Byla 2-127/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties, kuria nutarta į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos keliai“ kreditorių sąrašą įtraukti „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje su 885 597,62 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1224-125/2012, kur trečiasis asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos keliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties, kuria nutarta į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos keliai“ kreditorių sąrašą įtraukti „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje su 885 597,62 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1224-125/2012, kur trečiasis asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Klaipėdos keliai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“.

5„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pateikė administratoriui prašymą patvirtinti jo 885 597,62 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Klaipėdos keliai“ restruktūrizavimo byloje. Prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad UAB „Klaipėdos keliai“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, pasirašytą su Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl „BTA Insurance Company“ SE atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo sutarties pagrindu Lietuvos automobilių kelių direkcijai sumokėjo 885 597,62 Lt ir įgijo teisę reikalauti iš UAB „Klaipėdos keliai“ atlyginti šią sumą.

6RUAB „Klaipėdos keliai“ direktorius V. K. ir restruktūrizavimo administratoriaus įgaliotas asmuo R. K. pateikė teismui prašymą dėl finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Prašyme, be kita ko, nurodė, jog „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pareiškė 885 597,62 Lt finansinį reikalavimą, su kuriuo jie nesutinka, teigė, jog šis reikalavimas yra ginčytinas ir bus pateiktas vėliau.

7Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtino neginčijamus restruktūrizuojamos įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą teismas nutarė spręsti atskirame teismo posėdyje, išskiriant į atskirą bylą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje įrašyti į RUAB „Klaipėdos keliai“ kreditorių sąrašą su

9885 597,62 Lt finansiniu reikalavimu.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjo „BTA Insurance Compnay“ SE reikalavimas UAB „Klaipėdos keliai“ kyla iš 2011 m. kovo 21 d. draudimo sutarties, įformintos Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimu (polisu) SILD 047265, ir rangos sutarties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo atstovo V. K. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų teismas taip pat nustatė, jog atsakovas UAB „Klaipėdos keliai“ žymiai vėlavo Lietuvos automobilių kelių direkcijai atlikti rangos darbus, todėl sprendė, jog atsakovas (draudėjas) pažeidė rangos sutarties įvykdymo terminus dėl savo kaltės ir rangos sutartis buvo nutraukta pagrįstai. Anot teismo, Lietuvos automobilių kelių direkcija CK 6.658 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, taip pat turėjo teisę reikalauti, kad Taisyklių

11Nr. 024 Specialiųjų sąlygų 4.3.3 punkto pagrindu pareiškėjas už atsakovą pagal laidavimo draudimo sutartį atlygintų iš anksto aptartus nuostolius – sumokėtų 885 597,62 Lt draudimo išmoką. Teismas taip pat padarė išvadą, kad draudimo išmoką išmokėjęs pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų naudos gavėjui išmokėtą išmoką (Taisyklių 12.1 p., CK 6.83 str. ir 6.1015 str.), ir jį įtraukė į atsakovo kreditorių sąrašą su 885 597,62 Lt finansiniu reikalavimu.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atsakovas RUAB „Klaipėdos keliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš „BTA Insurance Company“ SE bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Draudikas neatsižvelgė į Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 imperatyvią nuostatą, kad draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas įvykis, esant dviems būtinoms sąlygoms, nurodytoms 4.1.1 p.-4.1.2 p. Atsakovas savo raštuose direkcijai nurodė objektyvias sutarties vykdymo vėlavimo priežastis, tame tarpe dėl gamtinių sąlygų, netinkamo grunto ir dėl paties užsakovo kaltės, t. y. ne visai tinkamai paruošto techninio projekto, kurį teko koreguoti darbų eigoje.
  2. Direkcija yra gavusi iš draudiko ir sulaikiusi rangovo lėšų už gerokai didesnę sumą negu priklausytų už galimus nuostolius pagal sutartį. Pagal garantinį vienašalį įsipareigojimą draudikas išmokėjo draudimo sumą direkcijai, nepareikalavęs jokių įrodymų apie tai, kad direkcija realiai patyrė būtent tiek nuostolių dėl sutarties nutraukimo.
  3. Nors bendrovės atstovas advokatas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, teismas šio prašymo nenagrinėjo ir netenkino. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta, neturint kvalifikuoto atstovo ir nepateikus (neišreikalavus) visų įrodymų.
  4. Draudiko pozicija dėl draudiminio įvykio buvo gana prieštaringa. Draudikas buvo pateikęs Lietuvos automobilių kelių direkcijai 2011 m. lapkričio 30 d. raštą „Dėl draudimo išmokos pagal laidavimo draudimo sutartį bei prievolės pabaigos pagal įskaitymą“, tačiau vėliau įskaitymo atsisakė.
  5. Nagrinėjamu atveju tirtina, ar sutartis su draudiku pagal savo esmę nėra civilinės atsakomybės draudimas, o tokiais atvejais subrogacija iš viso draudžiama.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialą Lietuvoje, prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Sutarties nutraukimas nebuvo ginčytas teismine tvarka, todėl jokio pagrindo abejoti sutarties nutraukimo teisėtumu nėra. Be to, pats sutarties nutraukimo faktas nėra susijęs su draudiko prievole mokėti draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo sutartį SĮLD 047265. Šiuo atveju pagal draudimo sutarties sąlygas, būtent laidavimo draudimo raštą Nr. 047265 prie draudimo poliso (ludijimo) serija SĮLD 047265, draudikas įsipareigojo besąlygiškai per 10 darbo dienų sumokėti naudos gavėjui ne didesnę nei 885 597,62 Lt sumą, gavęs naudos gavėjo pirmą raštišką pareikalavimą. Naudos gavėjas neprivalo pagristi, kurių sąlygų draudėjas nevykdė, bet turi nurodyti, kurią iš sutarties sąlygų pažeidė.
  2. Direkcija neprivalo pagrįsti nuostolių fakto ir dydžio, o draudikas neturi teisės gilintis į naudos gavėjo taikomas sutartines sankcijas draudėjui, kadangi draudėjo prievolės pagal rangos sutartį bei draudiko prievolės pagal besąlyginio laidavimo draudimo sutartį nėra tapačios, solidarios ar aksesorinės viena kitos atžvilgiu. Laidavimo draudimo sutarties pagrindu atsirandanti prievolė yra savarankiška. Draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką pasireiškia reikalavimo gavimo faktu, naudos gavėjui nurodžius, kurią iš sutarties sąlygų draudėjas pažeidė. Tai yra vienintelė pakankama ir būtina sąlyga išmokėti draudimo išmoką.
  3. Draudimo liudijime (polise) aiškiai nurodyta, kad draudimo sutartis sudaryta pagal Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisykles Nr. 024, o ne civilinės atsakomybės draudimo taisykles.
  4. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog laidavimo draudimo raštas buvo išduotas vienašališkai. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra trišaliai, kiekvienu atveju siejantys draudėją, draudiką bei naudos gavėją. Draudimo sutartis yra sudaryta iš vienas kitą papildančių dokumentų: taisyklių, draudimo liudijimo (poliso) bei laidavimo draudimo rašto. Laidavimo draudimo raštą naudos gavėjui pateikia draudėjas, o ne draudikas, ir tik jis yra atsakingas už laidavimo draudimo rašto formuluotės atitikimą viešojo pirkimo dokumentams.
  5. Apeliantas pagrįstai teigia, jog direkcija ketino atlikti įskaitymą, tokiu būdu sumažinant savo įsiskolinimą RUAB „Klaipėdos keliai“. Tačiau, gavusi Transporto investicijų direkcijos išvadą, kurioje nurodoma, kad įskaitymo būdu nebūtų galima išlaidų pripažinti deklaruotinomis Europos komisijai, 2011 m. gruodžio 20 d. raštu su įskaitymu nesutiko.
  6. Teismo posėdis jau buvo atidėtas dėl advokato ligos. Teismas perspėjo, kad vadovaujantis CPK, advokato liga nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą bei perspėjo atsakovo direktorių, kad pakartotinai dėl tos pačios priežasties bylos nagrinėjimas atidėtas nebus. Be to, atsakovas yra atstovaujamas restruktūrizavimo administratoriaus, kuris yra išlaikęs specialių teisinių žinių reikalaujantį restruktūrizavimo administratoriaus egzaminą.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. „BTA Insurance Company“ SE draudimo išmoką pagal išduotą 2011 m. kovo 21 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. 047265 Kelių direkcijai išmokėjo tinkamai ir pagrįstai pagal atsakovo ir „BTA Insurance Company“ SE sudarytos laidavimo draudimo sutarties sąlygas. Naudos gavėjas neprivalo pagrįsti, kurių sąlygų draudėjas neįvykdė, bet turi nurodyti, kurią iš sutarties sąlygų pažeidė.
  2. Atsakovo skunde išdėstyti teiginiai, kad kelių direkcija iki šiol yra sulaikiusi ir atsakovui neišmokėjusi 325 013,66 Lt sumą galimiems nuostoliams užtikrinti yra nepagrįsti, nes pagal 2011 m. kovo 21 d. pasirašytos sutarties Nr. S-94 sąlygas buvo numatyta, kad kelių direkcija iš kiekvieno sutartyje Nr. S-94 numatyto mokėjimo atsakovui sulaiko 10 % sumą, kuri turi būti skirta atsakovo prisiimtų garantinių įsipareigojimų vykdymui ir išmokama tik po to, kai surašius statybos užbaigimo aktą atsakovas pateikia sutarties Nr. S-94 sąlygas atitinkantį sulaikytų pinigų garantinį ar laidavimo draudimo raštą. Vykdant sutartį Nr. S-94 darbai nebuvo užbaigti, todėl nei vienas statybos užbaigimo aktas nebuvo surašytas ir atsakovas nepateikė sulaikytų pinigų garantinio ar laidavimo draudimo rašto.
  3. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neginčijo sutarties Nr. S-94 nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atsakovo atskirajame skunde nurodytas nesutikimas dėl sutarties nutraukimo neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai draudikas reikalauja iš draudėjo atlyginti naudos gavėjui išmokėtą draudimo išmoką.

21Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (užsakovas) su atsakovu UAB „Klaipėdos keliai“ (rangovu) 2011 m. kovo 21 d. sudarė sutartį dėl eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo (II etapo, sutarties Nr. 2 II dalies) (59-61 b. l.). Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsakovui išdavė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) 885 597,62 Lt draudimo sumai užsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos naudai pagal sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisykles Nr. 024. Polisas galiojo iki 2011 m. gruodžio 15 d (42 b. l.). 2011 m. kovo 21 d. atsakovas UAB „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje išdavė užsakovui atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. 047265, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo, gavęs naudos gavėjo pirmą raštišką pareikalavimą, per 10 dienų sumokėti naudos gavėjui ne didesnę nei 885 597,62 Lt sumą, jei draudėjas UAB „Klaipėdos keliai“ pažeis savo prievoles pagal sutartį ir jos priedus, visiškai ar iš dalies nevykdys ar netinkamai vykdys sutartį (43 b. l., 62 b. l.). Rašte numatyta, kad naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kuri sutarties sąlyga buvo pažeista. Užsakovas, įvertinęs tai, kad atsakovas neįvykdė darbų nustatytais terminais, 2011 m. kovo 21 d. sutartį nutraukė nuo 2011 m. lapkričio 11 d. (39-40, 68-69 b. l.). Užsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija 2011 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (6.59)2-5843 (70-71 b. l.), 2011 m. lapkričio 24 d. raštu

22Nr. (6.59)2-6146 (76-77 b. l.) pareikalavo, kad draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje išmokėtų draudimo sumą pagal 2011 m. kovo 21 d. išduotą atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. 047265. Draudikas naudos gavėjo reikalavimą įvykdė - sumokėjo 885 597,62 Lt (48 b. l.) draudimo išmoką ir pareiškė šios sumos kreditorinį reikalavimą draudėjui UAB „Klaipėdos keliai“, kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo byloje dalyvaujančių asmenų civilinius teisinius santykius kaip sutartinį laidavimo draudimą ir pagrįstai taikė draudimą reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija turėjo teisę reikalauti, kad draudimo bendrovė už atsakovą pagal laidavimo draudimo sutartį sumokėtų 885 597,62 Lt draudimo išmoką, o draudimo išmoką išmokėjusi draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje turi teisę reikalauti, kad atsakovas UAB „Klaipėdos keliai“ atlygintų draudimo bendrovei naudos gavėjui išmokėtą draudimo išmoką.

24Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog draudikas draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai, nes neatsižvelgė į Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 imperatyvią nuostatą, pagal kurią draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas toks įvykis, kai yra sąlygos, nurodytos 4.1.1 p.-4.1.2 p.

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog draudimo taisyklės (šiuo atveju sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklės Nr. 024) yra draudimo bendrovės parengtos standartinės sąlygos, prie kurių, sudarydamas draudimo sutartį, prisijungia draudėjas (CK 6.185 str.). Laidavimo draudimo liudijime ir laidavimo draudimo rašte įrašomos individualios laidavimo draudimo sutarties sąlygos. „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje išduotame atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašte Nr. 047265 apibrėžtas draudiminis įvykis – bet koks draudėjo prievolių pagal sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas. Šiuo raštu draudikas besąlygiškai įsipareigojo per 10 darbo dienų sumokėti naudos gavėjui (šiuo atveju Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos) ne didesnę nei 885 597,62 Lt sumą, gavęs naudos gavėjos pirmą raštišką reikalavimą. Esant sutarties standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimams, taikoma CK 6.187 straipsnyje nustatyta contra proferentem sutarties sąlygų aiškinimo taisyklė, pagal kurią pirmenybė tokiu atveju teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog naudos gavėjui buvo pateiktas tik atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas, o su sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklėmis Nr. 024 jis nebuvo supažindintas. Taigi, išduodama atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, draudimo bendrovė atsisakė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 4.1. punkte nustatytos draudiminio įvykio apibrėžties ir praplėtė suteikiamą draudimo apsaugą, užtikrindamas visų UAB „Klaipėdos keliai“ sutartinių prievolių įvykdymą. Nagrinėjamu atveju užsakovas nutraukė rangos sutartį su atsakovu, kadangi jis netinkamai vykdė savo sutartines prievoles. Kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, pats sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas teismine tvarka, todėl jokio pagrindo abejoti sutarties nutraukimo teisėtumu nėra. Taigi, „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką, kadangi įvyko atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašte nustatytas draudiminis įvykis.

26Apeliantas teigia, jog draudikas, prieš išmokėdamas draudimo sumą direkcijai, privalėjo pareikalauti įrodymų, įrodančių, jog direkcija realiai patyrė būtent tiek nuostolių dėl sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė.

27Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 specialiųjų sąlygų 10.2 punkte nurodyta, jog BTA nustato žalos dydį, vadovaudamasis draudiminio įvykio tyrimo aktu ir kitais draudėjo ir naudos gavėjo pateiktais dokumentais: draudėjo ir naudos gavėjo sutartimi, naudos gavėjo raštišku reikalavimu BTA, kuriame nurodytos draudėjo neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos prievolės pagal sudarytą sutartį ir naudos gavėjo patirtų nuostolių dydis, o taip pat kita BTA surinkta žalos tyrimo medžiaga (47 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, jog draudimo bendrovė nustatė žalos dydį, vadovaudamasi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 nustatyta tvarka. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, jog draudimo išmoka buvo sumokėta per didelė. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje naudos gavėjui išmokėjo nepagrįstai didelę draudimo išmoką.

28Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad direkcija yra sulaikiusi 325 013,66 Lt RUAB „Klaipėdos keliai“ priklausančių lėšų, nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui teisinės reikšmės neturi, kadangi tai nėra susiję su ginčo dalyku. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama, ar draudimo bendrovė pagrįstai reikalauja iš draudėjo atlyginti naudos gavėjui išmokėtą draudimo išmoką, t. y. iš esmės analizuojami laidavimo draudimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju užsakovo teisė sulaikyti lėšas kyla iš rangos sutarties. Draudimo bendrovė, išmokėdama draudimo išmoką ir paskui reikalaudama ją atlyginti iš draudėjo, vadovaujasi išimtinai draudimo sutarties sąlygomis, o ne rangos sutartimi, kurios šalimi draudimo bendrovė nėra. Šiuo atveju RUAB „Klaipėdos keliai“ pretenzijas dėl sulaikytų lėšų turi teisę reikšti būtent užsakovui.

29Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi ir tai, kad direkcija ketino atlikti įskaitymą, tokiu būdu sumažinant savo įsiskolinimą RUAB „Klaipėdos keliai“, nes, kaip nurodė pareiškėjas „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas filialo Lietuvoje, gavęs Transporto investicijų direkcijos išvadą, kurioje nurodoma, kad įskaitymo būdu nebūtų galima išlaidų pripažinti deklaruotinomis Europos komisijai, 2011 m. gruodžio 20 d. raštu įskaitymo atsisakyta.

30Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog šiuo atveju tarp „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „Klaipėdos keliai“ sudaryta sutartis pagal savo esmę yra civilinės atsakomybės draudimas.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kuo skiriasi laidavimo draudimas nuo civilinės atsakomybės draudimo, yra nurodęs, jog laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas – tai ją įvykdys laiduotojas draudikas. Šia sutartimi užtikrinama, kad naudos gavėjas gautų draudimo išmoką ekonominiams nuostoliams padengti, bet tai nereiškia, kad draudėjas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi apdraudžiama nuostolių, už kurių padarymą draudėjas atsako pagal civilinės atsakomybės taisykles, rizika ir siekiama apsaugoti draudėją nuo išlaidų, kurios turėtų būti skiriamos tokiems nuostoliams padengti. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad laidavimo draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, tačiau skiriasi jų draudimo interesai. Laidavimo draudime draudimo interesas yra padengti naudos gavėjo ekonominius nuostolius, o ne apsaugoti draudėją nuo išlaidų. Pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudėjo interesas draustis yra tas, kad galimus nuostolius už jį prisiimtų draudikas, bet, sumokėjęs nuostolius, neįgytų reikalavimo į jį. Šios sutarties atveju draudimo interesą sudaro siekimas draudėjui išvengti nuostolių, bet ne užtikrinti nuostolių atlyginimą naudos gavėjui, kaip kad yra laidavimo draudimo sutarties atveju. Dėl draudimo intereso civilinės atsakomybės draudimo sutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudėjas draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, jis neturėtų nuostolių, kuriuos patirtų, jeigu atlygintų trečiajam asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

32Teisėjų kolegija, įvertinusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimo (poliso), atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto Nr. 047265, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024 sąlygas, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas tarp „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „Klaipėdos keliai“ sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip laidavimo draudimo sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, reglamentuojančiu draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), pareiškėją „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje pagrįstai įtraukė į atsakovo RUAB „Klaipėdos keliai“ kreditorių sąrašą su 885 597,62 Lt finansiniu reikalavimu.

33Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog, pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovo advokato prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, civilinė byla buvo išnagrinėta, atsakovui neturint kvalifikuoto atstovo ir nepateikus (neišreikalavus) visų įrodymų.

34Kaip matyti iš bylos duomenų, 2012 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovo RUAB „Klaipėdos keliai“ atstovas generalinis direktorius V. K. (18 b. l.). Prieš teismo posėdį buvo gautas atsakovo administratoriaus UAB „Ius Positivum“ prašymas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti restruktūrizavimo administratoriui nedalyvaujant (12 b. l.). Prieš teismo posėdį buvo pateikta tarp RUAB „Klaipėdos keliai“ ir advokato V. R. sudaryta atstovavimo sutartis (14 b. l.) bei medicininė pažyma apie tai, kad advokatas negali dalyvauti teismo posėdyje nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. (15 b. l.). Šiame teismo posėdyje teismas nutarė pripažinti administratoriaus dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (19 b. l.).

35Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2012 m. gegužės 29 d. atsakovą atstovavo tiek RUAB „Klaipėdos keliai“ atstovas generalinis direktorius V. K. , tiek administratoriaus direktorius V. K. (83 b. l.). Prieš teismo posėdį buvo gautas advokato V. R. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą kitai datai, nes tęsiasi jo pooperacinis gydymas (53-54 b. l.).

36Pagal CPK 51 straipsnio nuostatas, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (1 ir 2 d.).

37Kaip jau nustatyta aukščiau, 2012 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje RUAB „Klaipėdos keliai“ atstovavo du tinkami atstovai – generalinis direktorius ir administratorius, todėl jie turėjo galimybę duoti visus paaiškinimus dėl pareikšto finansinio reikalavimo. Šiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas nutarė nagrinėti klausimą iš esmės. Šiuo atveju aplinkybė, kad teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo pažeistos atsakovo teisės, nes atsakovą teismo posėdyje atstovavo du atstovai, be to, advokatas jau antrą kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl tos pačios priežasties (dėl savo ligos). Esant tokiai situacijai, siekdamas užtikrinti greitą bylos išnagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išspręsti klausimą iš esmės.

38Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad byla buvo išnagrinėta, nepateikus (neišreikalavus) visų įrodymų. Šiuo atveju tiek atsakovo generaliniam direktoriui, tiek administratoriui nebuvo užkirstas kelias pateikti visus, jų manymu reikšmingus bylos išnagrinėjimui įrodymus. Be to, civilinės bylos išnagrinėjimui reikalingus dokumentus teismas rinko ir savo iniciatyva (19, 21 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimo, dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą.

39Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai taikė laidavimo draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas ir teisingai išsprendė ginčą, įtraukdamas „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje į atsakovo kreditorių sąrašą su 885 597,62 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

40Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą ir nepatenkinus atsakovo atskirojo skundo, netenkinamas ir jo prašymas priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

42Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Klaipėdos... 5. „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pateikė administratoriui... 6. RUAB „Klaipėdos keliai“ direktorius V. K. ir restruktūrizavimo... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtino... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė „BTA... 9. 885 597,62 Lt finansiniu reikalavimu.... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo „BTA Insurance Compnay“ SE reikalavimas... 11. Nr. 024 Specialiųjų sąlygų 4.3.3 punkto pagrindu pareiškėjas už... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Atsakovas RUAB „Klaipėdos keliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos automobilių kelių direkcija prie... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. Atskirasis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 20. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai draudikas reikalauja iš draudėjo... 21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo Lietuvos... 22. Nr. (6.59)2-6146 (76-77 b. l.) pareikalavo, kad draudimo bendrovė „BTA... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog draudikas draudimo... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog draudimo taisyklės (šiuo atveju... 26. Apeliantas teigia, jog draudikas, prieš išmokėdamas draudimo sumą... 27. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklių Nr. 024... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad direkcija yra sulaikiusi 325 013,66 Lt... 29. Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi ir tai, kad direkcija ketino... 30. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog šiuo atveju... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kuo skiriasi laidavimo... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo... 33. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog, pirmosios instancijos... 34. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2012 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje... 35. Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2012 m. gegužės 29 d. atsakovą atstovavo... 36. Pagal CPK 51 straipsnio nuostatas, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys... 37. Kaip jau nustatyta aukščiau, 2012 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje RUAB... 38. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad... 39. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 40. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą ir nepatenkinus... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 42. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį...