Byla 2A-1138-777/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, administruojamos uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, patikslintą ieškinį atsakovams D. K., E. K., S. R., E. R., M. R., U. R., V. B. G., R. G., D. U., A. U., P. U., R. M., I. S., J. S., R. S., I. S., J. S., J. S. (jaunesniajam), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste, dėl iškeldinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) iškeldinti atsakovus I. S., J. S., R. S., I. S., J. S., J. S. (jaunesnįjį) iš ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybės teise priklausančio turto – ( - ), esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus; 2) iškeldinti atsakovus D. K., E. K., S. R., M. R., E. R., U. R., R. M., R. G., V. B. G., D. U., A. U. ir P. U. iš ieškovei BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nuosavybės teise priklausančio turto – ( - ), esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

82.1.

9Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi palikus galioti minėtą sprendimą. Šiuo sprendimu teismas pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-2831), kurios pagrindu ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė atsakovams I. S. ir J. S. ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendro 260,28 kv. m ploto, ir taikė restituciją natūra: UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai iš I. S. ir J. S. priteisė minėtą viešbutį, atitinkamai iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. priteisė 202 734,01 Eur sumą, J. S. priteisė 333 063,02 Eur sumą. Prieš tai paminėtu sprendimu teismas taip pat pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-4621), kurios pagrindu ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė atsakovams D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendro 371,40 kv. m ploto, ir taikė restituciją natūra: UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. priteisė minėtą viešbutį, atitinkamai iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 205 690,21 Eur sumą, S. R. – 147 706,21 Eur sumą, M. R. – 214 318,81 Eur sumą, R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur sumą. Taip pat teismas įpareigojo AB poilsio namus „( - )“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos statinius: 1) ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2) ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ); 3) žuvų restoraną, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Ieškovė pažymėjo, kad žuvų restoraną, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ieškovė jau nugriovė, likusių dviejų pastatų neturi galimybės nugriauti, kadangi atsakovai griautinų pastatų ieškovei negrąžina ir toliau, be jokio teisinio pagrindo naudojasi pastatais.

102.2.

11Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Išieškotojai (valstybei) atstovaujanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į antstolę ir ieškovei pradėjo priverstinį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymą. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovai ieškovės bankroto byloje yra įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą. Ieškovė ne kartą ragino atsakovus įvykdyti jiems tenkančią teismo sprendimo dalį, bet pastarieji ieškovės raginimų taip ir neįvykdė.

122.3.

13Ieškovė 2011 metais su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl neteisėtų valstybės ir Neringos savivaldybės valdininkų veiksmų. 2012 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo neteisėtus Lietuvos Respublikos ir Neringos savivaldybės valdininkų veiksmus, tačiau atsisakė ieškovės naudai priteisti pastarosios patirtus nuostolius. Šiame teismo sprendime buvo pažymėta, kad tol, kol Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas nėra įvykdytas visa apimtimi, t. y. tol, kol ( - ) nėra nugriauti, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės nuostolių buvimo faktą ir tuo pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimus. Mano, kad susiklosčius tokiai teisinei situacijai atsakovų trukdymas ieškovei įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą kenkia ieškovės ir jos kreditorių interesams. Ieškovei įvykdžius Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, tikėtina, jog ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo būtų patenkintas, o ieškovės naudai priteistos piniginės sumos būtų panaudotos visų kreditorių, šiuo atveju ir atsakovų, kreditiniams reikalavimams patenkinti.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

153.

16Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų M. R., S. R., D. K., E. K., V. B. G. ir R. G. atstovo advokato A. S. (A. S.) prašymo priimti atskirąją teismo nutartį netenkino.

174.

18Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

194.1.

20Nurodė, kad sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, ieškovei argumentuojant ta aplinkybe, kad atsakovai nevykdo sprendimo, itin svarbi yra sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje pasisakoma apie šalims pritaikytą restituciją. Teigė, jog teismas sprendimu pritaikė restituciją natūra – ieškovės naudai iš atsakovų I. S. ir J. S. priteisė Pastatą Nr. 1, ieškovės naudai iš atsakovų D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. priteisė Pastatą Nr. 2 ir atitinkamai atsakovų naudai iš ieškovės priteisė pinigines sumas: I. S. – 202 734,01 Eur, J. S. – 333 063,02 Eur, D. K. ir E. K. – 205 690,21 Eur, S. R. – 147 706,21 Eur, R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur, M. R. – 214 318,81 Eur.

214.2.

22Nurodė, kad sutinka su atsakovų atstovų argumentu, kad net ir tuo atveju, jei šioje byloje teismas patenkintų ieškovės patikslintą ieškinį ir iškeldintų atsakovus iš ginčo Pastatų, ieškovei nugriovus ginčo Pastatus ir pareiškus ieškinį teisme valstybei ir (ar) valstybinėms institucijoms dėl žalos atlyginimo, ieškovės patirtos turtinės žalos fakto įrodinėjimas būtų apsunkintas, kadangi ieškovė, neįvykdžiusi teismo Sprendimu ieškovei tenkančių pareigų, t. y. nesumokėjusi atsakovams priteistų piniginių sumų, realios turtinės žalos nepatirtų ir neįrodytų visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, šiuo atveju – žalos.

234.3.

24Pagrįstu laikė ir atsakovų I. S. ir J. S. atstovo advokato V. K. argumentą, kad ieškovė iš esmės supranta egzistuojančią grėsmę, jog, net ir ieškovei nugriovus pastatus, žalos atlyginimas iš valstybės ir jos institucijų ieškovei nebus priteistas tol, kol ieškovė neįvykdys jai tenkančios sprendimo, kuriuo pritaikyta restitucija, dalies. Teigia, jog prieš tai nurodytas aplinkybes patvirtina UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pavedimu 2013 m. kovo 12 d. parengto memorandumo dėl galimybės prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų 40 punktas, kuriame pažymėta, jog egzistuoja grėsmė, kad pastatų pirkėjams – atsakovams grąžintina suma iš valstybės valdžios institucijų ieškovei nebus priteista tol, kol ieškovė šios sumos pirkėjams nesumokės. Darė išvadą, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose – sutrumpintame 2018 metų balanse ir 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta ieškovės po vienerių metų gautina suma – 1 101 155,00 Eur yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsta jokiais patikimais įrodomaisiais dokumentais ir dėl nurodytų priežasčių teismo vertintina kaip nepagrįstai užaukštinanti ieškovės finansines galimybes sumokėti atsakovams priteistas sumas.

254.4.

26Nurodė, kad vadovaujantis tarptautiniu ir nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, apibrėžiančiu restituciją ir jos vykdymą, darytina pagrįsta išvada, kad visais atvejais – tiek sandorio pripažinimo negaliojančiu, tiek ir sutarties nutraukimo atveju, teismo pritaikytos restitucijos vykdymas pasižymi vienalaikiškumu, t. y. šalys, kurioms pritaikyta restitucija, priešpriešinius įsipareigojimus viena kitai turi įvykdyti tuo pačiu metu.

274.5.

28Nurodė, kad, teismui patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovus iškeldinus iš užimamų ginčo patalpų, ieškovės manymu, atsakovai būtų laikomi įvykdžiusiais jiems teismo sprendimu tenkančią pareigą – grąžinti ieškovei pastatus. Tačiau, kaip teismas nurodė anksčiau, ieškovė neturi finansinių galimybių įgyvendinti jai teismo sprendimu tenkančias pareigas – grąžinti pinigines sumas, priteistas atsakovams, tad tokiu atveju teismo sprendimu šalims pritaikyta restitucija nebūtų visa apimtimi šalių įvykdyta, todėl liktų neįgyvendintas pagrindinis restitucijos tikslas – sugrąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Darė išvadą, kad tokių atveju susidarytų teisiškai neteisinga situacija, kai vienos šalies, šiuo atveju ieškovės, interesai būtų neproporcingai patenkinti atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų materialinių, socialinių ir moralinių interesų kaina.

294.6.

30Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-377-253/2009 ir šioje byloje priimant sprendimą nebuvo žinoma ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinama ieškovės nemokumo, sąlygojusio bankroto bylos ieškovei iškėlimą, aplinkybė, kuri iš esmės daro įtaką sprendimo šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, atsižvelgiant į teismo pritaikytos restitucijos vykdymo apimtį.

314.7.

32Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas, konstatavo, jog atsakovai buvo sąžiningi pastatų įgijėjai, pastarieji atsiskaitė pagal notarine tvarka sudarytas prikimo–pardavimo sutartis. Darė išvadą, jog, patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovus iškeldinus iš ginčo pastatų, atsakovai atsidurtų tokioje situacijoje, kai pastariesiems dar nebūtų grąžinti jų už pastatus sumokėti pinigai, o atsakovai būtų priversti neatlygintinai grąžinti ieškovei ginčo pastatus, tai šiuo atveju reikštų atsakovų nubaudimą. Mano, jog tokiu atveju vienos iš šalių – atsakovų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – ieškovės atitinkamai pagerėtų (ieškovė pinigus pagal notarine tvarka sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis iš atsakovų gavo, jais pasinaudojo, taip pat ieškovei neatlygintinai būtų grąžinti ginčo pastatai).

334.8.

34Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – institucijos, teikiančios išvadą byloje, pažyma, šalių procesiniai dokumentai, atsakovų, atsakovų atstovų žodiniai paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra pastatuose. Taip pat sutiko su išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Neringos mieste įgalioto atstovo išsakyta nuomone, kad teismui tenkinus patikslintą ieškinį atsakovams jų naudai iš ieškovės priteistos piniginės lėšos pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją nebūtų grąžintos arba būtų grąžintos labai maža dalimi, o tokia situacija iš esmės pažeistų silpniausiųjų – nepilnamečių vaikų interesus.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

365.

37Apeliaciniu skundu ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valeksa“ įgaliotojo atstovo S. P., prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai: iškeldinti atsakovus I. S., J. S., R. S., I. S., J. S., J. S. iš ( - ), esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus; iškeldinti atsakovus D. K., E. K., S. R., M. R., E. R., U. R., R. M., R. G., V. B. G., D. U., A. U. ir P. U. iš ( - ), esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

386.

39Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

406.1.

41Nurodė, kad atsakovų trukdymas įvykdyti teismo sprendimą kenkia bankrutuojančios bendrovės ir visų jos kreditorių interesams. Teigia, jog, bankrutuojančiai bendrovei nugriovus statinius ir prisiteisus žalos atlyginimą, sumos, gautos už patirtą žalą, būtų panaudotos visų kreditorių, tarp jų ir atsakovų, kreditiniams reikalavimams tenkinti.

426.2.

43Teigia, jog CPK 18 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimo privalomumą, nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Mano, jog, atmesdamas ieškinį, teismas paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą.

446.3.

45Nurodė, kad restituciją reglamentuojančias materialinės teisės normas aiškina ir taiko tik teismas, nagrinėjantis konkretų teisinį ginčą. Darė išvadą, kad restituciją reglamentuojančių teisės normų taikymas ir aiškinimas yra aktualus priimant teismo sprendimą, bet ne įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procese. Mano, jog restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimas gali būti aktualus ir teismui aiškinant įsiteisėjusį teismo sprendimą arba pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, tačiau pažymi, jog skundžiamą teismo sprendimą priėmusiam Klaipėdos apylinkės teismui įstatymas tokios teisės nesuteikia, kadangi sprendimus aiškinti ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką gali tik teismas, priėmęs sprendimą (CPK 278, 284 straipsniai).

466.4.

47Nurodė, kad atsakovų argumentus, jog jie neprivalo vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jiems nustatytos pareigos perduoti ieškovei priteistus pastatus tol, kol ieškovė negrąžins už pastatus sumokėtų pinigų, jau yra svarstę ir atmetę Klaipėdos apygardos teismas (2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis) ir Lietuvos apeliacinis teismas (2015 m. sausio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015).

486.5.

