Byla 2A-451-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant V.Čistiakovienei dalyvaujant ieškovui V.A. ieškovo atstovei advokatei V.Rasimavičienei vertėjai O.Votrenkovai

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V.S. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tretysis asmuo J.Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas V.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 30000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė eismo įvykio metu, bei atnaujinti praleistą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

6Ieškovas nurodė, jog 2005 -05-17 apie 10 val.17 min. ( - ), ties pastatu, esančiu ( - ), tretysis asmuo J.Š., vairuodamas antrąja eismo juosta jam priklausantį automobilį „FIAT Tipo“, valst. Nr. ( - ), artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir pažeisdamas KET 53p. 74 p. reikalavimus, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, ko pasekoje partrenkė ieškovą. Dėl tokių neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ieškovo sveikatai padaryta žala, kurią patvirtina į bylą pateiktos specialistų išvados. Dėl neteisėtų trečiojo amens veiksmų ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, neteko žymios dalies darbingumo, todėl ieškovo nuomone, jis turi teisinį pagrindą reikalauti iš draudiko ieškovo naudai neturtinę žalą, susijusią su sveikatos suluošinimu. Ieškovas prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tretysis asmuo Jurijus Šapkovskis su atsakovu buvo sudaręs automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo eismo įvykio metu. J. Š. neteisėti veiksmai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu su ieškovui eismo įvykio metu padaryta žala. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str.1d. nustatyta draudimo suma 30000 Lt asmeniui ir 30000 Lt turtui, šiais dydžiais privalomojo draudimo atveju ribojama draudiko prievolė atlyginti trečiųjų asmenų padarytą žalą. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą atsiradimas. J.Š. yra kaltas dėl eismo įvykio. Jis, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir be kaltės atsako už žalą, padarytą valdant padidinto pavojaus šaltinį. Kadangi J.Š. civilinė atsakomybė buvo drausta sutarties su atsakovu pagrindu, padarytą žalą ieškovui turi atlyginti atsakovas.

7II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

9Iš ieškovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog 2005-05-17 apie 10 val.17 min. ( - ), ties pastatu, esančiu ( - ), tretysis asmuo Jurijus Šapkovskis, vairuodamas automobilį „FIAT Tipo“, valst. Nr. ( - ), partrenkė V.A., kuris eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus, padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovas teikė į bylą neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuriose nurodyta, jog nuo 2005-08-30 iki 2006-02-28 ieškovo darbingumas yra 55 procentai, nuo 2006-02-27 – darbingumas 90 procentų, tačiau teismo teigimu, nesant specialistų išvadai, dėl ko ieškovo darbingumas yra tik dalinis, negalima teigti, jog tai yra autoįvykio pasekmė. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog J.Š. nekaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Iš prijungtos prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J.Š. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str.1d. padarymo.

10Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V.L. palaikė specialisto išvadas, kurios aprašomojoje dalyje nurodyta, jog pagal pateiktus duomenis eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „FiatTipo“ vairuotojas J. Š., važiuodamas ( - )link, nurodytu 40-50 km/h greičiu, reguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje ties 191 namu, priekine dešiniąja automobilio dalimi partrenkė į pėsčiųjų perėją įėjusį arba įbėgusį ir perėjoje įveikusį apie 5 metrus atstumą, pėsčiąjį V.A. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis „Fiat Tipo“ buvo stabdomas ir sustojo eismo įvykio vietos plane pavaizduotoje vietoje. Ekspertas nurodė, jog dėl objektyvių duomenų stokos negalima techniniu požiūriu spręsti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat konstatuota, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, vairuotojas J. Š., vairuodamas automobilį 40-50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partenkimo, jei šis nurodytą 5 metrų atstumą įveikė ne didesniu kaip 7,8-7,2km/h greičiu, šis greitis atitinka 50-60 metrų amžiaus vyro ramaus bėgimo greitį. Byloje iš trečiojo asmens parodymų, liudytojos D. Š. parodymų teismas nustatė, jog pirmąja eismo juosta važiavo krovininis automobilis, kurio važiavimo eismo juostą pėstysis spėjo perbėgti, nėra įrodymų, jog šis krovinis automobilis būtų sustojęs ir praleidęs pėstįjį, iš šio darytina išvada, jog krovininis automobilis važiavo per pėsčiųjų perėją degant tranporto priemonėms žaliam šviesoforo signalui, ir pėstysis, išbėgęs į važiuojamą kelio dalį degant draudžiamam šviesoforo signalui, spėjęs išvengti susidūrimo su krovininiu automobiliu, buvo partrenktas J. Š. vairuojamo automobilio antroje eismo juostoje. Teismo nuomone, paties ieškovo parodymai vertintini kritiškai, nes jis negali pasakyti, koks automobilis-lengvasis ar krovinis buvo sustojęs prie perėjos ir jį praleido einantį per pėsčiųjų perėją. Kritiškai vertintini ir liudytojos T. P. parodymai, nes ji nuo eismo įvykio vietos buvo apie 50 metrų atstumu, jos parodymai nebuvo nuoseklūs, teismo posėdžio metu papildė naujomis aplinkybėmis, nurodžiusi, jog partrenktą pėsčiąjį automobilis keletą metrų vilko, pastarosios aplinkybės kategoriškai prieštarauja eksperto išvadoms, bei kitiems byloje surinktiems įrodymams- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolui, eismo įvykio vietos planui, iš kurių matyti, jog pėstysis buvo partrenktas 3,80 metrų už perėjos, nes toje vietoje rasta į kraują panaši dėmė, jokių kūno vilkimo pėdsakų nenurodyta. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, teismas konstatavo, jog dėl ieškovo neatsargaus elgesio kilo šis eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala jo sveikatai Pagal CK 6. 248 str. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Teismas nenustatė, jog vairuotojas J. Š. būtų pažeidęs KET taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis. Todėl, nenustačius J. Š. kaltės dėl eismo įvykio, pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. nuostatas, atsakovas, kaip draudikas taip pat nėra atsakingas dėl šio autoįvykio pasekmių.

11III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas V.A. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo eismo įvykis ( - ). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tuoj po eismo įvykio apeliantas buvo be sąmonės nugabentas į ligoninę. Visi ieškovo parodymai, kad ėjo per pesčiųjų perėją degant žaliam įviesoforo signalui, kad didelis automobilis stovėjo pirmoje kelio juostoje prieš peščiųjų perėją buvo ir yra nuoseklūs. Tai, kad ieškovas negali įvardinti stovėjusio automobilio markės, negali būti pagrindas pripažinti jo parodymus nenuosekliais ir prieštaringais. Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojos T.P. parodymus;
  2. pirmosios instancijos teismas subjektyviai vertino vairuotojo J.Š. žmonos parodymus. Ji buvo apklausta praėjus ilgam laiko tarpui po eismo įvykio. Jos parodymuose yra netikslumų;
  3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, jog dalinis apelianto nedarbingumas yra autoįvykio pasekmė, nors teismui yra pateikti visi dokumentai apie jo sužalojimo pobūdį.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AAS „Gjendisige Baltic“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-02 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Teigia, jog teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, sprendime pagrįstai konstatavo, kad dėl ieškovo neatsargaus elegesio kilo 2005-04-17 eismo įvykis. Nenustatyta, jog vairuotojas J.Š. būtų pažeidęs KET taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis. Todėl nenustačius trečiojo asmnes kaltės, pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. nuostatas, atsakovas, kaip draudikas taip pat nėra atsakingas dėl šio autoįvykio pasekmių. Be to, apeliantas savo reikalavimus iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo atsakovo aptarti atsiliepimuose į ieškinį.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo J.Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-02 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Teigia, kad jis palaiko visus savo paaiškinimus ir parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tretysis asmuo taip pat pažymi, kad ieškovo liudytoja T.P. painiojasi savo parodymuuose – praėjus keletui metų po įvykio, teismo posėdžio metu prisiminė iš viso niekur neminėtą aplinkybę, jog J.Š. automobilis nukentėjusį pilietį V.A. vilko keletą metrų gatve.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

21Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

22Reikalavimas išmokėti draudimo išmoką- 30000 Lt dydžio neturtinę žalą grindžiamas tuo, jog ieškovą eismo įvykio metu sužalojo tretysis asmsuo J.Š., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu atsakovo įmonėje. Tam, kad kiltų atsakovo pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, turi būti nustatyti trečiojo asmens J.Š. civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, numatyti Civilinio kodekso 6.246- 6,249 straipsniuose, t.y. teismas turi konstatuoti, jog tretysis asmuo atliko neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui (nagrinėjamu atveju- neturtinė), tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, o žalą padaręs asmuo yra kaltas dėl žalos padarymo. Pareiga įrodyti pirmųjų trijų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei žalos) egzistavimą tenka ieškovui (Civilinio proceso kodekso 178 str.); kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 str. 1 d.). Be to, kai žala padaroma didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmais, be kaltės prezumpcijos, remiantis Civilinio kodekso 6.270 str. kyla atsakomybė ir be klatės, išskyrus atvejus jeigu įrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Civilinio kodekso 6.270 str.).

