Byla 2-307-390/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei L. T. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, V. B. , A. K. , R. S. , dėl sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius aktus ir sandorius, tarp jų 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui“ dalį, kuria suteikta žemės asmeniniam ūkiui iš S. Ž. turėtos žemės V. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir R. S. (0,26 ha) Kauno rajone, Noreikiškių seniūnijoje, Ringaudų kaime (5 t., b. l. 120-123). Be to, prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į buvusį S. Ž. žemės 4,87 ha ploto sklypą, tarp jo į aukščiau nurodytus sklypus, suteiktus atsakovams V. B. , J. K. ir R. S. , esančius Kauno rajone, Noreikiškių seniūnijoje, Ringaudų kaime, bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad jo senelis S. Ž. iki 1940 metų turėjo nuosavybės teise 12,75 ha žemės sklypą, šiuo metu esantį Kauno rajone, Noreikiškių seniūnijoje, Ringaudų kaime. Įpėdinės 1991 m. gegužės 20 d. padavė Noreikiškių apylinkės viršaičiui prašymą atkurti nuosavybės teises į jų mirusio tėvo turėtą žemės sklypą. 1997 m. lapkričio 17 d. M. J. (ieškovo motina) jai tekusias teises atkurti nuosavybę į jos tėvo žemės sklypo dalį - 7,7 ha sutartimi perleido ieškovui. Kauno apskrities viršininko 1999 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 2,83 ha ir nurodyta, kad likusi dalis bus grąžinta parengus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nuo 1991 metų iki esamojo laiko ieškovas naudojasi 2,83 ha ploto žemės sklypu, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos 1999 metais, ir apie 3-4 ha žemės plotu, į kurį nuosavybės teises Kauno viršininko administracija žadėjo atkurti vėliau. 2003 metų kovo mėn. pradžioje gavo Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą Nr. 159-7, kuriame buvo nurodyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. ieškovas turi pateikti prašymą, nurodydamas, pasirinktiną kompensavimo būdą už valstybės išperkamą žemę. Ieškovas nesutiko su pranešime nurodytu sprendimu ir 2003 m. kovo 23 d. pateikė Kauno rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriame atsisakė bet kokių kompensacijų, prašė grąžinti žemę natūra, išdėstė savo argumentus dėl administracijos veiksmų neteisėtumo. Iš 2003 m. balandžio 18 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. 03-02-16-527 suprato, kad dar 1991 ir 1992 metais buvo priimti Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimai jam priklausančiame žemės sklype skirti sklypus individualių namų statybai. Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame 4,87 ha ploto žemės sklype suformuota 16 namų valdos žemės sklypų: Nr. 514, 515, 516, 517, 518, 519, 601, 602, 603, 611, 612, 613, 614, 615, 617, 618, ir trys asmeninio ūkio žemės sklypai.

5Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui nurodė, kad 1994 m. kovo 1 d. priimtas Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimas „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 metais“, kuriuo iš S. Ž. turėtos žemės buvo suteikta žemė asmeniniam ūkiui V. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir R. S. (0,26 ha) (5 t., b. l. 120-123). Šis Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos sprendimas neteisėtas, kadangi nė vieno tuo metu galiojusio įstatymo normos neleido buvusiam savininkui grąžintinos žemės suteikti naudoti kitiems asmenims asmeniniam ūkiui.

6Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu (14 t., b. l. 26-37) netenkino ieškovo R. J. ieškinio, tarp kitų reikalavimų ir prašymo pripažinti negaliojančia imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančią 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui“ dalį, kuria suteiktos žemės asmeniniam ūkiui iš S. Ž. turėtos žemės V. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir R. S. (0,26 ha), taip pat reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į 4,87 ha ploto žemės sklypą buvusiame S. Ž. žemės sklype Kauno rajone, Ringaudų kaime.

7Teismas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškovas nepraleido įstatymu nustatyto termino ieškiniui pareikšti (CK 1.125 str. 1 d.).

8Teismas nurodė, kad pagal bylos faktines aplinkybes nenustatė pagrindų ieškovo ginčijamo sprendimo daliai panaikinti. Teismo teigiamu, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 7 punktus žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jeigu ji yra užimta namų valdų sklypų ar suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu žemė asmenims buvo suteikta nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų, tai jų interesai prioritetiškai turi būti ginami. Byloje nenustatyta, kad žemė atsakovams buvo suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl ieškovo teisės negali būti ginamos, o prioritetiškai turi būti ginamos asmenų, kuriems žemė buvo suteikta teisėtai, teisės.

9Teismo teigimu, byloje nėra pateikta tikslių žemėtvarkos projektų, tačiau faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemė, į kurią pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises ieškovas, yra užimta namų valdų sklypų ir suteikta bei naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui. Todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį tokia žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos numatė už valstybės išperkamą žemę atlyginti pretendentams kitais būdais. Ieškovui 1999 m. spalio 6 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/10153 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,83 ha žemės sklypą natūra, o į 4,87 ha žemės sklypą nuspręsta atkurti nuosavybės teises sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą; nurodytas sprendimas nenuginčytas ir nėra ieškovo ginčijamas. Todėl negali būti tenkinamas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į 4,87 ha žemės sklypą S. Ž. žemės sklype Kauno rajone, Ringaudų kaime.

10Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (14 t., b. l. 91-93). Savo skundą dėl teismo sprendimo dalies dėl prašymo pripažinti negaliojančia imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančią 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui“ dalį, kuria suteikta žemės asmeniniam ūkiui iš S. Ž. turėtos žemės V. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir R. S. (0,26 ha), taip pat reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui Kauno rajone, Noreikiškių seniūnijoje, Ringaudų kaime nuosavybės teises natūra į 4,87 ha ploto žemės sklypą buvusiame S. Ž. žemės sklype, apeliantas motyvuoja šiais argumentais:

111. Teismo sprendimas nemotyvuotas: sprendime nėra argumentų, kuriais teismas remia savo išvadas, pritaria atsakovo teiginiams, atmeta ieškovo argumentus, nenurodyti įrodymai, kuriais remiantis ieškinys negali būti tenkinamas. Dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų (sprendimo motyvų nebuvimo) ieškovas negali suformuoti materialaus pagrindo savo teisėms ginti apeliacinėje instancijoje. Nesant sprendimo motyvų, neįmanoma patikrinti, ar teismo sprendimas teisėtas.

122. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog žemė asmeniniam ūkiui atsakovams V. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir R. S. (0,26 ha) buvo suteikta pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismas konstatavo, kad nėra žemėtvarkos projektų, pagal kuriuos žemė buvo suteikta atsakovams, tačiau neargumentavo, kodėl šis faktas nelaikomas suteikimo tvarkos pažeidimu. Teismas nenurodė, kokie faktiniai bylos duomenys patvirtina teisėtą atsakovams suteiktos žemės naudojimą.

13Lietuvos apeliacinis teismas buvo išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą ir 2008 m. kovo 31 d. nutartimi (15 t., b. l. 35-46) buvo atmetęs ieškovo apeliacinį skundą, palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi (15 t., b. l. 206-217), panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo R. J. ieškinio reikalavimas dėl 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Tarybos 1 šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 metais“ dalies, kuria atsakovams V. B. , J. K. ir R. S. iš S. Ž. turėtos žemės buvo suteikta žemė šių atsakovų asmeniniams ūkiams, šią bylos dalį grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, palikdamas nepakeistą kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties dalį. Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismai atskirai netyrė aplinkybių, susijusių su ginčo žemės suteikimu atsakovų V. B. , J. K. ir R. S. asmeniniams ūkiams, ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl ginčo žemės suteikimo asmeniniams ūkiams teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų, kuriems žemė suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, kai ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2008 ir kt.). Dėl to teismai privalėjo nustatyti, ar atsakovams V. B. , J. K. ir R. S. ginčo žemė 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Tarybos 1 šaukimo 21 sesijos sprendimu „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 metais“ buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, kada buvo paduoti prašymai suteikti ginčo žemę asmeniniams ūkiams, kada kasatoriaus motina padavė prašymą atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę natūra, kada buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, pagrindžiantys giminystės ryšius ir nuosavybės teisę į ginčo žemę iki nacionalizacijos ir pan.

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančia 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 m.“ dalį, kuria suteikta žemės asmeniniam ūkiui iš S. Ž. turėtos žemės V. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir R. S. (0,26 ha) (toliau - ginčo sprendimas), taip pat kuria atmestas ieškovo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į minėtiems asmenims suteiktą žemę, esančią buvusiame S. Ž. žemės sklype, t. y. patikrina nurodytos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

18Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui“ dalies, kuria suteiktos žemės asmeniniam ūkiui iš S. Ž. turėtos žemės V. B. (0,05 ha), J. K. (0,22 ha) ir R. S. (0,26 ha) panaikinimo, nepažeidė įstatymo.

19Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (įsigaliojęs 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojęs (su pakeitimais) iki 1997 m. sausio 16 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“) bei 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką, kurių pagrindu asmenys, kurių nekilnojamasis turtas buvo neteisėtai nusavintas, įgijo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į tokį išlikusį turtą atkūrimo.

20Byloje nustatyta, kad ieškovas 1997 m. lapkričio 17 d. notariškai patvirtinta sutartimi perėmė iš M. J. (ieškovo motinos) teisę atkurti nuosavybės teises į M. J. tenkančią S. Ž. (M. J. tėvo) žemės dalį (7,7 ha), jo valdytą iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise, į kurią atkurti nuosavybės teises natūra prašymą M. J. buvo padavusi 1991 m. spalio 2 d. Kauno apskrities viršininko 1999 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,83 ha žemės sklypą natūra, tačiau dėl likusios dalies žemės (4,87 ha) buvo nurodyta, kad dėl nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo bus sprendžiama sudarant kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.

21Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (galiojusio ginčo teisinio akto priėmimo metu; toliau – Atkūrimo įstatymas) straipsnio 2 dalis nustatė, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 3 dalis numatė, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 7 punktus, žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jeigu ji yra užimta namų valdų sklypų ar suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui.

22Nagrinėjant ginčą tarp pretendento atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra ir asmenų, kuriems ginčo žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, turi būti atsižvelgiama į šių abiejų gyventojų grupių interesus, juos derinant. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-462/2008; 15 t., b. l. 206-217) nurodė, kad Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų, kuriems žemė suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, kai ši žemė jiems buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/1999; 1999 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/1999; 2001 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2001; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-984/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2006). Beje, šioje nutartyje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nenustatyta bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl ginčo žemės suteikimo V. B., J. K. ir R. Simokaitienės asmeniniams ūkiams teisėtumo, tarp jų, ar ginčo žemė šiems asmenims 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Tarybos 1 šaukimo 21 sesijos sprendimu „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 metais“ buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, kada buvo paduoti prašymai suteikti ginčo žemę asmeniniams ūkiams, kada ieškovo motina padavė prašymą atkurti nuosavybės teisę į ginčo žemę natūra, kada buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, pagrindžiantys giminystės ryšius ir nuosavybės teisę į ginčo žemę iki nacionalizacijos.

23Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi nustatyti, ar atsakovams V. B., R. S. ir atsakovės A. K. tėvui J. K. ginčo žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

24Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ nustatė, kad kaime gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šiuo nutarimu Vyriausybei buvo pavesta nustatyti asmeninio ūkio žemės suteikimo įforminimo ir apskaitos tvarką. Ši tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308, kuriame nustatyta, kad kaime gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai, dirbusieji šioje įmonėje iki išėjimo į pensiją, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, žemės ūkio įmonė išnagrinėja gyventojų pareiškimus, pareiškėjo teisę į asmeninio ūkio žemę, taip pat esamas galimybes ir pateikia apylinkės tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo pareiškėjams, o apylinkės taryba, išnagrinėjusi pateiktus pasiūlymus, priima sprendimą dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui, kurių sklypų ribas nustato žemės ūkio įmonės sudaryta komisija.

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. prašymą (ir jo pagrindą patvirtinančius reikšmingus duomenis) atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra išlikusią ginčo žemę, pateikė 1991 m. spalio 2 d. (S. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo bylos l. 1), t. y. anksčiau, nei buvo priimtas ginčo 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimas „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 metais“, kuriuo buvo suteikta žemės asmeniniam ūkiui V. B., J. K. ir R. S. (5 t., b. l. 120-123). Nors byloje nėra ir teisėjų kolegijai taip pat nebuvo pateikti ginčo sprendime nurodytų asmenų prašymai suteikti žemės asmeniniam ūkiui (b. t. 16, l. 50-54), tačiau tai nepaneigia apygardos teismo išvados, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo ginčo sprendimu buvo neteisėtai suteikta ginčo žemė aukščiau paminėtiems asmenims asmeniniam ūkiui.

26Bylos duomenimis, Kauno rajono Noreikiškių apylinkės taryba 1991-04-30 sprendimu patvirtino LŽŪA mokomojo-bandymų ūkio visuotinio darbuotojų susirinkimo protokolo išrašą, kuriame buvo nutarta darbuotojams ir ūkio pensininkams palikti pasodybinį sklypą (0,65 ha), ganyklą (0,50 ha) ir papildomai 0,15 ha galvijams, ganyklai bei šienui (6 t., b. l. 126). 1991-06-05 LŽŪA įsakymu Nr. 160-G jame nurodytiems asmenims, tarp jų V. B. ir J. K., buvo paskirti pasodybiniai sklypai (po 1,15 ha; 6 t., b. l. 126-128, 147-149). Kaip matyti iš atsakovo V. B. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje, ginčo žemė jam buvo suteikta dar 1990 metais, kuomet pradėjo dirbti LŽŪA mokomajame skyriuje traktorininku; kadangi jis laikė karvę, iškart gavo 0,65 ha žemės ganyklai, kuria ir šiuo metu naudojasi, o likusi 0,50 ha žemė dalis yra jo dirbama žemė (11 t., b. l. 30-31). Atsakovė A. K. apygardos teismo posėdyje parodė, kad jos tėvui J. K. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta kaip žemės ūkio pensininkui (11 t., b. l. 34), kuris iki 1986-01-02 (kuomet buvo atleistas dėl išėjimo į pensiją) dirbo LŽŪA mokomajame bandomajame ūkyje (6 t., b. l. 154).

27Pirmiau nurodyti įrodymų duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo žemė asmeniniam ūkiui atsakovui V. B. ir atsakovės A. K. tėvui J. K. buvo suteikta teisėtai, be to, anksčiau, nei buvo pateiktas ieškovo motinos M. J. prašymas (ir reikalingi dokumentai) grąžinti natūra išlikusią ginčo žemę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2010-02-05 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašte, pateiktame Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodyta, kad, atkuriant nuosavybės teises J. K. turto paveldėtojai A. K., nebuvo suteikta buvusio žemės savininko S. Ž. žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises ieškovas R. J., ir ši žemės dalis R. J. bus grąžinama natūra (b. t. 16, l. 66-67).

28Kolegijos nuomone, yra pagrindo teigti, kad ir atsakovei R. S. teisėtai buvo suteikta aukščiau paminėta asmeninio ūkio žemė. Iš byloje esančios Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos 2006-05-17 pažymos Nr. IP-155 apie įrašus ūkinėje knygoje matyti, kad šios seniūnijos 1991-1998 m. ūkinėje knygoje Nr. 23, asmeninėje sąskaitoje Nr. 979 yra įrašai apie atsakovės R. S. šeimą ir ūkį (11 t., b. l. 90). Pagal šiuos įrašus, R. S., gyvenusi Ringaudų kaime, iki 1992-06-01 dirbo LŽŪA mokomajame bandomajame ūkyje valgyklos darbininke, 1991 metais turėjo 2 kiaules ir 10 paukščių; 1991-1996 metais turėjo 1,15 ha asmeninio ūkio naudojimo žemės (11 t., b. l. 90). Nors byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu 1991 metais atsakovei R. S. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, tačiau įvertinusi byloje surinktų bei pirmiau nurodytų įrodymų visumą (tarp jų ir duomenis apie tuometinę atsakovės gyvenamąją vietą, darbovietę, turėtą gyvulių skaičių) teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad nurodytu laiku buvo neteisėtai suteikta asmeninio ūkio žemė kaime gyvenančiai, gyvulius laikančiai žemės ūkio įmonės darbuotojai atsakovei R. S. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308).

29Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo teigti apie neteisėtumą ginčo 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo, kuriuo V. B., J. K. ir R. S. suteikta žemė asmeniniam ūkiui (5 t., b. l. 120-123), ir apygardos teismas neturėjo pagrindo panaikinti ginčo 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimo. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos apygardos teismo sprendimo dalies ir apelianto argumentas, kad teismas nurodė, jog nėra žemėtvarkos projektų, pagal kuriuos žemė buvo suteikta atsakovams, ir neargumentavo, kodėl šis faktas nelaikomas suteikimo tvarkos pažeidimu. Juolab kad byloje nėra duomenų, jog Ringaudų kaimas buvo rėžinis, ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad turėjo būti rengiamas žemėtvarkos projektas, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bei teismų praktiką, nuosavybės teisės į žemę natūra žemės turėtoje vietoje atkuriamos tik laisvoje žemėje ir tam nebūtina rengti žemėtvarkos projektą, jeigu žemė nepatenka į buvusio rėžinio kaimo ribas.

30Minėta, kad pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 3 punkto (1992-05-20 įstatymo red., galiojusi ginčo sprendimo priėmimo metu) nuostatas, žemė, pagal galiojusius teisės aktus suteikta asmenims ūkiams, buvo priskirta prie valstybės išperkamos žemės ir negrąžinama pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra.

31Atsižvelgiant į tai, kad paminėtiems asmenims ginčo žemė asmeniniams ūkiams buvo suteikta nepažeidžiant galiojusių teisės aktų nuostatų, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetęs ieškovo reikalavimą panaikinti ginčo 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės tarybos I šaukimo 21 sesijos sprendimą, padarė teisingą išvadą, kad ieškinyje nurodytu pagrindu negali būti grąžinta ieškovui ir ginčo žemės dalis, neturėdamas pagrindo patenkinti ir reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į šią žemę.

32Dėl pirmiau išdėstyto, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėtos bei pagrįstos skundžiamos apygardos teismo sprendimo dalies (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

33Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93, 96 str.; 16 t., b. l. 4).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. J. ieškinio reikalavimas panaikinti 1994 m. kovo 1 d. Kauno rajono Noreikiškių apylinkės Tarybos 1 šaukimo 21 sesijos sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam naudojimui 1994 metais“ dalį, kuria suteikta žemės asmeniniam ūkiui V. B., J. K. ir R. S. iš S. Ž. turėtos žemės Kauno rajone, Noreikiškių seniūnijoje, Ringaudų kaime, bei nepatenkintas ieškovo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovui nuosavybės teises natūra į šią žemę.

36Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) valstybei 163,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 4. Ieškovas nurodė, kad jo senelis S. Ž. iki 1940 metų turėjo nuosavybės... 5. Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui nurodė, kad 1994 m. kovo 1 d.... 6. Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu (14 t., b. l. 26-37)... 7. Teismas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškovas nepraleido... 8. Teismas nurodė, kad pagal bylos faktines aplinkybes nenustatė pagrindų... 9. Teismo teigimu, byloje nėra pateikta tikslių žemėtvarkos projektų, tačiau... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 11. 1. Teismo sprendimas nemotyvuotas: sprendime nėra argumentų, kuriais teismas... 12. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog žemė asmeniniam... 13. Lietuvos apeliacinis teismas buvo išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi (15 t., b. l.... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal ieškovo apeliacinio skundo dalį... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 19. Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymas ,,Dėl piliečių... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovas 1997 m. lapkričio 17 d. notariškai... 21. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 22. Nagrinėjant ginčą tarp pretendento atkurti nuosavybės teisę į žemę... 23. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi nustatyti, ar atsakovams V.... 24. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m.... 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. prašymą (ir jo pagrindą... 26. Bylos duomenimis, Kauno rajono Noreikiškių apylinkės taryba 1991-04-30... 27. Pirmiau nurodyti įrodymų duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo... 28. Kolegijos nuomone, yra pagrindo teigti, kad ir atsakovei R. S. teisėtai buvo... 29. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo teigti apie neteisėtumą ginčo... 30. Minėta, kad pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių... 31. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtiems asmenims ginčo žemė asmeniniams... 32. Dėl pirmiau išdėstyto, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais... 33. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos procesinių... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 35. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo... 36. Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) valstybei 163,00 Lt bylinėjimosi...