Byla 2A-1238/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ir atsakovo E. Ž. apeliacinius skundus bei atsakovo R. J. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ir pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. papildomo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-650-527/2014 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams R. J. ir E. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. J. ir E. Ž. 173 043,62 Lt turtinės žalos (kurią sudaro: 150 089,94 Lt dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų; 5 839,8 Lt dėl sklypo sugadinimo ir statinių atstatymo į buvusią vietą bei statinių sužalojimo; 200 Lt už vienkartinį riboženklių sunaikinimą; 377 Lt dėl statybinių medžiagų iškrovimo darbų sužlugdymo; 205 Lt dėl 2003 m. rugpjūčio mėnesį atsakovų nurodymu suarto jo žemės sklypo bei sunaikintų augalų (braškių daigai 0,5 Lt x 50 vnt.; vaiskrūmiai 10 Lt x 6 vnt.; vaismedžiai 30 Lt x 4 vnt.), įvertinant atvežimą bei darbą; 212 Lt dėl priverstinės ieškovo ir darbininkų apsaugos jo sklype; 1 946 Lt dėl išvilktų atsakovų pavedimu su laikinais statiniais suvirinimo aparato su spyna 1 464 Lt vertės ir gelžbetonio plokščių 482,35 Lt vertės; 2773,88 Lt žala dėl ieškovo gydymosi išlaidų; 11 400 Lt dėl ieškovo turėtų išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti), 25 000 Lt neturtinės žalos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai 2003-04-29, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdydami ginčijamą savo tariamą teisę į ieškovui nuosavybės teise priklausantį 0,1515 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suniokojo šiame sklype esančius ieškovui nuosavybės teise priklausnčius statinius: metalinį garažą, metalinį namelį, metalinį tualetą. Atsakovai minėtus statinius bei po statiniais buvusias gelžbetonines plokštes išvilko iš sklypo ir paliko laukuose neapsaugotus. Atsakovai 2003-04-30 minėtame sklype suniokojo išplaniruotas ir paruoštas namo statybai ir medžiagų sandėliavimui aikšteles, sugadino įvažiavimą, suardė ieškovui priklausantį žemės sklypą ir šiame sklype pasėjo miežius. 2003 m. rugpjūčio mėnesį atsakovai nukūlė sklype jų pasėtus miežius, vėl sklypą suarė, sunaikindami ieškovo pasodintus 50 vnt. braškių daigų, 6 vnt. vaiskrūmių, 4 vnt. vaismedžių. Atsakovai 2003-08-28 sutrikdė šiame sklype vykdomus statybinių medžiagų iškrovimo darbus. Tokiu būdu, atsakovai nuo 2003-04-29 iki 2003-08-28 faktiškai užvaldė ir naudojo kaip savo ieškovui nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, trukdė jam laisvai disponuoti žemės sklypu, jame auginti sodo augalus, vykdyti statybas ir tuo pažeidė įstatymais garantuotą nuosavybės neliečiamumo teisę, padarydami ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams didelę turtinę ir neturtinę žalą. Dėl šių atsakovų veiksmų ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei teismo procesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-13 galutinai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinami atsakovai, baudžiamoji byla buvo nutraukta, pripažinus, kad suėjo BK 95 straipsnyje numatytiems baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Teismų nuosprendžiuose buvo nustatyta, kad atsakovai įvykdė nusikalstamas veikas numatytas BK 294 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavaldžiavimą, padarydami didelės žalos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu būdu ieškovui šioje byloje nereikia įrodinėti atsakovų kaltės dėl jų įvykdytų kaltų veiksmų laikotarpiu nuo 2003-04-29 iki 2003-08-28 (CPK 182 str. 3 p.). Atsakovų kalti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiais Kauno rajono apylinkės 2009-10-26 nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2011-05-06 nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartimi. Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-540/2009 buvo pareikštas nukentėjusiojo R. L. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, pripažįstant jam teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

5Turtinę 150 089,94 Lt dydžio žalą ieškovas patyrė dėl to, kad dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų ieškovas negalėjo vykdyti projektavimo ir statybos darbų. Ieškovo gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbai buvo žlugdomi ne tik nusikalstamais atsakovų veiksmais, kurie konstatuoti baudžiamojoje byloje, bet ir atsakovo R. J. nepagrįstais reikalavimais civilinėje byloje Nr. 2-307-309/2007. Atsakovas R. J. 2003 metais, iš karto po įvykdytų nusikalstamų veikų, pateikė Kauno rajono apylinkės teismui ieškinį ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti šį sklypą kitiems asmenims, vykdyti jame statybos darbus. Atsakovo R. J. prašymu taikytas šio žemės sklypo areštas su draudimu vykdyti statybos darbus tęsėsi nuo 2003-12-05 iki 2008-03-31, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2007-05-16 sprendimas, kuriuo buvo atmestas R. J. ieškinys L. L.. Tiek dėl atsakovų nusikalstamos veikos, tiek dėl neteisėtų ir nepagrįstų R. J. reikalavimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007, ieškovo gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbai buvo sužlugdyti nuo 2003-04-30 iki 2009-07-13. Ieškovas negalėjo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdyti gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų daugiau nei 5 metus. Per šį laikotarpį žymiai pabrango tiek projektavimo, tiek statybos, tiek transporto, elektros energijos bei kuro kainos. Nustatant padarytą žalą, taikoma ieškovo 2003 m. planuoto statyti gyvenamojo namo vidutinė tokio dydžio namo statybos vertė, t. y. skaičiavimui paimta planuoto statyti gyvenamojo namo vieno m3 statybos vidutinė kaina ir nustatytas kainų skirtumas tarp 2004 m. ir 2008 m. Žalos skaičiavimas: 2004 m. pagal nekilnojamojo turto vidutinės rinkos kainų lentelę Nr. 1 p. 2.1.1.4. (V.Ž. Nr. 16-504/2003; I t. b. l. 10–28) nustatyta 1 kub. metro namo statybos vidutinė kaina – 385 Lt. Tokiu būdu planuoto pastatyti 819 m3gyvenamojo namo vidutinė statybos kaina būtų 385 Lt / m3 x 819 m3 = 315 315 Lt. Pagal Statistikos departamento statybos sąnaudų kainų indeksą (SSKI) ir kainų pokyčius nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2008-04-01 statybos kainos padidėjo 47,6%. Tokiu būdu, atsakovai, sužlugdydami ieškovo vykdomus projektavimo ir statybos darbus bei nepagrįstai reikšdami reikalavimus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti sklype statybos darbus, sutrukdė ieškovui statyti gyvenamąjį namą, dėl ko ieškovas nuo 2003-04-29 iki 2009 m. patyrė 150 089, 94 Lt (315 315 x 47,6% =150 089,94) turtinę žalą.

6Turtinę 5 839,8 Lt žalą ieškovas patyrė dėl sugadinto sklypo atstatymo ir suniokotų laikinųjų statinių atstatymo ir sugrąžinimo į buvusią vietą. Minėtą žalą sudaro: 1) 893 Lt žala dėl namo sklypo išplaniravimo bei įvažiavimo sugadinimo; 2) tiesioginė turtinė 1 068 Lt žala dėl metalinio garažo ištempimo iš ieškovo sklypo ir sužalojimo, t. y. atstatymo darbai su transportavimo išlaidomis atgal į buvusią vietą; 3) tiesioginė turtinė 392 Lt suma dėl metalinio namelio ištempimo iš ieškovo sklypo ir sužalojimo, t. y. atstatymo darbai su transportavimo išlaidomis atgal į buvusią vietą (įrodymas – b. byloje); 4) tiesioginė turtinė 552 Lt žala dėl metalinio tualeto ištempimo iš ieškovo sklypo ir sužalojimo, t. y. atstatymo darbai su transportavimo išlaidomis atgal į buvusią vietą; 5) tiesioginė turtinė 892 Lt žala dėl metalinio namelio apšiltinimo ir vidinių kartono sienelių atstatymo, rangos darbų sutartis su UAB „Vygulna“ Bendra tiesioginė atstatymo darbų vertė pagal 2003 m. įkainius: 893 + 1 068 + 392 + 552 +892 = 3 797 Lt. Statistikos departamento duomenimis statybos darbų kainų padidėjimo procentas (pagal viešai skelbimus Statistikos departamento duomenis) nuo 2003 m. 08 mėn. iki 2008 m. 04 mėn. buvo 53,8 %. Taip nustatyta Statistikos departamento, lyginant 2008-04 mėn. SSKI -136, 5647 ir 2003-08 mėn. SSKI -88, 8180 su baziniu SSKI (žr. Statistikos departamento internetinį tinklapį stat.gov.lt). Todėl tikroji tiesioginė atstatymo darbų žala pagal 2008-03-31 įkainius yra: 3.797 Lt + (3 797x 53,8 % : 100 = 2042, 78 Lt) = 5 839,8 Lt.

7Turtinę 200 Lt žalą ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovai, vykdydami nusikalstamą veiką, sunaikino ieškovo sklype buvusius riboženklius. Riboženkliai atsakovų buvo naikinami ne vieną kartą, tačiau ieškovas šiuo ieškiniu prašo atlyginti žalą tiktai už vieną riboženklių sunaikinimą. Už riboženklių sunaikinimą prašoma priteisti minimalią sumą – 200 Lt, kuri atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šią sumą sudaro sklypo ribų koordinačių nustatymas specialiais prietaisais, pačių riboženklių vertė bei jų pastatymo vertė.

8Turtinę 377 Lt žalą ieškovas patyrė dėl statybinių medžiagų iškrovimo darbų sužlugdymo, nes 2003-08-23 atsakovas, E. Ž., vykdydamas R. J. neteisėtą nurodymą, naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, išvarė iš ieškovo sklypo automašinos ir autokrano vairuotojus su mechanizmais. Už autokrano ir automašinos 1 val. neteisėtą atsakovų užlaikymą, ieškovas patyrė 175 Lt žalą. Už papildomą 2,5 val. autokrano darbą, ieškovas patyrė 202 Lt žalą. Iš viso žala dėl papildomo mechanizmų darbo sudaro 377 Lt.

9Turtinę 205 Lt žalą ieškovas patyrė dėl augalų sunaikinimo, nes 2003 m. gegužės mėn. pradžioje ieškovas savo sklype buvo pasodinęs braškių daigus, vaiskrūmius, vaismedžius, tačiau atsakovai sunaikino ieškovo sklype pasodintus 20 vnt. braškių daigų, 6 vnt. vaiskrūmių, 4 vnt. vaismedžių.

10Turtinę 212 Lt žalą ieškovas patyrė dėl priverstinės ieškovo ir darbininkų apsaugos ieškovo sklype. 2003-04-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovų atžvilgiu baudžiamojoje byloje, tačiau atsakovai nesiliovė ir toliau tęsė nusikalstamą veiką. Kadangi dėl atsakovų nusikalstamos veikos bei sklypo arešto namą statyti buvo neįmanoma, ieškovui iškilo būtinybė sklype apsaugoti esančias statybines medžiagas, įrengti neišnaikinamus riboženklius ir nužymėti tikslias sklypo ribas, įrengiant tvorą su gelžbetonio stulpais. Ieškovas negalėjo rizikuoti darbininkų ir savo sveikata dėl nuolatinių atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl darbininkų saugumui užtikrinti, ieškovas buvo priverstas dvi dienas samdyti Kauno VPK apsaugą.

11Turtinę 1 946 Lt žalą ieškovas patyrė dėl to, kad dėl atsakovų neteisėtų veikų iš ieškovo žemės sklypo dingo suvirinimo aparatas su spyna 1 464 Lt vertės ir gelžbetonio plokštės 482,35 Lt vertės. Šie daiktai buvo išvilkti atsakovų pavedimu su laikinais statiniais iš ieškovo sklypo.

12Turtinę 2 773, 88 Lt žalą sudaro ieškovo gydymo išlaidos. Dėl atsakovų neteisėtų veikų ieškovo sveikata sutriko, atsirado nerimas, nemiga. Gydytojai nuo 2003 m. gegužės mėn. skyrė ieškovui stiprius raminančio pobūdžio vaistus. Nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimai visiškai neišnyko, todėl ieškovas yra priverstas iki šio laiko pastoviai vartoti vaistus. Be to, dėl nuolatinio nervinio streso atsirado širdies ritmo sutrikimai. Tokiu būdu ieškovui buvo padaryta 2 773, 88 Lt turtinė žala, kurią sudaro pirktų vaistų kaina. Atsakovai privalo šią žalą atlyginti.

