Byla 2A-698-232/2014
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Stagidva“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ ieškinį atsakovui E. J. dėl nuostolių priteisimo.

2Teismas,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas BUAB „Stagidva“ pateikė ieškinį kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. J. ieškovo naudai 145 231 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad BUAB „Stagidva“ Vilniaus apygardos teismo 2011-02-14 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas”. Nuo 2007-09-20 iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos BUAB „Stagidva“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas E. J.. Bankroto administratoriui E. J. neperdavė jokių įmonės dokumentų ar turto, nors to buvo reikalauta. Atsakovui buvo paskirta teismo bauda už vengimą perduoti dokumentus ir turtą, tačiau ir po to atsakovas jokių dokumentų ar įmonės turto neperdavė, su bankroto administratoriumi nesusisiekė. Ieškovas iš buvusios įmonės buhalterės perėmė tik kelis įmonės dokumentų segtuvus. Tarp dokumentų buvo ir 2011-03-25 įmonės balansas, kuriame nurodyta, kad įmonė turėjo ilgalaikio turto 50 388 Lt sumai, 94 833 Lt gautinų sumų iš dukterinių įmonių ir 10 Lt pinigais. Buhalterė bankroto administratoriui pateikė informaciją, kad 94 833 Lt suma yra pas atsakovą, t. y. atsakovui įmonė yra išdavusi pinigus, tačiau jis neperdavė bankroto administratoriui 94 833 Lt sumos. Ieškovo teigimu, atsakovas šiuo turtu niekaip kitaip negalėjo disponuoti (kaip tik perduoti bankroto administratoriui), nes įmonės turtui buvo pritaikyta eilė areštų. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, yra atsakingas už įmonei priklausančių pinigų, turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą, todėl vengdamas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, piktavališkai pasisavino ieškovui BUAB „Stagidva“ priklausantį turtą, savo veika padarė žymią žalą tiek įmonei, tiek jos kreditoriams.

5A. E. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dalį įmonės dokumentų bankroto administratoriui perdavė įmonės buhalterė, kitą dalį dokumentų atsakovas perdavė ekonominei policijai. 50 388 Lt vertės įmonės ilgalaikį turtą sudarė automobilis ( - ) D, kuris buvo sulaikytas Lenkijoje, paskelbus paiešką. Įmonės balansas, kuriuo remiasi ieškovas, nepasirašytas atsakovo. Nurodė negavęs 94 833 Lt iš dukterinių įmonių ar pan., nes tam nebuvę pagrindo, pinigus galėjęs išsimokėti sau kaip atlyginimą. Kaip įmanydamas stengęsis išsaugoti įmonę, tačiau BUAB „Stagidva“ bankrutavo dėl nesąžiningų kitų bendrovių veiksmų, kadangi debitorinių reikalavimų suma gerokai viršijo kreditorinius įsipareigojimus. Neigė atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Balansą, esantį byloje, sudarinėjo buhalterė, kuri ir disponavo buhalteriniais segtuvais, o 94 833 Lt suma, nurodyta balanse, buvo apyvartiniai pinigai, kurie buvo panaudojami konkrečiam tikslui, buvo įsigyjamos medžiagos, mokami atlyginimai.

6II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl50 313 nuostolių atlyginimo priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, likusioje dalyje ieškovo BUAB „Stagidva“ ieškinį patenkino, priteisė 94 918 Lt nuostolių atlyginimą iš atsakovo ieškovo naudai.

8Teismas, nurodė, kad UAB „Stagidva“ buvo įsteigta 2007-09-20. Nuo pat jos įsteigimo vienintelis akcininkas ir vadovas buvo atsakovas E. J.. 2011-02-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Remiantis viešo registro duomenimis, teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2011-02-15. Atsakovas neįvykdė pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, bei visų dokumentų. Dėl šios pareigos nevykdymo Vilniaus apygardos teismas 2011-04-28 nutartimi skyrė atsakovui 2000 Lt baudą. Įmonės balanso, sudaryto įmonės buhalterės 2011-03-25 ir 2011-04-04 informacinio pranešimo duomenimis, atsakovas negrąžino bankroto administratoriui iš įmonės paimtų 94 833 Lt piniginių lėšų, neperdavė 10 Lt įmonėje buvusių pinigų ir 75 Lt vertės programinės įrangos, tuo pažeidė pareigas veikti išimtinai įmonės interesais, išsaugoti įmonės turtą ir padarė įmonei žalą (CK CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovui nepateikus įmonės jo pasirašyto balanso teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, teismas rėmėsi įmonės vyr. finansininkės parengtu balansu, kurio duomenų teisingumas byloje nepaneigtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tinkamų (išsamių) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp jų avanso apyskaitų, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, kuriais būtų įrodyta, kad visas iš įmonės gautas avanso sumas panaudojo prekių ar paslaugų pirkimui, nepateikė ir objektyviai neturi galimybės pateikti dėl savo paties padaryto nusikaltimo (buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo). Surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Stagidva“ vardu grynais pinigais atsiskaitinėjo ne tik atsakovas, bet ir kiti UAB „Stagidva“ darbuotojai, tačiau nustatyti, kiek atsiskaitymų su minėtomis įmonėmis iš UAB „Stagidva“ išduotų atsiskaitytinų avansų atliko atsakovas, o kiek kiti darbuotojai, nesant pilnų įmonės buhalterinių duomenų, rodančių, kiek kiekvienam darbuotojui (įskaitant atsakovą) buvo išduota avansų (ne tik iš sąskaitos, bet ir grynais pinigais per visą įmonės veiklos laikotarpį) atsiskaitytinai ir kiek piniginių lėšų panaudojimo įmonės interesais iš išduoto avanso kiekvienas darbuotojas pagrindė dokumentais, galimybės nėra. Iš kitų įmonių surinkti duomenys nepaneigia 2011-03-25 įmonės balanse užfiksuotų duomenų.

9III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

10A. E. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, sprendimą grindė išimtinai tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, liudytojos, įmonės buhalterės Č. P. parodymais, bei jos sudarytu balansu, be jokių motyvų ir pagrindimo atmesdamas atsakovo pateiktuosius įrodymus, turėjusius esminės reikšmės tinkamam bylos išsprendimui ir iš esmės paneigiančius ieškovo nurodytąsias aplinkybes dėl turto teisėtą realizavimą (išleidimą) pagrindžiančių dokumentų nebuvimo. Apeliantas teigia, kad tiek įmonės kompiuteris, tiek įmonės buhalterinė programa, kuria neva vadovaujantis buvo rengiamas 2011-03-25 balansas iki šiol yra liudytojos Č. P. žinioje. Todėl atsakovas negalėjo perduoti reikalaujamo turto bankroto administratoriui. Nurodė pateikęs pakankamų įrodymų, kad jo gautieji pinigai buvo panaudoti atsiskaitytinai ir įmonės interesais, o teismo išvada, jog įvairių įmonių surinkti duomenys nepaneigia 2011-03-25 balanse užfiksuotų duomenų yra nepagrįsta. Taip pat pažymi, kad įstatymas žalos nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos fakto nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti. Neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimą, negalima laikyti aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą nevykdymo, o netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita nepatvirtina žalos fakto. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, procesinį (skundžiamą) sprendimą priėmė nenustatęs visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų, pažeisdamas CPK 176-178, 185 straipsnių nuostatas dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų vertinimo, kas laikytina pakankamu pagrindu konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė. Taip pat priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė CPK 176,177,178,187straipsnių nuostatas kas taip pat lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė, tyrė ir įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, jo besikeičiančią poziciją, be jokio pagrindo atmetė atsakovo pateiktus įrodymus. Atsakovas yra iš įmonių surinkęs pakankamai rašytinių įrodymų, kuriais bankroto administratorius net nedisponavo, patvirtinęs jog gautus pinigus išleido įmonės ūkinei – komercinei veiklai vykdyti. Įstatymas atleidžia atsakovą nuo įrodinėjimo naštos, nes žalą turi įrodyti ieškovas, deja teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą į tai neatsižvelgė ir paviršutiniškai ištyręs byloje esančius įrodymus, prielaidų pagrindu tenkino ieškovo pareikštą ieškinį. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, taip pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismo nurodyti argumentai, jog nustatyti, kiek atsiskaitymų su įvairiomis įmonėmis iš įmonės išduotų atsiskaitymų avansų atliko atsakovas, o kiek kiti darbuotojai, nesant pilnų įmonės buhalterinių duomenų, rodančių, kiek kiekvienam darbuotojui (įskaitant atsakovą) buvo išduota avansų (ne tik sąskaitos, bei ir grynais pinigais per visą įmonės veiklos laikotarpį) atsiskaitytinai ir kiek pinginių lėšų panaudojimo įmonės interesais iš išduoto avanso kiekvienas darbuotojas, galimybės nėra, atmestini kaip nepagrįsti, nes konkrečiu atveju neturi reikšmės ar paimtus pinigus tiesiogiai išleido atsakovas ir/ar su jo žinia kiti darbuotojai. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovo pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, nei atsakovo pateiktiems, taip pat klaidingai nusprendė, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei pakanka tik to, kad prarasti buhalteriniai dokumentai, pakanka menkiausios kaltės, paprasto neatsargumo, tačiau neįvertino atsakovo pateiktų dokumentų iš įvairių įmonių, kurie vertini kaip buhalterinių dokumentų atstatymas iš pirminių šaltinių. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad kraustantis pradingo eilė buhalterinių dokumentų, įvertinant tai, kad, iš pirminių šaltinių surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą įmonės interesais, savaime niekaip nerodo atsakovo veiksmų neteisėtumo tariamam žalos faktui pagrįsti.

11Ieškovas BUAB „Stagidva“ atsiliepimu prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jam, kaip atsakingam asmeniui, sumokėtos lėšos buvo išleistos įmonės ūkinėje veikloje. Atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, įrodyti savo atskirdimus į ieškinį. Pareiga įrodyti, kad ginčo turtas buvo panaudotas įmonės reikmėms dėl ko negalėjo būti atsakovo perduotas bankroto administratoriui, tenka atsakovui. Pažymi, kad atsakovui tenka neigiamų padarinių, susijusių su tuo, kad jis pats neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovo teiginių tikrumą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, neišsaugojo buhalterinių dokumentų bei juos prarado, rizika. Byloje nustatytos ir įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, juos pradangino dėl savo kaltės. Ieškovas nurodo, kad pas atsakovą yra likusios įmonei priklausančios piniginės lėšos, kurių atsakovas bankroto administratoriui neperdavė. Įmonės turto neperdavimas yra tolygus tokio turto pasisavinimui, nes tokiu veiksmu nevykdoma ĮBĮ nustatyta pareiga, įmonė netenka turto, iš kurio būtų galima bent iš dalies tenkinti jų kreditorinius reikalavimus. IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

14Ginčas byloje yra kilęs dėl įmonės vienintelio akcininko ir vadovo (direktoriaus) civilinės atsakomybės. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. UAB „Stagidva“ buvo įsteigta 2007-09-20. Nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas (t. 1, b. l. 11-12). Vilniaus apygardos teismo 2011-02-03 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 02 15 įmonei iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 7-8). Atsakovas neįvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte jam, kaip įmonės vadovui, nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011-04-28 nutartimi buvo nubaustas 2000 Lt bauda (t. 1, b. l. 16-17). Įmonės balanso, sudaryto įmonės vyr. finansininkės E. Č. P. 2011-03-25 (t. 1, b. l. 18-19), ir 2011-04-04 informacinio pranešimo (t. 1, b. l. 20) duomenimis, atsakovas negrąžino bankroto administratoriui iš įmonės paimtų 94 833 Lt piniginių lėšų, neperdavė 10 Lt įmonėje buvusių pinigų ir 75 Lt vertės programinės įrangos.

15Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

16CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

17Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde teismų laikoma jog vadovo atsakomybės laipsnis yra itin aukštas. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 05 25 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Pagal ABĮ 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

18Ieškinio reikalavimai, kuriais prašyta iš atsakovo priteisti 94 918 Lt nuostolių atlyginimo, grindžiami aplinkybe, kad atsakovas neatliko jam ĮBĮ nustatytos pareigos perduoti ieškovo bankroto administratoriui visą ieškovo dokumentaciją teismo nutartimi iškelti bankroto bylą paskirtajam bankroto administratoriui, nei tuoj po bankroto bylos iškėlimo, nei vėliau ir neperdavė bendrovės lėšų 94 843 Lt, kurios buvo jam perduotos. Tokie ieškovo veiksmai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip neteisėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog apeliantas neperdavė ieškovo bankroto administratoriui UAB „Stagidva“ 2011 m. kovo 25 d. balanse (t. 1, b. l. 18-19) įtrauktų „Kitų gautinų sumų“ – 94833 Lt, 75 Lt vertės programinės įrangos ir 10 Lt piniginių lėšų. Apeliantas savo ieškinį rėmė tuo, jog, anot jo, teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė procesinės teisės normas reguliuojančias įrodymų rinkimą bei vertinimą, įvardijamas CPK 176-178, 185,187 straipsniuose dėl visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų vertinimo. Apeliantas laiko tai pakankamu pagrindu konstatuoti, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė, tyrė ir įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, jo besikeičiančią poziciją, be jokio pagrindo atmetė atsakovo pateiktus įrodymus.

19Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (LAT 2008 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 07 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 12 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 07 02nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Apeliantas, savaip traktuodamas byloje esančių įrodymų vertinimą, nurodė jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė įrodinėjimo naštą dėl žalos fakto atsakovui. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga darytina priešinga išvada, teismas visokeriopai padėjo apeliantui rinkti įrodymus, tačiau nepaisant to byloje nesurinkta pakankamai įrodymų paneigiančių apelianto kaltę ar patvirtinančių jo atsikirtimus.

20Lietuvos apeliacinis teismas (toliau tekste Apeliacinis teisams) 2014 03 14 nutartimi Civilinėje byloje Nr. 2A-539/2014, atmetė įmonės vadovo ir akcininko apeliacinį skundą. Minėtoje byloje nustatęs, kad vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas įmonei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui atidavė tik dalį dokumentų, perdavė balanso, kreditorių, debitorių sąrašų, įmonei priklausančio turto, o bankroto administratorius remdamasis įmonės buhalterine programa bei paskutiniu balansu įrodinėjo, kad atsakovas įmonės vadovas ir akcininkas yra pasisavinęs ir negrąžinęs įmonei pagal avansines apyskaitas tam tikrą sumą. Apeliacinis teismas minėtoje byloje konstatavo jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK178 str.). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Apeliacinis teismas sutiko su apelianto teiginiais, kad tokie duomenys kaip balansas, kurie nėra pasirašyti įmonės vadovo negali būti savo įrodomąja reikšme tapatūs įmonės vadovo pasirašytiems pirminiams apskaitos dokumentams. Tačiau tai savaime nereiškia, kad jie apskritai neturi jokios įrodomosios galios ar nagrinėjamu atveju nesusiję su byla arba nepriimtini leistinumo prasme dėl to, kad byloje nagrinėjamos aplinkybės turėtų būti nustatytos vien tik pirminių apskaitos dokumentų, tinkamai pasirašytų įmonės vadovo, pagrindu (CPK 180, 177 str. 3 d.). Teisminės praktikos taisyklių dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo kontekste – turi būti vertinami visi pateikti įrodymai ir jų pagrindu daromos atitinkamos išvados.

21Šioje byloje apeliantas taip pat remiasi aplinkybe jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi balansu, kuris nebuvo pasirašytas įgalioto asmens, įmonės vadovo, t.y. paties apelianto. Tačiau kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog šioje byloje pats apeliantas nėra įvykdęs pareigos pateikti balansą imperatyviai nustatytos jam ĮBĮ, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžiuose net du kartus detaliai apklausė balansą sudariusią įmonės vyr. finansininkę Editą Č. P. (t. 1,b.l. 128,t.3,b.l. 1157-159), kuri nurodė jog 94 833 Lt suma balanse įvardinta kaip kitos gautinos sumos yra avansas, išduotas atsiskaitytinai apeliantui per visą įmonės gyvavimo laiką, medžiagų pirkimui ir nepadengta sąskaitomis ir kad apie šios sumos nepadengimą apeliantas žinojo, kad duomenis į balansą liudytopja suvedė remdamasis įmonėje naudota RIVILE ir jos kompiuteryje buvusia duomenų baze, pinigus pagal avansines apyskaitas imdavo ir kiti darbuotojai, grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma ir su darbuotojais. Liudytoja taip pat nurodė, jog paskutiniąją savo darbo dieną pasiėmė tik pagrindinius buhalterinius duomenis ir kompiuterį su apskaitos programa RIVILE, o raktus nuo biuro atidavė apeliantui. Kokių nors duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti liudytojos vyr. F. E. Č. P. parodymų teisingumu, jos suinteresuotumo teikti neteisingus duomenis byloje nenustatyta. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas neperdavė administratoriui įmonės balanso, nors tai buvo būtent jo pareiga, numatyta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, jis negali panaudoti savo neteisėtų veiksmų pasekmių kaip ginimosi priemonės, gaudamas (procesinės) naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalį įmonės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį finansines ataskaitas pasirašo įmonės vadovas, taip pat įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas turėjo pareigą parengti ir pateikti įstatyme nustatyta tvarka sudarytą (ir paties pasirašytą) įmonės balansą teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau to nepadarė. Kadangi atsakovas neįvykdė įstatymo reikalavimų ir nepateikė savo pasirašyto balanso, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įmonės vyr. finansininkės parengtu balansu kaip teisingu, kurio duomenų teisingumo atsakovas nepaneigė. Liudytojos vyr. finansininkės E. Č. P. parodymai, kad atsakovas paimdavo pinigus iš įmonės banko sąskaitos kaip avansą atsiskaitytinai, kad atsakovui pateikus dokumentus, kas buvo pirkta už šiuos pinigus, ji suvesdavo į apskaitą ir kas mėnesį spausdindavo avanso apyskaitas, o atsakovo skolos likutis, nurodytas 2011-03-25 įmonės balanse, gautas pagal tai, kiek atsakovui išmokėta pinigų ir kiek dokumentais nebuvo pagrįstas jų panaudojimas. Liudytojos nurodytas aplinkybes, kad atsakovui iš įmonės sąskaitos buvo išmokami pinigai kaip avansas atsiskaitytinai, pirmosios instancijos teismas vertino sistemiškai, kartu su į bylą pateiktais 2009-01-01 – 2011-01-02 UAB „Stagidva“ sąskaitų AB DNB banke, išrašais (t. 1, b. l. 88-122), iš kurių matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovui vien tik iš šios įmonės sąskaitos buvo išmokėta 191 600 Lt avanso atsiskaitytinai, kai įmonė turėjo ir daugiau sąskaitų įvairiuose bankuose. Atsakovas tinkamų (išsamių) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tarp jų avanso apyskaitų, prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentų, kuriais būtų įrodyta, kad visas iš įmonės gautas avanso sumas panaudojo prekių ar paslaugų pirkimui, nepateikė ir objektyviai neturi galimybės pateikti dėl savo paties padaryto nusikaltimo (buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo).

22Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo reikia pažymėti jog pagal įrodinėjimo taisykles ką nors teigianti šalis privalo savo teiginius ir įrodyti, nes CPK 178 straipsnis nustato jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia tiek savo reikalavimus, tiek atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia. Šiuo atveju ieškinys kildinamas iš delikto, t.y. dėl to, kad apeliantas, gavęs atitinkamą piniginių lėšų sumą iš įmonės jų negrąžino ir nepagrindė panaudojimo įmonės interesais, taip pat neperdavė administratoriui kasoje buvusių grynųjų pinigų. Todėl taikytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos bei jų įrodinėjimo naštos paskirstymas (CK 6.246-6.249 str.): ieškovas privalo įrodyti žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, atsakovas (apeliantas) privalo paneigti jo kaltės prezumpciją. Apeliantas neneigia gavęs iš įmonės pinigines lėšas. Todėl jo atsakomybė nekiltų tik tuo atveju, jei įrodymais būtų pagrįsta, kad minėtos sumos buvo įmonei grąžintos arba buvo panaudotos įmonės interesais, t.y. apelianto kaltė būtų paneigta. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių padėti atsakovui surinkti įrodymus, užklausė visą eilę juridinių asmenų, su kuriais buvo atsiskaityta už įvairias medžiagas ar paslaugas ir gavo sąskaitų faktūrų kopijas, kurios patvirtina mokėjimus, tačiau nepatvirtina jog šie mokėjimai atlikti iš atsakovui perduotų avansinių sumų. Apeliantas teigia jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje nurodytais faktais, nes minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas žalos nustatymo ir jos atlyginimo klausimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamosios byloje nustatytomis aplinkybėmis rėmė ne žalos ar jos dydžio faktus bet konstatavo jog minėtoje byloje buvo nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Teismas nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-20 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje už tai, kad būdamas UAB „Stagidva“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nenustatė jos saugojimo tvarkos bei neišsaugojo UAB „Stagidva“ buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2006-05-11 iki 2012-01-12, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Stagidva“ veiklos nuo 2007-09-20 iki 2011-03-03, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 76-80). Remdamasis šiuo faktu teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas įrodymais nepaneigė 2011-03-25 įmonės balanse nurodytų duomenų.

23Visiškai niekuo neparemtas ir neteisingas apeliacinio skundo argumentas jog netesėtais veiksmais lėmusiais žalos atsiradimą negalima laikyti aplaidaus įmonės buhalterijos tvarkymo ir įmonės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui. Atsakovas pažeidė jam kaip bendrovės vadovui teisės aktuose numatytas pareigas – pareigą užtikrinti bendrovės apskaitos organizavimą pagal teisės aktų reikalavimus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11, 12, 21 straipsnius; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą), pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai (CK 2.87 straipsnįis, pareigą veikti bendrovės naudai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos lemia jog vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 05 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

24Atmestini apelianto teiginiai jog šioje byloje teismas turėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Kaip teisingai pastebėjo pats apeliantas, toks teismo aktyvumas numatytas tik bankroto ir restruktūrizavimo bylose, tuo tarpu nagrinėjamoji byla yra dėl žalos atlyginimo, o pareigą turtą ir dokumentus perduoti ieškovo bankroto administratoriui įstatymas numato pačiam atsakovui kaip įmonės vadovui. Ta aplinkybė, kad įvairūs ieškovo su teismo pagalba surinkti kelių metų duomenys rodo sumų, kurios viršija ieškinio reikalavimo sumą mokėjimus įvairiems juridiniams asmenims, nepaneigia balanso duomenų, ir vyr. finansininkės parodymų.

25Apeliacinis skundas tenkintinas tik dalyje dėl 75 Lt nuostolių, nes kaip pripažino liudytoja kompiuteris ir buhalterinė programa yra pas vyr. finansininkę ir gali būti perduoti bankroto administratoriui. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti, sumažinti sprendimu iš atsakovo E. J. ieškovui BUAB „Stagidva“ priteistų nuostolių atlyginimo sumą 75 Lt (septyniasdešimt penkiais litais) iki 94 843 Lt (devyniasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų litų).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė... 2. Teismas,... 3. I.GINČO ESMĖ. ... 4. Ieškovas BUAB „Stagidva“ pateikė ieškinį kuriuo prašė priteisti... 5. A. E. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dalį įmonės dokumentų... 6. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu priėmė... 8. Teismas, nurodė, kad UAB „Stagidva“ buvo įsteigta 2007-09-20. Nuo pat jos... 9. III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 10. A. E. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07... 11. Ieškovas BUAB „Stagidva“ atsiliepimu prašo atmesti apelianto apeliacinį... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja... 14. Ginčas byloje yra kilęs dėl įmonės vienintelio akcininko ir vadovo... 15. Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda... 16. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi... 17. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde teismų laikoma jog vadovo... 18. Ieškinio reikalavimai, kuriais prašyta iš atsakovo priteisti 94 918 Lt... 19. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų,... 20. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau tekste Apeliacinis teisams) 2014 03 14... 21. Šioje byloje apeliantas taip pat remiasi aplinkybe jog pirmosios instancijos... 22. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo reikia pažymėti jog pagal... 23. Visiškai niekuo neparemtas ir neteisingas apeliacinio skundo argumentas jog... 24. Atmestini apelianto teiginiai jog šioje byloje teismas turėjo būti aktyvus... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas tik dalyje dėl 75 Lt nuostolių, nes kaip... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti,...