Byla 2-1331/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1058-560/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CRG-7“ ieškinį atsakovams V. D. , O. D. , trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Swedbank dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „CRG-7“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams V. D. , O. D. , trečiajam asmeniui AB Swedbank, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 248 000 Lt skolos, 15 840,20 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. bei 3 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. liepos 16 d. turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, ir taikyti dvišalę restituciją. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės O. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – 6000/18889 dalis žemės sklypo bei pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovai yra nesąžiningi ir imasi visų įmanomų veiksmų pasunkinti skolos grąžinimą bei galimą išieškojimą, atsakovai gali perleisti ginčo objektus tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „CRG-7“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovei O. D. nuosavybės teise priklausančias 6000/18889 dalis žemės sklypo bei pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; areštuoto turto aprašą pavesti sudaryti ieškovų pasirinktam antstoliui.

5Teismas sutiko su ieškovo prašyme išdėstytais motyvais, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iškyla galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi žemės sklypas bei pastatas, kuriuos yra prašoma areštuoti, yra ginčo objektai, tuo tarpu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neapribojus atsakovės disponavimo ginčijamais objektais teisių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, išieškojimo nukreipimas į nekilnojamąjį turtą gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas nepranešus atsakovams, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

6Atskiruoju skundu atsakovė O. D. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės teigimu, ji neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu, su ieškovu jokių sutartinių santykių nėra turėjusi – ieškovas paskolą suteikė atsakovui V. D. , atsakovei apie ketinimus suteikti paskolą nebuvo pranešta, duomenų apie atsakovės sutikimą ar kitą valios išraišką byloje nėra. Apeliantė pažymi, kad skundžiama teismo nutartimi areštuotas turtas yra įkeistas bankui, todėl grėsmė, kad jis bus perleistas tretiesiems asmenims, nėra reali. Apeliantė nurodo, kad pastatas su žeme yra šeimos turtas, vienintelė atsakovės su nepilnamečiu .vaiku gyvenamoji vieta, todėl pastato areštas ir galimai vėlesnis išvaržymas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

7Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

8Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

9Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 248 000 Lt skolos, 15 840,20 Lt palūkanų bei 3 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Šį reikalavimą ieškovas reiškia solidariai atsakovams V. D. , O. D. . Be to, ieškiniu taip pat prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. liepos 16 d. turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, kuria atsakovei O. D. asmeninės nuosavybės teise atiteko 6000/18889 dalis žemės sklypo bei pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), ir taikyti dvišalę restituciją. Kadangi, esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti, ir kurio iš atsakovų atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės V. D. nuosavybės teise priklausančiam 367 500 Lt vertės nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, taip pat, pateikus teismui patikslintą ieškinį ir atsakove nurodžius O. D. , atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartimi taikytas areštas ginčo turtui – 6000/18889 daliai žemės sklypo bei pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo konkretų O. D. priklausantį ginčo turtą, kadangi nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė O. D. turėtų galimybę perleisti jai priklausantį turtą – 6000/18889 dalį žemės sklypo bei pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) – kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad grėsmė, jog ginčo turtas bus perleistas tretiesiems asmenims nėra reali, kadangi šis turtas yra įkeistas bankui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, kuris yra išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, teisėjų kolegija nepasisako.

11Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai