. Teismas pagal bylos faktines aplinkybes nenustatė pagrindų ieškovo ginčijamiems sandoriams panaikinti. Teismas nurodė, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 7 punktus žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jeigu ji yra užimta namų valdų sklypų ar suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu žemė asmenims buvo suteikta nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų, tai jų interesai prioritetiškai turi būti ginami. Byloje nenustatyta, kad žemė atsakovams buvo suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl ieškovo teisės negali būti ginamos, o prioritetiškai turi būti ginamos asmenų, kuriems žemė buvo suteikta teisėtai, teisės. Byloje nėra pateikta tikslių žemėtvarkos projektų, tačiau faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemė, į kurią pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises ieškovas, yra užimta namų valdų sklypų ir suteikta bei naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį tokia žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos numatė už valstybės išperkamą žemę atlyginti pretendentams kitais būdais. Ieškovui 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/10153 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,83 ha žemės sklypą natūra, o į 4,87 ha žemės sklypą nuspręsta atkurti nuosavybės teises sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Priimtas sprendimas ieškovo nenuginčytas ir nėra ginčijamas, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į 4,87 ha žemės sklypą Stasio Žemaičio žemės sklype Ringaudų kaime, Kauno rajone, negali būti tenkinamas.

24Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 4 d.), ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais argumentais:

251. Teismo sprendimas nemotyvuotas: sprendime nėra argumentų, kuriais teismas remia savo išvadas, pritaria atsakovo teiginiams, atmeta ieškovo argumentus, nenurodyti įrodymai, kuriais remiantis ieškinys negali būti tenkinamas. Dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų (sprendimo motyvų nebuvimo) ieškovas negali suformuoti materialaus pagrindo savo teisėms ginti apeliacinėje instancijoje. Nesant sprendimo motyvų, neįmanoma patikrinti, ar teismo sprendimas teisėtas. Todėl apeliantas įsitikinęs, kad instancinė teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės sistema šiuo atveju praranda prasmę.

262. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą iš dalies panaikinti 1990 m. kovo 22 d. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 57 „Dėl Kauno rajono Ringaudų gyvenvietės generalinio plano“, motyvuodamas tuo, kad tuo metu galioję įstatymai suteikė teisę savivaldybei spręsti tokio pobūdžio klausimus, todėl savivaldybė nepažeidė pagrindinių socialinių ekonominių savivaldybės teisių. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas šiuo klausimu išdėstytus jo argumentus atmetė nesvarstęs, ir laiko, kad teismo išvada nepagrįsta nei teisiškai, nei faktiškai.

273. Teismas sprendime nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kaip turi būti aiškinamas Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11, 24 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriuo remiantis atmesti ieškovo reikalavimai iš dalies panaikinti 1991 m. lapkričio 5 d. ir 1992 m. kovo 13 d. Kauno rajono Noreikiškų apylinkės tarybos I šaukimo, atitinkamai 11 ir 13 sesijos, sprendimus ,,Dėl žemės sklypų suteikimo gyvenamųjų namų statybai“.

284. Teismas nevertino ieškovo nurodytų argumentų dėl žemės sklypų nuomos sutarčių negaliojimo (1992 m. gegužės 27 d. sutarties su O. G. , 1992 m. birželio 5 d. sutarties su R. M. , 1992 m. birželio 22 d. sutarties su N. K. ), nepasisakė dėl sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

295. Teismas nepasisakė apie ieškinyje nurodytus ieškovo argumentus dėl nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir administracinių aktų bei sandorių prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo argumentai abstraktūs, nekonkretūs ir neparemti Civilinio kodekso normose nurodytais sandorio negaliojimo pagrindais, todėl netenkinami. Teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytų argumentų, aiškinant nuosavybės teisės turinį, disponavimo daiktu teisę, sudarytų sandorių teisinio pagrindo nebuvimą.

306. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog žemė atsakovams buvo suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismas konstatavo, kad nėra žemėtvarkos projektų, pagal kuriuos žemė buvo suteikta atsakovams, tačiau neargumentavo, kodėl šis faktas nelaikomas suteikimo tvarkos pažeidimu. Teismas nenurodė, kokie faktiniai bylos duomenys patvirtina teisėtą atsakovams suteiktos žemės naudojimą.

31Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai V. K. , A. L. , R. L. , D. P. , D. G. , J. B. , R. M. , J. R. , A. V. , D. Č. , E. G. , E. K. , B. P. , Kauno rajono savivaldybė prašo ieškovo R. J. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32Apeliacinis skundas netenkinamas.

33Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

34Ginčo esmė – nuosavybės teisių atkūrimas į 4,87 ha žemės sklypą Ringaudų kaime, Noreikiškių seniūnijoje, Kauno rajone. Teisę atkurti nuosavybės teises į 7,7 ha žemės sklypą ieškovas perėmė 1997 m. lapkričio 17 d. notariškai patvirtinta sutartimi iš savo motinos M. J. (Žemės tvarkymo byla, b. l. 97).

35Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingu laiku reguliavo skirtingi teisės aktai. 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tarkos ir sąlygų“ įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 1997 sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ ir 1997 liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas, šiais teisės aktais įtvirtindamas privatinės nuosavybės teisės instituto atkūrimą, pabrėždamas nuosavybės teisių tęstinumo nuostatą, kartu įtvirtino jos (teisės į nuosavybės atkūrimą) realizavimą, taikant ribotos restitucijos principą, įvertinęs pasikeitusius politinius, ekonominius, socialinius santykius, siekdamas bent iš dalies atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir taip apginti pažeistąją nuosavybės teisę, nustatė nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, sąlygas ir pabrėžė pirmenybę žemę sugrąžinti natūra, taip pat numatė situaciją, kai dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių žemę grąžinti natūra, tai buvusiam savininkui (jo teisių perėmėjams) garantuojama teisė pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nors Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu ,,Dėl 1938 metų gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ pripažino nuostatų, reguliavusių nuosavybės teisę, tęstinumą, tačiau šio įstatymo 4 punkte nustatė, ,,kad 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15d. veikusių įstatymų“. 1990 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba patvirtino, kad neginčijamai pripažįsta Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumą, tačiau kartu nustatė, kad teisė susigrąžinti priklausiusį išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra realizuojama remiantis įstatymo apibrėžtomis ribomis ir tvarka, o nesant galimybės susigrąžinti įtvirtinama teisė gauti kompensaciją. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Šios nuostatos kaip tik ir buvo įtvirtintos minėtuose nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančiuose įstatymuose.

36Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nustatęs piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, kuris šio įstatymo priėmimo dieną yra valstybinių, visuomeninių, kooperatinių organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje, nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, priimtas 1991 m. birželio 18 d., o įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 1 d. Tik šio įstatymo pagrindu asmenys, kurių nekilnojamasis turtas buvo neteisėtai nusavintas, įgijo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į tokį išlikusį turtą atkūrimo.

37Byloje nustatyta, kad ieškovo motina M. J. ir jos seserys N. M. , A. N. ir A. Č. padavė prašymus atkurti nuosavybės teises į tėvo S. Žemaičio žemę, esančią Kantališkių kaime (dabar Ringaudų kaimas), jo (S. Žemaičio) valdytą iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise žemę natūra 1991 m. spalio 2 d. (Žemės tvarkymo byla, b. l. 92). Teisę atkurti nuosavybės teises į M. J. tenkančią žemės dalį (7,7 ha) ieškovas perėmė iš M. J. 1997 m. lapkričio 17 d. notariškai patvirtinta sutartimi ir nuo šio momento įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę ir ginti savo tariamai pažeistas teises. Ginčo dėl ieškovo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą bei ginčo dėl žemės vietos byloje nėra.

381999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu apeliantui atkurtos nuosavybės teisės į 2,83 ha žemės sklypą natūra, nurodant, kad nuosavybės teisės į kitą žemės sklypo dalį (4,87 ha) bus atkurtos sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nuorodos, kad ši žemės dalis bus atkurta natūra, sprendime nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, kokiu būdu (natūra ar atlyginant kitu būdu) ieškovui turi būti atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemės sklypo dalį, yra reikšminga šiam ginčui, nes su šia aplinkybe siejama apelianto (ieškovo) teisė ginčyti atsakovų priimtus administracinius aktus ir sudarytus sandorius bei ginti savo tariamai pažeistą teisę susigrąžinti žemę jo pasirinktu būdu. 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojo 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo 4 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės teisių atkūrimą į žemę kaimo vietovėje (1999 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. 48-1522, įsigaliojusio 1999 m. birželio 2 d., redakcija), Žemės reformos įstatymas (1979 m. liepos 2 d. įstatymo, įsigaliojusio 1997 m. liepos 23 d., redakcija), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymas ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“, įsigaliojęs 1998 m. gegužės 9 d., 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (galiojęs nuo 1997 m. spalio 4 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d.). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Tačiau jei pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas natūra yra toje teritorijos dalyje, kur buvo rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu būdu perduodamas ir neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtam žemės sklypas. Šios nuostatos išplėtotos Žemės reformos įstatyme ir minėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose, skirtuose įgyvendinti Atkūrimo įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas. Kaip nustatyta, teisės aktuose (tai patvirtinta ilgalaikėje teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, sprendžiant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą) nuosavybės teisės į žemę natūra jos (žemės) turėtoje vietoje atkuriamos tik laisvoje žemėje ir tam nebūtina rengti žemėtvarkos projektą, jei, kaip minėta, žemė nepatenka į buvusio rėžinio kaimo ribas. Ieškovui 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu atkurtas 2,84 ha žemės sklypas natūra turėtoje vietoje, nesudarant kompleksinio teritorijos žemėtvarkos projekto. Tai įrodo, kad ši žemės dalis buvo laisva ir dėl to ginčo nėra. Kyla klausimas, dėl kokių priežasčių nebuvo atkurta nuosavybės teisė į likusią žemės sklypo dalį natūra, t. y. į 4,87 ha. Kaip jau minėta, sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią žemės dalį bus atkurtos parengus kompleksinį žemėtvarkos projektą. Byloje nėra duomenų, kad Ringaudų kaimas buvo rėžinis ir dėl to žemėtvarkos projektas neturi būti rengiamas. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime ir atstovo paaiškinime pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovui neatkurta nuosavybės teisė į likusį žemės sklypą natūra ir tokiu būdu negali būti atkurta, nes ši žemė nėra laisva ir priskirta valstybės išperkamai žemei. Iš bylos duomenų matyti, kad priimant sprendimą atkurti ieškovui nuosavybės teises į žemę, ginčo žemės sklypas (4,87 ha) buvo suprojektuotas sklypams gyvenamųjų namų statybai, tie sklypai skirti atsakovams ir jų privatizuoti, dalis ginčo sklypo skirta ir naudojama atsakovų kaip asmeninio ūkio žemė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, prieina prie išvados, kad apelianto teiginys, jog jis šios aplinkybės nežinojo iki 2003 metų balandžio mėnesio, nepagrįstas. Iš byloje esančio ieškovo prašymo Kauno apskrities valdytojui turinio (t. 2, b. l. 107-108) akivaizdu, kad jau 1998 m. gegužės 4 d., t. y. dar iki sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo, ieškovas žinojo, kad ginčo sklypo dalis suprojektuota sklypams gyvenamųjų namų statybai ir skirta kitiems asmenims, t. y. žinojo, kad dėl šios aplinkybės yra kliūtis grąžinti žemę natūra. Situacija buvo nepakitusi ir 1999 m. spalio 6 d., priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises į 2,83 ha žemės sklypą natūrą, o dėl kitos dalies (4,87 ha) sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Ieškovas sprendimą gavo, žemės sklypo planus pasirašė, realią situaciją, kad likusi žemės dalis natūra negrąžinama, žinojo. Tai patvirtino ir atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimuose į ieškinį (t. 2, b. l. 104-106). Atsakovai teisme taip pat patvirtino, kad ieškovas apie ginčo žemės sklypo situaciją žinojo jau nuo 1992 metų, nes dėl žemės sklypų naudojimo tarp ieškovo ir atsakovų vyko konfliktai. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 177, 178 str.). Kaip jau minėta, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato žemėtvarkos projekto rengimą ir tuo atveju, kai už valstybės išperkamą žemę perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtam žemės sklypas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kuriame (9 p.), be kitų būdų, numatyta už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius atlyginti perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Kaip jau minėta, toks valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdas taikomas rengiant žemėtvarkos projektus. Teisės normų analizė ir faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko sprendime atkurti nuosavybės teises ieškovui į žemę nurodyta sąlyga, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 4,87 ha žemės bus atkurtos vėliau, sudarant kompleksinį žemės reformos projektą, sietina su lygiaverčio turėtam žemės sklypo perdavimu dėl valstybės išperkamos žemės. Apeliantas siekia grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje ir dėl to ginčija atsakovų priimtus administracinius atkus ir sudarytus sandorius, tačiau 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko sprendimas, kaip nustatyta byloje, tokio žemės grąžinimo nenumatė. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnis nustato, kad priimti kompetentingos institucijos sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per įstatyme nustatytą terminą. Apeliantas šio sprendimo (jo dalies) neskundė. Todėl, nepripažinus šio sprendimo (viso ar jo dalies) ydingu ir jo nepanaikinus, reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir pripažinti negaliojančius atsakovų sudarytus sandorius netenka prasmės, jų panaikinimas, pripažinimas negaliojančių nesukels apeliantui jokių teisinių pasekmių.

