Byla 2A-2608-577/2015
Dėl nuomotojo atsakomybės už daikto trūkumus, kurie trukdė nuomininkui pagal paskirtį naudotis išsinuomotu daiktu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sky Star Catering“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sky Star Catering“ ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ dėl nuomotojo atsakomybės už daikto trūkumus, kurie trukdė nuomininkui pagal paskirtį naudotis išsinuomotu daiktu.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Sky Star Catering“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ ieškovo naudai 12 848,59 EUR sumą, kurią sudaro ieškovo patirti nuotoliai dėl negalėjimo naudoti patalpų pagal sutartyje numatytą paskirtį; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-12-13 šalys sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 216,46 kv.m. pastatą, esantį ( - ), maitinimo veiklai vykdyti. Atsakovas įsipareigojo perduoti patalpas ieškovui ne vėliau kaip iki 2014-01-02, tačiau Patalpų priėmimo perdavimo aktas sudarytas tik 2014-03-05. Pasak ieškovo, Sutarties 2.3 punktu šalys nusistatė laikotarpį, skirtą ieškovui pritaikyti išsinuomotas patalpas maitinimo veiklai vykdyti, bet ieškovas dar iki patalpų priėmimo buvo įsirengęs patalpas bei pasirengęs jose pradėti vykdyti maitinimo veiklą. Atsakovas 2013-03-06 raštu informavo ieškovą, jog patalpos negali būti naudojamos pagal paskirtį dėl neišduoto statybos užbaigimo akto. Statybos užbaigimo procedūra baigta tik 2014-04-04. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas garantavo, jog nėra jokių veiksnių galinčių įtakoti ieškovo teisę naudoti jas pagal sutarties 1.1 punkte nurodytą paskirtį, be to, prie patalpų priėmimo-perdavimo akto pridėtame defektų akte nėra įrašo apie tai, kad nėra išduotas statybos užbaigimo aktas ir perduodamos patalpos negali būti naudojamos pagal paskirtį. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas nuslėpė patalpų trūkumus, kurie kliudo naudoti jas pagal paskirtį, ir jas išnuomojo, todėl laiko, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį. Pasak ieškovo, atsakovas 2014-03-06 rašte Nr. 039 neteisingai interpretuoja sutarties 2.3 punktą, ir teigia, kad jis nustatytas išimtinai nuomininko (ieškovo) naudai, t.y. pagal šį punktą, perdavus patalpas nuomininkas dviejų mėnesių laikotarpyje gali pradėti vykdyti jose veiklą bet kurią dieną, tačiau net ir nepradėjus veiklos nuompinigiai automatiškai pradedami skaičiuoti suėjus 2 mėnesių laikotarpiui. Kadangi ieškovas daugiau kaip mėnesį iš esmės negalėjo išsinuomotose patalpose vykdyti maitinimo veiklos, ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 8 182,26 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos laikotarpių nuo 2014-03-05 iki 2014-04-07: 1) vykdant su virėjomis, padavėjais ir vadovu sudarytas darbo sutartis, nors realiai šie asmenys negalėjo dirbti išsinuomotose patalpose (2 895,81 Eur), 2) veiklos vykdymui įsigyti greitai gendantys maisto produktai (763,77 Eur), 3) patalpų saugojimo išlaidos (51,07 Eur), 4) išlaidos už buhalterines paslaugas (245,31 Eur), 5) valdymo paslaugų teikėjui sumokėtas mokestis (4 226,31 Eur). Nurodė, kad ieškovas nuomojamose patalpose nuo 2014-03-05 planavo vykdyti ne tik viešojo maitinimo veiklą, bet užsiimti atvykstančių turistų maitinimo veikla, o taip pat vykdyti užsakomus renginius (banketus). Ieškovo planuotos, bet negautos pajamos iš užsakomųjų renginių per laikotarpį, kuriuo ieškovas negalėjo naudotis patalpomis, siekia 4 666,33 Eur. Vadovaudamasis CK 6.248 str., CK 6.256 str. 4 d., bei atsižvelgdamas į tai, kad sutartis yra sudaryta tarp juridinių asmenų ir yra atlygintino ir komercinio pobūdžio, laiko, kad šiuo atveju atsakovas visiškai atsako už dėl netinkamo sutarties vykdymo nuomininkui kilusius nuostolius.

5Atsakovas VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad po 2013-12-13 turto nuomos sutarties sudarymo, t.y. nuo 2013-12-30 iki 2014-02-17, ieškovas teikė atsakovui pastato patalpų įrengimo pagal jo poreikius sprendinius, 2014-03-05 buvo pasirašytas pastato patalpų perdavimo aktas, 2014-04-04 sudarytas statybos užbaigimo aktas, o 2014-04-30 ieškovas raštu pranešė atsakovui apie veiklos pradžią pastato patalpose. Teigia, jog ieškovas sutartyje buvo informuotas, kad pastatas atitiks viešojo maitinimo paskirtį tik po rekonstrukcijos, be to, pasirašydamas sutartį ieškovas gavo pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre, kuriame nurodyta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Pasak atsakovo, ieškovas tiesiogiai dalyvavo statybos (rekonstrukcijos) darbų pridavimo procedūrose ir negalėjo nežinoti, kad priėmimo perdavimo akto pasirašymo dieną šios procedūros nebuvo baigtos. Ieškovo patvirtinimas akte, kad patalpos įrengtos tinkamai, leido atsakovui pabaigti vykdyti pastato rekonstrukcijos užbaigimo procedūras. Atsakovas raštu Nr. 39 neuždraudė ieškovui naudotis pastato patalpomis, bet paprašė ieškovo laikytis įstatymų. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai tapatina įstatymų reikalavimus su šalių sutartiniais santykiais, o imperatyvių teisės normų laikymąsi be pagrindo traktuoja kaip sutartinį pažeidimą. Taip pat atsiliepime nurodyta, jog dėl maisto tvarkymo veiklos specifikos ieškovo išlaidos, patirtos dėl virėjų įdarbinimo, yra ne jo nuostoliai, bet būtinos prielaidos maitinimo veiklai vykdyti. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad darbuotojai buvo įdarbinti tam, kad vykdytų veiklą ieškovui išnuomotose patalpose ir neatliko jokių funkcijų iki maitinimo veiklos pradžios. Atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktas sąskaitas, produktai buvo įsigyti po atsakovo 2014-03-06 rašto gavimo, be to, nepateikti įrodymai, kad produktai buvo skirti maitinimo veiklai nuomojamose patalpose, ar nebuvo panaudoti kitoje veikloje, parduoti kitiems asmenims, kad iki maitinimo veiklos pradžios baigėsi produktų galiojimo laikas. Atsakovo įsitikinimu, nuostoliai dėl abonentinio mokesčio pagal Valdymo sutartį nėra pagrįsti ir šią sutartį laiko galimai apsimestine. Kadangi ieškovas priėmė patalpas ir jose vykdė savo veiklą tiek kovo, tiek balandžio mėn. (ieškovas turėjo pasirengti veiklos pradžiai, o dviejų mėnesių pasirengimas veiklai vykdyti buvo sutartas abiejų šalių), patalpų saugojimo išlaidas ir išlaidas už buhalterines paslaugas, laiko ieškovo, kaip įmonei veikti apskritai būtinas išlaidas. Pasak atsakovo, ieškovas, kuriam yra taikomi padidinti rūpestingumo bei įstatymų žinojimo reikalavimai, sudarė sau žalą nulemiančius sandorius, savo paties neapdairiais veiksmais prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką, tuo pačiu pašalindamas bet kurio kito asmens atsakomybę visoje ieškinio reikalavimų apimtyje (LR CK 6.253 str. 5 d.). Atsakovo įsitikinimu, jam nekyla atsakomybė, nes nėra visų sąlygų atsakovo sutartinei atsakomybei kilti: 1) atsakovas vykdė sutartinės ir įstatymo nustatytas pareigas tinkamai, jų nepažeisdamas; 2) ieškovo nurodoma žala nepagrista ir bet kokiu atveju sietina ne su atsakovo veiksmais, o tik su paties ieškovo padarytais sprendimais, 3) ieškovas neįrodė, kad patyrė žalą, 4) atsakovas yra nekaltas dėl ieškovo kompetencijos, patirties nebuvimo, rizikingų verslo sprendimų priėmimo bei su tuo susijusios verslo rizikos prisiėmimo, taip pat jei dėl tokių apsisprendimų ieškovui kilo žala.

6Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovas apskritai neturėjo teisės sudaryti sutarties, numatant, jog patalpų paskirtis – maitinimo veiklai vykdyti, bei tuo labiau jų perduoti ieškovui iki patalpų paskirties pakeitimo. Pažymėjo, kad atsiliepime nurodyti teisės aktai ir maisto tvarkymo veiklos specifika nereikalauja, kad darbo sutartys su darbuotojais būtų sudaromos iš anksto, nenustato jokių mokymo terminų ar reikalavimo sveikatos patikrą atlikti tik įsidarbinus. Paaiškino, kad 2014-03-07, 2014-03-08, 2014-03-10 d. PVM sąskaitos-faktūros atspindi dar prieš atsakovo rašto gavimą užsakytų produktų įsigijimą, kurie buvo perkami pagrįstai ketinant įvykdyti užsakomuosius renginius, tiek nuomojamose patalpose, tiek paruoštus produktus pristatant užsakovams. Pažymi, kad ieškovas jokios kitos veiklos nevykdo, todėl įsigytų produktų realizuoti kitais būdais neturėjo galimybės. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo sudaryta Valdymo sutartis galimai yra apsimestinis sandoris, tokį reikalavimą turėtų kelti priešieškinyje, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėjo, kad jeigu ieškovas būtų informuotas, kad negalės sutartyje nustatytu laiku pradėti naudoti patalpų ir vykdyti veiklos, nebūtų sudaręs darbo sutarčių su darbuotojais, tiekėjais, neužsakinėjęs paslaugų, kas būtų lėmę mažesnį ar panaikinę ieškovo buhalterinių paslaugų poreikį. Pabrėžė, kad atsakovo kaltė preziumuojama vadovaujantis CK 6.248 str., 6.256 str. 4 d.

7Atsakovas triplike iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad ieškovas negalėjo nežinoti įstatymo reikalavimų, skirtų patalpų paskirties pakeitimui, darbų pridavimo procedūrų, ir negalėjo tikėtis, kad sutartimi galima susitarti dėl imperatyvių teisės normų galiojimo ar taikymo pakeitimo ar panaikinimo. Šias aplinkybes vertina, kaip paneigiančias atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą bei reiškiančias sutartyje išreikštą ieškovo sutikimą dėl rizikos prisiėmimo. Pažymėjo, kad patalpos buvo perduotos 2014 kovo mėn. tik dėl nuo ieškovo ir jo samdytos architektės priklausančių priežasčių (du mėnesius vėlavo pateikti patalpų įrengimo sprendimus dėl apšvietimo išdėstymo, plytelių išklojimo, dažymo ir kt.), o Priėmimo-perdavimo aktu šalys suderino ne rekonstrukcijos darbų pridavimo procedūros pabaigimą ar nepabaigimą, o tai, kad perduodamos patalpos įrengtos tinkamai. Nurodė, kad po patalpų perdavimo ieškovas gavo visus pastato raktus, todėl tapo atsakingu už jo apsaugą visą parą.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 695 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, kad patalpų priėmimo–perdavimo metu nė viena iš šalių viena kitai pretenzijų dėl patalpų kokybės neturėjo, ieškovas buvo pasirašytinai sutartyje informuotas, kad pastatas atitiks viešojo maitinimo paskirtį tik po rekonstrukcijos. Iš sutarties 1.1. punkto turinio, teismas padarė išvadą, kad apie pastato rekonstrukciją ir pastato paskirties keitimą po rekonstrukcijos ieškovui buvo žinoma, be to, pasirašydamas sutartį ieškovas gavo pažymėjimą iš NTR, kuriame nurodyta jo pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo, ieškovas tiesiogiai dalyvavo rekonstrukcijos darbų pridavimo procedūrose ir negalėjo nežinoti, kad Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną šios procedūros nebuvo baigtos. Teismas taip pat įvertino tai, kad Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis pažymėjime iš NTR buvo nurodyta sandėliavimo, tačiau ieškovas dėl to jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Kadangi juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo žinoti apie tai, kad perduodamų patalpų rekonstrukcija jų perdavimo metu nėra baigta ir, kad dėl to jis patalpose negalės vykdyti maitinimo veiklos. Priėmimo-perdavimo akte esantį susitarimą, kad perduodamos „patalpos buvo įrengtos tinkamai su atitinkamomis Nuomininko ir Nuomotojo aptartomis korekcijomis statybų procese“, teismas taip pat vertino, kaip patvirtinantį, jog ieškovas žinojo apie atsakovo vykdomą patalpų rekonstrukciją ir turėjo numatyti būsimas rekonstrukcijos užbaigimo procedūras. Skundžiamame sprendime atkreiptas dėmesys į tai, jog ieškovas sutartą veiklą pradėjo praėjus mėnesiui po patalpų perdavimo, maitinimo veiklos pradžia nebuvo vėlesnė nei 2 mėnesiai nuo nuomotojo perdavimo nuomininkui patalpų fakto, į tai, kad iki 2014-04-07 ieškovas atsakovui nemokėjo nuomos mokesčio. Įvertinęs paminėtus duomenis bei tai, kad atsakovas užtikrino patalpų paskirties pakeitimą 2014-04-04, t. y., nepažeisdamas sutarties sąlygų, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas neįžvelgė atsakovo kaltės dėl ieškovo patirtų nuostolių. Faktą, kad ieškovas samdė darbuotojus ir atliko veiksmus, dėl kurių patyrė nuostolių, neatsižvelgdamas į tai, kad patalpos dar nėra pritaikytos tiesioginei veiklai, teismas vertino kaip ieškovo neapdairumą. Teismo nuomone, ieškovas, būdamas juridinis asmuo, kuriam keliami aukšti elgesio standartai, galėjo numatyti kokie nuostoliai jam gali kilti esamoje situacijoje ir turėjo galimybę tokių nuostolių sąmoningai išvengti. Kadangi nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškovo reikalavimų dėl 4 226,31 EUR žalos bei 4 666,33 EUR negautų pajamų netenkino, taip pat atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11III.

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas UAB „Sky Star Catering“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės nevertino faktinių šalių santykių ir ginčui svarbių faktinių aplinkybių, klaidingai susikoncentravo išimtinai tik į Sutartyje įtvirtintą nuostatą dėl Patalpų paskirties po rekonstrukcijos. Teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai ir klaidingai konstatavo, jog atsakovas neturėjo pareigos perduoti apeliantui tinkamas pagal Sutartyje numatytą paskirtį naudoti patalpas. Teismo išvadą, kad Sutarties 2.3 punkte numatyta sąlyga yra nustatyta atsakovui užbaigti rekonstrukcijos procesus, laiko neparemta jokiais byloje esančiais įrodymais ir prieštaraujančia pačiam susitarimui. Pažymi, kad Sutarties 2.3 punktas niekaip nesusijęs su Patalpų statybos užbaigimo procedūrų įforminimu. Apelianto teigimu, Sutarties 1.1, 1.4, 2.1, 4.1.1 punktų nuostatos, atsakovo pateikti pareiškimai ir garantijos, patvirtina, kad Patalpos jų perdavimo metu turėjo būti be jokių suvaržymų ar apribojimų, kas buvo pažymėta ir Patalpų priėmimo - perdavimo akte, niekur neišskiriant atsakovo teisės po Patalpų perdavimo apeliantui užbaiginėti Patalpų įrengimo darbus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo imperatyvias CK nuostatas dėl nuomos sutartinių teisinių santykių ir nevertino atsakovo Sutarties pažeidimo daugiau kaip 3 mėnesius vėluojant perduoti Patalpas apeliantui, apsiribojo išimtinai lingvistiniu Sutarties sąlygų aiškinimu ir atsakovo samprotavimais apie šalių ketinimus. Teigia, kad teismo sprendimu iš esmės paneigiamas CK 6.189 str. 1 d. nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas. Pasak apelianto, teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog statybos užbaigimo aktas išduotas tik 2014-04-04, dėl ko realiai šalių sudarytą Sutartį atitinkančios Patalpos apelianto galėjo būti pradėtos naudoti net 4 mėnesiais vėliau, negu numatyta Sutartyje.

14Atkreipė dėmesį, kad apeliantas kompetentingos institucijos sprendimu galėjo vykdyti maitinimo veiklą jau nuo pat Patalpų perdavimo momento ir buvo tam pasirengęs, o šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau pastarasis sąmoningai nutylėjo, kad Patalpos apskritai negalės būti naudojamos jokiai veiklai iki statybos procedūrų užbaigimo. Teismo išvadą, jog apeliantas privalėjo žinoti apie neužbaigtas statinio rekonstrukcijos procedūras ir apie jas žinojo, o sutikdamas priimti Patalpas turėjo prisiimti jų negalimumo naudoti pagal paskirtį riziką, laiko visiškai nepagrįsta. Teigia, kad nesant įspėjimo apie statybų neužbaigimą defektų akte, apeliantas nebuvo įpareigotas tikrinti ar reikalauti atsakovo papildomų dokumentų dėl patalpų rekonstrukcijos užbaigimo. Taip pat apelianto nuomone, teismas be pagrindo suabsoliutino apeliantui, kaip juridiniam asmeniui, taikomus griežtesnius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, kadangi jo veikla apsiriboja maitinimo paslaugų (kavinės) teikimu ir būtent šioje veikloje jam galėtų būti taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Patalpų perdavimas nuomininkui naudotis ir valdyti yra būtent atsakovo, kaip patalpų nuomos veikla užsiimančio asmens, pareiga (CK 6.483 str. 1 d.). Apelianto įsitikinimu, jis pats buvo pakankamai rūpestingas bei atidus, priimdamas Patalpas iš atsakovo ir pagrįstai tikėdamasis pradėti vykdyti veiklą nuo jų priėmimo elgėsi taip, kaip turėjo pasielgti protingas asmuo - verslininkas, siekdamas sėkmingos veiklos pradžios. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pateisinančių jo sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, tuo labiau tokių, kurie patvirtintų, jog prašyti priteisti nuostoliai buvo sąlygoti paties apelianto veiksmų. Apelianto vertinimu, teismo sprendimas paremtas išimtinai atsakovo nurodytomis prielaidomis bei samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

15Atsakovas VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė, jog tai, kad teismo nuomonė ar tam tikro įrodymo vertinimas neatitinka apelianto nuomonės nereiškia, kad teismas padarė teisės normos taikymo ar aiškinimo klaidas, ir todėl nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad sudaryta sutartis turi jos šalims vienodą galią, todėl turėtų būti nustatomi ne tik nuomininko, bet ir nuomotojo, t.y. šalių, ketinimai. Kadangi apeliantas neginčijo ir neprašė taikyti atsakomybės dėl įsipareigojimo perduoti patalpas ne vėliau kaip iki 2014-01-02 pažeidimo, todėl atsakovo teigimu, teismas neturėjo pagrindo spręsti apelianto ieškinio šiuo pagrindu. Nesutinka su skundo argumentais, kad teismas nevertino faktinių aplinkybių, apsiribodamas tik Sutarties aiškinimu. Pažymi, kad šalys susitarė, jog Sutarties 2.3 p. numatytas iki 2 mėnesių pereinamasis laikotarpis leidžia apeliantui naudoti Pastato patalpas, kad jis galėtų pritaikyti jas savo veiklai po statybos darbų pabaigos, ir tuo pačiu atsakovui leidžia pabaigti statybos darbų užbaigimo procedūras. Dėl šios priežasties, atsakovas turėjo teisę perduoti patalpas iki naudojimo paskirties pakeitimo. Apelianto argumentus, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas galėjo pradėti vykdyti veiklą jau iš karto po patalpų perdavimo, laiko nepagrįstais. Taip pat atsakovas nurodė, kad Sutartis pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimą siejo ne su patalpų perdavimu, o su rekonstrukcijos pabaiga, todėl nesutinka su apelianto teiginiu, kad Sutartyje turi būti aptarti suvaržymai ar apribojimai naudoti Patalpas maitinimo veiklai po jų perdavimo. Pažymi, kad Pastato patalpų, kaip atitinkančių apelianto nurodytus reikalavimus ir sprendimus jų įrengimui, perdavimas apeliantui nėra neleidžiamas, o konstatavimas, kad apeliantas šias patalpas priima maitinimo veiklai vykdyti, neatleidžia jos nuo žinojimo, kad patalpų rekonstrukciją pabaigti reikia laikantis visiems taikomų statybos (rekonstrukcijos) darbų pridavimo procedūrų, surašant statybos užbaigimo aktą. Atsakovo manymu, apeliantas per plačiai interpretuoja Sutarties 4.3.1 punkte pateiktą garantiją, nes ja patvirtinama, kad atsakovo teisė valdyti patalpas neatimta ir neapribota, ir ši garantija nebuvo pažeista. Be to, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai verslininkams nėra taikomi pagal specializacijas, o įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-12-11 šalys sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. N13/20, pagal kurią atsakovas VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ (nuomotojas) išnuomojo ieškovui UAB „Sky Star Catering“ (nuomininkas) maitinimo veiklai vykdyti pastatą, esantį ( - ) (pastato unikalus Nr. ( - )) (sutarties 1.1 p.) (1 t., b. l. 8-13). Sutartyje numatyta, kad pastato paskirtis po rekonstrukcijos – viešojo maitinimo, bendras išnuomojamų patalpų plotas 216,46 kv.m. Nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui patalpas ne vėliau kaip iki 2014-01-01 (Sutarties 4.1.1. p.). Pagal sutarties 1.4 p. patalpos perduodamos nuomininkui pasirašant nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą. 2014-03-05 šalys pasirašė Nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą (1 t., b. l. 14), o 2014-03-06 atsakovas išsiuntė ieškovui raštą Nr. 039, kuriuo ieškovas informuojamas, kad gauti statinio užbaigimo aktą bei įregistruoti statinį NTR planuojama iki 2014-03-31, taip pat prašoma nenaudoti patalpų iki bus gautas statinio užbaigimo aktas (1 t., b.l. 17). Ieškovas 2014-03-10 bei 2014-03-21 atsakovui pateikė pretenzijas, kuriomis pareikalavo nedelsiant pašalinti trūkumus, dėl kurių ieškovas negali naudotis patalpomis pagal Sutartyje nustatytą paskirtį (teikti viešojo maitinimo paskirtį) bei atlyginti dėl negalėjimo naudotis patalpomis ieškovui kylančius nuostolius (1 t., b.l. 19-25). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto matyti, kad Vilniaus arkivyskupija prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą per IS „Infostatyba“ pateikė 2014-03-12, šis prašymas buvo patenkintas 2014-03-21 sprendimu Nr. PUA-00-14-00098 (2 t., b.l. 168). Statybos užbaigimo aktas surašytas 2014-04-04 (2 t., b.l. 113-116). Ieškovas pranešimą dėl veiklos pradžios atsakovui pateikė 2014-04-30, jame nurodydamas, kad veiklą pradėjo vykdyti 2014-04-07 (1 t., b.l. 18).

19Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus priteisti nuostolius dėl negalimumo naudoti patalpų pagal Nekilnojamojo turto nuomos sutartyje numatytą paskirtį atmetė, nesant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės. Ieškovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka.

20Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis juo pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė, ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi apžiūrint turtą ar tikrinant jo pritaikymą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

21Apeliantas nurodo, kad atsakovas perdavęs ieškovui patalpas, kurios neatitinka sutartyje numatytos jų naudojimo paskirties, turi atlyginti dėl negalėjimo naudotis išsinuomotu turtu patirtus ieškovo nuostolius. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių sudarytos sutarties sąlygos, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti patalpas apeliantui ne vėliau kaip iki 2014-01-02, ir fakto, kad minėtą pareigą jis įvykdė tik 2014-03-05. Tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad po 2014-01-02 būtų reikalavęs perduoti patalpas, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad dėl sutartyje nustatyto patalpų perdavimo termino pratęsimo neprieštaravo. Kaip minėta, byloje iš esmės keliamas ginčas dėl to, kad 2014-03-05 Patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu nebuvo pakeista nuomojamų patalpų paskirtis, ir dėl to ieškovas negalėjo vykdyti maitinimo veiklos, t.y. naudoti patalpų pagal šalių sudarytoje sutartyje numatytą nuomos tikslą.

22Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys skirtingai traktuoja sutarties sąlygas, numatančias nuomos objekto paskirtį sutarties sudarymo bei jo perdavimo metu ir su paskirties pakeitimu susijusius šalių įsipareigojimus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai susikoncentravo išimtinai tik į Sutartyje įtvirtintą nuostatą dėl Patalpų paskirties po rekonstrukcijos ir kelia klausimą dėl tinkamo sutarties sąlygų aiškinimo.

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015).

24Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas, jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja pačios šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-249-915/2015).

25Kaip minėta, šalių sudarytos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad pastato paskirtis po rekonstrukcijos – viešojo maitinimo. Sutartyje nedetalizuota, ar rekonstrukcija baigta (kada bus baigta). Esant ginčui dėl įsipareigojimų, susijusių su nuomos objekto paskirties pakeitimu bei pakeitimo terminu, šiuo atveju, svarbus būtent lingvistinis sutarties nuostatų aiškinimas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad formuluotė „paskirtis po rekonstrukcijos“ reiškia, kad rekonstrukcija dar neatlikta t.y. pastatas atitiks viešojo maitinimo paskirtį tik po rekonstrukcijos. Kitu atveju rekonstrukcijos atlikimo faktas nebūtų reikšmingas ir apskritai nebūtų nurodomas (tiesiog būtų nurodyta pastato paskirtis). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į sutarties 5.14 punktą, patvirtinantį, kad pasirašydamas sutartį ieškovas gavo Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, kuriame nurodyta pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pasirašant sutartį pastato rekonstrukcija nebuvo baigta, ir apie minėtą daikto teisinį statusą ieškovui buvo žinoma. Dėl šios priežasties, skundo argumentai dėl sutarties 4.3.1 p. numatytų atsakovo garantijų, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos nuomininko teisei valdyti Patalpas ar naudoti jas pagal sutarties 1.1 p. nurodytą paskirtį, nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui. Akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu atskleidus duomenis apie nebaigtą rekonstrukcijos procesą (duomenis apie esamą pastato paskirtį), sutartyje nurodytos garantijos negali būti taikomos nuo jos sudarymo momento.