23Sprendžiant dėl veiksmų neteisėtumo, vadovajamasi nuostata, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens veiksmų teisėtumo klausimas vertintinas remiantis Kelių eismo taisyklėmis, reguliuojančiomis eismo dalyvių pareigas bei teises. Kadangi ieškovas automobilio buvo partrenktas reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ar greta jos, aktualu nustatyti kaip KET reglamentuoja eismo dalyvių elgesį būtent tokio tipo pėsčiųjų perėjoje. KET 36 punkte numatyta vairuotojo pareiga sustoti prieš "Stop" liniją, kelio ženklą "Stop" linija", šviesoforą, o jeigu jų nėra - prieš pėsčiųjų perėją, jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją. Taisyklių 49 punkte numatyta, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją; pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. 50 punktas nustato, jog vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalais. Vadinasi, esminis klausimas, susjijęs su veiksmų neteisėtumu, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra tai, kokiam šviesoforo signalui degant į pėsčiųjų perėją įėjo ieškovas ir atitinkamai, koks šviesoforo signalas degė trečiajam asmeniui J.Š., šiam važiuojant per reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Minėta, jog neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojami, t.y. šią aplinkybę pagal įrodiėjimo pareigos paskirstymo taisykles turi įrodyti tas asmuo, kuris savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžia veiksmų netisėtumu, šiuo atveju- ieškovas.

24Vertindamas įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius eismo įvykio dalyvių veiksmų neteisėtumą (teisėtumą), pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė, kodėl nesiremiama ieškovo paaiškinimais bei liudytojos T.P. parodymais dėl eismo įvykio aplinkybių, o remiamasi trečiojo asmens J.Š. ir liudytojos D.Š. parodymais. Apeliaicniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovo parodymai dėl esminės įvykio aplinkybės- kad jis ėjo per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui- visą laiką buvo vienodi (nuoseklūs). Pirmą kartą apklaustas baudžiamojoje byloje V.A. nurodė, kad ėjo per pėsčiųjų perėją, tačiau neprisimena, ar joje buvo šviesoforas (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-80462-05 20-21 lapai), vėliau V.A. apklausiamas nurodė, kad per perėją ėjo degant žaliam šviesoforo signalui (baudžiamosios bylos 33-34 lapai), tačiau pasirašyti savo parodymus atsisakė, kas kelia abejonių šių parodymų teisngumu. Argumentas, jo teismas nepagrįstai avdovavosi liudytojos D.Š. parodymais, nes ji buvo apklausta praėjus gana daug laiko po įvykio, nesudaro pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais. Aplinkybę, kad eismo įvykio metu ji buvo automobilyje, partrenkusiame ieškovą, patvirtina tarnybinis pranešimas (baudž. b.l. 3), ji pirmą kartą ikitesminio tyrimo pareigūnų buvo apkalusta 2006-03-14 (baudž.b.l. 47-48), t.y. po įvykio nepraėjus metams, kai tuo tarpu liudytoja T.P. ieškovo prašymu pirmą kartą buvo apklausta 2007-09-13 (baudž.b.l. 96-97), t.y po dvejų metų ir keturių mėnesių po įvykio, tačiau ieškovas mano, jog jos parodymais turėtų būti vadovaujamasi. Teismas pagrįstai šios liudytojos parodymais nesirėmė ne vien dėl to, kad tarp eismo įvykio ir jos apklausos buvo parėjęs ilgas laiko atrpas, bet ir dėl to, jog šios lydotojos parodymai skirtingu metu yra tarpusavyje prieštaringi: apklausta 2007-09-13 ji liudijo, kad matė, jog pėsčiajam einant per perėją, degė žalias šviesoforo signalas, bet apklausta 2008-04-08 ji jau liudijo neprisimenanti, ar pėsčiajam išėjus į važiuojamąją kelio dalį jam degė žalias šviesoforo signalas (baudž.b.l. 123-124), nors teisme apklausiama vėlgi tvirtino, kad matė degant žalią šviesoforo signalą, be to, derindama savo parodymus prie J.Š., D.Š. nurodomų aplinkybių, kad pėsčiasis į gatvę išbėgo netgi ne perėjoje, o keletą metrų už jos, paliudijo anksčiau apskritai neminėtą aplinkybę- kad automobilis keletą metrų tempė pėsčiąjį gatve; prieštaringi šios liudytojos parodymai ir dėl kitų, su įvykiu nesujsuių aplinkybių, kaip antai, dėl to, dėl kokios priežasties liudytoja jos nurodomu metu buvo jos nurodomoje vietoje, kas sudaro pagrindą abejoti ar ji apskritai toje vietoje nurodytu laiku buvo ir ar matė įvykį ar apie jį žino iš ieškovo ar jo sututuoktinės žodžių, kaip ir baudžiamojoje byloje V.A. kaip liudytoja nurodyta T.G., kuri paneigė mačiusi įvykį bei galinti paliudyti jo aplinkybes (baudž.b.l. 98-100) .

25Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką: civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nors nei vieno iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimų negalima pripažinti absoliučiai įrodytais, labiau logiški, nuoseklūs yra trečiojo asmens paaiškinimai, patvirtinti jo sutuoktinės, nors ji dėl artimo šeiminio ryšio ir gali būti nevisiškai objektyvi, negu ieškovo paaiškinimai, kurie baudžiamosios bylos eigoje kito, pasipildydavo naujomis aplinkybėmis (tas ypač pastebima po nukentėjusiojo susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga), nors įprastai, priešingai, bėgant laikui, asmuo geba prisimnti vis mažiau detalių.

26Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pagal bylos įrodymų visumą labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko trečiojo asmens J.Š. nurodmomis aplinkybėmis, t.y. ieškovui išbėgus į važiuojamąją kelio dalį degant draudžiamam šviesoforo signalui, kas vertintina kaip jo didelis neatsargumas bei aplinkybė, eliminuojanti Civilinio kodekso 6.270 str. numatytą atsakomybę be kaltės.

27Apeliantas nesutinka ir su pirmsoios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė, kad kaip neturtinė žala nurodoma aplinkybė- jo prarastas darbingumas- susijęs su eismo įvykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog neįrodžius, kad ieškovui sveikata buvo sužalota dėl trečiojo asmens J.Š. neteisėtų veiksmų, teisiškai nėra reikšminga, dėl ko ieškovo nurodomais laikotarpiais jo darbingumas buvo sumažėjęs (2005-08-30- 2006-02-28 iki 55 procentų bei nuo 2006-02-27 ikin 90 procentų- b.l. 31, 39), kadangi, minėta, jog viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra veiksmų neteisėtumas. Tačiau teisėjų klegija pastebi, jog ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra aplinkybė, kurią reikia įrodinėti procese ir kurią įrodyti turi ieškovas. Taigi, išvadose dėl darbo pobūdžio bei sąlygų esant tik nurodomam darbingumo lygiui, bet nesant nurodytos darbingumo sumažėjimo priežasties, savaime negali būti konstatuojama, kad ieškovo darbingumo sumažėjimas yra tiesiogianemae priežastiniame ryšyje su jo nurodomu eismo įvykiu.

28Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė pagrindų dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl ieškovo apeliaicnis skundas netenkinamas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas V.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 6. Ieškovas nurodė, jog 2005 -05-17 apie 10 val.17 min. ( - ), ties pastatu,... 7. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. sprendimu ieškovo... 9. Iš ieškovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas... 10. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V.L. palaikė specialisto išvadas,... 11. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas V.A. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AAS „Gjendisige Baltic“ prašo... 15. Teigia, jog teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, sprendime... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo J.Š. prašo Vilniaus miesto... 17. Teigia, kad jis palaiko visus savo paaiškinimus ir parodymus, duotus tiek... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 22. Reikalavimas išmokėti draudimo išmoką- 30000 Lt dydžio neturtinę žalą... 23. Sprendžiant dėl veiksmų neteisėtumo, vadovajamasi nuostata, jog civilinė... 24. Vertindamas įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius eismo įvykio... 25. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 26. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta... 27. Apeliantas nesutinka ir su pirmsoios instancijos teismo išvada, jog jis... 28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 30. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti...