Byla 2-897/2012
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties, kuria papildytos laikinosios apsaugos priemonės taikytos civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius A. M. L. pareiškimu prašė iškelti atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi skirti V. L.. Taip pat prašė iki nutarties iškelti ar atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

5Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimis iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė turto bei pinigų išieškojimą iš AB „Klaipėdos kranai“ pagal vykdomuosius dokumentus ir iš AB „Klaipėdos kranai“ sąskaitų, esančių kredito įstaigose bei areštavo turtą ar lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, leidžiant lėšas, esančias AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. ( - ) (LTL, EUR, USD, RUB) bei AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. ( - ) (LTL), naudoti visiems įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams ir įmokoms, įskaitant ir privalomas įmokas.

6Atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ 2012 m. vasario 2 d. pateikė prašymą išplėsti bei pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leisti atsakovui mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas iš įmonės sąskaitų: AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. ( - ) (LTL, EUR, USD, RUB) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų Nr. ( - ) (LTL), ( - ) (USD) ir ( - ) (EUR) iki teismo sprendimo iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad AB „Šiaulių bankas“ skirtingoms valiutoms yra skirtingos sąskaitos ir įmonė šiame banke be sąskaitos litais turi dar dvi sąskaitas užsienio valiuta – sąskaitą Nr. ( - ) JAV doleriais ir sąskaitą Nr. ( - ) eurais. Esant nepakankamai lėšų šio banko sąskaitoje litais, būtiniems mokėjimams ir atsiskaitymams atlikti atsakovas galėtų naudoti sąskaitas valiuta, tačiau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas to neleidžia daryti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ prašymą tenkino – papildė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nurodant, kad iš AB „Klaipėdos kranai“ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų Nr. ( - ) (USD) ir ( - ) (EUR) gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas.

9Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo pagrįsti, prašymas atitinka tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus dėl įmonės pastangų atkurti mokumą ir atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl sprendė esant pagrindui papildyti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis, nurodant, kad iš AB „Klaipėdos kranai“ AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų Nr. ( - ) (USD) ir ( - ) (EUR) gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu apeliantas AB „SEB bankas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti analogišką atsakovo prašymą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio pakartotinai spręsti analogišką klausimą. Byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytos aplinkybės išnyko. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl nebuvo atsižvelgtą į minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
  2. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta neribota įmonės teisė restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu atlikinėti mokėjimus iš savo sąskaitų.
  3. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kas sudaro atsakovo einamąsias ir būtinas veiklos išlaidas bei einamuosius privalomuosius mokėjimus. Tenkinus prašymą yra sudarytos sąlygos nemokiai įmonei savo nuožiūra perleisti pinigines lėšas tretiesiems asmenims, taip pat savo nuožiūra spręsti apie mokėjimo būtinumą ir reikalingumą įmonės veiklos vykdymui. Nutartyje taip pat nenurodyta motyvų, susijusių su einamųjų išlaidų sąmata, nenurodoma kiek atsakovas jau patyrė išlaidų, kokiu būdu patiriamos išlaidos padeda atkurti atsakovo mokumą bei įmonės restruktūrizavimo procese iškeltus tikslus ir kokiu būdu leidus tokius mokėjimus pagerėtų kreditorių padėtis. Duomenų, kad visos patiriamos atsakovo išlaidos duotų realų pelną, jog įmonė vykdo veiklą, kuriai būtinos išlaidos, nėra.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Prašymai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu ar panaikinimu, savo esme atitinka eilinį prašymą byloje, o šalių teisės teikti prašymus (CPK 42 str.) nėra apribotos, todėl jos turi teisę teikti net ir tokius prašymus, kurie jau buvo išspręsti. Atsakovas pakartotinį prašymą pateikė esant pasikeitusioms aplinkybėms, patikslinus prašymo pagrindą.
  2. Pirmosios instancijos teismo leidimas atsakovui naudotis keturiomis sąskaitomis atitinka ir neprieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Įstatymas nenumato apribojimų teismui leisti įmonei naudoti visas savo sąskaitas atsiskaitymams vykdyti.
  3. Restruktūrizavimo bylos iškėlimo tikslas yra atkurti laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, sudaryti sąlygas atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti ją kaip veikiantį ūkio subjektą. Dėl šios priežasties iki bus išnagrinėtas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, kuris gali užtrukti, yra aktualu išsaugoti įmonės finansinės padėties status quo ar ją pagerinti, kad teismui priėmus sprendimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, ji nebūtų faktiškai tapusi nemoki, kas pažeistų įstatymo nuostatas ir galimai apsunkintų restruktūrizavimo proceso tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą ir ją iškėlus, restruktūrizuojamai ar tokiai norinčiai tapti įmonei gali būti taikomos pozityviosios, o ne negatyviosios laikinosios apsaugos priemonės. Tokių įmonių padėtis dėl aukščiau minėtų priežasčių, jei jos turi areštuotų sąskaitų, ne pabloginama, o pagerinama. Atsakovo siekis naudotis visais įmonės turimai pinigais su tikslu išlaikyti mokumo stabilumą ar jį pagerinti iki bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, tarnauja ne tik atsakovui, bet ir didžiosios daugumos kreditorių interesams, yra ginamas viešasis ir valstybės interesas išsaugoti darbo vietas, nesukelti sunkių socialinių pasekmių bei gauti pajamas į valstybės biudžetą per mokesčius.
  4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškovo reikalavimais iškelti restruktūrizavimo bylą, nepažeidžia proporcingumo principo. Apelianto teiginiai dėl atsakovo nemokumo yra nepagrįsti, nenustatyti jokia įsiteisėjusia teismo nutartimi.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas išplėsti bei pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomas tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d., 148 str.). Be to, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, o pagal to paties įstatymo 2 dalies nuostatas, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamos, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas; tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai (ĮRĮ 7 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas leidimas iš tam tikrų areštuotų sąskaitų daryti įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas atitinka CPK 144 straipsnyje reglamentuotą laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį. Tokia priemone siekiama užtikrinti įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, jei įmonės atžvilgiu bus priimtas palankus teismo sprendimas, t. y. restruktūrizavimo byla bus iškelta. Dėl šios priežasties, taikant tokią priemonę, turi būti atsižvelgiama į ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus civilinio proceso principus, turi būti siekiama užtikrinti tiek ieškovo, tiek kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010). Be to, pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 -1868/2010).