26Pažymėtina, kad sutarties punkte, numatančiame atsakovo įsipareigojimo perduoti patalpas datą, nėra aptarti klausimai, susiję su pastato paskirties pakeitimu (statybos užbaigimo akto gavimu), todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad Sutartis pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimą siejo ne su patalpų perdavimu, o su rekonstrukcijos pabaiga.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo išsprendimui reikšmingos sutarties 2.3. punkte numatytos sąlygos, kurias šalys taip pat traktuoja skirtingai. Pagal minėtą punktą, nuompinigiai pradedami skaičiuoti ir mokėti nuo maitinimo veiklos pradžios apie kurią nuomininkas praneša raštu; maitinimo veiklos pradžia negali būti vėliau nei 2 mėnesiai nuo nuomotojo perdavimo nuomininkui patalpų fakto. Kadangi maitinimo veikla galima tik atitinkamos paskirties patalpose, darytina išvada, kad pagal sutartį rekonstrukcija turėjo būti baigta ir pastato paskirtis pakeista per 2 mėnesius nuo patalpų perdavimo ieškovui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad skundžiamame teismo sprendime klaidingai įvertinta sutarties 2.3. p. nuostatoms suteikta prasmė ir šalių tikrieji ketinimai, ir kad šis punktas nustatytas išimtinai nuomininko naudai. Pažymėtina, kad minėtame punkte nėra nurodytos priežastys, su kuriomis siejama ieškovo maitinimo veiklos pradžia, t.y. ar ji priklauso išimtinai nuo nuomininko valios, ar ir kitų aplinkybių. Nustatytas terminas galėjo riboti abiejų sutarties šalių veiksmų, nuo kurių priklausė ieškovo galimybė pradėti maitinimo veiklą, trukmę po patalpų perdavimo, ir tuo pačiu apsaugoti ieškovo interesus (nemokant nuomos mokesčio). Pritartina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad aiškinant sutartį turėtų būti nustatomi abiejų sutarties šalių, t.y. ne tik ieškovo, bet ir atsakovo ketinimai. Atsakovas nurodo, jog 2.3. p. nuostata buvo skirta apeliantui naudoti patalpas jų pritaikymui savo veiklai po statybos darbų pabaigos, ir tuo pačiu atsakovui leidžianti pabaigti statybos darbų užbaigimo procedūras. Neatmestina, kad sutarties sudarymo metu galėjo būti vertinamos aplinkybės dėl apelianto pasiruošimo veiklai po statybos darbų, o atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis laiko statybos darbų užbaigimo procedūroms.

28Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtus argumentus, aplinkybes, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl patalpų neperdavimo sutartyje nustatytu terminu, taip pat tai, kad atsakovas užtikrino patalpų paskirties pakeitimą nepažeisdamas sutartyje numatyto 2 mėnesių termino nuo patalpų perdavimo, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų.

29Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastato rekonstrukcija įregistruota 2014-04-04 Statybos užbaigimo akto pagrindu (1 t., b.l. 157-162). Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto nurodomus argumentus, kad atsakovas nuo ieškovo nuslėpė aplinkybes, kurios kliudo naudoti patalpas nepaisant jų paskirties, jas išnuomojo bei perdavė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmus, dėl kurių jis patyrė nuostolių, neatsižvelgdamas į tai, kad patalpos dar nėra pritaikytos tiesioginei veiklai, teisingai įvertino kaip ieškovo neapdairumą, ir pagrįstai dėl nuostolių atsiradimo nenustatė atsakovo kaltės.

30Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

31Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, surašymą sumokėjo 1 100,79 Eur. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t.y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį, teisingumo bei protingumo principus, atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina per didele, todėl mažintina iki 600 EUR.

35Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš UAB „Sky Star Catering“, j.a.k. 303189356, atsakovui VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, j.a.k. 121736145, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Sky Star Catering“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Atsakovas VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ su ieškiniu... 6. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovas apskritai neturėjo teisės... 7. Atsakovas triplike iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį... 11. III.... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas UAB „Sky Star Catering“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 14. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas kompetentingos institucijos sprendimu... 15. Atsakovas VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ prašo atmesti... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str.... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-12-11 šalys sudarė Nekilnojamojo turto... 19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus priteisti nuostolius dėl... 20. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio... 21. Apeliantas nurodo, kad atsakovas perdavęs ieškovui patalpas, kurios... 22. Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys skirtingai traktuoja sutarties... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio... 24. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios... 25. Kaip minėta, šalių sudarytos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad pastato... 26. Pažymėtina, kad sutarties punkte, numatančiame atsakovo įsipareigojimo... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo išsprendimui reikšmingos... 28. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtus argumentus,... 29. Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo... 30. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo sprendimui, todėl... 32. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 34. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji... 35. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti... 37. Priteisti iš UAB „Sky Star Catering“, j.a.k. 303189356, atsakovui VšĮ...