Byla AS-463-822/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Garbingas amžius“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – Užsienio išmokų tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. SPRE-569 „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-1579 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo SPRE-569“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus dėl A 1 pažymėjimų išdavimo.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo priėmimo laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą – iki sprendimo priėmimo palikti galioti socialinį draustumą Lietuvos Respublikoje pareiškėjos skunde išvardintiems VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams atitinkamais nurodomais laikotarpiais. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienio išmokų tarnyba atsisakė pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimus ir nurodė panaikinti VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams socialinį draustumą Lietuvos Respublikoje, dėl ko neginčijamai nukentės įmonės darbuotojai.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Garbingas amžius“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

9Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą (70 str. 1 d. ir 3 d.), taip pat jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad VšĮ „Garbingas amžius“ prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo palikti galioti socialinį draustumą Lietuvos Respublikoje skunde išvardintiems VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams atitinkamais nurodomais laikotarpiais.

10Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas skunde teigia, jog Užsienio išmokų tarnyba nurodė panaikinti VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams socialinį draustumą Lietuvos Respublikoje, dėl ko neginčijamai nukentės įmonės darbuotojai, tačiau iš esmės ji nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ar visuomenės saugomiems interesams (ar įstaigai) gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjos prašyme apskritai nenurodyti jokie motyvai, t. y. kad galimai VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojai nukentės, yra tik manymas (subjektyvi nuomonė), tačiau neįrodyta jokiais objektyviais duomenimis (nėra konkrečių duomenų, kaip nukentės ar jau nukentėjo ir pan.). Tad prielaida, jog įstaiga ar jos darbuotojai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

11Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus bei argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

12III.

13Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

14Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino iš esmės remdamasis vienintele aplinkybe, jog pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai, įmonės darbuotojams ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas pažymi, kad su tokia teismo pozicija nesutinka.

15Pareiškėjas akcentuoja, kad, nors pareiškėjas savo prašyme ir nedetalizavo kilsiančių pasekmių darbuotojams, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tačiau pagrįstai manė, jog draustumo panaikinimas ir iš to darbuotojams kylančios pasekmės yra elementariai suprantamos. Nepaisant to, pažymėtina, jog panaikinus draustumą darbuotojams, darbuotojai ne tik nebegalės naudotis visomis socialinėmis garantijomis, tame tarpe gauti ligos ir nedarbo išmokas (ypač šiuo metu, kai šalyje yra paskelbtas karantinas ir susirgti ar netekti darbo gali bet kuris darbuotojas, bet kuriuo metu), motinystės išmokas ir t.t, bet ir kaupti tolimesnio pensijos stažo, be to, darbuotojai nebeteks visų draudžiamųjų pajamų, kadangi jos bus grąžintos VšĮ „Garbingas amžius“.

16Pareiškėjo vertinimu, susidaro paradoksali situacija, t. y. asmenys dirbę ir mokėję mokesčius ne tik negaus pensijų stažo už uždirbtą laikotarpį, nedarbo išmokos (jeigu netektų darbo), bet ir toliau negalės jo kaupti, kaip ir nebegalės pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ir/ar galės naudotis tik dalinai arba privalės už šias paslaugas mokėti patys. Akivaizdu, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nepalikus darbuotojams draustumo (ypač šiuo sunkiu pasaulinės pandemijos metu), būtų neatitaisomai pažeistos asmenų teisės ir teisėti interesai reglamentuoti ir saugomi įstatymų. Taip pat, tokiu būdu, galimai bus padaryta ir neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala visų pirma įmonės darbuotojams, o taip pat ir jų interesus atstovaujančiai įmonei. Darbuotojams dėl to, kad pradirbtas laikas nebus įskaitytas į darbo stažą, nebus užtikrinamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, neturės teisės į jokias socialines išmokas (net ir nedarbo atveju, didelis nedarbo išaugimas labai tikėtinas šiuo laikotarpiu) ir t.t. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, jog jeigu pareiškėja ir sumokės už darbuotojus įmokas Vokietijoje, tai realiai darbuotojai jokių socialinių garantijų neįgis, nes laikotarpiai yra per trumpi, kad asmenims Vokietijoje susikauptų stažas pensijai ar kokioms nors socialinėms išmokoms. Kitaip sakant, tokia žala (kaip pvz.: pensijų stažas) apskritai nebebus atitaisoma. Tuo tarpu reikalavimų užtikrinimų priemonių netaikymas iš esmės padarys ir sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos žalos pareiškėjai, nes darbuotojai galimai paliks darbo vietas, kreipsis į teismus dėl patirtų nuostolių atlyginimo ir pan., kas patvirtina, jog pareiškėja ir taip jau esant sunkmečiui, patirs dar didesnius praradimus, kol galiausiai, esant susiklėsčiusiai situacijai neatmetama galimybė, jog bus priversta bankrutuoti.

17Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nors šios aplinkybės ir nebuvo nurodytos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (buvo manoma, kad šios neatitaisomos pasekmės, panaikinus asmenims draustumą, yra savaime įprastai suvokiamos), tačiau jos (aiškiai numanomos ir logiškai išplaukiančios) turėjo būti įvertintos ir į jas atsižvelgta priimant skundžiamą, ko teismas nepadarė. Iš viso aukščiau išdėstyto akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės ne tik yra išskirtinės (netgi išimtinai vertinant vien tik iš pareiškėjos darbuotojų pozicijos), bet tuo pačiu patvirtina ir reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinybę, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, o pareiškėjo prašymas tenkintas.

18Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

19Tarnyba nurodo, kad Sprendime nėra nurodyta panaikinti VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams socialinį draustumą Lietuvoje, pats Sprendimas taip pat nėra individualus teisės aktas, panaikinantis socialinį draustumą Lietuvoje. Draudėjų apskaitą, duomenis bei kitą informaciją Lietuvos Respublikoje tvarko atitinkamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, kuris ir priima sprendimus dėl duomenų įrašymo, koregavimo ar panaikinimo iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras). Pažymėtina, kad už teisingų duomenų pateikimą Registrui yra atsakingas pats draudėjas. Tarnybos Sprendime pateikiama papildoma informacija apie galimas teisines pasekmes, bei primenamos prievolės draudėjui nėra nurodymas panaikinti darbuotojams socialinį draustumą Lietuvoje.

20Atsakovas pažymi, kad Tarnyba priima sprendimus tik dėl to, ar galima taikyti bendrosios taisyklės (asmeniui yra taikomi darbo vietos atitinkamoje šalyje socialinio draudimo teisės aktai) išimtis atskiriems subjektams, todėl pareiškėjo teiginiai, kad laikinai sustabdžius ginčijamų aktų galiojimą bus apsaugotos darbuotojų teisės ir teisėti interesai, yra visiškai absurdiški, nes tai nepakeis draudėjo prievolės vykdyti užsienio valstybės socialinio draudimo teisės aktų reikalavimus bei apdrausti savo darbuotojus pagal Vokietijos galiojančius socialinio draudimo teisės aktus. Reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Tarnybos Sprendimas ne atima (ar panaikina turima) teise į išimtis, o nesuteikia teisės į išimtis, todėl pareiškėjas atitinkamai ir iki Tarnybos Sprendinio priėmimo tokių išimtinių teisių neturėjo, taigi šiuo atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galimos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Dėl darbuotojams galimai kilsiančių pasekmių yra atsakingas tik pats draudėjas, t. y. pareiškėjas, kuris pagal galiojančius teisės aktus privalo pasirūpinti, kad jo naudai dirbantys asmenys būtų drausti socialiniu draudimu (tame tarpe ir užsienio valstybėse).

21Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, atsakovas teigia, kad Sprendimas nesukelia atskirajame skunde paminėtų teisinių pasekmių darbuotojams, pareiškėjo įvardijamos tikėtinos pasekmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų galimai vykdomų administracinių procedūrų, kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjui sumokėjus už darbuotojus įmokas Vokietijoje, realiai darbuotojai jokių socialinių garantijų neįgis ir pan. yra akivaizdžiai melagingos informacijos Teismui teikimas), todėl jokio teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

23VSDFV paaiškina, kad taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymą asmenims, siunčiamiems laikinai dirbti į kitą Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybę narę, reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72; toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1; toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo“ (toliau – Sprendimas A2), Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 ( toliau – Tvarkos aprašas).

24Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnį asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Tai yra bendra socialinio draudimo teisės taikymo taisyklė. Minėto Reglamento 12 straipsnis yra išimtis iš 11 straipsnyje nustatytos taisyklės, kurios taikymas susijęs su tam tikrais reikalavimais, kurie taikomi darbdaviui ir darbuotojui, jeigu įmonę arba darbuotojas neatitinka reikalavimų, tada taikoma bendra taikytinos teisės taisyklė, t. y., taikoma darbo vietos teisė socialinės apsaugos srityje. Tai, kad darbuotojui negali būti taikoma išimtis iš bendros taisyklės, nereiškia jo teisių pažeidimų, nes taikoma darbo vietos socialinio draudimo teisė. Taigi nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, duomenys apie asmens socialinį draudimą būtų tikslinami (ištrinami) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, o draudėjui atsirastų pareiga įvykdyti jo, kaip draudėjo, pareigas valstybėje, kurioje faktiškai dirbo komandiruoti darbuotojai, tuo pačiu (draudėjui įvykdžius savo pareigas) darbuotojai įgytų socialinio draudimo stažą tose valstybėse (skiriant išmokas sumuojamą su kitose valstybėse įgytu stažu, išskyrus, jei sukaupiamas mažesnis nei 1 m. stažas) ir galėtų gauti socialinio draudimo išmokas pagal tų šalių socialinio draudimo teisę, įvykus draudžiamajam įvykiui.

25VSDFV pažymi, kad ES socialinės apsaugos reglamentai yra tiesiogiai galiojantys teisės aktai, kurių vykdymas yra privalomas, be to, taikytinos teisės nustatymo procesas yra privalomas ir vykdomas pagal reglamentuose nustatytus reikalavimus ir taisykles.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

29Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

30ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

31Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016)

32Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki sprendimo priėmimo palikti galioti socialinį draustumą Lietuvos Respublikoje pareiškėjo skunde išvardintiems VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams atitinkamais nurodomais laikotarpiais. Šį prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad Tarnyba atsisakė pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimus ir nurodė panaikinti VšĮ „Garbingas amžius“ darbuotojams socialinį draustumą Lietuvos Respublikoje, dėl ko, pareiškėjo vertinimu, neginčijamai nukentės įmonės darbuotojai.

33Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta neišduoti pareiškėjo išvardintiems darbuotojams A1 pažymėjimų, nes jų siuntimas dirbti į Vokietiją neatitinka nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl siuntimo laikotarpiu nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės išimtį, t. y. siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikomi darbo vietos (šiuo atveju – Vokietijos) socialinio draudimo teisės aktai.

34Ginčijamame sprendime taip pat paaiškinta, kad nustačius, jog sprendime nurodytam asmeniui jo siuntimo laikotarpiu nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisę, draudėjo pateikti duomenys apie tą darbuotoją jo siuntimo laikotarpiu (socialinio draudimo pradžia ar konkretus laikotarpis, draudžiamosios pajamos) taip pat nebeturi teisinio pagrindo būti įrašyti registre, tais duomenimis nebegali būti grindžiami oficialūs sprendimai asmens, kurio atžvilgiu priimtas šis sprendimas, atžvilgiu.

35Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. birželio 7 d.) 5 punkte nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis), jeigu yra 5.1–5.5 punktuose nustatytos sąlygos.

36Apibendrinus prieš tai nurodytas aplinkybes matyti, kad ginčijamu sprendimu atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo išvardintiems darbuotojams; šiems darbuotojams būtent jų siuntimo laikotarpiu turi būti taikomi darbo vietos (šiuo atveju – Vokietijos) socialinio draudimo teisės aktai, t. y. šiuo laikotarpiu nėra taikoma Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė argumentų prima facie (iš pirmo žvilgsnio), patvirtinančių, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti. Tai yra viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinųjų sąlygų. Be to, pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo yra susiję su darbuotojų teisėmis, tačiau darbuotojai nedalyvauja nagrinėjamoje byloje, jų teisių gynimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės peržengia šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, kurį sudaro darbdavio teisių gynimas bei pareigų nustatymas (tikslinti registro duomenis ir kt.).

38Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais, jog pareiškėjas savo skunde suformuluotą reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (o taip pat ir atskirąjį skundą) grindė vien tik abstraktaus pobūdžio teiginiais bei prielaidomis, jog pareiškėjas ar įstaigos darbuotojai, susidarius tam tikrais sunkumais, gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių. Tokie objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ypač, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas arba peržengia paties skundo ribas. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės nurodo tik finansinio pobūdžio pasekmes, kurios paprastai nepripažįstamos tokia žala, kuri yra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Be to, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo išvardintiems darbuotojams jų siuntimo laikotarpiu turėjo būti taikomi Vokietijos socialinio draudimo teisės aktai bei atitinkamos socialinės garantijos.

39Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Pareiškėjo viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ atskirąjį skundą atmesti.

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Garbingas amžius“... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu... 9. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 10. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas skunde teigia, jog Užsienio išmokų... 11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus bei argumentus,... 12. III.... 13. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prašymo taikyti... 15. Pareiškėjas akcentuoja, kad, nors pareiškėjas savo prašyme ir nedetalizavo... 16. Pareiškėjo vertinimu, susidaro paradoksali situacija, t. y. asmenys dirbę ir... 17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nors šios aplinkybės ir nebuvo... 18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.... 19. Tarnyba nurodo, kad Sprendime nėra nurodyta panaikinti VšĮ „Garbingas... 20. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba priima sprendimus tik dėl to, ar galima taikyti... 21. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, atsakovas teigia, kad Sprendimas... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 23. VSDFV paaiškina, kad taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymą... 24. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnį asmenims, kuriems taikomas... 25. VSDFV pažymi, kad ES socialinės apsaugos reglamentai yra tiesiogiai... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m.... 29. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo taikyti... 30. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti... 31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo... 33. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta... 34. Ginčijamame sprendime taip pat paaiškinta, kad nustačius, jog sprendime... 35. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir... 36. Apibendrinus prieš tai nurodytas aplinkybes matyti, kad ginčijamu sprendimu... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė argumentų prima facie... 38. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais,... 39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Pareiškėjo viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ atskirąjį skundą... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį... 43. Nutartis neskundžiama....