49Nurodo, kad, teikdamas prioritetą piniginių prievolių, atsiradusių dėl restitucijos taikymo, vykdymui, teismas visiškai ignoravo Sprendimo pagrindinę paskirtį – apginti viešąjį interesą, kuris nagrinėtoje byloje pasireiškė kaip visuomenės interesas garantuoti į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos teritorijos natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei gausinimą, Juodkrantės gyvenvietės kaip unikalios kultūros paveldo vietovės išsaugojimą. Sprendimą priėmęs teismas nusprendė, kad proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų ir statinius nusipirkusių asmenų interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, o viešasis interesas gali būti apgintas tik pašalinant neteisėtos statybos padarinius – nugriaunant pastatytus statinius.

506.6.

51Nurodė, kad CPK 262 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Todėl mano, kad, nustatydamas šalims iš restitucijos kylančias prievoles, teismas nenustatė ir negalėjo nustatyti sąlygos, kad atsakovai privalo perduoti ieškovei ginčo statinius tik tada, jei apeliantė sumokės iš jos priteistas pinigų sumas. Teigia, kad, nustačius tokią sąlygą, apelianto nemokumo atveju neteisėtos statybos padariniai apskritai negalėtų būti pašalinti ir viešasis interesas nebūtų apgintas.

526.7.

53Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lemiamą reikšmę taikant Konvencijos 8 straipsnį turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu. Pažymi, jog šias aplinkybes byloje turėtų įrodyti atsakovai. Teigia, jog nors teismas ir pripažino šių aplinkybių buvimą, tačiau, ieškovės nuomone, jos nėra įrodytos byloje esančiais įrodymais. Nurodo, kad šioms aplinkybėms įrodyti atsakovai privalėjo į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos iki civilinės bylos Nr. 2-3-793/2020 išnagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teisme dienos neturėjo ir neturi kito savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, pateikti sąskaitų išrašus, kad nuolat buvo mokami mokesčiai už elektrą, vandenį ir kitas komunalines paslaugas, ar kitus pakankamą įrodomąją vertę turinčius įrodymus.

546.8.

55Mano, jog pareikštas ieškinys negali būti atmestas ir remiantis atsakovų mažamečių vaikų interesų gynimo argumentais. Teigia, jog galiojantys teisės aktai numato, kas ir kokiu būdu privalo rūpintis vaikais, užtikrinti jų turtines ir asmenines teises. Įstatymas formuluoja bendrą principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Nurodyto principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o šiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje pasakyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti. Daro išvadą, kad būtent dėl šios priežasties tokiose bylose numatytas privalomas vaikų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas. Būtent ši tarnyba gali tinkamai įgyvendinti pavestas funkcijas ir pasirūpinti, kad vaikai neliktų be gyvenamojo būsto, jeigu tuo negali pasirūpinti jų tėvai. Būtent vaiko teisių apsaugos tarnyba, teismui priėmus vaikų interesams nepalankų sprendimą, turi padėti užtikrinti vaiko teisę į būstą.

566.9.

57Nurodo, kad pastatų kaip turto plačiąja prasme nuosavybės teisė apeliantei perėjo sprendimo pagrindu, priteisus jai ginčo pastatus. Teigia, jog teismo sprendimu apeliantės įgyta nuosavybės teisė į pastatus yra labai apribota, apeliantei draudžiama naudotis ir disponuoti pastatais. Valdyti pastatus apeliantė gali tik vienu būdu – juos nugriaudama. Mano, kad teismas negali įpareigoti nugriauti (sunaikinti) kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto (turto). Pažymi, jog kol ginčo pastatai nėra perduoti apeliantei, ji negali priteisto turto valdyti teismo nurodytu būdu – šių pastatų nugriauti. Nenugriovusi pastatų negali prisiteisti patirtos žalos atlyginimo, paskirstyti priteistų sumų kreditoriams ir užbaigti bankroto bylos. Mano, kad šių argumentų pakanka, jog būtų pripažinta, kad apeliantės, kaip priteisto turto savininkės, teisės yra pažeistos.

587.

59Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K. ir E. K. prašo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2020 m. liepos 16 d. apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsakovei S. R. 835,54 Eur ir atsakovui D. K. 479,59 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

608.

61Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

628.1.

63Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nėra jokių išlygų dėl restitucijos vykdymo tvarkos, kurią pakeitė ar galėjo pakeisti skundžiamas sprendimas. Teigia, jog 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodyta, kad „sutartys pripažintinos negaliojančiomis nuo sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu“, ir teismas nusprendė „taikyti restituciją natūra“. Mano, kad nei šiame teismo sprendime, nei teismo nutartyse, kuriomis vienos atsakovės prašymu buvo spendžiama dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir spendimo išaiškinimo, nėra jokių specialių restitucijos vykdymo sąlygų. Darė išvadą, kad vykdant restituciją turėtų būti taikomas įstatymas.

648.2.

65Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė neturi ir ateityje neturės lėšų įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą. Tai reiškia, kad šioje byloje ieškovė faktiškai siekia teismo sprendimo pakeitimo – vienašalės restitucijos. Mano, kad ieškovė siekia susigrąžinti iš atsakovų turtą, bet nesugražinti atsakovams jų sumokėtų lėšų, o tai šiurkščiai pažeidžia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą.

668.3.

67Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkino ne ieškovės, o prokuroro ieškinį. Ieškove minėtame procese buvo atsakovė. Darė išvadą, kad tiek prokuroras, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, būdami tos bylos šalimis, taip pat galėtų įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, bet taip, kad ieškovė nesąžiningai nepraturtėtų.

688.4.

69Nurodė, kad ieškovė nepateikia argumentų, kad atsakovų teisė į būsto neliečiamumą buvo suabsoliutinta. Teigia, jog skundžiamo sprendimo 49–64 punktuose teismas aiškiai nurodė motyvus dėl teisių ir pareigų pusiausvyros, kuriais vadovaudamasis priėmė skundžiamą sprendimą. Be Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktikos apžvalgos, teismas nurodė savo nustatytas faktines aplinkybes (56, 60 ir kiti punktai), susiejo šias aplinkybes su galiojančiais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir teismų praktika. Mano, kad todėl ieškovės nuomonė dėl atsakovų teisių suabsoliutinimo yra deklaratyvi ir nepagrįsta.

708.5.

71Nurodo, jog teisės aiškinimas negali lemti absurdiškų išvadų, todėl tokiai ieškovės nuomonei negali būti pritarta. Teigia, jog ieškovės pareigų vykdymas neabejotinai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes toks buvo pagrindinis atsakovų atsiliepimo argumentas. Atsakovai sieja ieškinio tenkinimą su galiojančio teismo sprendimo grąžinti jiems priklausančius pinigus vykdymu, todėl teismas turėjo šiuos argumentus nagrinėti kartu su ieškovės argumentais ir juos nagrinėjo. Svarbu, kad savo priešpriešinės pareigos įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti atsakovams jų sumokėtas lėšas ieškovė neginčija, tiesiog pasitekdama klaidingą teismo sprendimo aiškinimą siekia atskirti priešpriešines teises ir pareigas – pakeičiant galiojantį teismo sprendimą, paversti teismo nustatytą dvišalę restituciją vienašale.

728.6.

73Teigia, jog ieškovės nuomonė, kad kiti asmenys negali nugriauti ieškovei priklausančių statinių, yra absurdiška. Toks aiškinimas reikštų, kad jokie neteisėtai pastatyti pastatai be jų statytojų valios ir veiksmų apskritai negalėtų būti nugriauti. Nurodo, jog ieškinį dėl statinių neteisėtumo ir nugriovimo buvo pareiškęs prokuroras, todėl valstybė neabejotinai turi priemonių ir galimybių įgyvendinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, kuriuo tenkintas jos atstovų ieškinys, nesant ieškovės valios ir net pačios ieškovės. Mano, jog realiai būtent ieškovės, kurios vienintelis egzistavimo tikslas šiuo metu yra siekis nesąžiningai praturtėti atsakovų ir valstybės sąskaita, veiksmai užblokavo teismo sprendimo vykdymą, todėl netenkinus ieškinio dėl iškeldinimo nebeliktų nesąžiningo praturtėjimo rizikos ir ieškovės egzistencijos prasmės, tai leistų pagaliau užbaigti bankroto procedūrą ir įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą be ieškovės siekiamo tarpininkavimo.

749.

75Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos mano, jog ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinis skundas gali būti patenkintas.

7610.

77Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7810.1.

79Nurodė, kad atsakovai gyvena neteisėtai pastatytuose statiniuose, kurių statybos proceso neteisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atkreipė dėmesį, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu. Mano, kad atsakovų naudojimasis neteisėtai pastatytais statiniais juose gyvenant taip pat yra neteisėtas. Aptariamoje situacijoje neiškeldinus atsakovų iš neteisėtos statybos objektų nebūtų galima įvykdyti įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo, taip būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas.

8010.2.

81Nurodė, kad vien administracinių aktų panaikinimas, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), savaime neleistų apginti viešojo intereso. Pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi vienodos pozicijos, kad tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Mano, jog neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ( - ), neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo būtų paneigtas ne tik teismų sprendimų privalomumo principas, bet ir viešasis interesas, kurio apgynimo tikslu ir buvo priimtas minimas teismo sprendimas dėl neteisėtos statybos ir jos padarinių pašalinimo.

8211.

83Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. S. bei I. S. prašo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo administratorės UAB „Valeksa“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8412.

85Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8612.1.

87Nurodė, kad ieškovas neteisingai, nepagrįstai ir pavėluotai teigia, kad ginčo pastatas neva nėra atsakovų būstas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo: „Byloje esantys rašytiniai įrodymai – institucijos teikiančios išvadą byloje pažyma, šalių procesiniai dokumentai, atsakovų, atsakovų atstovų žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra Pastatuose.“ Mano, jog teismas teisėtai ir pagrįstai užtikrino atsakovų teises į būsto neliečiamumą apsaugą.

8812.2.

89Nurodė, kad atsakovai 2006 m. vasario 3 d. įsigijo gyvenamąjį pastatą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Teigia, jog tuo metu turtas buvo registruotas VĮ Registrų centre ir jokių ginčų dėl jo teisėtumo nebuvo. Pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas I notarų biure Klaipėdoje patikrinus, kad jokių kliūčių sandorio sudarymui nėra. Turtui įsigyti buvo suteikta paskola, t. y. bankas įvertinęs tuometinę situaciją jokių kliūčių ar pavojų dėl turto įsigijimo neįžvelgė. Pažymi, jog nuo pastato įsigijimo iki šiol atsakovai, neturėdami kito pasirinkimo, gyvena pastate, gyvenimo trukmė 14 metų. Ginčo pastatas yra vieninteliai namai, juose užaugo atsakovų vaikai. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šioje byloje yra pagrindas ginti atsakovų teisę į būsto neliečiamumą. Taip pat mano, jog apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovai galbūt negyvena ginčo pastate, o tik siekia būti neiškeldinti, neatitinka tikrovės, vertintini kaip spekuliatyvūs ir neatitinkantys bylos medžiagos.

9012.3.

91Nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo pareiškė prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Mano, kad prokuroras, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, kartu gina valstybės, visuomenės ir asmenų interesus, tarp jų ir teisę į nuosavybės apsaugą, kai asmuo įgydamas nuosavybę veikė teisėtai. Teigia, jog šios aplinkybės patvirtina tai, kad reikšdamas reikalavimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo prokuroras privalo ginti ir turto savininkų interesus reikšdamas reikalavimą dėl savininko patirtos žalos atlyginimo.

9212.4.

93Mano, kad Klaipėdos apygardos teismui 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį nusprendus griauti atsakovų (S. šeimos) namus, tačiau neišsprendus savininko (S.) žalos dėl jo statinio nugriovimo klausimo buvo šiurkščiai pažeistas Konvencijos 1 straipsnis.

9412.5.

