Byla 2-486-343/2013
Dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Kauno LEZ valdymo UAB, Kauno rajono savivaldybė

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovės Ūkio ministerijos atstovams advokatui Linui Meškiui, P. S., atsakovams J. V., P. M., V. V., atsakovų atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, trečiųjų asmenų atstovams: Kauno LEZ valdymo UAB atstovams advokatams Audriui Kairevičiui, Eglei Valiulienei; Nacionalinės žemės tarnybos atstovui adv. Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ūkio ministerijos ieškinį atsakovams J. V., P. M., V. V., dėl sprendimų paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Kauno LEZ valdymo UAB, Kauno rajono savivaldybė ir

Nustatė

2Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. daliniu sprendimu šioje byloje pripažino Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-74 “Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V- 114 “Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 01 31 įsakymo Nr. V- 74 pakeitimo”, kuriais nuspręsta paimti iš P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 0,1979 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtais.

3Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 01 31 įsakyme nurodytą 59 400 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į P. M. sąskaitą.

4Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0.1979 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. daliniu sprendimu šioje byloje pripažino Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-86 “Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V- 121 “Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 02 05 įsakymo Nr. V- 86 pakeitimo”, kuriais nuspręsta paimti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 0,1369 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtais.

6Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 05 įsakyme nurodytą 34 200 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į V. V. sąskaitą.

7Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0,1369 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

8Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. daliniu sprendimu šioje byloje pripažino Kauno apskrities viršininko 2008 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. V-87 “Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)” bei jį keitusį 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V- 122 “Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 02 05 įsakymo Nr. V- 87 pakeitimo”, kuriais nuspręsta paimti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams 0,1577 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtais.

9Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, pervesti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 02 05 įsakyme nurodytą 39 400 Lt atlyginimą už paimamą žemės sklypą į J. V. sąskaitą.

10Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo išsprendimo, įregistruoti paimtą 0,1577 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei pradėti šį žemės sklypą naudoti Kauno laisvosios ekonominės zonos tikslams.

11Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo už iš atsakovų P. M., J. V., V. V. paimtus žemės sklypus. Šis klausimas ir sprendžiamas.

12Ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja buvo Nacionalinė žemės tarnyba, o pastarosios teisių perėmėja Ūkio ministerija ieškiniu prašo nustatyti už paimtą visuomenės poreikiams 0,1979 ha kitos paskirties žemės sklypą iš atsakovo P. M. 59 400 Lt atlyginimo dydį, iš V. V. už paimtą 0, 1369 žemės ūkio paskirties žemės sklypą – 34 200 Lt; iš J. V. už paimtą 0,1577ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą – 39 400 Lt .

13Tiek ieškinyje, tiek ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas nustatė, jog už paimtą žemės sklypą bus atlyginta pinigais, bei nurodė sumas atitinkamai P. M. – 59400 Lt, V. V. – 34 200 Lt, J. V. - 39 400 Lt. Tokią savo išvadą pagrindė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2006 m. lapkričio 22 d. turto vertės nustatymo pažymomis: pažyma Nr. 2006-45 dėl P. M. (t.1, b.l. 27), pažyma Nr. 2006-18 dėl V. V. (t.1, b.l. 32), pažyma Nr. 2006-29 dėl J. V. (t.1, b.l. 36). Kadangi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl, ieškovės atstovų teigimu, atsakovams nustatyta kompensacija už paimtą Žemės sklypą yra teisinga ir atspindi paimamos nuosavybės rinkos vertę. Ieškovės nuomone, instituto vertinimas yra vienintelis įrodymas apie žemės vertę, nes tik jame atsižvelgta į Žemės įstatymo 47 str. reikalavimus. Taip pat nurodė, kad pagal LR Konstituciją už paimamą visuomenės poreikiams žemę turi būti atlyginama teisingai. Atsižvelgiant į tai, tokio dydžio atlyginimą už paimtą žemės sklypą visuomenės poreikiams teismo ir prašė nustatyti atsakovams.

14Atsakovai P. M., V. V., J. V. ir jų atstovas visiškai nesutinka su nustatyta žemės verte atitinkamai P. M. – 59 400 Lt, V. V. – 34 200 Lt, J. V. – 39400 Lt . Nurodo, jog yra nepagrįstas ieškinio argumentas, kad iš jų paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė ieškinyje apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės metodu. Vadovaujantis LR Žemės įstatymo 47 str., paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių sutarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat negauto derliaus vertė, kas yra apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatytą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Kadangi Kauno apskrities sprendimai priimti 2008 01 31, 2008 02 05; todėl ir paimtų žemės sklypų vertė nustatytina 2008 01 31 ir 2008 02 05 data. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikti įvertinimai neatitinka Žemės įstatymo 47 str. reikalavimų ir Konstitucijos 23 str. nuostatų. Prašė atsakovams J. V. nustatyti kompensaciją 96 000 Lt, V. V. – 83 000 Lt kompensaciją pagal trijų ekspertų atliktą ekspertizę, o P. M. – 329 000 Lt kompensaciją pagal UAB „Krivita“ atliktą vertinimą, nes jo žemės sklypo vertinimas ženkliai skiriasi nuo trijų ekspertų komisijos vertinimo. Prašė teismo blogiausiu atveju P. M. taikyti vertinimų vidurkį. Ieškovės pateikta išvada yra vienašalis aktas, ji yra kaip ieškovės teiginys. Aktą surašė valstybės įmonės darbuotojas, ieškovas šioje byloje irgi yra valstybės įmonė. Instituto išvada yra nemotyvuota, nėra taikytas lyginamasis metodas, L. rėmėsi patirtimi, be to, nėra nuginčyti ekspertizių aktai. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Svarbi aplinkybė, ar ekspertai laikėsi Žemės įstatymo 47 str. reikalavimų. Jų aktai surašyti lyginamuoju metodu. Mano, kad L. vertinimo nereikia ginčyti. Paskutinė ekspertizė yra teisėta, pagrįsta. Atsakovai taip pat prašė priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų šioje byloje nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

15Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog ieškovo sprendimas atlyginti atsakovams už paimamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo bei teisingos pusiausvyros tarp privataus asmens ir visuomenės interesų principus. Ieškovė tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už paimamą iš jo nuosavybę. Ieškovė funkcijas atlieka pagal instrukcijas ir norminius aktus. Ieškovė pateikė patikimus įrodymus, kokiu pagrindu atsakovams nustatė konkretaus dydžio kompensaciją pinigais, kurie neabejotinai leidžia teigti, kad atsakovams nustatyta kompensacija už paimtą žemės sklypą, yra teisinga ir atspindi paimtos nuosavybės rinkos vertę. Niekur nėra įvardinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kad reikia atlikti tiek vertinimų, kol jie tiks atsakovams. Ieškovė yra saistoma asignavimais, jokių alternatyvių vertinimų ji negalėjo atlikti. Taip pat nurodo, kad ekspertų išvados teismui yra neprivalomos. LAT yra nurodęs, kas yra faktinis nusavinimo momentas – tai dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentas. Ataskaita, kurią parengė institutas, yra teisinga, nes nenurodyti aktai, kurie buvo pažeisti. Ekspertų nuomonės yra skirtingos. Atsakovai nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka L. išvada. Teismas pats iš bylos duomenų gali nustatyti teisingą kainą. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2010 metais, todėl atsakovai galėjo naudotis žemės sklypais, todėl priteisinėti palūkanas nuo ieškinio pateikimo yra nesąžininga ir neteisinga. Atsakovai savo žemės sklypų kainą nustatė loterijos principu. Tokia pozicija yra negalima. UAB „Krivita“ ekspertizė kėlė abejonių, nes ekspertė negalėjo pasakyti kaip parinko lyginamuosius objektus. Vidurkio negalima išvesti nei teisiškai, nei procedūriškai, nes yra skirtingi lyginamieji objektai. Byla nebuvo vilkinama, o buvo dedamos pastangos tam, kad būtų teisingai nustatyta kompensacija. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas prašo atmesti, nes jis neatitinka CPK 98 str. reikalavimų. Prašo netenkinti prašymo priteisti palūkanas (CK 6.37 str. 2d.), nes ginčo pobūdis yra ne skolos priteisimas, o kompensacijos nustatymas, o, be to, dalis pinigų yra sumokėta. Į teismą ieškovas kreipėsi ne savo noru, su nustatytu kompensacijos dydžiu nesutiko atsakovai. Žemės sklypai iš atsakovų buvo paimti tik daliniu sprendimu, kuriam įsiteisėjus buvo sumokėta nustatyta suma, teisingą atlyginimą gali nustatyti tik teismas.

16Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba palaiko ieškinį tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo ieškovė.

17Ieškinys patenkintinas iš dalies.

18Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos CK 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, jog paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu - perduodant kitą daiktą (turtą). LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad, paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.

19Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. V-74, 2008 02 19 įsakymu Nr. V-114, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, (t.3, b.l. 48,53) nusprendė paimti iš P. M. visuomenės poreikiams kitos paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.1, b.l. 27-31). Atsakovas nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, prašė teismo paskirti ekspertizę. Teismas, tenkindamas šį prašymą 2011 06 01 paskyrė ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertei Irmai Krikščiūnienei (t.1, b.l. 100-101). Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, kad P. M. priklausančio žemės sklypo vertė 2008 01 31 – 329 000Lt (priedas prie t.1). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskirta ginčo turto pakartotinė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis, Aivar Tompson ( t.2, b.l. 1-3). Jie nustatė, kad P. M. žemės sklypo rinkos vertė 2008 01 31 buvo – 289 000 Lt. (t.2, b.l. 59-103, t.3, b.l. 3-45).

20Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-86, 2008 02 19 įsakymu Nr. V-121, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, (t.3, b.l. 55,59) nusprendė paimti iš V. V. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.1, b.l. 32-35). Atsakovas V. V. teismui pateikė V. K. atliktą savo žemės sklypo vertinimo ataskaitą (t.1, b.l. 41-63). Turto vertintojas V.K. nustatė, kad V. V. žemės sklypo rinkos vertė 2008 07 01 – 157 000 Lt . Be to, atsakovas V. V. nesutikdamas su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, prašė teismo paskirti ekspertizę. Teismas, tenkindamas šį prašymą 2011 06 01 paskyrė ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertei Irmai Krikščiūnienei (t.1, b.l. 100-101). Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, kad V. V. priklausančio žemės sklypo vertė 2008 02 02 – 70 000 Lt (priedas prie t.1). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi paskyrė ginčo turto pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis, Aivar Tompson ( t.2, b.l. 1-3). Jie nustatė, kad V. V. žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 02 buvo – 83 000 Lt. (t.2, b.l. 59-103,t.3, b.l. 3-45).

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-87, 2008 02 19 įsakymu Nr. V-122, kuris patikslino ankstesnįjį įsakymą, (t.3, b.l. 61-66) nusprendė paimti iš J. V. visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei nustatė atlyginimo dydį pinigais už paimamą žemės sklypą. Institucija, priėmusi sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamą turtą, vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus medžiaga bei pažyma (t.1, b.l. 36-40). Atsakovė J. V. teismui pateikė V. K. atliktą savo žemės sklypo vertinimo ataskaitą (t.1, b.l. 64-85). Turto vertintojas V.K. nustatė, kad J. V. žemės sklypo rinkos vertė 2008 07 01 – 181 000 Lt . Be to, atsakovė J. V. nesutikdama su suinteresuotos institucijos nustatyta paimamo turto verte, prašė teismo paskirti ekspertizę. Teismas, tenkindamas šį prašymą 2011 06 01 paskyrė ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertei Irmai Krikščiūnienei (t.1, b.l. 100-101). Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, kad J. V. priklausančio žemės sklypo vertė 2008 02 05 – 81000 Lt (priedas prie t.1). Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi paskyrė ginčo turto pakartotinę ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertų grupė: Giedrė Bagdonienė, Gintas Vaineikis, Aivar Tompson ( t.2, b.l. 1-3). Jie nustatė, kad J. V. žemės sklypo rinkos vertė 2008 02 05 buvo – 96 000 Lt. (t.2, b.l. 59-103,t.3, b.l. 3-45).

22Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., byla Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008)

23Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti penki nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktas turto įvertinimas, atsakovų V. V. ir J. V. prašymu atliktas V.K. ginčo turto įvertinimas bei teismo paskyrimu atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės, kurių vieną atliko ekspertų grupė, bei trečiojo asmens užsakymu atliktas šalia esančio turto vertinimas, t.y. UAB „REsoliution“ atliktas turto vertinimas. Taigi, byloje surinkta grupė vienos rūšies įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų, tačiau tik dviejuose rašytiniuose įrodymuose – ieškovo ir trečiojo asmens, kurių pozicija byloje sutampa, pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, o kituose trijuose įrodymuose nustatyta ginčo turto vertė yra artima arba sutampa, kas sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovės ir trečiojo asmens teikiamais įrodymais. Jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197str.). Teismas pažymi tą aplinkybę, kad tik dvi išvados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t.y. teismui paskyrus atitinkamas ekspertizes. Kiti gi dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertų grupė, kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusių asmenų kvalifikacijos, jų išvadų pagrįstumo nei vienam iš proceso dalyvių nekilo jokių abejonių, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti ekspertų papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėti dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą, ekspertizę atliko tarptautinė trijų asmenų grupė. Pažymėtina, kad esminis nesutikimas tarp šalių dėl ekspertizės akte nurodytų turto verčių kyla dėl to, jog ieškovės ir trečiųjų asmenų teigimu, ekspertai visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus vertino ne kaip žemės ūkio, bet kaip kitai komercinei paskirčiai skirtus sklypus, t.y. trečiųjų asmenų vertinimu, nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, kad negalima keisti ginčo žemės paskirties. Su šiais ieškovo ir trečiojo asmens atstovų argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip jau nurodyta, tiek CK, tiek LR Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Rinkos kaina, teismo vertinimu, turi būti suprantama kaip – atlygis, už kurį turtas perleidžiamas, kai turto perleidėjas ir turto įgijėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos. Atlikdami ekspertizę, ekspertai pagrįstai, teismo vertinimu, taikė lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies spręstina, kad į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nei vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieškovo vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo vykdymo metu.

24Nepagrįstas, teismo vertinimu, ieškovės atstovų argumentas, jog nėra pagrindo abejoti pateikta ieškovės turto vertinimo pažyma ir ja vadovautis iki ji nenuginčyta, kadangi paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertės nustatymą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtinta, kad negalimi ginčai dėl turto vertės, nustatytos rengiant žemės paėmimo procedūros vykdymo metu. CK 4.100 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginčai, tame tarpe ir dėl turto vertės, yra sprendžiami teisme.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002 yra pasisakęs, kad CK tiesiogiai nenustato taisyklių, kuriomis vadovaujantis reikėtų nustatyti daikto rinkos vertę, kai sprendimo dėl daikto paėmimo, faktinio nusavinimo ir kompensacijos išmokėjimo daikto savininkui momentai nesutampa. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika „sisteminė teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymo leidėjas nusavinamo turto vertės nustatymą sieja su faktiniu šio turto nusavinimo momentu“. CK 4.100 str. 4 d. numato, jog nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą pereina nuo tada, kai pilnai atsiskaitoma su buvusiu savininku. Tokios nuostatos įtvirtintos ir LR žemės įstatymo 32 straipsnyje. Be to, LR Investicijų įstatymo 7 straipsnis numato, jog atlyginimo už paimtą investavimo objektą dydis turi atitikti jo rinkos vertę, buvusią prieš pat atlygintiną paėmimą arba prieš viešą paskelbimą apie tai, atsižvelgiant, kas pirmiau įvyksta. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo, teismo vertinimu, atsižvelgtina į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą bei į tai, jog paimant turtą visuomenės poreikiams, silpnesnioji šalis yra šio turto savininkas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės sprendimai dėl būtinumo paimti atsakovams priklausančius žemės sklypus visuomenės poreikiams buvo priimti 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 2 d., 2008 m. vasario 5 d.; patikslinti 2008 m. vasario 19 d.. Rengiant žemės paėmimo procedūras turtas buvo įvertintas nustatant kompensacijos dydį, su kuriuo nesutiko atsakovai, į teismą ieškovė kreipėsi 2008 m. balandžio 30 d., dalinis teismo sprendimas dėl žemės paėmimo priimtas 2009 m. gegužės 22 d. Įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad teisingo atlyginimo dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t.y. su įsakymų paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu, t.y. 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. vasario 2 d., 2008 m. vasario 5 d. . Tokią išvadą teismas motyvuoja tuo, kad priimant įsakymus dėl žemės nusavinimo visuomenės tikslams, institucija, priimanti tokį įsakymą, privalo nustatyti kompensacijos dydį. Tokia pozicija yra išdėstyta LR Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-601/2012. Teismas gi turi nustatyti, ar kompensacijos dydis atitinka rinkos kainas. Asmuo, priimantis sprendimą dėl turto nusavinimo negali žinoti, kada bus kreiptasi į teismą, kada teismas išnagrinės bylą, bus skundžiamas ar ne teismo procesinis dokumentas ir pan. .

26Atsakovas V. V. prašė nustatant kompensacijos dydį išvesti trijų ekspertizių nustatytų kainų vidurkį, jeigu teismas nesivadovaus I.Krikščiūnienės išvadomis. Tokį prašymą teismas atmeta dėl to, kad skirtingos ekspertizių išvados yra grįstos skirtingais duomenimis, dėl pirmos ekspertizės buvo kilę eilė klausimų, todėl buvo skiriama papildoma ekspertizė. Vidurkio išvedimas prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, nes būtų pagrįstais pripažinti vertinimai, dėl kurių kilo pagrįstų abejonių, kurioms išsklaidyti buvo skiriamos papildomos ekspertizės.

27Nustatant išmokamos kompensacijos dydį, įvertintina teismo 2009 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo pagrindu atsakovams išmokėtos sumos. Pagal tarptautinės ekspertų komisijos išvadą ginčo žemės sklypų vertės buvo:

281. P. M. žemės sklypo – 0,1979 ha 2008 01 31 buvo 289 000 Lt, todėl ji ir nustatytina kaip teisinga kompensacija už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, išmokėta suma yra 59 400 Lt,

292. V. V. žemės sklypo 0,1369 ha 2008 02 02 buvo 83 000 Lt, todėl ji ir nustatytina kaip teisinga kompensacija už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, išmokėta suma yra 34200 Lt,

303. J. V. žemės sklypo 0,1577 ha 2008 02 05 buvo 96 000 Lt, todėl ji ir nustatytina kaip teisinga kompensacija už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, išmokėta suma yra 39 400 Lt .

31Dėl palūkanų priteisimo.

32Be to , atsakovai prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo nesumokėtos sumos dalies. Teismo vertinimu prašymas netenkinamas, nes pirma, teisingą atlyginimą gali nustatyti tik teismas, o kreipiantis į teismą mokėtina suma, atsakovams nesutikus su ieškovės pasiūlyta, nebuvo nustatyta, ieškovas į teismą kreipėsi ne savo noru, o dėl atitinkamo teisinio reglamentavimo. Byla nebuvo vilkinama, buvo dedamos visos pastangos, kad būtų teisingai nustatytas kompensacijos dydis, palūkanų priteisimą reglamentuoja CK 6.37str., kuris taikytinas esant tarp šalių skoliniams įsipareigojimams. Šiuo gi atveju ginčo pobūdis yra kitoks, nes ginčas tarp šalių kilo ne dėl skolos priteisimo, bet dėl teisingos kompensacijos nustatymo. Todėl ieškovei prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą atsakovams atsiras tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. Akivaizdu, jog ieškovė, nežinodama kompensacijos dydžio ( primintina, jog kompensaciją nustato teismas ), negali jos ir sumokėti. Pinigų suma, kurią nustatė ieškovė saistoma norminių aktų, atsakovams yra sumokėta ir atsakovai sutinka, kad nuo tos sumos palūkanos neskaičiuotinos.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje suskirstytinos į išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir į kitas bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 str. .

35Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti; priteistinos iš Ūkio ministerijos, kadangi teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 2008 01 31, 2008 02 02, 2008 02 05 įsakymais CPK 93 str. pagrindu. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas negali priteisti, nes atsakovai nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

36Į bylą yra pateikti įrodymai, kad J. V. sumokėjo 3 000 Lt už ekspertizę (t.1, b.l. 105), P. M. sumokėjo 3000Lt už ekspertizę (t.1, b.l. 107), V. V. sumokėjo 3 000 Lt už ekspertizę (t.1, b.l. 108), šie pinigai sumokėti UAB „Krivita“ už jos atliktą ekspertizę. Išlaidos už turto vertinimo ataskaitų parengimą, bei kažkokios kitos bylinėjimosi išlaidos, kurias prašo priteisti atsakovai jų nekonkretizuodami nepriteistinos, nes teismas atsakovų pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis, bei ekspertizės aktais, išskyrus tarptautinės ekspertų komisijos ekspertizės aktu, nesivadovauja. Tarptautinės ekspertų grupės darbą apmokėjo ne atsakovai, todėl jiems ir nepriklauso jokios kitos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad nors atsakovus atstovavo advokatas, tačiau jis nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (byla teisme nagrinėjama nuo 2008 05 09 (t.1, b.l. 4-27), t.y. beveik 5 metus) imperatyvią teisės normą, o būtent CPK 98 str. 1d., atitinkantį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 98 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

37Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, tai bylinėjimosi išlaidos, t.y. pašto išlaidos ir kt., išskyrus išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš jos nepriteistinos (CPK 96str.).

38Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

Nutarė

39ieškinį patenkinti iš dalies.

40Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 0,1979 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 289 000 Lt.

41Nustatyti, kad su atsakovu P. M. atsiskaitoma 229 600 Lt pinigine kompensacija.

42Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 0,1369 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 83 000 Lt.

43Nustatyti, kad su atsakovu P. M. atsiskaitoma 48 800 Lt pinigine kompensacija.

44Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už paimtą visuomenės poreikiams 0,1577 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 96 000 Lt.

45Nustatyti, kad su atsakove J. V. atsiskaitoma 56 600 Lt pinigine kompensacija.

46Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. daliniu sprendimu šioje byloje... 3. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 4. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. daliniu sprendimu šioje byloje... 6. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 7. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 8. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. daliniu sprendimu šioje byloje... 9. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 10. Leido Kauno apskrities viršininko administracijai iki ginčo dėl atlyginimo... 11. Po dalinio sprendimo priėmimo liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos... 12. Ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių... 13. Tiek ieškinyje, tiek ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad... 14. Atsakovai P. M., V. V., J. V. ir jų atstovas visiškai nesutinka su nustatyta... 15. Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB su ieškiniu... 16. Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba palaiko ieškinį tais pačiais... 17. Ieškinys patenkintinas iš dalies.... 18. Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. sausio... 20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. vasario... 22. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas... 23. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pateikti penki nurodyto pobūdžio... 24. Nepagrįstas, teismo vertinimu, ieškovės atstovų argumentas, jog nėra... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje... 26. Atsakovas V. V. prašė nustatant kompensacijos dydį išvesti trijų... 27. Nustatant išmokamos kompensacijos dydį, įvertintina teismo 2009 m. gegužės... 28. 1. P. M. žemės sklypo – 0,1979 ha 2008 01 31 buvo 289 000 Lt, todėl ji ir... 29. 2. V. V. žemės sklypo 0,1369 ha 2008 02 02 buvo 83 000 Lt, todėl ji ir... 30. 3. J. V. žemės sklypo 0,1577 ha 2008 02 05 buvo 96 000 Lt, todėl ji ir... 31. Dėl palūkanų priteisimo.... 32. Be to , atsakovai prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 34. Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje suskirstytinos į... 35. Teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai... 36. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad J. V. sumokėjo 3 000 Lt už ekspertizę... 37. Ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra... 38. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,... 39. ieškinį patenkinti iš dalies.... 40. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 41. Nustatyti, kad su atsakovu P. M. atsiskaitoma 229 600 Lt pinigine kompensacija.... 42. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 43. Nustatyti, kad su atsakovu P. M. atsiskaitoma 48 800 Lt pinigine kompensacija.... 44. Nustatyti, kad atlyginimo atsakovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)... 45. Nustatyti, kad su atsakove J. V. atsiskaitoma 56 600 Lt pinigine kompensacija.... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...