13Ieškovui 25 000 Lt dydžio neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo. Ieškovo moralinė žala buvo patirta dėl ieškovo sveikatos pablogėjimo ir žymių sveikatos sutrikimų, pastovaus nerimo ir nemigos. Sveikatos sutrikimus lydėjo galvos skausmai, širdies ritmo sutrikimai. Dėl atsakovų nusikalstamų veikų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, tas neigiamai atsiliepė ne tik sveikatai, bet ir tiesioginiam darbui. Dėl paniekinimo ir viešo pažeminimo, šmeižto, apšaukiant ieškovą aferistu bei vagimi, dėl ieškovo ir kitų šeimos narių garbės ir orumo įžeidimo bei akivaizdžios nepagarbos žmogui bei įstatymams, geros reputacijos praradimo, dėl sužlugdytų ne tik namo statybos darbų, bet ir sužlugdytų susitarimų su architektu, su statybos rangovais, su banku dėl paskolos, dėl medžiagų pirkimo ir t. t. Dėl to, kad ieškovas savo sklype be baimės negalėjo dirbti numatytus darbus. Dėl beveik vienuolika metų nuolatinių ir nesibaigiančių teisminių procesų (apie 50 posėdžių abiejose bylose) ir dėl vartojamų antidepresantų ir trakviliantų neigiamos įtakos ir pasekmių ieškovo sveikatai, ieškovas pastoviai ir nuolat buvo priverstas prašyti išleidžiamas iš darbo, negalėjo vairuoti automobilio ir todėl nukentėjo jo darbo kokybė, ko pasėkoje reorganizuojant dvi elektros tinklų skirstymo bendroves 2011-04-18 buvo atleistas iš darbo ir prarado darbines pajamas. Iš ieškovo daugiau kaip penkerius metus buvo atimta galimybė pagerinti savo ir kitų šeimos narių gyvenimo sąlygas. Ieškovo bute kartu su juo gyveno dar dvi šeimos. Dar ir šiuo metu dėl statybos darbų sužlugdymo ieškovas priverstas gyventi apsunkintomis sąlygomis dar neįrengtame name. Ieškovo sveikata nepataisomai pablogėjo. Be to, per šį laikotarpį pabrango tiek statybinės medžiagos, tiek statybų darbai, padidėjo bankų suteikiamų kreditų palūkanos, šalyje išaugo infliacija. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl jų savavaldžiavimo, ieškovas negalėjo ilgą laiką vykdyti gyvenamojo namo statybos.

14Turtinę 11 400 Lt žalą sudaro ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjant baudžiamąją bylą. Dėl atsakovų neteisėtų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir naudojosi teisine pagalba, teismuose buvo nagrinėjama nuo 2004 iki 2011 metų. Dalis išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo atstovavimu baudžiamojoje byloje, buvo priteista, tačiau dalis išlaidų liko neatlygintos, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu, nurodant, kad ieškovas turi teisę kreiptis dėl civilinio ieškinio patenkinimo civiline tvarka. Ieškovas patyrė žalos dėl jo turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovai atliko veikas, kurios atitinka BK 294 str. 1 d. - savavaldžiavimą. Baudžiamasis procesas vyko nepateisinamai ilgai ir buvo nutrauktas dėl suėjusių senaties terminų. Atsakovai privalo atlyginti ieškovui visą ieškovo patirtą žalą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tame tarpe ir ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su jo teisine pagalba.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu

17ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui R. L. iš atsakovų R. J. ir E. Ž. solidariai 8 155 Lt turtinei žalai atlyginti, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui R. L. iš atsakovo R. J. 205 Lt žalą už augalų sunaikinimą bei 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt dėl ieškovo turėtų išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje paliko nenagrinėtą (CPK tvarka), išaiškino ieškovui teisę kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio tvarka; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

18Dėl turtinės 150 089,94 Lt žalos dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų teismas nurodė, kad ieškovas, pagal faktinį ieškinio pagrindą (teigdamas, jog namas, kurio statybos baigtumas pagal VĮ Registrų centro paskutinį duomenų banko išrašą yra 64 proc., iki šiol nebaigtas statyti (pilnai neįrengtas) dėl atsakovų nusikalstamos veikos bei sklypo arešto nuo 2003 m. iki 2009 m. žymiai padidėjus statybos kaštams) grįsdamas savo reikalavimą ne tik CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, bet ir 3 dalimi, privalėjo įrodyti tiek realiai turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), tiek tai, kad kainų skirtumas neišvengiamai egzistuos, kai atsakovas patirs išlaidas visiems darbams ir namas bus baigtas pastatyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pats ieškovas pripažino, kad didesnė gyvenamojo namo dalis šiuo metu jau yra pastatyta, tačiau namas nėra baigtas pilnai įrengti, sprendė, jog ieškovas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tiek jo turėtas išlaidas namo projektavimui ir statybai, tiek įrodymus, patvirtinančius tai, kiek tai jam būtų kainavę, kai jis namą būtų projektavęs ir pasistatęs tuo laiku, jeigu tam nebūtų sutrukdę atsakovų neteisėti nusikalstami veiksmai bei atsakovo R. J. prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų jo turėtoms išlaidoms namo projektavimui ir atliktiems statybos darbams patvirtinti, nors pats pripažino didesnę dalį tokių išlaidų jau patyręs. Be to, ieškovas nepateikė ir jokių konkrečių įrodymų apie tai, kiek jam būtų kainavęs namo projektavimas 2003 metais bei kiek 2004 metais jam būtų kainavę šiuo metu jau atlikti statybos darbai. Ieškovas neįrodė, kad buvo atsiradęs pagrindas 2004 m. buvusį statybos sąnaudų kainų indeksą lyginti su 2008 metais, o ne su tais metais, kai tam tikri namo projektavimo ir statybos darbai buvo atlikti. Teismas nurodė, kad visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog dėl pasaulinės ūkio krizės bei nekilnojamojo turto ir statybų verslo sprogusio burbulo, statybų kainos, buvusios 2008 metais, po keleto metų nukrito į 2003–2004 m. buvusį lygį, o kai kurių statybos darbų kainos – net į 2001 m. lygį. Vien pagal tai, kad 2004 m. pagal nekilnojamojo turto vidutinės rinkos kainų lentelę Nr. 1 p. 2.1.1.4. nustatyta 1 kub. metro namo statybos vidutinė kaina buvo 385 Lt, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog planuoto pastatyti gyvenamojo namo vidutinė statybos kaina būtų 315 315 Lt (385 Lt / m3 x 819 m3). Teismo nuomone, šiuo atveju, sprendžiant dėl šio ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, itin svarbi aplinkybė yra tai, kad bet kokiems namo statybos darbams pradėti yra būtinas statybos leidimas, o iki 2003-04-29 (kai atsakovai atliko nusikalstamus veiksmus) ir iki 2003-12-05 (kai atsakovo R. J. prašymu civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) jokio išduoto ir galiojančio statybos leidimo ieškovas neturėjo. Nustatyta, jog Statybos leidimas ieškovui buvo išduotas tik 2009-07-03. Neturėdamas leidimo statyti, ieškovas negalėjo atlikti ir namo statybos darbų. Net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta aplinkybė, kad ieškovas vis tik būtų sugebėjęs operatyviai paruošti projektą, gauti statybos leidimą ir pasistatyti namą per 2004 metus, tai žala, kurią jis nurodo kaip statybos kainų padidėjimą 2008 metais (lyginant su 2004 metais), teismo nuomone, yra paskaičiuota visiškai nepagrįstai vien dėl tos priežasties, kad namas, kuris galėjo būti pradėtas statyti tik po 2009-07-03 statybos leidimo išdavimo, nėra baigtas statyti iki šiol. Ši aplinkybė, teismo nuomone, patvirtina tai, jog ieškovas pasistatyti namą neturėjo realių finansinių galimybių. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų duomenų įrodomąją reikšmę, sprendė, jog pateiktų įrodymų nepakanka nei padaryti išvadai, kad tokio dydžio konkrečias išlaidas ieškovas yra patyręs (ko, beje, ieškovas jokiais įrodymais net neįrodinėjo), nei kad tokio dydžio (150 089,94 Lt) išlaidos neišvengiamai bus patirtos ateityje.

19Dėl civilinėje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, iš kurių taikymo kildinamas žalos atlyginimas, buvo pritaikytos civilinėje byloje, kurioje Kauno apygardos teismas 2007-05-16 priėmė sprendimą Nr. 2-307-390/2007, kuriuo kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė R. J. ieškinį. Šį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2008-03-31 nutartimi paliko nepakeistą. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-07 nutartimi Nr. 3K-3-462/2008 sprendimo dalį, kuria reikalavimai R. L. atžvilgiu buvo atmesti, konstatuotina, jog Kauno apygardos teismo 2007-05-16 sprendimas, kiek tai susiję su toje byloje R. L. pareikštais reikalavimais, įsiteisėjo 2008-03-31. Teismas nustatė, kad areštas ginčo sklypui minėtoje byloje teismo nutartimis buvo pritaikytas: nuo 2003-12-05 iki 2004-02-09, nuo 2004-04-29 iki 2005-05-31 ir nuo 2006-12-20 iki 2008-01-21 (nors galėjo būti panaikintas ir 2007-06-01). Viso areštas su pertraukomis galiojo 2 mėn. ir 4 d., 1 m. 1 mėn. ir 2 d. bei 1 m. 1 mėn. ir 1 d. (nors, jeigu pats ieškovas R. L. būtų buvęs pakankamai rūpestingas, galėjo galioti tik 5 mėn. ir 11 d.). Teismo teigimu, nustatyta, jog nei viena iš minėtų nutarčių R. L. nebuvo uždrausta ginčo sklype vykdyti projektavimo darbus, todėl akivaizdu, jog dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas R. L. negalėjo patirti jokios žalos dėl namo projektavimo darbų sutrukdymo. Taip pat teismas nustatė, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2003-12-05 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo pirmojo baudžiamosios bylos epizodo bei trims mėnesiams nuo paskutinio baudžiamosios bylos epizodo 2003-08-29, tačiau nenustatyta, kad per šį laikotarpį R. L. būtų atlikęs projektavimą, nors galėjo atlikti, tuo labiau, kad šiuo laikotarpiu ieškovas vykdė statybas – žemės sklype pasistatė tvorą, kas patvirtina, jog galėjo net statyti ir tam atsakovai netrukdė. Teismas nurodė, kad nors 2004-02-09 nutartimi buvo panaikintas 2003-12-05 pritaikytas draudimas vykdyti statybos darbus ir pakartotinai pritaikytas tik 2004-04-29 nutartimi, nors 2004-04-29 nutartimi pritaikytas draudimas vykdyti statybos darbus buvo panaikintas 2005-05-31 ir iki 2006-12-20, t. y. 6 mėn. ir 20 d., joks areštas nebuvo pritaikytas, nenustatyta, kad per šiuos 2 mėn. ir 20 d. bei 6 mėn. ir 20 d. laikotarpius ieškovas R. L. būtų toliau tęsęs projektavimo ir statybos darbus, o svarbiausia – kad bent jau būtų mėginęs gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą, be kurio bet kokia statyba laikoma neteisėta. Be to, teismas konstatavo, jog R. L. nepakankamai naudojosi procesine teise skųsti nutartis atskiraisiais skundais. Taip pat teismas konstatavo, jog R. L., nors ir reiškė prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tačiau net ir patenkinus jo skundus bei įpareigojus R. J. įnešti į depozitą tam tikras sumas nuostolių atlyginimo užtikrinimui, tačiau pastarajam to neatlikus ir dėl to laikinąsias apsaugos priemones panaikinus, nenustatyta, kad R. L. būtų atnaujinęs namo projektavimo ir statybos darbus, o svarbiausia – kad bent būtų mėginęs gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą, be kurio bet kokia statyba laikoma neteisėta. Be to, dėl to, kad areštas, kuris buvo panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2005-05-31 nutartimi, de fakto areštas hipotekoje išregistruotas tiktai 2006-04-10, teismo nuomone, taip pat rodo paties R. L. nerūpestingumą ir nesielgimą kaip asmens, suinteresuoto kuo greitesniu arešto panaikinimu, o tuo pačiu ir jo prisidėjimą prie žalos atsiradimo. Teismo nuomone, tokiais savo veiksmais ieškovas R. L., būdamas civilinėje byloje atsakovu, tačiau nesielgdamas kaip pakankamai rūpestingas ir kaip suinteresuotas kuo greitesniu arešto panaikinimu asmuo, pats prisidėjo prie žalos atsiradimo (namo projektavimo ir statybos kaštų pabrangimo).

20Dėl ieškinio senaties ieškinio reikalavimui atlyginti žalą dėl civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo atlyginti žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prasidėjo tą dieną, kai pasibaigė ieškovo nurodytas tęstinis pažeidimas – t. y., kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Bylos medžiaga patvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A-73/2008 priėmus 2008-01-21 nutartį, kuria buvo panaikintos Kauno apygardos teismo 2006-12-20 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo areštuotas R. L. nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi 3 metų ieškinio senatis suėjo 2011-01-21 (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovo teigimu, de fakto areštas hipotekoje išregistruotas tiktai 2008-02-26, tačiau, teismo nuomone, tai niekaip negali nulemti kitokios ieškininės senaties termino pradžios pareikšti ieškiniui, kuriame atsakovai yra fiziniai asmenys (pagal vieno iš kurio ieškinį laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos), o ne institucijos, atsakingos už savalaikį arešto panaikinimo įregistravimą Hipotekos skyriuje. Teismas pažymėjo, kad net jeigu ir būtų pagrindas ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti pagal patikslintame ieškinyje nurodytas datą, t. y. nuo 2009-07-13 (kai ieškovui buvo išduotas statybos leidimas), įvertinus tą aplinkybę, jog ieškinys teismui pateiktas tik 2013-01-21, akivaizdu, kad 3 metų ieškinio senaties terminas (kuris tokiu atveju būtų suėjęs 2012-07-14) yra iš esmės praleistas netgi šiuo atveju. Teismas konstatavo, jog šioje byloje nenustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui atlyginti žalą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, padarydamas tokią išvadą, įvertino ieškovo individualias savybes: amžių (gimęs 1944 m.); išsilavinimą (aukštasis); socialinę padėtį, sąlygojamą jo užimtų pareigų ir dirbamo darbo (baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dirbęs vadovaujantį darbą – AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ pastočių tarnybos viršininko pavaduotoju; pagal Sodros duomenis ieškovas AB LESTO dirbo iki 2011-04-18, o nuo 2011-06-13 dirba Lietuvos Sveikatos mokslų universitete) bei už darbą gautų pajamų ir dabar gaunamų pajamų kartu su gana didele 1 586,68 Lt senatvės pensija; kvalifikuotos teisinės pagalbos iš jį atstovavusių advokatų turėjimą, teismo nuomone, įrodančius ieškovo realų suvokimą apie galimybę savalaikiai ginti savo teises teisme. Nustatyta, jog ieškovas kvalifikuota teisine pagalba naudojosi tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, iki Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo posėdyje dalyvaujant nukentėjusiojo R. L. atstovei advokatei V. K. išnagrinėjus baudžiamąją bylą 2011-12-13 buvo priimta galutinė nutartis (kurioje buvo pasisakyta ir dėl R. L. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, nurodant, kad jis žemesnės instancijos teismo buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtas, kas neužkerta kelio nukentėjusiajam pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka), tiek Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2009 iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008 byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2010-04-06 nutartimi Kauno apygardos teismo 2007-05-16 sprendimą, kuriuo R. J. ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Kadangi R. L. ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje (kaip ir baudžiamojoje bei civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2009) atstovauja ta pati advokatė V. K., teismas pripažino, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes savalaikiai, t. y. nepažeisdamas sutrumpinto ieškininės senaties termino, teisme pareikšti ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus, būtina atsižvelgti į ieškinio senaties instituto paskirtį, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, teisinio santykio dalyvių (atsakovų) pagrįstą lūkestį, kad, per nustatytą terminą ieškovui nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką, padarė išvadą, kad, nenustačius svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme yra pakankamas pagrindas ieškinį dėl žalos atlyginimo, kildinamo iš neteisėtai civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atmesti (CK 1.131 str. 1, 2 d.).

21Dėl turtinės 5 839,8 Lt žalos dėl sugadinto sklypo atstatymo ir suniokotų laikinųjų statinių atstatymo ir sugrąžinimo į buvusią vietą, teismas nurodė, kad žemės sklypo parengimo statybai faktas yra nustatytas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžiu, todėl paties fakto papildomai įrodinėti nereikia. Apie sklypo ir statinių žalojimą patvirtina: Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis, Kauno apygardos teismo 2011-05-06 nuosprendis, traktorininko R. V. parodymai, fotonuotraukos baudžiamosios bylos medžiagoje; atsakovų pripažinimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-540/2009, todėl prejudicinių faktų pildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.). Teismas pagrįstu vertino reikalavimą priteisti 893 Lt žalos, ieškovo patirtos dėl namo sklypo išplaniravimo bei įvažiavimo sugadinimo, pritardamas ieškovui, jog tai konstatuota Kauno apygardos 2011-05-06 teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje su nurodytu konkrečiu žalos dydžiu. Ieškovas jam statinių ištempimu iš jo sklypo padarytą žalą įrodinėjo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis – žiniaraščiais. Kadangi atsakovai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose sąmatų teisingumo neginčijo ir savo atsikirtimus grindė tiktai UAB „Kauno prekių ekspertizė“ 2004-03-19 prekinės ekspertizės aktu Nr. 29, su kuriuo ieškovas pagrįstai nesutiko (nes 2004-03-19 prekinės ekspertizės aktu buvo nustatyta statinių vertė, nors R. L. prašė atlyginti ne statinių vertę, bet žalą už laikinų statinių atstatymą į buvusią vietą bei dėl jų sugadinimų atstatymo), kurio teismo teigimu, nėra pagrindo vertinti kaip pakankamo pagrindo ieškovui padarytai žalai nustatyti, sprendė, kad bendra tiesioginė atstatymo darbų vertė nustatytina pagal ieškovo pateiktas sąmatas ir laikytina, kad padaryta žala sudaro 3 797 Lt (893 + 1 068 + 392 + 552 + 892). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pagal Statistikos departamento duomenis statybos darbų kainų padidėjimo procentas (pagal viešai skelbimus Statistikos departamento duomenis) nuo 2003 m. 08 mėn. iki 2008 m. 04 mėn. buvo 53,8 proc., todėl tikroji tiesioginė atstatymo darbų žala pagal 2008-03-31 įkainius yra 5 839,8 Lt (3 797 Lt + (3 797 x 53,8 % : 100 = 2 042,8 Lt). Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas priteisti kainų padidėjimą nuo 2003 rugpjūčio mėnesio iki 2008 metų balandžio mėnesio (nors žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas 2014 m.), remiantis statistikos departamento kainų indeksu, nepagrįstas jokiais motyvais bei teisės normomis, tuo labiau nesant į bylą pateiktų duomenų apie tai, jog sąmatose nurodyti darbai buvo atlikti būtent 2008 metais, kai statybos darbų kainos padidėjimas buvo pačiame pike.

22Dėl turtinės 200 Lt žalos dėl riboženklių sunaikinimo teismas nurodė, kad riboženklių įrengimo faktas yra nustatytas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžiu, todėl paties fakto papildomai įrodinėti nereikia. Apie metalinių riboženklių naikinimą, padarytą atsakovų ar jų bendrininkų, patvirtina liudytojų R. V. ir S. P. parodymai. Kadangi už riboženklių sunaikinimą prašoma priteisti minimalią sumą – 200 Lt, kuri atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino, nors ir nesant pateiktų duomenų, kurie patvirtintų, jog už riboženklius ieškovas buvo sumokėjęs jo nurodomus 200 Lt (CK 6.249 str. 1 d.).

23Dėl turtinės 377 Lt žalos dėl statybinių medžiagų iškrovimo darbų sužlugdymo teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra fiksuota, jog 2003-08-29 R. L. statybines medžiagas savo sklype išsikrovė, tokiu būdu, jokie darbai nebuvo sužlugdyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, šį ieškinio reikalavimą atmetė.

24Dėl turtinės 205 Lt žalos dėl augalų sunaikinimo teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011-05-06 nuosprendyje nustatyta, jog R. J. sunaikino R. L. sklype pasodintus 20 vnt. braškių daigų, 6 vnt. vaiskrūmių, 4 vnt. vaismedžių, padarydamas R. L. 205 Lt turtinę žalą. Kadangi baudžiamojoje byloje nustatyto fakto papildomai įrodinėti nereikia, teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino.

25Dėl turtinės 212 Lt žalos dėl priverstinės ieškovo ir darbininkų apsaugos R. L. sklype teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nuo šio reikalavimo gynėsi tik formaliai, teigdami, jog reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad 2003 m. rugsėjo 18–19 dienomis ieškovui jo žemės sklypo adresu buvo išskirtas Kauno m. VPK Apsaugos skyriaus ginkluotas policijos pareigūnas su tarnybiniu automobiliu, jog apsauga truko 15 valandų, esant nuosprendžiu nustatytoms atsakovų nusikalstamoms tęstinėms veikoms, teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino.

26Dėl turtinės 1 946 Lt žalos dėl suvirinimo aparato ir gelžbetonio plokščių teismas nurodė, kad po 2003-04-29 statinių išvilkimo iš ieškovo žemės sklypo ir šių statinių palikimo be apsaugos, atrakintomis durimis, ieškovo teigimu, dingo ieškovui priklausęs suvirinimo aparatas Piko 140 su spyna 1 464 Lt vertės. Apie tai, kad atsakovai atidarė duris, pripažino liudytojas S. P.. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas nepateikė jokių su šiuo reikalavimu susijusių įrodymų, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovas pateikė suvirinimo aparato instrukcinės knygelės kopiją, būtent kurioje nurodyta aparato pirkimo 2002-03-15 kaina 1 436 Lt. Ieškovo teigimu, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų iš ieškovo žemės sklypo dingo ir ieškovui priklausančios 482,35 Lt vertės gelžbetonio plokštės. Kadangi atsakovai jokių pagrįstų argumentų, kodėl šis ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, nepateikė, teismas, konstatuodamas, jog ieškovas įrodė ir šį reikalavimą taip pat tenkino.

27Dėl turtinės 2 773,88 Lt žalos dėl gydymo išlaidų teismas nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas 2013-01-21 Kauno apygardos teisme registruotu ieškiniu, vadovaudamasis tais pačiais įrodymais, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 393,89 Lt žalą dėl gydymosi (pirktų vaistų), o ieškinio šioje dalyje sumą iki 2 773,88 Lt padidino tik todėl, kad teismo posėdžio metu nesugebėjo atsakyti į klausimus apie konkrečias konkretiems vaistams pagal pateiktus čekius išleistas sumas, kurių bendra suma neatitiko pateiktuose įrodymuose nurodytų sumų, nors jokie nauji įrodymai į bylą nebuvo pateikti, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas nei jokiu procesiniu dokumentu, nei žodžiu teismo posėdžio metu nesutikslino šios ieškinio dalies ir konkrečiai nenurodė kada, kur ir kokie konkretūs vaistai bei nuo kokio konkretaus susirgimo buvo pirkti, be to, atsižvelgdamas į tai, jog didelė dalis pateiktų čekių yra išblukę arba neįkaitomi arba juose tiesiog nenurodyti pirktų vaistų pavadinimai, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį daugelis vaistinių yra pakeitę pavadinimus, teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio nuostata, sprendė, jog šiuo atveju teisingai, sąžininga ir protinga iš atsakovų priteisti tik dalį ieškovo prašomos sumos (2 000 Lt), kaip ypač svarbią įvertinus ir atsakovų nurodytą aplinkybę, jog nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimai (mišrus nerimo-depresijos sutrikimas), vadovaujantis baudžiamojoje byloje liudytoja apklaustos J. Š. parodymais, buvo atsiradę dar iki ieškinyje minimų įvykių – dar 2002 metais.

28Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad vien tik dėl atsakovų įvykdytų nusikalstamų veikų laikotarpyje nuo 2003-04-29 iki 2003-08-28 ieškovui atsirado žymūs sveikatos sutrikimai ir pablogėjimai, tačiau nėra abejonių dėl to, kad ieškovas dėl atsakovų įvykdytų nusikalstamų veiksmų, kuriose pats ieškovas betarpiškai dalyvavo, neabejotinai per visus tris atsakovams baudžiamojoje byloje inkriminuotus epizodus patyrė ūmų stresą, perėjusį į ilgalaikį psichologinį stresą dėl daugelį metų užsitęsusio proceso, kas išryškino depresinę bei kardiologinę simptomatikas. Taip pat teismas nurodė, jog akivaizdu, kad dėl atsakovų nusikalstamų veikų ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kas neigiamai atsiliepė ne tik sveikatai, bet ir tiesioginiam darbui, ypač įvertinus aplinkybes, kad ieškovas nuolat turėjo bendrauti su ikiteisminio tyrimo institucijomis, rinktis žalos dydį patvirtinančius įrodymus, o, bylą atidavus į teismą – dalyvauti teismo posėdžiuose visose trijose instancijose ir net po kelis kartus, rašyti apeliacinius ir kasacinius skundus, atsiliepimus į atsakovų procesinius dokumentus, tam išleidžiant nemažas pinigų sumas ir sugaištant daug brangaus laiko. Teismo teigimu, nėra abejonių ir dėl to, kad ieškovas, dėl atsakovų nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėtas baudžiamasis persekiojimas užtruko net iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 galutinės nutarties priėmimo, o taip pat ir dėl atsakovo R. J. inicijuotoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kas ilgam laikui sutrukdė ieškovui įgyvendinti savo svajonę ir pastatyti savo šeimai namą, pagerinant gyvenimo sąlygas, jautėsi pažemintas ir sutrikdytas, praradęs savigarbos jausmą ir gerą reputaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog teisinga, sąžininga ir protinga suma, priteistina ieškovui, yra 10 000 Lt, kurių 7 000 Lt priteisiami iš atsakovų solidariai, o 3 000 Lt vien tik iš atsakovo R. J., būtent kurio prašymu civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

29Dėl turtinės 11 400 Lt žalos, susijusios su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje teismas nurodė, kad ieškovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ne tik turėjo visas galimybes pateikti jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus, bet ir juos pateikė bei prašė baudžiamojoje byloje šias išlaidas atlyginti. Teismas konstatavo, kad civilinio ieškovo baudžiamojo proceso metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje civilinėje byloje negali būti sprendžiamas, todėl paliktinas nenagrinėtas CPK tvarka, išaiškinat ieškovui teisę kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio tvarka, kuriame numatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, bei jog teismas turi teisę priimti sprendimus: dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

30Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu: priteisė ieškovui už advokato teisinę pagalbą iš atsakovo R. J. 223,80 Lt ir iš atsakovo E. Ž. 157,50 Lt; priteisė valstybei iš atsakovo R. J. 323 Lt žyminio mokesčio ir iš atsakovo E. Ž. 227,80 Lt žyminio mokesčio.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32Ieškovas R. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas taip pat prašo atitinkamai pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

331. Ieškovas ieškinį teismui pateikė dėl to, kad atsakovai užvaldė atsakovo sklypą, sužlugdė ieškovo planus pastatyti gyvenamąjį namą savo sklype per 2003-2004 metus. Ieškovo namo statybos darbų žlugdymas nustatytas visų instancijų teismuose baudžiamojoje byloje. Visi teismai nustatė, kad atsakovai padarė didelę žalą ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad atsakovų veiksmais buvo užvaldytas jo sklypas, sužlugdyta jo numatyto statyti gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbai ir tai sąlygojo statybos pabrangimą. Todėl teismas šioje civilinėje byloje neturėjo teisės revizuoti ir visiškai atmesti visų teismų nustatytus prejudicinius faktus, o tiktai privalėjo nustatyti visų teismų pripažintos didelės žalos konkretų dydį ir jį priteisti ieškovui. Tačiau teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei ydingai nustatė šio reikalavimo faktinį pagrindą.

342. Ieškinio dydį ieškovas grindė 2003 m. ir 2008 m. statybos kainų skirtumais, kurie atsirado dėl atsakovų veiksmais sužlugdytų namo statybos darbų tuo laikotarpiu. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino, kad ieškovas ne tik ketino statyti gyvenamąjį namą, bet realiai jau buvo pradėjęs vykdyti parengiamuosius statybos darbus. Ieškovas ieškinį grindė tos pačios kvadratūros namo statybos kainų skirtumais. Komisijos dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2004 m. sausio 26 d. nutarimu patvirtinta 1 lentelė yra oficialus rašytinis įrodymas, kurios 2.1.1.4. p. nustatyta statybos vidutinė rinkos vertė yra 385 Lt, o viso tokios kvadratūros namo būtų buvusi 315 315 Lt. Taip pat ieškovas ieškinį grindė Statistikos departamento Statybos sąnaudų kainų indeksu ir kainų pokyčiais nuo 2004 m. iki 2008 m. Taigi oficialiais rašytiniais įrodymais ieškovas įrodė, kad atsakovai, sužlugdydami ieškovo vykdomus projektavimo ir statybos darbus sutrukdė ieškovui statyti gyvenamąjį namą, dėl ko ieškovas patyrė 150 089,94 Lt turinę žalą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog pagrindas 2004 m. buvusį statybos sąnaudų kainų indeksą lyginti su 2008 m., o ne su tais metais, kai tam tikri namo projektavimo darbai ir statybos darbai buvo atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 7 d. išnagrinėjo R. J. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008 ir šio skundo dalį dėl R. L. pareikšto reikalavimo atmetė. Tik nuo minėto teismo sprendimo buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos ginčo žemės sklypui. Taigi, tik nuo 2008 m. spalio 7 d. ieškovas galėjo iš naujo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl projektavimo sąlygų ir statybos darbų pradėjimo. Tokiu būdu, ieškovas pagrįstai ieškinyje lygino 2004 m. statybos sąnaudos kainų indeksą su 2008 metais. Be to, teismas neteisingai sprendime nurodė, kad statybos darbų kainos 2008 m. nukrito į 2003-2004 m. buvusį lygį. Lietuvoje nekilnojamojo turto ir statybų verslo krizė prasidėjo ne 2008 m., o 2009 m., todėl teismo išvados apie visuotinai žinomą aplinkybę neatitinka tikrovės. Be to, tokia teismo išvada prieštarauja Statistikos departamento nustatytoms to meto vidutinėms statybų vertėms.

353. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 150 089,94 Lt priteisimo dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų, remdamasis tuo, jog 2003 m. balandžio 29 d., kai buvo pradėta atsakovo nusikalstama veika, ieškovas neturėjo statybos leidimo. Kaip konstatuota teismų sprendimuose baudžiamojoje byloje, ieškovo žemės sklypas nuo 2003 m. buvo užvaldytas atsakovų nusikalstama veika, todėl jis negalėjo vykdyti statybos darbų. Atsakovai nusikalstamais veiksmais sužlugdė paruošiamuosius statybos darbus bei sąmoningai trukdė ieškovui pradėti gyvenamojo namo statybą. Todėl atsakovams, vykdant nusikalstamus veiksmus, ieškovas negalėjo nei projektuoti gyvenamojo namo, nei gauti statybai leidimą. Jau nuo 2003 m. gruodžio 5 d. Kauno rajono apylinkės teismas pradėjo nagrinėti R. J. ieškinį dėl R. L. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą panaikinimo bei areštavo ieškovui priklausantį žemės sklypą. Todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas tiek dėl nusikalstamų atsakovų veiksmų, tiek dėl atsakovo pradėtos civilinės bylos. Neteisingas teismo argumentas, kad ieškovo ketinimai statyti gyvenamąjį namą nebuvo rimti ir realūs. Iš karto po sklypo pirkimo buvo pradėti projektavimo darbai ir ieškovas 2003 m. balandžio 14 d. padavė paraišką dėl planuojamos statybos, sklype buvo sumontuoti laikinieji statiniai, sklypas buvo ruošiamas statybai, atgabentos statybinės medžiagos. Ieškovas realiai ketino statyti gyvenamąjį namą ir niekada to neatsisakė. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus sklypo areštą, ieškovas net nesulaukęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo, 2008 m. rugpjūčio 5 d. vėl kreipėsi su paraiška į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Ta aplinkybė, kad ieškovas vėliau pradėjo statyti didesnį gyvenamąjį namą, nepaneigia realaus ieškovo ketinimo pastatyti gyvenamąjį namą 2004 m. Teismo teiginys, kad ieškovas neturėjo realių finansinių galimybių pastatyti gyvenamąjį namą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

364. Atsakovas R. J. 2003 m. Kauno rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį R. L., kuriuo prašė panaikinti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp R. R. L., A. L. ir V. M. (civilinė byla Nr. 2-2214-03-03). Atsakovas R. J. teismo prašė areštuoti ginčo žemės sklypą ir uždrausti vykdyti jame statybos darbus. Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 5 d. nutartimi šis prašymas buvo patenkintas. Su trumpomis pertraukomis laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki 2009 m. birželio 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais teisės taikymo aiškinimais, asmens kaltės dėl jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įrodinėti nereikia, nes toks asmuo sąmoningai veikia, siekdamas laikinai apriboti kito asmens civilines teises ir pareigas. Tokiu būdu, R. J. yra kaltas dėl jo neteisėtais veiksmais – jo prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos ieškovui. Tai, kad R. J. atliko neteisėtus veiksmus, patvirtina įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas R. J. ieškinys. Teismas neteisingai vertino tiek Kauno rajono apylinkės teismo, tiek Kauno apygardos teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai atsakovo R. J. kaltę, kuri yra preziumuojama jau įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkėlė iš atsakovo ieškovui R. L.. Teismas neįvertino, kad atsakovas R. J. nuo 2003 m. iki 2009 m., žinodamas, kad reiškia ieškinį sąžiningam žemės sklypo įgijėjui, kad žinodamas, jog R. L. ketina statyti savo žemės sklype namą, visomis priemonėmis siekė sutrukdyti tiesėtam savininkui pilnai disponuoti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teismas nepagrįstai pareigą rūpintis laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu perkėlė iš atsakovo R. J. pareigos ieškovui R. L..

375. Teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią. Teismas CK 1.127 straipsnio nuostatas turėjo taikyti kartu su CK 1.130 straipsnio nuostatomis. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties pradžia yra 2008 m. sausio 21 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-73/2008 panaikino Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Faktiškai areštas ginčo žemės sklypui pagal 2008 m. sausio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro tik 2008 m. vasario 26 d. R. J. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu ir vėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi pranešė VĮ Registrų centrui apie teisminį ginčą ir tik 2009 m. birželio 3 d. buvo išregistruotas juridinis faktas apie teisminį ginčą iš Nekilnojamojo turto registro ir tik tuomet ieškovui atsirado galimybė gauti statybos leidimą. Ieškovas baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį šios bylos atsakovams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir paliko nukentėjusiojo R. L. ieškinį nenagrinėtu, nurodant, kad tai neužkerta kelio pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovo tapatus civilinis ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, todėl skaičiuoti ieškinio senaties pradžią teismas turėjo nuo 2011 m. gruodžio 13 d. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2013 m. sausio 21 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino. Net darant prielaidą, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, teismas nepagrįstai atsisakė atstatyti ieškinio senaties terminą. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas baudžiamojoje byloje buvo atsakovų nepateisinamai vilkinamas, ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad jo civilinis ieškinys bus patenkintas baudžiamojoje byloje. Valstybė neužtikrino greito ir efektyvaus baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, o nusikaltimą padarę asmenys nebuvo nubausti baudžiamąja atsakomybe, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

386. Teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 839,80 Lt dėl sugadinto sklypo atstatymo ir dėl suniokotų laikinųjų statinių atstatymo bei sugrąžinimo į buvusią vietą. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog atstatymo darbai vyko 2008 m. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2006 m. gruodžio 5 d. nusikaltimo vietos apžiūros protokolas, patvirtinantis, jog iki 2007 m. jokie statinių atstatymo darbai nebuvo atlikti. Be to, sklypo ir statinių atstatymo darbai vyko po to, kai 2008 m. vasario 26 d. buvo išregistruotas ginčo sklypo areštas iš Turto arešto registro. Tokiu būdu ieškovas dėl atsakovo R. J. prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo anksčiau nei 2008 m. kovo mėnesį pradėti vykdyti sklypo atstatymo darbus. Neatstačius sklypo reljefo bei įvažiavimo į sklypą, nebuvo galimybės sugrąžinti ir laikinus statinius ir juos suremontuoti iki buvusios būklės.

397. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 377 Lt žalos, susijusios su statybinių medžiagų iškrovimo darbų sužlugdymu. Teismas sprendimą grindė panaikinta Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalimi. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžiu nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. buvo sutrukdyta ieškovui realizuoti jo teisę jam priklausančiame žemės sklype iškrauti statybines medžiagas. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 26 d. šią Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį pakeitė ir priėmė naują nuosprendį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir paliko galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio išvadas dėl E. Ž. nusikalstamos veikos tęstinumo nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki rugpjūčio 28 d. Tokiu būdu teismas rėmėsi panaikinta nuosprendžio dalimi, kas sąlygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

408. Teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl žalos, susijusios su gydymo išlaidomis, priteisimo. Teismas sumažino priteistiną sumą, nepateikdamas jokių konkrečių argumentų, išskyrus tai, kad pasikeitė vaistinių pavadinimai. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas neįrodė, kada vaistai yra įsigyti. Tiek ant vaistų receptų, tiek ant vaistų įsigijimo čekių yra datos, todėl šių aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia. Ieškovas pateikė teismui vaistų anotacijas, kurios patvirtina, kad pirkti vaistai atitinka išrašytus receptus bei ieškovo ligų diagnozę.

419. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teisingai konstatavo tik dalį faktinių aplinkybių ir nustatė per mažą neturtinės žalos dydį. Teismas neįvertino, kad padaryta žala nuo 2003 m. iki 2014 m. nėra atlyginta. Tai rodo, kad ieškovas daugiau nei 10 metų negalėjo įgyvendinti konstitucijos garantuoto principo – nuosavybės neliečiamumo bei žalos atlyginimo. Teismas taip pat neįvertino atsakovų kaltės, jų elgesio tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniuose santykiuose. Be to, teismas neįvertino atsakovų turtinės padėties. Todėl teismo priteista bendra 10 000 Lt neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža pagal ieškovo daugiau nei 10 metų laikotarpį patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, prarastą poilsį, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, baudžiamajame ir civiliniuose procesuose patirtas neigiamas pasekmes, piniginius nuostolius, nuolatinį ir nesibaigiantį stresą bei prarastą sveikatą ir dėl to prarastą darbą.

4210. Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl žalos, susijusios su ieškovo išlaidomis už teisinę pagalbą, priteisimo. Ieškovas prašė priteisti šioje civilinėje byloje ne išlaidas advokato pagalbai, turėtas baudžiamajame procese, o žalą, kurią patyrė dėl kaltų atsakovų veiksmų. CK 6.248 straipsnis numato, kad turėtos išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, todėl išlaidos advokato pagalbai baudžiamajame procese, kurios negalėjo būti baudžiamajame procese atlygintos dėl įstatymo spragų, turi būti atlygintos civilinio proceso tvarka. Ieškovas buvo pateikęs į baudžiamąją bylą visus įrodymus apie turėtas išlaidas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. dėl senaties baudžiamąją bylą nutraukė, todėl atsakovų atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 104 straipsnio 2 dalies ir 106 straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusiajam priteisiamos išlaidos už jo atstovo dalyvavimą teisme tik iš nuteistojo, t. y. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi atsakovų atžvilgiu byla nutartimi buvo nutraukta dėl senaties, jų atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl baudžiamajame procese nebuvo galimybės priteisti nukentėjusiajam turėtų išlaidų. Teismas neteisingai taikė ir aiškino sprendime BPK 361 straipsnio nuostatas, nes nutraukus bylą dėl senaties, atsakovų atžvilgiu nebuvo nuosprendžių vykdymo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas neturi jokio pagrindo kreiptis BPK 361 straipsnio pagrindu į teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių klausimų išsprendimo.

43Atsakovas E. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui 3 948 Lt turtinės žalos bei 400 Lt neturtinės žalos, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

441. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis daug kartų viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydį. Teismas ieškovui priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai įvertino bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus sudarančias aplinkybes, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas netinkamai įvertino veiksmų pobūdį bei kilusias pasekmes. Atsakovo E. Ž. veiksmais nebuvo padaryta ir negalėjo būti padaryta žala ieškovo sveikatai, nebuvo jokios fizinės ar psichinės prievartos, kaip tai atsitinka veikų, nukreiptų prieš asmenį atveju. Teismas neįvertino, kad tiesiogiai atsakovo veiksmų sukeltos pasekmės buvo nuo ieškovo žemės sklypo į šalį patrauktas metalinis namelis, metalinis garažas bei tualetas. Tokiu būdu, vertinant sukeltas pasekmes, akivaizdu, jog priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir neteisingas, neadekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui ir apimčiai. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios neturi ir negali turėti reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturinę žalą, vertino tai, kad ieškovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Tačiau nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo dalyvavimas baudžiamajame procese pagal BPK 251, 252 straipsnius nėra privalomas. Teismas nepagrįstai iš atsakovo R. J. priteisė 3000 Lt neturtinę žalą. Ši teismo sprendimo dalis nėra motyvuota. Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje numatytus kriterijus, įvertinus faktines bylos aplinkybes, bendruosius teisės principus, teisingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktikoje formuojamos priteistinos neturtinės žalos dydį, turėtų būti sumažinta iki 400 Lt, o 3000 Lt neturtinės žalos dalis, priteista iš R. J., turėtų būti atmesta.

452. Teismo išvada priteisti iš atsakovo 8 155 Lt žalos atlyginimo prieštarauja Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiui, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Žalos, kylančios baudžiamojoje byloje svarstytų veiksmų dydžio klausimas buvo išspręstas teismo, priėmusio nuosprendį baudžiamojoje byloje. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendyje nurodė, kad ieškovui padaryta 3 948 Lt turtinė žala, kurią sudaro 2 904 Lt žala dėl sugadinto ieškovui priklausančio turto, 893 Lt dėl sugadinto reljefo bei 205 Lt dėl sunaikintų vaiskrūmių, braškių daigų, vaismedžių. Įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str.).

463. Teismas nepagrįstai patenkino nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl turtinės 1 464 Lt žalos atlyginimo dėl suvirinimo aparato ir gelžbetonio plokščių. Dėl suvirinimo aparato dingimo buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, todėl žalos atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas ikiteisminiame tyrime reiškiant civilinį ieškinį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad instrukcinė knygelė yra aparato įsigijimo dokumentas. Byloje pateiktas techninis pasas yra tik bendras gamintojo ar jo atstovo platinamas komercinis dokumentas, iš kurio negalima spręsti apie gaminio įsigijimą ar turėjimą. Teismo išvada, kad atsakovai atidarė ieškovui priklausančių statinių duris, yra nepagrįsta. Teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai įvertino liudytojo G. P. parodymus. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra atsakingas už gelžbetoninių plokščių dingimą.

474. Teismas nepagrįstai iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl ieškovo gydymo išlaidų atlyginimo, priteisė iš atsakovų 2 000 Lt. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su priežastiniu ryšiu tarp atsakovo E. Ž. veiksmų bei ieškovo nurodytų pasekmių. Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad susirgimai, dėl kurių gydymo ieškovas prašė priteisti turėtas išlaidas, buvo atsiradę dar iki ieškinyje nurodytų įvykių. Nors teismas sprendime nurodė, kad 2003 m. įvykiai galėjo išryškinti ligos simptomatiką, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl simptomatikos išryškėjimo ieškovui būtų papildomai paskirti vaistai. Aplinkybė, kad ieškovas byloje pateikė kvitus, kurie yra neįskaitomi ir išblukę, nereiškia, kad šie vaistai ieškovui buvo paskirti ir jis juos vartojo.

485. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 200 Lt žalos dėl riboženklių sunaikinimo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą ieškovas patvirtino, kad iki atvežant į sklypą laikinus statinius, jis rado panaikintus riboženklius. Taigi, paties ieškovo parodymai patvirtina, kad riboženkliai, jeigu ir buvo sunaikinti, tai dėl laikinųjų statinių atvežimo į sklypą. Be to, net jeigu jie ir būtų sunaikinti, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jų įrengimo kaina buvo 200 Lt.

49Atsakovas R. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo E. Ž. apeliacinio skundo.

50Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą panaikinti. Skunde nurodo, kad panaikinus ar pakeitus Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą, atitinkamai turėtų būti naikinamas arba keičiamas ir papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

51Ieškovas R. L. atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. papildomo sprendimą nurodo, kad sutinka su atsakovo argumentu, jog pakeitus pagrindinį teismo sprendimą, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir papildomas teismo sprendimas.

52Atsakovas E. Ž. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

53Ieškovas R. L. atsiliepimu į atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

54IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

55Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

56Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

57Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas.

58Dėl ieškovo prašomos priteisti turtinės 150 089,94 Lt žalos dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų

59Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 150 089,94 Lt žalos atlyginimo dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų, šį reikalavimą grįsdamas Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-42-540/2009 medžiaga bei Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-307-390/2007 medžiaga dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui priklausančiam žemės sklypui. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė patirto žalos dydžio.

60Taigi, šiuo atveju kilo ginčas dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl žalos įrodinėjimo ir jos dydžio, nustatymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008). Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).

61Žalą dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų ieškovas grindė tuo, kad dėl atsakovų neteisėtų, nusikalstamų veiksmų buvo užvaldytas ieškovo žemės sklypas, sužlugdyti planai pastatyti gyvenamąjį namą savo sklype per 2003-2004 metus, o pasibaigus bylinėjimuisi, 2008 metais žymiai pabrango tiek projektavimo, tiek statybos darbai. Ieškovas žala laikė statybos darbų kainų skirtumą, t. y. darbų pabrangimą per laikotarpį nuo 2003 m. iki 2008 m., per kurį ieškovas negalėjo atlikti gyvenamojo namo statybos darbų. Ieškovo teigimu, nustatant padarytą žalą, taikoma ieškovo 2003 m. planuoto statyti gyvenamojo namo vidutinė tokio dydžio namo statybos vertė, t. y. skaičiavimui paimta planuoto statyti gyvenamojo namo vieno kubinio metro statybos vidutinė kaina ir nustatytas kainų skirtumas tarp 2004 m. ir 2008 m. buvusių statybos kainų, paskaičiuotų pagal Statistikos departamento statybos sąnaudų kainų indeksą (SSKI) ir kainų pokyčius nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2008-04-01, pagal kurį statybos kainos padidėjo 47,6 procentais.

62Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad remtis Statistikos departamento statybos sąnaudų kainų indeksu (SSKI) ir kainų pokyčiais nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2008-04-01, būtų galima, jeigu būtų pateikti įrodymai, kad tuo atveju, jeigu nebūtų buvę atsakovų nusikalstamų veiksmų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, gyvenamasis namas būtų buvęs pastatytas būtent iki 2004 m. pabaigos ir kad ieškovas atitinkamą namą pasistatė 2008-04-01, tačiau tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

63Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovas ne tik ketino statyti gyvenamąjį namą, bet realiai jau buvo pradėjęs vykdyti parengiamuosius statybos darbus. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statybos darbams pradėti ieškovui buvo būtinas statybos leidimas, o iki 2003-04-29 (kai atsakovai atliko nusikalstamus veiksmus) ir iki 2003-12-05 (kai atsakovo R. J. prašymu civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) jokio išduoto ir galiojančio statybos leidimo ieškovas neturėjo. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikoma savavališka. Statybos leidimas ieškovui buvo išduotas tik 2009-07-03.

64Ieškovo teigimu, jis tik įsigijęs ginčo sklypą ne tik ketino ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą, bet realiai jau buvo pradėjęs vykdyti parengiamuosius statybos darbus ir tą patvirtina 2003-04-14 Kauno rajono savivaldybei pateikta paraiška dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog šiuos ketinimus ieškovas būtų įgyvendinęs. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų rengęs projektą, derinęs jį su atitinkamomis institucijomis. Nors kaip teigė ieškovas, vykdyti projektavimo darbų jis negalėjo dėl atsakovo R. J. prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007, tačiau kaip matyti iš minėtos bylos duomenų, nei viena iš teismo nutarčių nebuvo uždrausta ginčo sklype vykdyti projektavimo darbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai nurodė, kad kaip visiškai nepagrįstus vertina ieškovo teiginius, kad nusikalstamų veikų atlikimo metu 2003-04-29 jis jau buvo realiai pradėjęs statybos darbus, o jeigu tokie darbai ir būtų buvę pradėti, neturint statybos leidimo, jie, remiantis CK 4.103 straipsniu, būtų laikomi savavališka statyba, todėl neturint teisės vykdyti statybos darbų, nėra galimybės ir juos sužlugdyti. Ieškovo nurodyti argumentai, kad jis žemės sklype pastatė laikinus statinius, išplaniravo sklypą, atsivežė statybines medžiagas, taip pat niekaip nepatvirtina jo nurodytos galimybės pastatyti namą iki 2004 metų.

65Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atitinkamas gyvenamasis namas, kurį jis planavo pastatyti 2004 metais, buvo pastatytas 2008-04-01. Kaip minėta, leidimas statybai ieškovui buvo išduotas tik 2009-07-03. Bylos duomenimis, šiuo metu ieškovo statomo namo baigtumas yra tik 64 procentai (VĮ Registrų centro paskutinį duomenų banko išrašas t. 2, b. l. 104). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nustatant ieškovo nurodytos žalos dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų dydį vadovautis Statistikos departamento statybos sąnaudų kainų indekso (SSKI) ir kainų nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2008-04-01 skirtumu. Kadangi ieškovas jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tai, kiek tai jam būtų kainavę, kai jis namą būtų projektavęs ir pasistatęs tuo laiku, jeigu tam nebūtų sutrukdę atsakovų neteisėti nusikalstami veiksmai bei atsakovo R. J. prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, byloje nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio.

66Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo šioje dalyje atsakovams taikyti civilinę atsakomybę.

67Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos atlyginimo

68Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą – savo iniciatyva) gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1, 2 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones paprastai yra laikinai suvaržomos atsakovo teisės, kuris dėl to gali patirti žalos. Ieškovo iniciatyva kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tokių priemonių taikymu teismo procesiniu sprendimu, kai atsakovo atžvilgiu padaroma žala, tai yra pagrindas atsirasti deliktinės civilinės atsakomybės teisiniams santykiams (CK 6.245 str. 1 d.).

69Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str.). Civilinės atsakomybės (dėl žalos, padarytos ieškovo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) prasme tai yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas kaip neteisėti ieškovo veiksmai. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė žalos, turi teisę reikalauti nuostolių, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu), atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010).

70Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 str.). Asmens kaltė dėl jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra atskirai nustatinėjama, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo padarytos žalos atlyginimo klausimą. Teikdamas prašymą teismui taikyti tam tikras ieškinio reikalavimus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones (pvz., areštuoti kito asmens tam tikrą turtą, uždraudžiant juo disponuoti, arba laikinai uždrausti kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus su jo žinioje esančiu turtu ir kt.) iki būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymo ieškovas sąmoningai veikia, siekdamas laikinai apriboti kito asmens civilines teises ir pareigas, jų įgyvendinimą. Prašydamas teismo skirti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi suvokti rizikos laipsnį dėl tokių priemonių skyrimo galimus atsirasti neigiamus turtinio pobūdžio padarinius kitam asmeniui ir dėl to galinčius iškilti nuostolius, taip ieškovas prisiima atsakomybę dėl tokių savo veiksmų. Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sąlyga už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str. 3 d.), pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Asmens kreipimasis į teismą dėl tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašomų priemonių pritaikymas ir to asmens suvokimas arba turėjimas suvokti neigiamų materialinių padarinių atsiradimo rizikos lemia civilinės atsakomybės atsiradimą dėl su laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsiradusios žalos atlyginimo.

71Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kildina iš civilinės bylos, kurioje R. J. 2003 m. lapkričio 19 d. Kauno rajono apylinkės teisme pateiktu ieškiniu R. L. prašė panaikinti žemės sklypo, esančio Jurginų g. 16A, Ringaudų k., Ringaudų sen., Kauno r., 2003 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp R. L., A. L. ir V. M., bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti minėtą žemės sklypą ir uždrausti vykdyti jame statybos darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas 2007-05-16 priėmė sprendimą Nr. 2-307-390/2007, kuriuo kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė R. J. ieškinį. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinis teismo 2008-03-31 nutartimi paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartimi Nr. 3K-3-462/2008 apeliacinės instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį atsakovo R. L. atžvilgiu buvo paliktas nepakeistas. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal kasacinio teismo praktiką patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).

72Ieškovas teigia, jog buvo pažeisti jo turtiniai interesai, nes dėl atsakovo veiksmų - jo iniciatyva minėtoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas nuo 2003 iki 2009 metų negalėjo vykdyti projektavimo ir statybos darbų jam priklausančiame žemės sklype. Ieškovas nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė 150 089,94 Lt nuostolių, kuriuos įrodinėja statybos kainų pokyčiu nuo 2003 m iki 2009 m.

73Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje, kurioje buvo atmestas R. J. ieškinys R. L., dar nereiškia, kad R. L., kurio turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galėjo būti padaryta žala. Žalos padaryto faktą bei dydį turi įrodyti ieškovas.

74Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. minėtoje byloje pareiškus ieškinį R. L., Kauno rajono apylinkės teismas 2003-12-05 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo R. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudė žemės sklypą parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitokiu būdu jį perleisti kitiems asmenims, vykdyti jame statybos darbus.

75Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, detaliai išnagrinėjo ir pagrįstai nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės nuo minėta Kauno rajono apylinkės teismo 2003-12-05 nutartimi taikytų apribojimų ieškovo turtui atskirais laikotarpiais buvo taikytos iki 2008-01-21, areštas ieškovo žemės sklypui buvo pritaikytas: nuo 2003-12-05 iki 2004-02-09, nuo 2004-04-29 iki 2005-05-31, nuo 2006-12-20 iki 2008-01-21, t. y. iš viso areštas su pertraukomis galiojo 2 metus 4 mėnesius ir 7 dienas, tačiau jeigu pats ieškovas būtų buvęs pakankamai rūpestingas, jam priklausančiam žemės sklypui areštas būtų galiojęs penkis mėnesius ir vienuolika dienų. Pažymėtina, kad viena iš aplinkybių, galinčių turėti reikšmės nustatant nuostolių faktą ir dydį, yra paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis naudojosi savo teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neveikė aktyviai, siekdamas teismo nutartimis panaikintas laikinąsias apsaugos priemones užregistruoti Centrinėje hipotekos įstaigoje, taip pat ieškovas neveikė aktyviai siekdamas įgyvendinti savo procesines teises, t. y. neskundė Kauno rajono apylinkės teismo 2004-04-29 nutarties ir Kauno apygardos teismo 2006-12-20 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskiruoju skundu, neteikė prašymo jas pakeisti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pats ieškovas prisidėjo prie žalos atsiradimo dėl namo statybos kainų padidėjimo. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiais, kai laikinosios apsaugos priemonės ginčo žemės sklypui negaliojo, ieškovas būtų ėmęsis namo projektavimo ar statybos darbų, ar mėginęs gauti statybos leidimą.

76Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nei viena iš teismo nutarčių R. L. nebuvo uždrausta ginčo sklype vykdyti projektavimo darbus, todėl atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patyrė žalos dėl namo projektavimo darbų sutrukdymo.

77Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovo reikalavimą atsakovui R. J. dėl jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

78Dėl ieškinio senaties taikymo

79Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 str.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.).

80Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. J. žalą, kilusią dėl civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007 atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties termino institutą ir šią ieškinio dalį atmesti.

81Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimams priteisti padarytos žalos atlyginimą pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) ir šiuo atveju ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo dėl atsakovo R. J. prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nepagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo atlyginti žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prasidėjo tą dieną, kai pasibaigė ieškovo nurodytas tęstinis pažeidimas, t. y., kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

82Sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų ieškovo šioje byloje pareikštam reikalavimui taikymo, atsižvelgtina ir į teisinio santykio, iš kurio kilo nagrinėjamas ginčas, specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006, sprendžiant dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia išaiškinta, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies (ankstesnė CPK redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 21 d. priimto CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d.) tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje yra pažymėjęs, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010).

83Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę – galimybę kreiptis į teismą dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis patirtos žalos priteisimo – sužinojo 2008 m. spalio 7 d., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, R. L. ir kt. bylos Nr. 3K-3-462/2008, kuria apeliacinės instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį atsakovo R. L. atžvilgiu buvo paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-307-390/2007, t. 15, b. l. 2006-2017). Dėl to trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 m. spalio 7 d. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys šioje byloje teismui pateiktas tik 2013 m. sausio 21 d. (t. 1, b. l. 2), t. y. praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą terminą reikalavimui dėl žalos padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atlyginimo.

84Ieškovas apeliaciniame skunde, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio senaties praleidimo, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir paliko nukentėjusiojo R. L. baudžiamojoje byloje pareikštą tapatų civilinį ieškinį nenagrinėtu, nurodant, kad tai neužkerta kelio pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškovo teigimu, kadangi tapatus civilinis ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, todėl skaičiuoti ieškinio senaties pradžią teismas turėjo nuo 2011 m. gruodžio 13 d. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-42-540/2009 duomenų matyti, kad priešingai nei nurodo ieškovas, baudžiamojoje byloje R. L. pareikštas civilinis ieškinys atsakovams R. J. ir E. Ž. nėra tapatus šioje byloje pareikštam ieškiniui (baudžiamoji byla Nr. 1-42-540/2009, t. 6, b. l. 39-41). Baudžiamojoje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo dėl žalos padarytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atlyginimo. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl kitokio ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo.

85CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, todėl, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kildinamo iš neteisėtai civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir šiuo pagrindu.

86Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, teismas ex officio turi įvertinti, ar nėra ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų. Ieškinio senaties termino atnaujinimą įstatymo leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis. Įstatyme nenurodžius aplinkybių, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis arba nesvarbiomis, šiuos klausimus sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas ginčą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs bylos šalių elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 str.).

87Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo individualias savybes (amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį), aplinkybes, kad ieškovas tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-307-390/2007, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-42-540/2009 naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, turėjo pagrindą išvadai, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes savalaikiai, t. y. nepažeisdamas sutrumpinto ieškinio senaties termino, teisme pareikšti ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo.

88Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas baudžiamojoje byloje buvo atsakovų nepateisinamai vilkinamas, ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad jo civilinis ieškinys bus patenkintas baudžiamojoje byloje.

89Kasacinis teismas nuosekliai formuluoja praktiką, kad vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su galimu teisme reiškiamu reikalavimu atlyginti žalą, išaiškinimo nėra pakankamas, kad toks kreipimasis ar tyrimas būtų pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Žinoma, nors dėl padaryto teisės pažeidimo vykstantis ikiteisminis tyrimas paprastai neturėtų būti pripažįstamas svarbia priežastimi, sutrukdžiusia asmeniui ginti pažeistas teises kreipiantis į teismą su reikalavimu civilinio proceso nustatyta tvarka, tačiau tais atvejais, kai nustatoma konkreti aplinkybė, trukdanti tokiam kreipimuisi, teismas gali atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą ir tokiu pagrindu.

90Kaip minėta, šioje byloje pareikštu reikalavimu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. J. žalą, kilusią dėl civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007 atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Toks reikalavimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-540/2009 ieškovo pateiktame civiliniame ieškinyje nebuvo pareikštas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad užtrukęs baudžiamosios bylos nagrinėjimas sutrukdė ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Dėl to ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų ieškovo, kurio interesams atstovavo advokatė, daugiau nei metus trukusį delsimą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

91Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos jokios svarbios aplinkybės, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui atlyginti žalą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

92Dėl turtinės 5 839,8 Lt žalos dėl sugadinto sklypo atstatymo ir suniokotų laikinųjų statinių atstatymo ir sugrąžinimo į buvusią vietą

93Pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis nustatė, kad dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo parengiamųjų statybos darbų: dėl sklypo išplaniravimo bei įvažiavimo sugadinimo ieškovas patyrė 893 Lt žalos; dėl metalinio garažo, namelio, tualeto ištempimo iš R. L. sklypo ir sužalojimo, t. y. atstatymo darbų su transportavimo išlaidomis atgal į buvusią vietą, ieškovas patyrė 2 012 Lt (1 068 + 392 + 552) žalos; dėl metalinio namelio apšiltinimo ir vidinių kartono sienelių atstatymo patyrė 892 Lt žalos. Bendra tiesioginė atstatymo darbų vertė nustatyta pagal ieškovo pateiktas sąmatas sudaro 3 797 Lt (893 + 1 068 + 392 + 552 + 892).

94Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo patirtos žalos dėl sugadinto sklypo atstatymo ir suniokotų laikinųjų statinių atstatymo ir sugrąžinimo į buvusią vietą dydžio, tačiau ieškovas skunde nurodo, kad minėti darbai buvo atlikti 2008 metais, todėl remiantis Statistikos departamento duomenimis statybos darbų kainų padidėjimo procentas nuo 2003 m. iki 2008 m. padidėjo 53,8 procentais, dėl to tikroji tiesioginė atstatymo darbų žala pagal 2008-03-31 įkainius yra 5 839,8 Lt.

95Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo prašymas priteisti kainų padidėjimą nuo 2003 rugpjūčio mėnesio iki 2008 metų balandžio mėnesio, remiantis Statistikos departamento kainų indeksu, nepagrįstas jokiais motyvais bei teisės normomis. Be to, kad sklypo bei statinių atstatymo bei remonto darbai buvo atlikti būtent 2008 metais nepatvirtina ir ieškovo skunde nurodytos aplinkybės, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra 2006 m. gruodžio 5 d. nusikaltimo vietos apžiūros protokolas, patvirtinantis, jog iki 2007 m. jokie statinių atstatymo darbai nebuvo atlikti, ir kad tik 2008 m. vasario 26 d. buvo išregistruotas ginčo sklypo areštas iš Turto arešto registro.

96Dėl turtinės 200 Lt žalos dėl riboženklių sunaikinimo

97Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 200 Lt žalos dėl riboženklių sunaikinimo, nurodydamas, kad jeigu riboženkliai ir buvo sunaikinti, tai dėl laikinųjų statinių atvežimo į sklypą, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jų įrengimo kaina buvo 200 Lt.

98Baudžiamojoje byloje priimtame Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendyje nustatyta, kad 2003 kovo-gegužės mėn. sklypas buvo išplaniruotas, sukalti riboženkliai, padarytas įvažiavimas, pasodinti vaiskrūmiai ir braškės (t. 1, b. l. 29-42). Riboženklių sunaikinimo faktą patvirtino liudytojas S. P., nurodydamas, kad su E. Ž. paprašė žmogų, dirbantį su traktoriumi nutempti iš žemės sklypo metalinius statinius, o du metalinius kampuočius, ištraukė ir numetė ten, kur nutempė tualetą (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 37-38). Bylos duomenimis nepaneigti ieškovo argumentai, kad riboženklių naikinimą patvirtina ir tas faktas, kad nesunaikinus riboženklių nebuvo įmanoma suarti dirvos.

99Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-402/2012).

100Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad riboženkliai buvo sunaikinti atsakovų bei jų bendrininkų neteisėtais veiksmais, todėl atsakovai turi atlyginti ieškovui patirtą žalą.

101Minėta, kad viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, kuri nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas šiuo ieškiniu prašo atlyginti žalą už riboženklių sunaikinimą, nurodydamas, kad jų atstatymo vertė yra 200 Lt, į kurią įeina sklypo ribų koordinačių nustatymas specialiais prietaisais, pačių riboženklių vertė bei jų pastatymo vertė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomas žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, bei šį ieškinio reikalavimą tenkino.

102Dėl turtinės 377 Lt žalos dėl statybinių medžiagų iškrovimo darbų sužlugdymo

103Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 377 Lt žalos dėl statybinių medžiagų iškrovimo darbų sužlugdymo priteisimo iš atsakovų solidariai, nurodydamas, kad teismas sprendimą grindė panaikinta Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalimi. Šie ieškovo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

104Kauno apygardos teismo 2011-05-06 nuosprendyje nurodyta, kad 2003-08-29 nors E. Ž. ir prieštaravo statybinių medžiagų iškrovimui ieškovo žemės sklype, tačiau iškrovimo darbai buvo netrukdomai atlikti, o reali materialinė ar kitokio pobūdžio žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Taip pat minėtame nuosprendyje pažymėta, kad R. L. 2003-08-28 statybines medžiagas savo sklype netrukdomai iškrovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-13 nutartimi pakeisdamas Kauno apygardos teismo 2011-05-06 nuosprendį, nepanaikino nuosprendžio dalies, kuria konstatuota, kad ieškovas statybines medžiagas iškrovė. Aplinkybę, kad statybinės medžiagos buvo iškrautos, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2003-08-29 įvykio vietos apžiūros protokolas (baudžiamoji byla t. 3, b. l. 76-78). Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė 377 Lt žalą dėl autokrano prastovos, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis ieškovo reikalavimas atmestas.

105Dėl turtinės 1 946 Lt žalos dėl suvirinimo aparato ir gelžbetonio plokščių dingimo

106Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovų solidariai ieškovui padaryta 1 946 Lt žala dėl suvirinimo aparato ir gelžbetonio plokščių praradimo.

107CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

108Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-04-29 iš ieškovui priklausančio sklypo atsakovų iniciatyva buvo nutempti metalinis garažas, metalinis namelis, metalinis tualetas, gelžbetoninės plokštės, statinius nutempiant nuo sklypo, jie buvo apgadinti (t. 1, b. l. 29-65). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad savo sklype, įrengiant laikinus statinius, naudojo savo suvirinimo aparatą, kurį, baigęs darbus, palikdavo metaliniame mėlyname namelyje su neišlaužiamu užraktu ir spyna, tačiau po statinių nuvilkimo ir jų palikimo atrakintomis durimis, dingo ieškovui priklausęs 1 464 Lt vertės suvirinimo aparatas.

109Aplinkybę, kad ieškovui priklausantis mėlynas namelis iki išvilkimo buvo užrakintas spyna, baudžiamojoje byloje paliudijo statinius išvilkęs traktorininkas R. V. (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 130-131; t. 6, b. l.58). Aplinkybę, kad statiniai po nutempimo nuo sklypo buvo atidarytomis durimis, patvirtino liudytojas S. P., padėjęs atsakovui E. Ž. pašalinti statinius nuo ieškovui priklausančio sklypo (baudžiamoji byla t. 6, b. l. 57). Dėl suvirinimo aparato dingimo iš statinių ieškovas nuosekliai aiškino visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nuo 2003-04-30 pranešimo teisėsaugos institucijoms apie įvykį dienos (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 4, 112). Baudžiamojoje byloje ieškovas pateikė suvirinimo aparato instrukcinės knygelės kopiją, kurioje nurodyta aparato pirkimo 2002-03-15 kaina 1 436 Lt (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 114), taip pat ieškovas prašė atlyginti dingusios nuo statinio spynos kainą – 28 Lt (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 15). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 1464 Lt žalą, kurią turi atlyginti atsakovai.

110Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad iš ieškovo žemės sklypo dingo ir ieškovui priklausančios 482,35 Lt vertės gelžbetonio plokštės. Nors atsakovai neigia, kad iš sklypo išvilko gelžbetonines plokštes, ant kurių, ieškovo teigimu, stovėjo statiniai, tačiau kaip minėta, Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendyje nustatyta, kad iš sklypo buvo nutempti ne tik laikinieji statiniai, bet ir gelžbetoninės plokštės. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad gelžbetoninių plokščių išvilkimo faktą patvirtina aplinkybė, jog jų neišvilkus iš sklypo, nebūtų galima buvę sklypo suarti.

111Atsižvelgdamas į šiuos bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl 482,35 Lt žalos, dėl gelžbetoninių plokščių dingimo iš ieškovo sklypo, priteisimo iš atsakovų.

112Dėl turtinės 2 773,88 Lt žalos dėl ieškovo gydymo išlaidų

113Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų turtinę žalą dėl gydymo išlaidų, nurodydamas, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovo sveikata sutriko, atsirado nerimas, nemiga, atsirado širdies ritmo sutrikimai, gydytojai jam nuo 2003 m. gegužės mėn. skyrė stiprius raminančio pobūdžio vaistus, kuriuos ieškovas iki šiol priverstas naudoti.

114Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Taigi nustatant netiesioginį priežastinį ryšį būtina svarstyti, ar asmens atlikti veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, ir jeigu taip, ar tokiu laipsniu, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė.

115Baudžiamojoje byloje liudijusi gydytoja J. Š. patvirtino, kad dar 2002 metais ieškovui buvo nustatytas mišrus nerimo-depresijos sutrikimas, t. y. ribinė būsena (baudžiamoji byla t. 7, b. l. 68-69). Liudytoja taip pat nurodė, kad iki kreipimosi pas ją, ieškovas gydėsi dėl kardiologinės simptomatikos, ieškovui buvo nustatyta įtampa, nerimas, depresinės nuotaikos, miego sutrikimai. Liudytojos teigimu, ieškovas daug metų vartoja medikamentus, kad palaikytų stabilią sveikatos būklę, šiuo metu ieškovui yra išryškėjusi depresinė simptomatika, ieškovo liga priskiriama prie lėtinių. Taigi, nors ieškovas nurodė, jog nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimai jam atsirado dėl atsakovų neteisėtų, nusikalstamų veiksmų, tačiau minėti baudžiamoje byloje pateikti liudytojos parodymai patvirtina, kad ieškovo sveikatos sutrikimai buvo atsiradę anksčiau nei kilo ginčas tarp šalių. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog, jeigu nebūtų 2003 metų įvykių, ieškovo liga būtų išgydyta, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog liga apskritai išgydoma. Nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio nustatymo aspektu būtina nustatyti faktą, kad būtent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovo sveikatos sutrikimo atsiradimą ir/ar pablogėjimą, tačiau tokių duomenų byloje nepateikta.

116Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos gydymo išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 2000 Lt žalos priteisimo iš atsakovų, panaikintinas ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

117Dėl turtinės 11 400 Lt žalos, susijusios su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje

118Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą.

119Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka, t. y. remiantis juose įtvirtintomis tokių išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, sprendžiamas vadovaujantis BPK normomis. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Jeigu proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje, teismas turi teisę šį klausimą išspręsti nuosprendžio vykdymo metu (BPK 361 str.). Aiškinant šias nuostatas sistemiškai, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013 yra pažymėjęs, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant teismo nuosprendį, tiek ir jį vykdant, taip pat nenustatyta draudimo prašyti šias išlaidas atlyginti, kai teismo nuosprendis apskundžiamas ir bylos nagrinėjimas tęsiasi instancine tvarka, t. y. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali būti pateikiamas ir nagrinėjamas viso baudžiamojo proceso metu, tačiau ne jam pasibaigus.

120Remiantis minėtu teisiniu argumentavimu, darytina išvada, kad aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje atsakovų atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir nukentėjusiajam nebuvo priteistos turėtos išlaidos, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka.

121Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atstovavimo išlaidos, jo patirtos baudžiamojoje byloje, turėtų būti priteistos nagrinėjamoje byloje kaip nuostolių atlyginimas. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Kaip minėta, advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos.

122Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją byloje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo baudžiamojo proceso metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje byloje negali būti priteisiamas, tačiau nepagrįstai sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtu. Teismas šiuo atveju turėjo atsisakyti priimti šį ieškovo ieškinio pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną CPK nustatyta tvarka, o ieškinį priėmęs, paaiškėjus, kad bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant baudžiamąją bylą, priteisimo klausimas turėtų būti svarstomas baudžiamojo proceso tvarka, turėjo šią bylos dalį nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, nes ši nuostata taikoma tuo atveju, kai klausimas yra priskirtas nagrinėti ne teismui, arba nors yra priskirtas nagrinėti teismui, bet turi būti nagrinėjamas ne civilinio, o baudžiamojo proceso tvarka.

123Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimas dėl ieškovo turėtų išlaidų teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas ir išaiškinta ieškovui teisę kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo BPK 361 straipsnio tvarka, panaikintina ir ši bylos dalis nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

124Dėl neturtinės žalos

125Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

126Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų.

127Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovų nusikalstamų veikų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kas neigiamai atsiliepė ne tik sveikatai, bet ir tiesioginiam darbui, į tai, kad dėl atsakovų nusikalstamų veikų ieškovas nuolat turėjo bendrauti su ikiteisminio tyrimo institucijomis, dalyvauti teismo posėdžiuose, pradėtas baudžiamasis persekiojimas užtruko net iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 galutinės nutarties priėmimo, o taip pat ir dėl atsakovo R. J. inicijuotoje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kas ilgam laikui sutrukdė ieškovui įgyvendinti savo svajonę ir pastatyti savo šeimai namą, pagerinant gyvenimo sąlygas, jautėsi pažemintas ir sutrikdytas, praradęs savigarbos jausmą ir gerą reputaciją, sprendė, kad teisinga, sąžininga ir protinga suma, priteistina ieškovui, yra 10 000 Lt, kurių 7 000 Lt priteisiami iš atsakovų solidariai, o 3 000 Lt vien tik iš atsakovo R. J., būtent kurio prašymu civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

128Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priteista bendra 10 000 Lt neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža pagal ieškovo daugiau nei 10 metų laikotarpį patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, prarastą poilsį, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, baudžiamajame ir civiliniuose procesuose patirtas neigiamas pasekmes, piniginius nuostolius, nuolatinį ir nesibaigiantį stresą bei prarastą sveikatą ir dėl to prarastą darbą.

129Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir priteisė aiškiai per didelę žalos atlyginimo sumą, neatitinkančią tokios žalos nustatymo kriterijų. Atsakovo teigimu, ieškovui priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 400 Lt.

130Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo aukštesnis teisių gynimo laipsnis taikomas. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012).

131Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų trukdant jam naudotis savo nuosavybe bei dėl ilgo bylinėjimosi teismuose ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau kaip minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad šie išgyvenimai lėmė ieškovo sveikatos pablogėjimą ar praradimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai padariniai, turėję įtakos tolesniam jo gyvenimui, ar, kaip nurodo ieškovas, lėmę darbo praradimą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo patirtus jo nuosavybės teisių suvaržymus, nepatogumus, ir dėl to patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Teismų praktikos, kuria teismai turi vadovautis spręsdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šios bylos kontekste nėra, tačiau teisėjų kolegija, vertindama teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius ne už fundamentalias, tokias kaip sveikata ar gyvybė, neturtines vertybes, daro išvadą, kad šioje byloje pakankama ir adekvati ieškovo pažeistų teisių gynimo priemonė yra 1 000 Lt neturtinės žalos kompensacija (CK 6.250 str. 1 d.).

132Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, dėl ko skundžiama sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo pakeistina sumažinant ieškovui priteistiną iš atsakovų solidariai žalos dydį iki 3 000 Lt. Kadangi dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo R. J. priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsakovas R. J. apeliacinio skundo nepateikė, dėl šios teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako ir ji paliktina nepakeista.

133Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo R. J. 205 Lt žalos dėl augalų sunaikinimo bei solidariai iš atsakovų R. J. ir E. Ž. 212 Lt dydžio žalą dėl priverstinės ieškovo ir darbininkų apsaugos ieškovo sklype. Kadangi šios sprendimų dalys apeliantų nėra skundžiamos, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

134Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

135CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

136Nagrinėjamu atveju ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių šio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

137Dėl bylinėjimosi išlaidų

138Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į ieškiniu tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, bei į pirmosios instancijos teismo papildomame sprendime nurodytą skaičiavimo metodiką, apskaičiuotina, kad ieškovui iš atsakovo R. J. priteistina 160 Lt ir iš atsakovo E. Ž. 95 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat valstybei priteistina iš atsakovo R. J. 233 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo E. Ž. - 137 Lt žyminio mokesčio.

139Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas E. Ž. už apeliacinį skundą sumokėtojo 414 Lt (t. 3, b. l. 127). Taip pat atsakovas E. Ž. pateikė įrodymus, kad dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 2 625 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus atsakovo apeliaciniame skunde pareikštų bei patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovui E. Ž. priteistina 160 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1 023 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1 183 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

140Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

141Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

142,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

143Priteisti ieškovui R. L. (a. k. ( - ) iš atsakovų R. J. (a. k. ( - ) ir E. Ž. (a. k. ( - ) solidariai 6 155 Lt (šešis tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

144Priteisti ieškovui R. L. (a. k. ( - ) iš atsakovo R. J. (a. k. ( - ) 205 Lt (du šimtus penkis litus) turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

145Civilinės bylos dalį, dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai turtinę 11 400 Lt žalą, susijusią su turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis baudžiamojoje byloje, nutraukti.

146Ieškinį dėl kitų reikalavimų atmesti.“

147Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

148,,Priteisti ieškovui R. L. iš atsakovo R. J. 160 Lt ir iš atsakovo E. Ž. 95 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

149Priteisti iš atsakovo R. J. 233 Lt ir iš atsakovo E. Ž. 137 Lt žyminio mokesčio valstybei.“

150Priteisti atsakovui E. Ž. iš ieškovo R. L. 1 183 Lt bylinėjimosi išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu,... 5. Turtinę 150 089,94 Lt dydžio žalą ieškovas patyrė dėl to, kad dėl... 6. Turtinę 5 839,8 Lt žalą ieškovas patyrė dėl sugadinto sklypo atstatymo ir... 7. Turtinę 200 Lt žalą ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovai, vykdydami... 8. Turtinę 377 Lt žalą ieškovas patyrė dėl statybinių medžiagų iškrovimo... 9. Turtinę 205 Lt žalą ieškovas patyrė dėl augalų sunaikinimo, nes 2003 m.... 10. Turtinę 212 Lt žalą ieškovas patyrė dėl priverstinės ieškovo ir... 11. Turtinę 1 946 Lt žalą ieškovas patyrė dėl to, kad dėl atsakovų... 12. Turtinę 2 773, 88 Lt žalą sudaro ieškovo gydymo išlaidos. Dėl atsakovų... 13. Ieškovui 25 000 Lt dydžio neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo.... 14. Turtinę 11 400 Lt žalą sudaro ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu... 17. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui R. L. iš atsakovų R. J. ir... 18. Dėl turtinės 150 089,94 Lt žalos dėl sužlugdytų gyvenamojo namo... 19. Dėl civilinėje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių... 20. Dėl ieškinio senaties ieškinio reikalavimui atlyginti žalą dėl... 21. Dėl turtinės 5 839,8 Lt žalos dėl sugadinto sklypo atstatymo ir suniokotų... 22. Dėl turtinės 200 Lt žalos dėl riboženklių sunaikinimo teismas nurodė,... 23. Dėl turtinės 377 Lt žalos dėl statybinių medžiagų iškrovimo darbų... 24. Dėl turtinės 205 Lt žalos dėl augalų sunaikinimo teismas nurodė, kad... 25. Dėl turtinės 212 Lt žalos dėl priverstinės ieškovo ir darbininkų... 26. Dėl turtinės 1 946 Lt žalos dėl suvirinimo aparato ir gelžbetonio... 27. Dėl turtinės 2 773,88 Lt žalos dėl gydymo išlaidų teismas nurodė, kad... 28. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų... 29. Dėl turtinės 11 400 Lt žalos, susijusios su turėtomis teisinės pagalbos... 30. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu: priteisė... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. Ieškovas R. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 33. 1. Ieškovas ieškinį teismui pateikė dėl to, kad atsakovai užvaldė... 34. 2. Ieškinio dydį ieškovas grindė 2003 m. ir 2008 m. statybos kainų... 35. 3. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 150... 36. 4. Atsakovas R. J. 2003 m. Kauno rajono apylinkės teisme pateikė ieškinį R.... 37. 5. Teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią. Teismas CK... 38. 6. Teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5... 39. 7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 377 Lt žalos,... 40. 8. Teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl... 41. 9. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės... 42. 10. Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl... 43. Atsakovas E. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 44. 1. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis daug kartų viršija teismų... 45. 2. Teismo išvada priteisti iš atsakovo 8 155 Lt žalos atlyginimo... 46. 3. Teismas nepagrįstai patenkino nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl... 47. 4. Teismas nepagrįstai iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl... 48. 5. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 200 Lt žalos dėl riboženklių... 49. Atsakovas R. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo E. Ž.... 50. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m.... 51. Ieškovas R. L. atsiliepimu į atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno... 52. Atsakovas E. Ž. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą... 53. Ieškovas R. L. atsiliepimu į atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą prašo... 54. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 55. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas... 56. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 57. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas.... 58. Dėl ieškovo prašomos priteisti turtinės 150 089,94 Lt žalos dėl... 59. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų... 60. Taigi, šiuo atveju kilo ginčas dėl vienos iš būtinųjų civilinės... 61. Žalą dėl sužlugdytų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbų... 62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad remtis... 63. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai... 64. Ieškovo teigimu, jis tik įsigijęs ginčo sklypą ne tik ketino ginčo sklype... 65. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atitinkamas gyvenamasis namas,... 66. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo šioje... 67. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos žalos atlyginimo... 68. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (tais... 69. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos... 70. Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo už... 71. Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 72. Ieškovas teigia, jog buvo pažeisti jo turtiniai interesai, nes dėl atsakovo... 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas... 74. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. minėtoje byloje pareiškus ieškinį R.... 75. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų... 76. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nei viena iš teismo nutarčių R. L.... 77. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 78. Dėl ieškinio senaties taikymo... 79. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 80. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. J. žalą,... 81. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimams priteisti... 82. Sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų ieškovo... 83. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 84. Ieškovas apeliaciniame skunde, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 85. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties... 86. Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, teismas ex officio... 87. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo... 88. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškinio... 89. Kasacinis teismas nuosekliai formuluoja praktiką, kad vien kreipimasis į... 90. Kaip minėta, šioje byloje pareikštu reikalavimu ieškovas prašė priteisti... 91. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 92. Dėl turtinės 5 839,8 Lt žalos dėl sugadinto sklypo atstatymo ir suniokotų... 93. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis... 94. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo patirtos... 95. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 96. Dėl turtinės 200 Lt žalos dėl riboženklių sunaikinimo... 97. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo... 98. Baudžiamojoje byloje priimtame Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-26... 99. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visumą, teismas turi... 100. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 101. Minėta, kad viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų yra žala,... 102. Dėl turtinės 377 Lt žalos dėl statybinių medžiagų iškrovimo darbų... 103. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas... 104. Kauno apygardos teismo 2011-05-06 nuosprendyje nurodyta, kad 2003-08-29 nors E.... 105. Dėl turtinės 1 946 Lt žalos dėl suvirinimo aparato ir gelžbetonio... 106. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 107. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 108. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-04-29 iš ieškovui priklausančio sklypo... 109. Aplinkybę, kad ieškovui priklausantis mėlynas namelis iki išvilkimo buvo... 110. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad iš ieškovo žemės sklypo dingo ir... 111. Atsižvelgdamas į šiuos bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas... 112. Dėl turtinės 2 773,88 Lt žalos dėl ieškovo gydymo išlaidų... 113. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų turtinę žalą dėl gydymo... 114. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės taikymas negalimas,... 115. Baudžiamojoje byloje liudijusi gydytoja J. Š. patvirtino, kad dar 2002 metais... 116. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 117. Dėl turtinės 11 400 Lt žalos, susijusios su turėtomis teisinės pagalbos... 118. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti bylinėjimosi... 119. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas... 120. Remiantis minėtu teisiniu argumentavimu, darytina išvada, kad aplinkybė, jog... 121. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atstovavimo išlaidos, jo patirtos... 122. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir į... 123. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo... 124. Dėl neturtinės žalos... 125. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 126. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo... 127. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovų... 128. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priteista bendra 10 000 Lt... 129. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 130. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę... 131. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 132. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 133. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat priteisė... 134. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 135. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 136. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 137. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 138. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir pirmosios... 139. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas E. Ž. už apeliacinį skundą... 140. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 141. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jo... 142. ,,Ieškinį tenkinti iš dalies.... 143. Priteisti ieškovui R. L. (a. k. ( - ) iš atsakovų R. J. (a. k. ( - ) ir E.... 144. Priteisti ieškovui R. L. (a. k. ( - ) iš atsakovo R. J. (a. k. ( - ) 205 Lt... 145. Civilinės bylos dalį, dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų... 146. Ieškinį dėl kitų reikalavimų atmesti.“... 147. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą pakeisti ir... 148. ,,Priteisti ieškovui R. L. iš atsakovo R. J. 160 Lt ir iš atsakovo E. Ž. 95... 149. Priteisti iš atsakovo R. J. 233 Lt ir iš atsakovo E. Ž. 137 Lt žyminio... 150. Priteisti atsakovui E. Ž. iš ieškovo R. L. 1 183 Lt bylinėjimosi išlaidų....