Byla 2-77-878/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjos D. V. atstovei advokatei S. Ž., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei E. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo fakto nustatymo ir

Nustatė

3Pareiškėja D. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 14,8500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra sodybvietė. Šis faktas nustatytinas siekiant vykdyti statybą. Pareiškėja nurodė, kad šis sklypas jos nuosavybės teise įregistruotas 2010 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 5991 ir 2012 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-2-1062 pagrindu. Šioje vietoje gyveno pareiškėjos seneliai, tėvai, kurie 1945 m. birželio 16 d. buvo ištremti į Permės sritį, Sovietų Sąjungoje, o jų turtas buvo nacionalizuotas. Senelių ūkyje stovėjo gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, kiaulidės, svirnas, šulinys, seneliai turėjo gyvulių. Tą patvirtina Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2008 m. rugsėjo 9 d. pažyma apie nekilnojamąjį turtą, iš kurios matyti, kad Jiezno valsčiaus arklių savininkų byloje 1942 m. sausio 27 d. sąraše įrašytas pareiškėjos senelis G. J., M., gyv. ( - ). Ūkio lape įrašytas G. J., gim. ( - ), šeimynos galva, ūkininkas, šeimininkas su samdiniais, išvardinti kiti šeimos nariai, jų padėtis, turimos žemės plotas - 29 ha. skl. Nr. 5. ( - ) byloje įrašytas savininkas G. J., Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Prienų apskrities 1944-1948 m. byloje, Jiezno valsčiaus „bandų dalyvių“ žinių santraukoje įrašytas žemės valdytojas G. J., valdęs 30 ha žemės. Į valstybinį fondą paimta 30 ha žemės, 2 arkliai, 2 stambūs raguočiai, 3 avys ir ožkos, kiaulė, gyvenamas namas, tvartas, klojimas. Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 203 „Dėl materialinės žalos, padarytos deportavimo metu, atlyginimo ir kai kurių sprendimų patikslinimo“ patvirtina, kad už pareiškėjos senelio J. G. ir senelės P. G. konfiskuotą turtą vaikams buvo išmokėtos 4288 rublių sumos. Iš A.-A. V. pareiškimo grąžinti konfiskuotą turtą matyti, kad trėmimo metu pareiškėjos seneliai ( - ) turėjo gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, kiaulides, svirną, šulinį, 3 arklius, 3 karves, 10 avių, 7 kiaules, 20 vištų, 1 gaidį, 5 antis, 6 žąsis ir 2 kalakutus. V. V. ir J. K. šias aplinkybes paliudijo 1989 m. lapkričio 16 d. savo paaiškinimais Prienų rajono vykdomajam komitetui. Paminėtus faktus taip pat patvirtina 1933 m. birželio 29 d. Alytaus apylinkės teismo draudimas, kuriame nurodoma, kad dedamas draudimas J. G. nekilnojamam turtui, esančiam ( - ), susidedančiam iš apie 25 ha žemės su trobomis. Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2012 m. liepos 31 d. raštas Nr. (7.2)-V3-095 „Dėl sodybos atkūrimo“ patvirtina, kad šis žemės sklypas patenka į Nemuno kilpų regioninio parko Verknės kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių sodybvietės buvimą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pareiškėja tokių dokumentų gauti negali, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 40) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes byloje nėra duomenų, jog į J. G. turėtą žemės sklypą pareiškėjos tėvams buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, t. y. ne tik ( - ), bet ir toje pačioje vietoje, kurią kažkada ir turėjo. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10 žymą, apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-07-9584 buvo suformuotas naujas žemės sklypas su unikaliu numeriu Nr. ( - ). Byloje nėra duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimo būdą, taip pat neaišku, ar į visą turėtą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės, neaišku, kurioje vietoje iš J. G. turėto 29-32 ha žemės sklypo buvo pareiškėjos seneliams, tėvams priklausantis gyvenamasis namas – nėra įrodymų, kad gyvenamasis namas tikrai buvo būtent 14,8500 ha žemės sklype. Vienareikšmiškai nenustačius fakto, kad būtent pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos sklype buvo sodybvietė. Iš pareiškėjos prašymo neaišku, kiek ir kokius statinius ketinama atstatyti (nenurodytas statinių skaičius, plotis, tūris - iš ko būtų galima spręsti, ar tokia apimtimi pareiškėja galės įgyvendinti savo teisę). Jeigu pareiškėja nepateiks papildomų dokumentų, pagrindžiančių teismų praktikoje nustatytinas svarbias bylai įrodinėtinas aplinkybes apie gyvenamojo namo buvimą ir nuosavybės teisių atkūrimo pobūdį, prašo pareiškėjos D. V. pareiškimą atmesti.

5Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 42) nurodė, kad D. V. priklausančiame žemės sklype ( - ). (unikalus Nr. ( - )) šiuo metu natūroje nėra išlikusių aiškių sodybos buvimo požymių ir pareiškėja nėra pateikusi žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) vietovės ar kito plano su pažymėta egzistavusia sodyba, todėl juridinio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui.

6Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 42) nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškimui neprieštarauja. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į Nemuno kilpų regioninio parko Verknės kraštovaizdžio draustinio teritoriją, iš pareiškėjos pateiktų teismui dokumentų matyti, kad šiame žemės sklype buvo ūkis, kurį sudarė gyvenamas namas, tvartas, klojimas.

7Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė S. Ž. pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog pareiškėja yra 14,85 ha žemės ūkio paskirties žemės Paverknių kaime savininkė. Jos seneliai iš viso turėjo 30 ha žemės. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pareiškėjai neleido atstatyti sodybos, nes pareiškėjos turimas žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją, statyba jame galima tuo atveju, jeigu yra išlikę sodybos liekanos. Archyviniame fonde nurodyta, kad toje vietoje buvęs gyvenamas namas, ūkiniai statiniai, yra planas, kuris sutampa su pareiškėjos pateiktu planu. Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė plane pažymėti sodybos vietą, paaiškino, kad tokių funkcijų neatlieka. Jeigu būtų archyviniai planai, nereikėtų kreiptis į teismą.

8Pareiškėja D. V. teismo posėdyje 2013 m. balandžio 11 d. paaiškino, kad bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę pradėjo jos motina. Žemė atkurta į tikrą vietą natūra. Buvo grąžinta tik dalis žemės – jiems negrąžina 4 ha, nes toje vietoje yra piliakalnis. Viso buvo 29 ha. Senelis niekur kitur neturėjo žemės. Žemė grąžinta beveik visa, per du sklypus. Kai mama grįžo iš Sibiro, dar buvo likę pamatai, paskui kolūkio laikais pamatų akmenis suvertė į krūvą prie miškelio, jie ten ir yra dabar. Ji dalį žemės sklypo paveldėjo po savo motinos mirties, o didžiąją dalį atpirko iš mamos seserų ir brolio vaikų, kurie irgi buvo paveldėję G. žemę. Sodyba stovėjo nusileidus nuo kalno, pervažiavus daubą. Dabar pasikeitęs Verknės reljefas, šiai dienai Verknės aukštesni skardžiai. Dar 1980 m. alksnyne, link upės buvo likę medinės pirties liekanos. Pareiškėjos sklypas 14,85 ha ir dar vienas sklypas buvo atkurtas pareiškėjos motinai ir šios seserims ir broliui. Į 14,85 ha atkūrė mamai ir pareiškėjos pusbroliams pagal paveldėjimą, o pareiškėja iš visų pusbrolių atpirko žemę. Giminaičiams atkurta nuosavybė tam pačiam sklype. Antras sklypas buvo sujungtas, jis užima pagrindinį skardį.

9Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pagal pareiškėjos ir jos atstovės pateiktus įrodymus nekyla abejonių, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Pateikti žemėlapiai, kuriuose pažymėta, kad buvo sodyba. Šių dokumentų pakanka administracine tvarka įgyvendinti teisę atstatyti buvusią sodybą. Patvirtino matininkas, kad pareiškėjos žemės sklype buvo sodyba, nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu ir CPK 223 str. 1 d., bylą nutraukti , kadangi pareiškėja pateikė neabejotinų įrodymų, kad sklype užfiksuotas sodybos buvimo faktas.

10Suinteresuotų asmenų Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b.l. 117, 119), todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

11Pareiškimas tenkintinas.

12Pagal CPK straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėja rašytiniais įrodymais, fotonuotraukomis, žemėlapiais bei liudytojų parodymais.

13Pareiškėjos valdomas 14,8500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra Nemuno kilpų regioniniame parke, Verknės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje (b.l. 8-9, 10), todėl jame draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype buvo sodyba, sieja su teisės jame statyti sodybos statinius įgijimu – nurodė, jog nori pastatyti nedidelius namus. Šiam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais.

15Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 (2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 redakcija (nuo 2009 m. balandžio 2 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) 5.15 punkte nustatyta, kad sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007, 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007 ir kt.). Nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, pareiškėjui atitekus tai žemės sklypo daliai, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 1114/1485 dalį 14,8500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2012 m. kovo 8 d., o 371/1485 dalis šio sklypo paveldėjo (b.l. 8-9). Iš Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atsakymo D. V. matyti, kad direkcija negali įvertinti sodybos ( - ), žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ); unikalus Nr. ( - ), buvimo fakto – D. V. nepateikė vietovės ar kito plano su pažymėta buvusia sodyba, o sklype nėra išlikusių sodybos buvimo požymių (b.l. 10). Pagal žemės sklypo planą Paverknių kaime žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ribojasi su Verknės upe (b.l. 19).

17Pareiškėjos pateikta Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2008 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. R4-3122 apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad pareiškėjos senelis G. J., M., gyv. ( - ), įrašytas Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 27 d. sąraše, jo turimo žemės plotas 29,00 ha, J. G. kaip sklype Nr. 5 gavęs 0,88 ha žemės taip pat įrašytas Marijampolės apygardos žemės tvarkytojo archyviniame fonde, Alytaus apskrities Jezno valsčiau Paverknių kaimo byloje, žemės tvarkymo projekto ir jo pareiškimo 1942 m. gegužės 19 d, protokolo dėl Paverknių kaimo bendrai valdomos pievos padalinimo nuoraše, o visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose Alytaus apskrities Jezno valsčiaus Paverknių kaimo gyventojo G. J., g. ( - ), buto-ūkio lape įrašyti jo šeimos nariai, samdinys, Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Prienų apskrities 1944-1948 m. byloje, Jiezno valsčiaus „bandų dalyvių“ žinių santraukoje įrašytas žemės valdytojas G. J., valdęs 30 ha žemės, taip pat užfiksuota, kad į valstybinį fondą paimta 30 ha žemės, 2 arkliai, 2 stambūs raguočiai, 3 avys ir ožkos, kiaulė, gyvenamas namas, tvartas, klojimas (b.l. 12-13). Faktą, kad J. G. P. kaime turėjo žemės su trobomis, patvirtina ir Alytaus I apylinkės teismo 1933 m. birželio 29 d. draudžiamasis straipsnis, kuriuo šiam turtui uždėtas draudimas, bei Jiezno smulkiojo kredito draugijos draudžiamasis straipsnis G. J., s. M., turtui Jėzno valsčiuje – 32,0 ha žemės sklypui su trobesiais, Alytaus apskrities Jėzno valsčiaus Kisieliškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame nurodyta iš viso 32,00 ha J. G. žemės plotas (b.l. 14, 15, 17-18). Archyvinė pažyma patvirtina, kad P. G. su 4 vaikais buvo ištremti iš Paverknių kaimo į Permės sritį nuo 1945 m. birželio 16 iki 1947 m. rugpjūčio 16 d. ir 1951 m. iki 1958 m. birželio 16 d. (b.l. 20). Iš Paverknių kaimo deportuotos P. G. sūnui S. G. ir dukrai A. A. G. V. (b.l. 28) Prienų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989 m. lapkričio 30 d. nusprendė išmokėti kompensaciją už konfiskuotą turtą – turėtas 3 karves, 10 avių, sunaikintus pastatus (b.l. 22, 25, 53-54, 37). P. G. mirė ( - ). (b.l. 30). Jos dukros O. G. K. (b.l. 29), E. R. įgaliojo joms priklausančią sumą už konfiskuotą turtą paimti savo seserį A. G. V. (b.l. 28). J. K. ir V. V. rašytiniuose paaiškinimuose 1989 m. lapkričio 15 ir 16 d. nurodyta, jog ištrėmus P. G. ir jos vaikus, liko gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, kiaulidė, svirnas, kuriuos po maždaug dvejų metų atvažiavę kareiviai nugriovė (b.l. 38-39). Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 203 „Dėl materialinės žalos, padarytos deportavimo metu, atlyginimo ir kai kurių sprendimų patikslinimo“ patvirtina, kad už pareiškėjos senelio J. G. ir senelės P. G. konfiskuotą turtą vaikams buvo išmokėtos 4288 rublių pinigų sumos. Iš A.-A. V. pareiškimo grąžinti konfiskuotą turtą matyti, kad trėmimo metu pareiškėjos seneliai ( - ) turėjo gyvenamąjį namą, kluoną, tvartą, kiaulides, svirną, šulinį, 3 arklius, 3 karves, 10 avių, 7 kiaules, 20 vištų, 1 gaidį, 5 antis, 6 žąsis ir 2 kalakutus. V. V. ir J. K. šias aplinkybes paliudijo 1989 m. lapkričio 16 d. savo paaiškinimais Prienų rajono vykdomajam komitetui. Paminėtus faktus taip pat patvirtina draudimas, kuriame nurodoma, kad dedamas draudimas J. G. nekilnojamam turtui, esančiam ( - ), susidedančiam iš apie 25 ha žemės su trobomis.

18Nuosavybės teisės atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 18 d. sprendimais Nr. 69/9092, 69/9091, 69/9093 ir 69/9094 S. G., E. R., A. V. ir O. G. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko G. J., M. žemę ( - ) – 4,50 ha žemės, 9,65 ha miško (b.l. 121). Šiems asmenims priklausančio žemės sklypo Nr. 395-3 (14,85 ha) ribos preliminariai paženklintos 2008 m. vasario 5 d., Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 02-07-9584 S. G., E. R., A. V. ir O. G. K. atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę kaimo vietovėje ( - ), į 14,85 ha žemės sklypą Nr. 395-3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ministerijos pareiškėjai pateikė Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000, nomenklatūrinio lapo Nr. N-35-49-A bei Lietuvos Respublikos teritorijos topografinio žemėlapio M 1:100 000, nomenklatūrinio lapo Nr. N-35-49, patvirtintas fragmentų kopijas, atkreipdama dėmesį, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-1654-9174, patenka į šių žemėlapių fragmentus (b.l. 125-127). Pareiškėjos prašymu matininkas E. B. viename iš pateiktų žemėlapių - 1936-1939 m. Raudonosios armijos generalinio štabo plane (b.l. 127-128, 130) pažymėjo plane nurodytą sodybos vietą, sutampančią su pareiškėjos nuosavybės teise turimu žemės sklypu.

19Apklausta liudytoja A. L. parodė, kad ji gimė ir užaugo ( - ), prisimena J. G. didelius namus, ūkį. J. G. šeimą ištrėmė su mažais vaikais. J. G. namai buvo kitoje Verknės upės pusėje nei piliakalnis. D. V. atkurta žemė sutampa su anksčiau buvusia žeme. Liudytoja žemės sklypo plane parodė vietą, kur stovėjo J. G. namas - ant Verknės kranto už vingio, paaiškino, kad tuo laiku toje vietoje miško nebuvo. Piliakalnis matėsi iš sodybos, nes nebuvo miško, jis buvo tiesiai ties namais. Buvo didelis kluonas ant kranto šonu į upę, o didelis medinis gyvenamas namas stogu laužtais galais - galu į Verknę. Buvo tvartai. Liepa, kuri išlikusi iki šiol, buvo netoli gyvenamojo namo.

20Pareiškėjos atstovės pateiktose iš Nacionalinės žemės tarnybos gautose Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:50 000, nomenklatūrinio lapo Nr. N-35-49-A, bei Lietuvos Respublikos teritorijos topografinio žemėlapio M 1:100 00, nomenklatūrinio lapo Nr. N-35-49 patvirtintose fragmentų, į kuriuos patenka pareiškėjos žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kopijose pažymėta sodybos vieta. Teismo posėdyje nedalyvavo suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovas, todėl jis nepareiškė nuomonės, ar tokie žemėlapiai ir sodybos juose pažymėjimas yra pakankamas konstatuoti gyvenamojo namo buvimą pareiškėjai priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjos atstovės pateiktame topografiniame žemėlapyje tik užfiksuota buvusios sodybvietės vieta, tačiau neužfiksuotas joje buvusių pastatų skaičius, dydis, išsidėstymas, pagal šiame žemėlapyje esančius duomenis negalima vienareikšmiškai spręsti, kam priklausančiame žemės sklype buvo pagrindinis sodybos pastatas – gyvenamasis namas, jo lokalizacijos vieta nepažymėta, tai yra pagal žemėlapio duomenis konstatuotinas tik pats pastatų buvimo faktas. Tačiau šie dokumentai bei kiti pareiškėjos pateikti įrodymai apie jos senelių sodybos ( - ) sudėtį, liudytojos A. L. parodymai, vertinant jų visumą, patvirtina, kad ( - ) buvo pareiškėjos motinos tėvų, jos senelių J. ir P. G. sodyba, kuri pokario metais buvo nugriauta ir kad G. gyvenamasis namas stovėjo šiuo metu pareiškėjai priklausančiame žemės sklype palei Verknės upę.

21Saugomose teritorijose suteikta išimtinė teisė statyti ar atstatyti statinius asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas, su jame esančiu (buvusiu) gyvenamuoju namu. Taigi nustatyta, kad pareiškėjos nuosavybės teise turimame sklype, unikalus Nr. ( - ), buvo visa sodyba ir jos pagrindinis daiktas (gyvenamasis namas). Nustačius aplinkybę, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra regioninio parko teritorijoje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, ir aplinkybę, kad pareiškėjai atiteko tas žemės sklypas, kuriame buvo gyvenamasis namas bei jo priklausiniai, nustatytinas minėtas faktas (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis).

22Iš pareiškėjos D. V. priteistinos 56,60 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

Nutarė

25pareiškimą tenkinti.

26Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. V. priklausančiame žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo sodyba.

27Iš pareiškėjos D. V. priteisti 56,60 Lt (penkiasdešimt šešių litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant... 3. Pareiškėja D. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę... 4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateiktame... 5. Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija pateiktame... 6. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija pateiktame... 7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė S. Ž.... 8. Pareiškėja D. V. teismo posėdyje 2013 m. balandžio 11... 9. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė teismo... 10. Suinteresuotų asmenų Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos ir Prienų... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Pagal CPK ... 13. Pareiškėjos valdomas 14,8500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),... 14. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise... 15. Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja... 17. Pareiškėjos pateikta Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2008 m. rugsėjo... 18. Nuosavybės teisės atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities... 19. Apklausta liudytoja A. L. parodė, kad ji gimė ir 20. Pareiškėjos atstovės pateiktose iš Nacionalinės žemės tarnybos gautose... 21. Saugomose teritorijose suteikta išimtinė teisė statyti ar atstatyti... 22. Iš pareiškėjos D. V. priteistinos 56,60 Lt... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270,... 25. pareiškimą tenkinti.... 26. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai 27. Iš pareiškėjos D. V. priteisti 56,60 Lt (penkiasdešimt... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...