39Nors pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šias aplinkybes, tačiau, atmesdamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

40Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nepakankamai išsami, tačiau iš jos galima padaryti išvadą, dėl ko teismas priėmė būtent tokį sprendimą. Šį aplinkybė (neišsamūs teismo sprendimo motyvai) nelaikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

41Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau turi būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Atsakovai B. B. , E. G. , E. P. D. P. , E. K. , D. Č. prašo priteisti iš ieškovo advokato A. Kunčiaus atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir pateikė išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: pinigų priėmimo kvitus, atstovavimo teisme sutartis (t. 14, b. l. 140-143, 202); R. L. ir A. L. prašo priteisti iš ieškovo advokatės V. Kisielienės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir pateikė pinigų sumokėjimo kvito šakneles, išrašą iš atstovavimo sutarties (t. 14, b. l. 130; atsakovai J.R., A. V., J. B. ir R. M. prašo priteisti iš ieškovo advokatės D. Žvingilienės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir pateikė pinigų priėmimo kvitus, atstovavimo sutartį (t. 14, b. l. 137, 177-180). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų pateiktus atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, kad dėl juose esančių trūkumų nėra pagrindo išvadai, kad šios išlaidos patirtos atstovaujant šioje civilinėje byloje, nagrinėjamoje apeliacinėje instancijoje (CPK 202 str.), t.y.: advokato A. Kunčiaus pateiktuose pinigų priėmimo kvituose Nr. 372283, 372284, 372285, 372281, 372282, išrašytuose 2008 m. kovo 1 d., be asmens, sumokėjusio atitinkamą pinigų sumą, pavardės, asmens kodo, parašo bei žymos ,,už atstovavimą“ kitokių duomenų, įrodančių, kad šalių atstovavimas siejamas su šia konkrečia civiline byla ir konkrečia atstovavimo sutartimi, nėra; advokatės V. Kisielienės 2007 m. birželio 29 d. išrašytose kvitų šaknelėse Nr. 1089500 ir 108949 nurodytos asmenų, sumokėjusių pinigus, pavardės, yra jų parašai, sumokėtos sumos, taip nurodyta, kad paimti pinigai už civilinę bylą, dokumento surašymą, tačiau civilinė byla, kurioje suteiktos paslaugos, nenurodyta. Nors kvituose nurodyti susitarimo numeriai ,,06-30“ ir ,,06-29“, tačiau byloje esančiame 2007 m. birželio 29 d. išraše iš atstovavimo sutarties minimų sutarties numerių nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kvituose nurodyti du skirtingi sutarties numeriai, tačiau, kaip minėta, į bylą pateiktas tik vienos sutarties išrašas be sutarties numerio; advokatės D. Žvingilienės pateikti pinigų priėmimo kvitai Nr. 370409, 370407, 370406, 370408, išrašyti 2007 m. liepos 2 d., taip pat neįrodo juose nurodytų šalių atstovavimo šioje konkrečioje byloje fakto: civilinė byla, apmokėjimo paskirtis, atstovavimo sutartis nenurodyti, o nurodyti sutarčių numeriai 283, 284, 285 ir 286 neatitinka byloje esančios sutarties turinio – ji (sutartis) be numerio. Dėl šių išvardintų rašytinių dokumentų trūkumų nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovų reikalaujamas išlaidas (CPK 93,98, 177, 185, 202 str.)

42Iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme – 93 Lt (t. 14, b. l. 150, CPK 92, 96 str.).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

44Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš ieškovo R. J. valstybei 93 (devyniasdešimt tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.