17Beje, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso principai reikalauja išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą, o tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymo tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1331/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo iškėlęs AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta šio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o 2010 m. spalio 8 d. apygardos teismo nutartimi buvo pakartotinai priimtas AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Klaipėdos kranai“, tačiau, ieškovui atsisakius nuo ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta 2011 m. sausio 14 d. teismo nutartimi. Be to, 2011 m. sausio 17 d. aukščiau minėtas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius vėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Klaipėdos kranai“, ir apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi priėmė ieškinį, tačiau 2011 m. kovo 28 d. teismo nutartimi atsisakė patenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį. 2011 m. birželio 7 d. apygardos teisme vėl buvo gautas AB „Klaipėdos kranai“ direktoriaus A. M. L. ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Klaipėdos kranai“, tačiau Klaipėdos apygardos teismas atsisakė priimti šį ieškinį 2011 m. birželio 8 d. nutartimi, dėl kurios pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui padavė atskirąjį skundą, ir prašo iki jo išnagrinėjimo išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2011 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis ir klausimas dėl pareiškimo iškelti AB „Klaipėdos kranai“ restruktūrizavimo bylą priėmimo perduotas nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą Klaipėdos apygardos teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido AB „Klaipėdos kranai“ lėšas, esančias AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. ( - ) (LTL, EUR, USD, RUB) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. ( - ) (LTL) naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, o 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi dar papildė, jog lėšos naudotinos taip pat ir mokant privalomuosius mokėjimus. 2012 m. vasario 3 d. Klaipėdos apygardos teismas gavęs 2012 m. vasario 2 d. atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ prašymą išplėsti bei pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leisti atsakovui mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas iš įmonės sąskaitų: AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. ( - ) (LTL, EUR, USD, RUB) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų Nr. ( - ) (LTL), ( - ) (USD) ir ( - ) (EUR) iki teismo sprendimo iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos jį tenkino. Dėl šios nutarties trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ pateikė atskirąjį skundą.

18Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. bei rugsėjo 12 d. nutartimis iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti taikytos laikinosios apsaugos priemonės –sustabdytas turto bei pinigų išieškojimas iš AB „Klaipėdos kranai“ pagal vykdomuosius dokumentus ir iš AB „Klaipėdos kranai“ sąskaitų, esančių kredito įstaigose bei areštuotas turtas ar lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, leidžiant lėšas, esančias AB „SEB bankas“ sąskaitose (LTL, EUR, USD, RUB) bei AB Šiaulių banko sąskaitoje (LTL) naudoti visiems įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams ir įmokoms, įskaitant ir privalomas įmokas. Prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones AB „Klaipėdos kranai“ nurodo, kad ji turi didelį finansinių lėšų stygių, tačiau būtiniems mokėjimams atlikti negali disponuoti lėšomis, esančiomis AB Šiaulių banke atidarytose eurų, JAV dolerių, rublių sąskaitose, nes teismo leidimas duotas tik šio banko litų sąskaitai bei AB „SEB bankas“ sąskaitoms. Konstatuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB „Klaipėdos kranai“ klausimas jau buvo du kartus analizuotas Lietuvos apeliaciniame teisme ir šiuo klausimu priimtos dvi nutartys 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 29 d. Abejomis nutartimis prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo tenkinti. Teikdamas dar vieną prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. bei rugsėjo 12 d. nutartimis pritaikytų priemonių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. išplėtimo, atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų dėl pasikeitusios situacijos ar atskirų aplinkybių, taip pat nebuvo pateikta duomenų, kas sudaro atsakovo einamąsias ir būtinąsias veiklos išlaidas bei einamuosius būtinuosius mokėjimus. Taip pat atsakovas nepateikia einamųjų išlaidų sąmatos, įrodymų, kokias būtinąsias išlaidas įmonei reikia apmokėti. Atsakovas nenurodė ir nepateikė konkrečių duomenų apie piniginių lėšų nuskaitymą nuo jo atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių AB „SEB bankas“ ir AB „Šiaulių bankas“, iš kurių teismo nutartimis jau leista mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, o nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Leidimas iš įmonės areštuotų sąskaitų daryti ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas nors ir yra naudingas įmonei, kuri siekia, kad jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau yra nenaudingas asmenims, pagal kurių prašymus tokios sąskaitos yra areštuotos. Todėl pareiškėjas privalo nurodyti ir pagrįsti, kodėl jo interesas, kad būtų leista daryti atitinkamas įmokas ir mokėjimus, yra viršesnis nei kreditorių interesas užtikrinti jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad yra reali grėsmė, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomų papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 185 str., 302 str.).

19Pastebėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad AB „Klaipėdos kranai“ inicijuota bankroto byla (Klaipėdos apygardos teismo civilinė bankroto byla Nr. B2-866-125/2011), kurios nagrinėjimas atidėtas iki bus priimta ir įsiteisės teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos AB „Klaipėdos kranai“ iškėlimo ar atsisakymo ją kelti.

20Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju AB „SEB bankas“, jog tenkinus atsakovo prašymą ir pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. išplėtus bei pakeitus jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principai (CK 1.5 str., CPK 145 str. 2 d.), kadangi laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos tretiesiems asmenims (atsakovo kreditoriams), o tai būtų neteisinga trečiųjų asmenų atžvilgiu. Kaip minėta, AB „Klaipėdos kranai“ yra inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, todėl, įmonei leidžiant atsiskaityti su jos kreditoriais, gali būti pažeistos kitų kreditorių teisės (ĮBĮ 3 str.).

21Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

22Atsižvelgdama į aukščiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų dėl pasikeitusios situacijos ar atskirų faktinių aplinkybių, todėl spręstina, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ prašymą išplėsti bei pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Dėl to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, atskirasis skundas tenkintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkinamas ieškovo prašymas išplėsti bei pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leisti atsakovui mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas iš įmonės sąskaitų: AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. ( - ) (LTL, EUR, USD, RUB) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų Nr. ( - ) (LTL), ( - ) (USD) ir ( - ) (EUR) iki teismo sprendimo iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 302 str. ir 337 str. 2 d.).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą išplėsti bei pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir neleisti atsakovui mokėti visų įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingų mokėjimų ir įmokų, įskaitant privalomąsias įmokas iš įmonės sąskaitų ( - ) (USD) ir ( - ) (EUR), esančių AB „Šiaulių bankas“ iki teismo sprendimo iškelti ar atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Klaipėdos kranai“ direktorius A. M. L. pareiškimu prašė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d.... 6. Atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ 2012 m. vasario 2 d. pateikė prašymą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo AB... 9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu apeliantas AB „SEB bankas“ prašo panaikinti Klaipėdos... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Klaipėdos kranai“ prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra... 17. Beje, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos... 18. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. bei rugsėjo 12 d. nutartimis... 19. Pastebėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta,... 20. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju AB „SEB bankas“, jog tenkinus... 21. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra... 22. Atsižvelgdama į aukščiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir...