Byla e2A-202-881/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad prokurorės V. G. 2012 m. birželio 11 d. rezoliucija ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminio tyrimo atlikimui bylos medžiaga 2012 m. birželio 11 d. Apylinkės prokuratūros raštu Nr.1.10-8779 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui, nustatant ikiteisminio tyrimo terminą iki 2012 m. rugpjūčio 11 d. Pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., kuriame buvo nurodoma, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis aktas ieškovui buvo surašytas 2014 m. kovo 24 d., įteiktas 2014 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo bylą perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. išteisinamuoju nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas reabilitaciniais pagrindais kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ieškovas laiko, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, o jį atliekant buvo nesilaikyta įstatymų nustatytų ir apibrėžtų ikiteisminio tyrimo atlikimui taikomų reikalavimų; ikiteisminį tyrimą turėjusi kontroliuoti ir jam vadovauti Apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė V. G. savo pareigas tinkamai vadovauti ikiteisminiam tyrimui vykdė aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai. Dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš valstybės, atsakingos už valstybės institucijų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus. Iš UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turinio prokurorė galėjo nustatyti, kad šio protokolo netikslumai atsirado dėl klaidos, o ne siekio suklastoti dokumentą, nes jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl tokia veika negalėjo būti vertinama kaip pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Prokurorės turimi duomenys nebuvo pakankami ikiteisminiam tyrimui ieškovo atžvilgiu pradėti. Pagal sunkumo laipsnį BK 300 straipsnis yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti baigtas per 6 mėnesius. Prokurorės V. G. rezoliucija 2012 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas nustatytas iki 2012 m. rugpjūčio 11 d., tačiau iki šio termino ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas ar pratęstas. Pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas pasibaigus apylinkės prokuratūros prokurorės nustatytiems terminams, po ko, neatnaujinus termino, jokie procesiniai veiksmai negalėjo būti atliekami. Pirmasis prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą prokurorės buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio 6 d. Ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgą laiko tarpą, t. y. net 3,5 karto viršijo Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnyje nustatytą tokio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo terminą. Net surašydama kaltinamąjį aktą prokurorė dėl savo nerūpestingumo ir atidumo stokos nurodė klaidingus asmenų, kviestinų į teismo posėdį adresus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą baudžiamosios bylos Nr. 1-151-170/2014 teko atidėti. Šiais veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK raštu Nr. 10-14-S-16653 Lietuvos advokatūrai buvo išsiųstas pranešimas dėl įtarimo advokatui A. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00391-12 pareiškimo. Lietuvos advokatūros 2013 m. gegužės 28 d. raštu ieškovui buvo pranešta apie ieškovo laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo svarstymo vietą ir laiką. Vilniaus apskrities VPK 2014 m. vasario 26 d. sprendimu dėl A. B. leidimo laikyti (nešioti) ginklus ir ginklo paėmimo iš ieškovo buvo paimtas savigynos tikslais įsigytas šaunamasis ginklas. Ieškovui Lietuvos advokatūros 2014 m. birželio 5 d. raštu buvo vėl pranešta apie laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo svarstymo vietą ir laiką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-27162-859/2014 svarstant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, susijusį su ieškovo nepilnamečiais vaikais, dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo buvo priimtas labai nepalankus procesinis sprendimas, ateityje sukėlęs ieškovui neturtinę žalą.

82.

9Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškinį prašė atmesti. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovo atstovai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir esant tam nustatytam pagrindui, ieškovas nenurodė konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų. Pernelyg ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę ieškovas grindžia ne konkrečiais terminų pažeidimais, o subjektyvia nuomone, jog procesas galėjo būti atliktas per ženkliai trumpesnį laikotarpį.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

144.

15Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. 2012 m. birželio 11 d. rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr.1.10-8779 bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo atlikimui išsiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui. Pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., minėtame nutarime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis aktas surašytas 2014 m. kovo 24 d., įteiktas ieškovui 2014 m. kovo 28 d. Ikiteisminio tyrimo bylą perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. išteisinamuoju nuosprendžiu ieškovas A. B. buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių.

165.

17Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu teisėtumo, turi būti nustatyta, ar buvo objektyvūs ir pakankami duomenys, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas. Aktualūs yra tie duomenys, kuriais disponuojama sprendimo priėmimo metu, o vėlesnis, t. y. po sprendimo priėmimo tų duomenų pasikeitimas, nereiškia neatidaus ir nerūpestingo atitinkamą sprendimą priėmusio subjekto elgesio. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir su tuo susijusių procesinių veiksmų atlikimui nebūtina turėti surinktus visus įrodymus, pagrindžiančius įariamojo kaltę, o pakanka kad tokie duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką nebūtų aiškiai neteisingi. Vėliau tie duomenys patikrinami ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint informaciją, kad ieškovas pagamino netikrą dokumentą, jį laikė bei panaudojo, t. y. kad jis 2012 m. gegužės 7 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, būdamas akcininkės, turinčios 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „( - )“ akcijų, atstovu pagal įgaliojimą, atspausdino dar neįvykusio 2012 m. gegužės 9 d. visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei jame pasirašė, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį išsiuntė registruotu paštu kitam bendrovės akcininkui, tokiu būdu pagamintą netikrą dokumentą panaudojo. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmusiai prokurorei 2012 m. birželio 7 d. buvo pateiktas K. S. pareiškimas bei pareiškime nurodytas kaip suklastotas dokumentas – A. B. pasirašytas UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, taip pat jo išsiuntimą registruotu paštu patvirtinantys dokumentai. Taigi teismas sprendė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui – pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo ir jo vykdymo teisėtumas konstatuotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. ITS-255-118/2013. Be to, baudžiamąjį procesą užbaigusiame teismo procesiniame sprendime – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d, išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo proceso pažeidimų.

186.

19Dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo proceso teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pagrindą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus, o aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas greičiau, grindžia tik savo subjektyvia nuomone. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui. Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (BPK 176 straipsnio 3 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog ieškovas neskundė prokuroro procesinių veiksmų, pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą. Ieškovas taip pat nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kurie pažeidė ieškovo teisę į bylos tyrimą per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, būtent ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, suponuojančias pagrindą ikiteisminio tyrimo proceso trukmę laikyti pernelyg ilga. Proceso trukmės vertinimą kaip pernelyg ilgos, lemia ne konkretus laikotarpis, o bylos sudėtingumas ir apimtis, šalių elgesys. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1541-170/2014 medžiagos matyti, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairūs procesiniai veiksmai: apklausiami liudytojai, išreikalaujami dokumentai. Ieškovas nenurodė ir neįrodė konkrečių ikiteisminio tyrimo procesinių terminų pažeidimų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-1541-170/2014 matyti, kad ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai, neatvykstant nustatytu laiku į apklausą.

207.

21Dėl prokurorės padarytos dalyvaujančių byloje asmenų adresų klaidos, teismas sprendė, jog iš baudžiamosios bylos Nr. 1-1541-170/2014 medžiagos matyti, kad ieškovo nurodyta klaida neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo teisme trukmei, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pertraukų priežastimi. Bylos nagrinėjimas 2014 m. birželio 3 d. buvo atidėtas dėl to, jog nukentėjusysis išreiškė norą turėti atstovą; 2014 m. liepos 3 d. paskelbta pertrauka poilsiui, 2014 m. liepos 29 d. paskelbta pertrauka baigiamosioms kalboms pasiruošti.

228.

23Kadangi ieškovas neįrodė, kad jo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kt. sąlygojo ne paties ikiteisminio tyrimo pradėjimas, bet jo metu atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti valstybės civilinę atsakomybę.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

289.1. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, galimai neįvertino to fakto, jog neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai ikiteisminiame tyrime pasireiškė jų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, nes nebuvo tinkamai įvertinta pirminė informacija. Prokurorė V. G., gavusi pareiškimą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, nepatikrino jo pagrįstumo ir teisėtumo, nors turėjo pareigą tai padaryti, o iš karto nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pradėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik tokios veikos, kurios daro esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

299.2. Priimdamas ginčijamą sprendimą ir atmesdamas ieškovo ieškinį pirmos instancijos teismas, galimai, netinkamai vertino Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje A. B. išteisinimo pagrindą, kuris ypač svarbu vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai tinkamą atlikimą. Teismas, minėtame nuosprendyje pripažinęs, jog A. B. veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies, požymių, tokį savo procesinį sprendimą grindė tuo, jog BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad A. B., įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis (datą ir ,,pakartotinis“) į UAB ,,( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, būtų veikęs tyčia (BK 15 straipsnis), nes jis veikė kaip vieno iš akcininko atstovas, tiesioginio suinteresuotumo neturėjo, priimtas susirinkime nutarimas rodo, kad protokolas su netiksliais duomenimis nesukėlė ir negalėjo sukelti kitam akcininkui kokių nors pasekmių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad kaltinamasis į protokolą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl neatidumo ir ne tuo tikslu, kad suklastotą dokumentą pateiktų K. S., todėl byloje neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir todėl jis išteisintinas.

309.3. Kartu su K. S. 2012 m. birželio 5 d. pareiškimu, adresuotu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo pateiktas UAB ,,( - )“ visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 24. Šiame protokole, jį įdėmiai skaitant, pastebimas akivaizdus jo turinyje nurodomų teiginių prieštaringumas ir to negalėjo nepastebėti ikiteisminį tyrimą pradėjusi prokurorė. Protokolo pavadinime nurodoma, jog jis yra visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyko 2012 m. gegužės 9 d., protokolas Nr. 24. Protokolo skyriuje ,,Informacija apie susirinkimą“ nurodoma, kad apie susirinkimą akcininkams pranešta <...> paskelbiant apie susirinkimo vietą laiką ir jo darbotvarkę 2012 m. balandžio 6 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“. K. S. gi savo pareiškime prokuratūrai nurodė, jog apie 2012 m. gegužės 9 d. turėjusį vykti akcininkų susirinkimą jis perskaitė 2012 m. gegužės 2 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“. Prokurorė, spręsdama klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, neabejotinai šį prieštaravimą turėjo pastebėti ir pasidomėti, į kokį gi akcininkų susirinkimą buvo kviečiama 2012 m. balandžio 6 d. skelbimu dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ ir į kokį skelbimu 2012 m. gegužės 2 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“. Šiai aplinkybei tik reikėjo paimti sulyginti 2012 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ paskelbtus UAB ,,( - )“ skelbimus. Atidžiai ir rūpestingai vykdydama savo pareigas prokurorė neabejotinai būtų išsiaiškinusi, jog jai pateiktas neva 2012 m. gegužės 2 d. pakartotinis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas iš tiesų yra eilinio 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio akcininkų susirinkimo protokolas, apie kurio sušaukimą buvo skelbiama 2012 m. balandžio 6 d. dienraštyje. Tai, kad prokurorei buvo pateiktas ne pakartotinio 2012 m. gegužės 9 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, o 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio eilinio akcininkų susirinkimo protokolas liudija ir pačiame protokolo skyriuje ,,Informacija apie susirinką“ esantis kitas įrašas, kuriame nurodoma, jog: ,,...Kadangi į eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą neatvyko antrasis akcininkas K. S., iš jo negautas prašymas svarstyti darbotvarkės klausimus jam nedalyvaujant, o taip pat iš jo nebuvo gauta biuletenių balsavimo raštu darbotvarkės klausimais, tad susirinkimas negali įvykti nes nėra kvorumo. Dėl šios priežasties nutarta sušaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, apie kurio laiką bei vietą turi būti paskelbiama bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.“ Akivaizdu, kad turėjusi būti rūpestinga ir atidi, prokurorė ne tik kad aukščiau minėto įrašo nevertino, kaip nevertino ir fakto, kokiu būdu K. S. prokuratūrai pateiktas protokolas pažeidė jo teises ir iš viso, ar sukėlė šiam asmeniui ar valstybei kokius nors teisiškai reikšmingus padarinius, kad bent būtų teisinis pagrindas manyti, jog A. B. buvo įvykdyta veika, atsakomybę už kurią numato BK 300 straipsnio 1 dalis.

319.4. BPK 166 straipsnio 1 dalis numato ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus. Vienas iš kurių, – gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Tokiu atveju prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukščiau minėtos normos teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs pareiškėjo skundą, pareiškimą ar pranešimą, turi įsitikinti, kad jame nurodyti faktai nekelia abejonių, jog yra įvykdyta pavojinga nusikalstama veika, atsakomybę už kurią numato BK ir tik tuo įsitikinęs gali pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju prokurorė šios savo prievolės neįvykdė. Ikiteisminį tyrimą pradėjusi prokurorė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestingai vykdydama savo pareigas ir dėl jos aplaidžių veiksmų ieškovo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, nepagrįstai ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas per ilgai. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 m. birželio 11 d., pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas tik 2012 m. lapkričio 27 d., o iki tol jokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime visiškai nebuvo atliekami. Pirmasis prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio 6 d. Ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo 2 mėnesiams būtinybė buvo motyvuojama tuo, jog būtina gauti įtariamąjį A. B. charakterizuojančią medžiagą, apklausti liudytoją O. S., reikalui esant atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus. Kitas prašymas ikiteisminio termino pratęsimui prokurorės buvo pateiktas 2013 m. vasario 4 d., ir motyvuojamas tuo, jog būtina sulaukti iš teismo sprendimų dėl įtariamojo A. B. skundo, išnagrinėti prokuratūroje gautą A. B. skundą, pareikšti įtarimą O. S. ir ją apklausti įtariamąja, esant reikalui atlikti kitus būtinus proceso veiksmus. Dar vienas prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą buvo pateiktas 2013 m. balandžio 8 d., o motyvuojamas būtinybe pareikšti įtarimą O. S. ir ją apklausti įtariamąja, papildomai apklausti įtariamąjį A. B., esant reikalui atlikti kitus būtinus proceso veiksmus. Tačiau po šio ikiteisminio tyrimo terminio pratęsimo O. S. nebuvo pareikšti įtarimai; taip pat nebuvo papildomai apklaustas ieškovas. Tad pratęsimas buvo formalus, o per jį jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Dar vienas prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo, kuris jau truko 12 mėn., terminą dar 2 mėn. buvo pateiktas 2013 m. birželio 6 d. Jis buvo motyvuojamas ta pačia, būtinybe pareikšti įtarimą UAB ,,( - )“ direktorei O. S., surinkti ją charakterizuojančią medžiagą, reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų bei kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su galutinio procesinio sprendimo priėmimu. Ir šiuo atveju joks įtarimas O. S. nebuvo pareikštas. Prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo, kuris jau truko 14 mėn., terminą dar 2 mėn. buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 9 d., motyvuojant būtinybe pareikšti įtarimą UAB ,,( - )“ direktorei O. S., surinkti ją charakterizuojančią medžiagą, reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų, papildomai apklausti įtariamąjį A. B.. Ir šiuo atveju, kaip ir iki tol, nei įtarimas O. S., nei O. S. ir A. B. akistata su K. S. ar papildoma A. B. apklausa nebuvo vykdomos. Kitas prokurorės prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kuris jau truko 16 mėn. buvo pateiktas 2013 m. spalio 9 d., motyvuojant būtinybe pareikšti įtarimą UAB ,,( - )“ direktorei O. S., surinkti ją charakterizuojančią medžiagą, reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų, papildomai apklausti įtariamąjį A. B., ir šiuo atveju jokie procesiniai veiksmai, dėl kurių buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas, nebuvo atliekami. Dar vienas prokurorės prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kuris jau truko 18 mėn., buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 6 d., motyvuojant būtinybe apklausti kaip liudytoją UAB ,,( - )“ direktorę O. S., reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų, papildomai apklausti įtariamąjį A. B. bei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su galutinio procesinio sprendimo priėmimu. Analogišką prašymą prokurorė pateikė ir 2014 m. sausio 6 d. 2014 m. vasario 5 d. prokurorė pateikė prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kuris jau truko 20 mėn., motyvuodama, jog būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su galutinio procesinio sprendimo priėmimu. Paskutinis prokurorės prašymas pratęsti ikiteisminį tyrimą, kuris jau truko 21 mėn., buvo pateiktas 2014 m. kovo 6 d., motyvuojant būtinybe surašyti kaltinamąjį aktą, jį įteikti A. B. ir bylą perduoti į teismą. Nurodyti ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagrindai, kurie prašant pratęsti ikiteisminį tyrimą buvo ne kartą kartojami, o ikiteisminio tyrimo pratęsimo laikotarpiu neatlikti, liudija, jog nesudėtingoje, ir mažos apimties, t. y. vieno epizodo, byloje dėl neva dokumento (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuris nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių K. S. ar valstybei) klastojimo, dėl ikiteisminio tyrimo kontrolę privalėjusios tinkamai vykdyti prokurorės aplaidžių veiksmų, ikiteisminis tyrimas byloje užtruko daugiau nei 21 mėn., t. y. 3,5 karto daugiau, nei tokio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo atlikimui yra nustatyta BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. 10. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais: 10.1. Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393- 378/2015; EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Nr. 31247/96; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Nr. 37124/10). Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, kad įtarimo padarius nusikaltimą pagrįstumas yra ne tokio pat lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu (EŽTT 1994 m. spalio 28 d. sprendimas). 10.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrosios atidumo, rūpestingumo profesinės pareigos nepakankamą vykdymą baudžiamojo proceso metu. Tačiau sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr. pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). 10.3. Apeliantas nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą ir atmesdamas apelianto ieškinį pirmosios instancijos teismas, galimai, netinkamai vertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje nurodytą A. B. išteisinimo pagrindą, kuris ypač svarbus vertinant ikiteisminio tylimo pareigūnų ir prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai tinkamą atlikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą. 10.4. Pirmosios instancijos teismas dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo proceso pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pagrindą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus, o aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas, greičiau grindžia tik savo subjektyvia nuomone. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos Nr. I-1541-170/2014 medžiagos matyti, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairūs procesiniai veiksmai: apklausiami liudytojai, išreikalaujami dokumentai. Ieškovas nenurodė ir neįrodė konkrečių ikiteisminio tyrimo procesinių terminų pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai, neatvykstant nustatytu laiku į apklausą. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kt. sąlygojo ne paties ikiteisminio tyrimo pradėjimas, bet jo metu atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai, todėl pagrindo konstatuoti valstybės civilinę atsakomybę nėra. Todėl, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių. Be to, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ir priežastiniam ryšiui tarp įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti. 11. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovės atstovas Vilniaus apygardos prokuratūra prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais: 11.1. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, jog dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ieškovas neįrodė, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė. 11.2. Teismas skundžiamą sprendimą, dėl ieškovo manymu, neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui – pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką (pareiškėjas pateikė ieškovo pasirašytą UAB „( - )“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, taip pat jo išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus); ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo ir jo vykdymo teisėtumas konstatuotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. ITS-255-118/2013; baudžiamąjį procesą užbaigusiame teismo procesiniame sprendime – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. išteisinamajame nuosprendyje – nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo proceso pažeidimų. 11.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu teisėtumo, turi būti nustatyta, ar buvo objektyvūs ir pakankami duomenys, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas; aktualūs yra tie duomenys, kuriais disponuojama sprendimo priėmimo metu, o vėlesnis, t. y. po sprendimo priėmimo, tų duomenų pasikeitimas, nereiškia neatidaus ir nerūpestingo atitinkamą sprendimą priėmusio subjekto elgesio. Taigi, skirtingai nei nurodo apeliantas, teismas vertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdymo aspektu. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl nepakankamai atidaus ir rūpestingo pareigūnų veiksmų, o dėl to, kad apeliantas atspausdino ir pasirašė dar neįvykusio 2012 m. gegužės 9 d. visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kurį išsiuntė registruotu paštu bendrovės akcininkui. Neatsakingas ir lengvabūdiškai nerūpestingas ieškovo elgesys suteikė pagrindą baudžiamajam persekiojimui pradėti. BPK 168 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 4 d.) nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju to nebuvo nustatyta, todėl prokuroras pagal nurodytą teisinį reglamentavimą negalėjo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes egzistavusios aplinkybės nesudarė jam galimybės pasielgti kitaip, nei jis pasielgė. Baudžiamąjį procesą reglamentuoja viešosios teisės normos, o BPK 168 straipsnio 1 dalyje išdėstyta teisės norma yra imperatyvi. Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys apie asmens galimai padalytą nusikalstamą veiką nebuvo aiškiai neteisingi, kas būtų pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras elgėsi atidžiai ir rūpestingai, o nurodymas apeliaciniame skunde, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, galimai netinkamai vertino apelianto išteisinimo pagrindą, kuris, jo nuomone, ypač svarbus vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai tinkamą atlikimą, yra aiškiai nepagrįstas. 11.4. Pranešimas apie įtarimą apeliantui buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., o ikiteisminis tyrimas baigėsi 2014 m. vasario 5 d., t. y. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko 14 mėnesių ir 9 dienas, o ne 21 mėnesį. Tik šis laikotarpis pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra aktualus vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę (EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Nr. 55479/00). Tai, kad ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagrindai, kurie prašant pratęsti ikiteisminį tyrimą buvo ne kartą kartojami, o ikiteisminio tyrimo pratęsimo laikotarpiu neatlikti, skirtingai, nei nurodo apeliantas, savaime neliudija, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo per ilga. Apeliantas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminas būtų per ilgas ar tam tikrą laikotarpį veiksmai išvis nebuvo atliekami. Tik tokiu atveju pagal esamą teismų praktiką galima konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Ieškovui kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas to nepadarė, todėl teismas pagrįstai nepripažino, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo per ilga. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo, kurie pažeidė ieškovo teisę į bylos tyrimą per kuo įmanomai trumpesnį laiką.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3412.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). 13.

36Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, jog jo atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepateisinamai ilgą laiką, vėliau apeliantas buvo išteisintas, taigi jis patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. 14.

37Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai ( CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai ( CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė ( CK 6.248 straipsnis). 15.

38Teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. 16.

39Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinė atsakomybė yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). 17.

40Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). 18.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. 19.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-169/2007; kt.). Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (e. g. L. v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą. 20.

43Nagrinėjamoje byloje apeliantas tvirtina, jog prokurorė, inicijavusi ikiteisminio tyrimo pradėjimą, gavusi pareiškimą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, nepatikrino jo pagrįstumo ir teisėtumo, nors turėjo pareigą tai padaryti, o iš karto nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pradėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu prokurorė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. 21.

44Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. 2012 m. birželio 11 d. rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), apelianto A. B. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas K. S. 2012 m. birželio 5 d. pareiškimo, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą advokato A. B. atžvilgiu, pagrindu. 22.

45BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors apeliantas tvirtina, jog iš pareiškimo, kuriuo pranešta apie galimai atliktą nusikalstamą veiką, ir dokumento, kurio klastojimu buvo kaltinamas apeliantas, turinio buvo akivaizdžiai matyti, jog visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuris buvo išsiųstas K. S., iš tiesų, yra 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio eilinio akcininkų susirinkimo protokolas, apie kurio sušaukimą buvo skelbiama 2012 m. balandžio 6 d. dienraštyje ,,Lietuvos rytas“, bet ne 2012 m. gegužės 9 d. turėjusio įvykti pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolas, ir tai tėra rašymo apsirikimas, teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiai išvadai daryti nėra pagrindo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad siekdama įsitikinti, kokius teisinius padarinius pareiškėjui (UAB ,,( - )“ akcininkui) sukels jam atsiųstas ir apelianto A. B. sudarytas bei pasirašytas UAB ,,( - )“ 2012 m. gegužės 9 d. visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 24, o taip pat, siekdama įvertinti šio dokumento sudarymo aplinkybes, prokurorė privalėjo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, o būtent: apklausti liudytoju UAB ,,( - )“ akcininką K. S., apklausti liudytoju dokumento sudarytoją A. B., apklausti liudytoja O. S., kurios interesam,ms atstovavo advokatas A. B., išsiaiškinti, kokiuose dienraščiuose ir kada buvo skelbiama apie vyksiančius UAB ,,( - )“ visuotinius akcininkų susirinkimus ir kt. Būtent šiuos procesinius veiksmus ir atliko ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai po to, kai prokurorė išnagrinėjo K. S. pareiškimą, jį tenkino, nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą pavedė atlikti VPK Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog baudžiamasis persekiojimas apelianto atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką. Be to, EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). 23.

46Minėta, jog apeliantas taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas užtruko pernelyg ilgai, ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęsiamas formaliai ir daug kartų, nesant tam jokio pagrindo ar būtinumo. 24.

47Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1.10-8779 bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo atlikimui išsiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui. 2012 m. liepos 17 d. byloje buvo pateikti daiktiniai įrodymai (vokas; 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų susirinkimo protokolas su priedais; 2012 m. gegužės 9 d. akcininkų susirinkimo protokolas; kt.). 2012 m. liepos 19 d. buvo atlikta liudytojo K. S. apklausa. Tą pačią dieną jis pripažintas nukentėjusiuoju. 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo atlikta pašto siuntų paieška, tą pačią dieną buvo išsiųstas užklausimas AB ,,Lietuvos paštas“ dėl informacijos apie dokumentų įteikimą pateikimo, 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo gauta AB ,,Lietuvos paštas“ informacija, kurią 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu buvo prašoma patikslinti. Patikslinta informacija iš AB ,,Lietuvos paštas“ buvo gauta 2012 m. rugsėjo 13 d. 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 10-14-S-11624 buvo kreiptasi į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariatą dėl liudytojos I. K. apklausos. Su pakartotiniu prašymu dėl minėtos liudytojos apklausos į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariatą buvo kreiptasi 2012 m. lapkričio 7 d. Liudytoja I. K. apklausta 2012 m. lapkričio 13 d. 2012 m. lapkričio 27 d. K. S. pateikė daiktinius įrodymus, kurių apžiūros protokolas, iššifravus kompaktinių diskų įrašus, buvo surašytas 2012 m. gruodžio 10 d. Pranešimas apie įtarimą apeliantui buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., minėtame nutarime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. 2012 m. gruodžio 13 d. priimtas nutarimas apklausti O. S., kaip liudytoją apie savo pačios padarytą nusikaltimą. O. S. buvo apklausta 2012 m. gruodžio 17 d. 2013 m. sausio 25 d. buvo papildomai apklaustas K. S., kuris pateikė naujus daiktinius įrodymus. 2013 m. balandžio 16 d. buvo apklausta liudytoja T. D.. 2013 m. spalio 11 d. buvo nuspręsta pakartotinai apklausti liudytoją O. S., suderinus su advokatu, liudytojos apklausa įvyko 2013 m. lapkričio 27 d. Papildoma liudytojos apklausa buvo numatyta 2013 m. gruodžio 12 d., tačiau dėl liudytojos nedarbingumo, apklausa buvo atlikta 2013 m. sausio 9 d. 2013 m. balandžio 8 d. buvo atlikta įtariamojo A. B. apklausa. 2013 m. spalio 14 d. buvo atlikta pakartotinė A. B. apklausa. Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2014 m. kovo 24 d., įteiktas apeliantui 2014 m. kovo 28 d. Ikiteisminio tyrimo bylą perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. išteisinamuoju nuosprendžiu A. B. buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoji, jog ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu užtruko pernelyg ilgai. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagrindai, kurie prašant pratęsti ikiteisminį tyrimą buvo ne kartą kartojami, o ikiteisminio tyrimo pratęsimo laikotarpiu neatlikti, skirtingai nei nurodo apeliantas, savaime neliudija, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo per ilga. Juolab kad pats apeliantas yra advokatas, todėl jam yra gerai žinomos procesinės galimybės kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus ir prašyti imtis neatidėliotinų tyrimo veiksmų, o manydamas, kad tyrimui nėra pagrindo ar jis užsitęsė pernelyg ilgai, turėjo prašyti nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nepagrįstai ilgos tyrimo trukmės, kaip tai numato BPK 215 straipsnis. 25.

48Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.). 26.

49Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. 27.

50Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta. 28.

51Apeliantas 2019 m. vasario 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, iš kurių turinio matyti, kad jis papildo apeliacinį skundą naujais teisiniais argumentais. Kadangi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų (CPK 307 straipsnio 1 dalis), visi apeliacinio skundu papildymai ir patikslinimai taip pat gali būti paduodami per trisdešimt dienų. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriais iš esmės papildomas apeliacinis skundas, buvo pateikti daugiau nei po vienerių metų, teisėjų kolegija juos atsisako priimti ir grąžina apeliantui.

52Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantui 2019 m. vasario 5 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 8. 2.... 9. Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 16. 5.... 17. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo... 18. 6.... 19. Dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo proceso teismas pažymėjo, jog... 20. 7.... 21. Dėl prokurorės padarytos dalyvaujančių byloje asmenų adresų klaidos,... 22. 8.... 23. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jo patirtus nepatogumus, dvasinius... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 9.... 27. Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 28. 9.1. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, galimai neįvertino to... 29. 9.2. Priimdamas ginčijamą sprendimą ir atmesdamas ieškovo ieškinį pirmos... 30. 9.3. Kartu su K. S. 2012 m. birželio 5 d. pareiškimu, adresuotu Vilniaus... 31. 9.4. BPK 166 straipsnio 1 dalis numato ikiteisminio tyrimo pradėjimo... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. 12.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, jog jo atžvilgiu akivaizdžiai... 37. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų... 38. Teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama,... 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinė atsakomybė yra... 40. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių... 43. Nagrinėjamoje byloje apeliantas tvirtina, jog prokurorė, inicijavusi... 44. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus... 45. BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog ikiteisminis tyrimas... 46. Minėta, jog apeliantas taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas užtruko... 47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m.... 48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau... 49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 50. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų... 51. Apeliantas 2019 m. vasario 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, iš... 52. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti... 54. Atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantui 2019 m. vasario 5 d. pateiktus...