95Teigia, kad teismas šioje byloje neabejotinai turėjo teisę vertinti visas teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas teisės normas, inter alia, teisės normas, reglamentuojančias restituciją. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas principo ūbi ius, ibi remedium (jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė) taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Darė išvadą, kad šiuo atveju, tenkinant ieškinį, būtų pažeista atsakovų teisė į savo teisių gynimo priemones.

9612.6.

97Nurodė, kad šiuo metu yra aišku, kad ieškovė neturi finansinių galimybių grąžinti atsakovams jų sumokėtas lėšas. Teigia, jog šios faktinės aplinkybės ieškovė iš esmės neginčija. Todėl mano, kad nėra visiškai jokio pagrindo tenkinti ieškinį vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015.

9812.7.

99Atkreipia dėmesį, jog atsakovų veiksmų teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos apeliacinis teismas, 2010 m. gruodžio 6 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-135/2010, nusprendė taikyti restituciją, atsakovams priklausantį turtą perduoti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir nugriauti. Teigia, jog nagrinėjant minėtą bylą buvo pripažinta, kad J. S. ir I. S. yra teisėti įgijėjai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl padarė išvadą, kad atsakovų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

100Teisėjų kolegija

konstatuoja:

101IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

102Apeliacinis skundas netenkintinas.

10313.

104Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10514.

106Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10715.

108Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš jų gyvenamosios vietos, teisėtumo ir pagrįstumo.

10916.

110Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį, paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, kad teismo sprendimas po jo įsiteisėjimo turi būti vykdomas visa apimtimi. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir leistų atsirasti prielaidoms pažeisti šalių lygiateisiškumo principą.

11117.

112Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, nusprendė: 1) pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendro 260,28 kv. m ploto, ir pritaikė restituciją natūra – priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 260,28 kv. m bendro ploto, atitinkamai priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt (202 734,01 Eur) ir J. S. 1 150 000 Lt (333 063,02 Eur) pinigines sumas; 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-4621), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 371,40 kv. m bendro ploto, ir pritaikė restituciją natūra – priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. ( - ), esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 371,40 kv. m bendro ploto, atitinkamai priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710 000 Lt (205 690,21 Eur), S. R. 510 000 Lt (147 706,21 Eur), R. G., V. B. G. 800 000 Lt (231 696,01 Eur), M. R. 740 000 Lt (214 318,81 Eur) pinigines sumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, palikti nepakeistą. 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d. Pažymėtina, jog nei ieškovė, nei atsakovai šiuo metu nėra įvykdę teismo sprendimo – atsakovai nėra grąžinę ieškovei ginčo pastatų, ieškovė nėra grąžinusi atsakovams jų naudai priteistų piniginių sumų, ieškovei sumokėtų už ginčo pastatus.

11318.

114Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 17 punkte nurodytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, pripažinus negaliojančiomis 2006 m. vasario 3 d. bei 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ir pritaikius restituciją, tiek ieškovė, tiek atsakovai buvo įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. atsakovai įpareigoti perduoti ieškovei ginčo pastatus, o ieškovė įpareigota grąžinti atsakovams priteistas pinigų sumas, atsakovų sumokėtas už ginčo pastatus. Tai reiškia, kad minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą privalo vykdyti ne tik atsakovai, tačiau ir ieškovė.

11519.

116Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo restitucijos vykdymą reguliuojantį teisinį reglamentavimą bei formuojamą ne tik nacionalinių teismų praktiką, tačiau ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su restitucijos vykdymu (skundžiamo teismo sprendimo 34–40 punktai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo: „Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu taikyta restitucija turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms, pripažintina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai teismo sprendime nustatytus priešpriešinius įpareigojimus, apimančius teismo pritaikytą restituciją, privalo įvykdyti tuo pačiu metu, t. y. ieškovė privalo įvykdyti pareigą atsakovams - grąžinti atsakovams jų naudai iš ieškovės priteistas pinigines sumas, ir tuo pačiu metu atsakovai privalo įvykdyti pareigą ieškovei – grąžinti ieškovei Pastatą Nr. 1 ir Pastatą Nr. 2“ (skundžiamo teismo sprendimo 38 punktas). Pažymėtina, jog CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta restituciją reglamentuojančių teisės aktų bei teismų praktikos analize, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ne tik kad nepaneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, tačiau priešingai, išsamiai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas tiek į ieškovės, tiek į atsakovų dėstomus argumentus išaiškino, jog teismo sprendimą privaloma vykdyti visa apimtimi, o ne tik tomis dalimis, kokiomis pageidauja atskiros bylos šalys.

11720.

118Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog atsakovų trukdymas įvykdyti teismo sprendimą kenkia bankrutuojančios bendrovės ir visų jos kreditorių interesams. Teigia, jog, bankrutuojančiai bendrovei nugriovus statinius ir prisiteisus žalos atlyginimą, sumos, gautos už patirtą žalą, būtų panaudotos visų kreditorių, tarp jų ir atsakovų, kreditiniams reikalavimams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, kad, sprendžiant klausimą dėl restitucijos vykdymo, ieškovės kreditorių interesai negali būti iškelti aukščiau nei atsakovų konstitucinės nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatos, prioritetiniais laikomi vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai.

11921.

120Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas, konstatavo, kad atsakovai buvo sąžiningi ginčo pastatų įgijėjai, atsiskaitė pagal notarine tvarka sudarytas prikimo–pardavimo sutartis. Tai reiškia, jog restitucijos vykdymas tokia apimtimi, kokia yra prašoma ieškovės, ieškovei nevykdant jai nustatytų įpareigojimų, prieštarautų atsakovų konstitucinėms teisėms į nuosavybės neliečiamumą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, , Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3821-232/2014 ieškovei iškėlus bankroto bylą, buvo patvirtintas ieškovės nemokumas, kas reiškia, jog ieškovė neturės galimybės atsiskaityti su atsakovais ir taip liks neįvykdytas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovų įpareigojimas įvykdyti jiems nustatytus įpareigojimus – perduoti ginčo pastatus ieškovei, ieškovei nevykdant jai nustatytų įpareigojimų sumokėti atsakovams priteistas pinigų sumas, reikš atsakovų konstitucijoje įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo nuostatų nepaisymą, dėl to vienos iš šalių– atsakovų padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos – ieškovės atitinkamai pagerėtų. Tokiu atveju iš sąžiningų ginčo pastatų įgijėjų iš esmės būtų nusavintas nekilnojamasis turtas, už jį tinkamai neatlyginus.

12122.

122Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra ginčo pastatuose, tai reiškia, jog iš esmės įpareigojus atsakovus įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytą restituciją ieškovei tuo pačiu metu ieškovei nevykdant jai nustatytų įpareigojimų tokia situacija iš esmės pažeistų silpniausiųjų – nepilnamečių vaikų interesus.

12323.

124Nors apeliaciniu skundu yra teigiama jog atsakovai neįrodė, kad jų faktinė gyvenamoji vieta yra būtent ginčo pastatuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pateikta institucijos, teikiančios išvadą byloje, pažyma, atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei jų žodiniai paaiškinimai yra pakankami daryti išvadą, kad atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra ginčo pastatuose, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovai turi kitą gyvenamąjį būstą, laikytina, kad atsakovų faktinė gyvenamoji vieta yra ginčo pastatuose.

12524.

126Dar daugiau, ieškovės teiginiai, jog bankrutuojančiai bendrovei nugriovus statinius ir prisiteisus žalos atlyginimą sumos, gautos už patirtą žalą, būtų panaudotos visų kreditorių, tarp jų ir atsakovų kreditiniams reikalavimams tenkinti, vertintini kaip deklaratyvūs. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė negali užtikrinti, jog nugriovus statinius ji prisiteis žalos atlyginimą iš valstybės. Be to, net darant prielaidą, kad ieškovei vis tik pavyktų prisiteisti žalos atlyginimą, nėra galimybės nustatyti, koks žalos atlyginimo dydis būtų priteistas ir kokia dalimi būtų tenkinti atsakovų reikalavimai, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12725.

128Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti restituciją reglamentuojančių materialinės teisės normų, kadangi restituciją reglamentuojančių teisės normų taikymas ir aiškinimas yra aktualus priimant teismo sprendimą, bet ne įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procese. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje pareikšto patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovė prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto – ( - ), esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei viešbučio raktus. Šį reikalavimą ieškovė kildino iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu taikytos restitucijos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neišanalizavus restitucijos instituto paskirties nebuvo galimybės tinkamai išspręsti klausimo dėl jos vykdymo. Taip pat svarbu akcentuoti tai, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš jų gyvenamosios vietos buvo tik dalis Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos restitucijos, todėl, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą, teismas privalėjo vertinti, ar įpareigojimas vykdyti tik dalį įsiteisėjusio sprendimo neiškreips taikytos restitucijos esmės.

12926.

130Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti restituciją reglamentuojančias materialinės teisės normas, kadangi toks buvo vienas iš pagrindinių atsakovų atsiliepimo argumentų. Atsakovai sieja ieškinio tenkinimą su galiojančio teismo sprendimo grąžinti jiems priklausančius pinigus vykdymu, todėl teismas turėjo šiuos argumentus nagrinėti kartu su ieškovės argumentais ir juos nagrinėjo. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino restituciją reglamentuojančias materialinės teisės normas.

13127.

132Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad dėl atsakovų argumentų, jog jie neprivalo vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jiems nustatytos pareigos perduoti ieškovei priteistus pastatus tol, kol ieškovė negrąžins už pastatus sumokėtų pinigų, jau yra išnagrinėję ir atmetę Klaipėdos apygardos teismas (2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis) ir Lietuvos apeliacinis teismas (2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei sprendimo išaiškinimo, tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų iškeldinimo. Nors apeliaciniame skunde nurodytose Klaipėdos apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo analizuotas restitucijos vykdymo klausimas, tačiau įvertinęs tai, kad restitucijos klausimas buvo nagrinėtas kitais nei šioje byloje aspektais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su ieškovės nuomone, kad restitucijos vykdymo klausimai šioje byloje jau yra išspręsti Klaipėdos apygardos teismo (2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis) ir Lietuvos apeliacinio teismo (2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015) nutartimis. Be to, civilinio proceso įstatymas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Iš nurodytų Klaipėdos apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių matyti, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo bei sprendimo išaiškinimo, bylos šalimis buvo tik dalis atsakovų, todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad restitucijos vykdymo klausimai yra išspręsti kitoje byloje.

13328.

134Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, teikdamas prioritetą piniginių prievolių, atsiradusių dėl restitucijos taikymo, vykdymui, visiškai ignoravo sprendimo pagrindinę paskirtį – apginti viešąjį interesą, kuris nagrinėtoje byloje pasireiškė kaip visuomenės interesas garantuoti į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos teritorijos natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei gausinimą, Juodkrantės gyvenvietės kaip unikalios kultūros paveldo vietovės išsaugojimą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepaneigė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų nugriauti ginčo pastatus, taip užtikrinant viešąjį interesą dėl į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos teritorijos išsaugojimo. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš ginčo pastatų ieškovei neįvykdžius jai nustatytų įpareigojimų sumokėti atsakovams jiems priteistas sumas. Be to, sprendžiant šį ginčą būtina užtikrinti ne tik viešąjį interesą dėl teritorijų išsaugojimo, tačiau, kaip minėta šios nutarties 20 punkte, būtina atsižvelgti ir į atsakovų konstitucinę nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatas, prioritetiniais laikomus vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, kas vertinant susiklosčiusią padėtį, taip pat vertinama kaip viešo intereso gynimas.

13529.

136Nors apeliaciniu skundu nurodoma, kad pareikštas ieškinys negali būti atmestas ir remiantis atsakovų mažamečių vaikų interesų gynimo argumentais, kadangi galiojantys teisės aktai numato, kas ir kokiu būdu privalo rūpintis vaikais, užtikrinti jų turtines ir asmenines teises, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju ieškinys netenkintas ne todėl, jog būtų užtikrintos mažamečių teisės į gyvenamąją vietą, o ieškinys netenkintas, kadangi ieškovė, turėdama pareigą tuo pačiu metu grąžinti atsakovams priteistas pinigines lėšas, nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo pastatų atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą ne tik nacionalinių teismų, bet ir EŽTT praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iškeldinti atsakovus iš ginčo pastatų nėra pagrindo.

13730.

138Ieškovė teigia, jog CPK 262 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, todėl mano, kad, nustatydamas šalims iš restitucijos kylančias prievoles, teismas nenustatė ir negalėjo nustatyti sąlygos, kad atsakovai privalo perduoti ieškovei ginčo statinius tik tada, jei apeliantė sumokės iš jos priteistas pinigų sumas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo matyti, jog teismas, pripažindamas pastatų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis bei taikydamas restituciją, numatė įpareigojimus tiek ieškovei, tiek atsakovams. Įstatymas numato, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas klausimą dėl restitucijos vykdymo tvarkos, numatė, kad sprendime nustatytus priešpriešinius įpareigojimus, apimančius teismo pritaikytą restituciją, šalys privalo įvykdyti tuo pačiu metu, o tai savo ruožtu reiškia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė jokių sąlygų, kurioms esant atsakovai privalėtų perduoti ginčo pastatus ieškovei, bet ir remdamasis įstatymų nuostatomis konstatavo, jog, ieškovei nevykdant savo įpareigojimų, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovų išsikėlimo iš ginčo pastatų.

13931.

140Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju būtent ieškovė kelia sąlygas, kurioms esant ji bent iš dalies vykdys savo įsipareigojimus. Ieškovės teigimu, iškeldinus atsakovus iš ginčo pastatų, ji juos ketina nugriauti, o vėliau prisiteisusi žalos atlyginimą, gautus pinigus paskirstyti savo kreditoriams, taip pat ir į ieškovės kreditorių sąrašą įtrauktiems atsakovams. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad būtent ieškovė kelia sąlygas, kurioms esant ji ketina vykdyti savo įsipareigojimus, todėl įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė sąlygas, kurioms esant atsakovai turės vykdyti teismo sprendimą, laikytini nepagrįstais.

14132.

142Ieškovė taip pat nurodė, kad visiškai nereikšmingu laikytinas teismo argumentas, jog Klaipėdos apygardos teismui priimant sprendimą nebuvo žinoma ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinama ieškovės nemokumo, sąlygojusio bankroto bylos ieškovei iškėlimą, aplinkybė, kuri iš esmės daro įtaką sprendimo šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai, atsižvelgiant į teismo pritaikytos restitucijos vykdymo apimtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovai nesutinka atlaisvinti ginčo pastatų vien dėl aplinkybės, jog ieškovė su jais nėra atsiskaičiusi, t. y. ieškovė atsakovams nesumokėjo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistų sumų, o esmine kliūtimi įvykdyti šį ieškovės įpareigojimą laikytinas būtent ieškovės nemokumas. Dėl to, kad, iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms – po minėto sprendimo priėmimo ieškovei tapus nemokiai, ieškovė prarado galimybes tinkamai įvykdyti jai nustatytus įpareigojimus, darytina išvada, jog ieškovės nemokumas neabejotinai turi įtakos šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai.

14333.

144Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pastatų kaip turto plačiąja prasme nuosavybės teisė apeliantei perėjo sprendimo pagrindu, t. y. priteisus jai ginčo pastatus. Teigia, jog kol ginčo pastatai nėra perduoti apeliantei, ji negali priteisto turto valdyti teismo nurodytu būdu – šių pastatų nugriauti. Nenugriovusi pastatų negali prisiteisti patirtos žalos atlyginimo, paskirstyti priteistų sumų kreditoriams ir užbaigti bankroto bylos. Mano, kad šių argumentų pakanka, jog būtų pripažinta, kad apeliantės, kaip priteisto turto savininkės, teisės yra pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

14534.

146Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo matyti, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo pastatus įgijo teismui taikius restituciją, kuria atsakovai įpareigoti perduoti ginčo pastatus ieškovei. Tai reiškia, jog, atsakovams nevykdant šio teismo įpareigojimo, ieškovė negali priteisto turto valdyti teismo nurodytu būdu – šių pastatų nugriauti, o tai savo ruožtu reiškia, kad ieškovės teisės į nuosavybę šiuo atveju yra ribojamos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog vien formalus ieškovės kaip priteisto turto savininkės teisių ribojimas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį bei iškeldinti atsakovus iš ginčo pastatų. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu taikydamas restituciją bei grąžindamas šalis į pradinę padėti ne tik įpareigojo atsakovus perduoti ginčo pastatus ieškovei, tačiau taip pat nustatė įpareigojimą ieškovei sumokėti atsakovams priteistas pinigų sumas už jų sumokėtą ginčo pastatų kainą. Akcentuotina, jog tiek šia nutartimi, tiek skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, jog teismo pritaikytą restituciją šalys privalo įvykdyti tuo pačiu metu, priešingu atveju būtų pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, dėl to vienos iš šalių – atsakovų padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos – ieškovės atitinkamai pagerėtų.

14735.

148Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog formalus ieškovės kaip priteisto turto savininkės nuosavybės teisių ribojimas nesudaro pagrindo tenkinti pateikto ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo, kadangi, neužtikrinus atsakovų teisės į tinkamą kompensacijos už perduodamą turtą atlyginimą, tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, dėl to būtų neproporcingai pabloginta atsakovų turtinė padėtis, taip pat būtų pažeistos ir atsakovų konstitucinės nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatos, prioritetiniais laikomi vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principai. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14936.

150Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

15137.

152Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos

15338.

154Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15539.

156Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. R., M. R. bei D. K. prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SP, Nr. 0481, kurioje nurodyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą mokėtina 1 310,10 Eur suma. Taip pat pateikė pinigų pavedimo išrašo kopiją, kuri patvirtina, kad atsakovas D. K. sumokėjo advokatui 474,59 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, ir pinigų pavedimo išrašo kopiją, kuri patvirtina, kad atsakovė S. R. sumokėjo advokatui 835,51 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, konstatuoja, kad atsakovų S. R., M. R. bei D. K. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kadangi bylinėjimosi išlaidas advokatui sumokėjo atsakovai D. K. bei S. R., todėl iš ieškovės atsakovei S. R. priteistina 835,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui D. K. priteistina 474,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

15740.

158Atsakovai I. S. bei J. S. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams nepriteistinos.

15941.

160Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

161Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

162Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

163Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų ir projektų centras administravimui skirtų lėšų 835,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. R..

164Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų ir projektų centras“ administravimui skirtų lėšų 474,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. K..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1)... 6. 2.... 7. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:... 8. 2.1.... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą,... 10. 2.2.... 11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi ieškovei iškėlė... 12. 2.3.... 13. Ieškovė 2011 metais su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 3.... 16. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį... 17. 4.... 18. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:... 19. 4.1.... 20. Nurodė, kad sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, ieškovei... 21. 4.2.... 22. Nurodė, kad sutinka su atsakovų atstovų argumentu, kad net ir tuo atveju,... 23. 4.3.... 24. Pagrįstu laikė ir atsakovų I. S. ir J. S. atstovo advokato V. K. argumentą,... 25. 4.4.... 26. Nurodė, kad vadovaujantis tarptautiniu ir nacionaliniu teisiniu... 27. 4.5.... 28. Nurodė, kad, teismui patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovus... 29. 4.6.... 30. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr.... 31. 4.7.... 32. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje,... 33. 4.8.... 34. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – institucijos,... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 36. 5.... 37. Apeliaciniu skundu ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 38. 6.... 39. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:... 40. 6.1.... 41. Nurodė, kad atsakovų trukdymas įvykdyti teismo sprendimą kenkia... 42. 6.2.... 43. Teigia, jog CPK 18 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimo privalomumą,... 44. 6.3.... 45. Nurodė, kad restituciją reglamentuojančias materialinės teisės normas... 46. 6.4.... 47. Nurodė, kad atsakovų argumentus, jog jie neprivalo vykdyti įsiteisėjusiu... 48. 6.5.... 49. Nurodo, kad, teikdamas prioritetą piniginių prievolių, atsiradusių dėl... 50. 6.6.... 51. Nurodė, kad CPK 262 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas... 52. 6.7.... 53. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lemiamą... 54. 6.8.... 55. Mano, jog pareikštas ieškinys negali būti atmestas ir remiantis atsakovų... 56. 6.9.... 57. Nurodo, kad pastatų kaip turto plačiąja prasme nuosavybės teisė apeliantei... 58. 7.... 59. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. G., V. B. G., S. R., M. R., D.... 60. 8.... 61. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 62. 8.1.... 63. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime... 64. 8.2.... 65. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė neturi ir ateityje... 66. 8.3.... 67. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu... 68. 8.4.... 69. Nurodė, kad ieškovė nepateikia argumentų, kad atsakovų teisė į būsto... 70. 8.5.... 71. Nurodo, jog teisės aiškinimas negali lemti absurdiškų išvadų, todėl... 72. 8.6.... 73. Teigia, jog ieškovės nuomonė, kad kiti asmenys negali nugriauti ieškovei... 74. 9.... 75. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų... 76. 10.... 77. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 78. 10.1.... 79. Nurodė, kad atsakovai gyvena neteisėtai pastatytuose statiniuose, kurių... 80. 10.2.... 81. Nurodė, kad vien administracinių aktų panaikinimas, nesiekiant šiais aktais... 82. 11.... 83. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. S. bei I. S. prašo BUAB... 84. 12.... 85. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 86. 12.1.... 87. Nurodė, kad ieškovas neteisingai, nepagrįstai ir pavėluotai teigia, kad... 88. 12.2.... 89. Nurodė, kad atsakovai 2006 m. vasario 3 d. įsigijo gyvenamąjį pastatą... 90. 12.3.... 91. Nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo ir... 92. 12.4.... 93. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismui 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pagal... 94. 12.5.... 95. Teigia, kad teismas šioje byloje neabejotinai turėjo teisę vertinti visas... 96. 12.6.... 97. Nurodė, kad šiuo metu yra aišku, kad ieškovė neturi finansinių galimybių... 98. 12.7.... 99. Atkreipia dėmesį, jog atsakovų veiksmų teisėtumas yra konstatuotas... 100. Teisėjų kolegija... 101. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 102. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 103. 13.... 104. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 105. 14.... 106. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 107. 15.... 108. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 109. 16.... 110. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas,... 111. 17.... 112. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m.... 113. 18.... 114. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 17 punkte nurodytos faktinės... 115. 19.... 116. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos... 117. 20.... 118. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog atsakovų trukdymas įvykdyti teismo... 119. 21.... 120. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje... 121. 22.... 122. Taip pat byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovų ir jų... 123. 23.... 124. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama jog atsakovai neįrodė, kad jų faktinė... 125. 24.... 126. Dar daugiau, ieškovės teiginiai, jog bankrutuojančiai bendrovei nugriovus... 127. 25.... 128. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo... 129. 26.... 130. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atsiliepime į... 131. 27.... 132. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad dėl atsakovų argumentų, jog jie... 133. 28.... 134. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, teikdamas prioritetą... 135. 29.... 136. Nors apeliaciniu skundu nurodoma, kad pareikštas ieškinys negali būti... 137. 30.... 138. Ieškovė teigia, jog CPK 262 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių... 139. 31.... 140. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju būtent ieškovė kelia sąlygas, kurioms... 141. 32.... 142. Ieškovė taip pat nurodė, kad visiškai nereikšmingu laikytinas teismo... 143. 33.... 144. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pastatų kaip turto plačiąja prasme... 145. 34.... 146. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo matyti, kad... 147. 35.... 148. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog formalus ieškovės kaip... 149. 36.... 150. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro... 151. 37.... 152. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė... 153. 38.... 154. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje.... 155. 39.... 156. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai S. R., M. R. bei D. K. prašo... 157. 40.... 158. Atsakovai I. S. bei J. S. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė,... 159. 41.... 160. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 161. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 162. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti... 163. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 164. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės...