Byla 2-438-883/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo, mokėtinos sumos kreditoriams padidėjo 166 661,34 Lt ir ši suma laikytina patirta žala

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant I. Š., dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas“ atstovui advokato padėjėjui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas“ ieškinį atsakovui F. A. ir

Nustatė

2ieškovas BUAB „Feliksas ir kompanija“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo F. A. 73625,96 Eur (254215,71Lt) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovo BUAB „Feliksas ir kompanija“ atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2013-11-28 UAB „Feliksas ir kompanija“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas“. Bankroto administratorius, išanalizavęs jam perduotą dalį UAB „Feliksas ir kompanija“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nustatė, kad bendrovės buhalterijoje yra apskaitytas, bet administratoriui neperduotas įmonės turtas: 2014-01-09 įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą kasoje apskaityti 68 742, 64 Lt (19909,24 Eur), pagal 2012-08-07 kasos išlaidų orderį Nr. 79 Pipirių žemės ūkio bendrovės atsakovui, buvusiam UAB „Feliksas ir kompanija“ direktoriui, F. A. sumokti 5000 Lt (1448,10 Eur), ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-31 apskaitytas turtas 1835,29 Lt sumai, Atsargų likučio žiniaraščiuose (suvestinėse) 2013-05-31 apskaitytos bendrovės atsargos 4980,62 Lt sumai, Atsargų žiniaraštyje (suvestinėje) 2013-05-31 apskaitytos bendrovės atsargos 6374,48 Lt sumai, Atsargų likučio žiniaraštyje 2013-05-31 apskaityti 167,99 litrai dyzelinio kuro 621,04 Lt sumai. Atsakovas F. A., būdamas UAB „Feliksas ir kompanija“ direktoriumi ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 str. 1 p., būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, o taip pat pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nuostatas ir bankroto bylą iškėlusios teismo 2013-11-08 nutartimi įpareigotas, nevykdė savo pareigos išsaugoti ir perduoti apskaitos dokumentus ir turtą teismo paskirtam administratoriui, neperdavė administratoriui bendrovės turto, tuo ieškovui padarydamas 25357,49 Eur (87 554,37 Lt) žalą. Bankroto administratoriaus teigimu, bendrovė nemoki buvo jau 2008 metais, kuomet turėjo turto už 142 683 Lt sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 198 960 Lt. Bendrovės vadovui atsakovui F. A. nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės mokėtinos sumos kreditoriams nuo 198 960 Lt 2008 metais išaugo iki 367 621,34 Lt. Bankroto administratoriaus nuomone, atsakingam asmeniui atsakovui F. A. nesikreipus laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, mokėtinos sumos kreditoriams padidėjo 166 661,34 Lt ir ši suma laikytina patirta žala.

4Atsakovas F. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2015-11-19 prašyme dėl bylos nagrinėjimo nurodė, kad posėdyje dalyvauti negali, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tame pačiame pareiškime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes iškėlus bankroto bylą įmonė darbuotojams įsiskolinimų neturėjo, didžioji skolos dalis yra įsiskolinimai VMI ir Sodrai, didžioji dalis kreditorinių reikalavimų yra netesybos ir baudos, tačiau atskirais atvejais teisės aktuose yra įvirtinta 5 metų priverstinio išieškojimo senatis, todėl skolos dėl mokesčių nesumokėjimo turėjo būti nurašytos ir ieškinio neturėjo būti, be to, keliant bankroto bylą įmonei buvo skolingi ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ (36 775,32 Lt) ir ūkininkas E. S. (86500,40 Lt), ir tai rodo, jog keliant bankroto bylą, nebuvo galima teigti, kad įmonė yra nemoki.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Bankrutavusios UAB „Feliksas ir kompanija“ ir jos kreditorių interesus pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatas ginantis bankroto administratorius pareiškė ieškinį teisme, prašydamas priteisti 73625,96 Eur (254215,71 Lt) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovo – akcininko ir direktoriaus F. A.. Ieškovo BUAB „Feliksas ir kompanija“ teigimu, žalą sudaro bankroto administratoriui neperduoto turto vertė bei įsiskolinimų kreditoriams, paskaičiuotų pagal įmonės balansus, padidėjimas, kuris iš esmės atitinka teismo patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų sumą.

7Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams.

8Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-130/2011).

9Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

10Bylos duomenimis nustatyta kad atsakovas F. A. nuo UAB „Feliksas ir kompanija“ įregistravimo 2005-05-04 buvo vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas. Bankroto byla įmonei iškelta 2013-11-08 nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas“(1 t. 12 b. l.), nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014-01-09 (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-09 nutartis civ. byloje Nr. 2-93/2014). 2014-02-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-490-372/2014 atsakovui F. A. buvo paskirta 1000 Lt bauda už teismo įpareigojimo per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, taip pat visus dokumentus, nevykdymą. BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriui 2014-04-04, 2014-05-02, 2014-05-09, 2014-06-17 dokumentų perdavimo – priėmimo aktais buvo perduota dalis dokumentų (1 t. 26–30 b. l.), 2014-05-09 turto perdavimo aktu perduotas personalinis kompiuteris (1 t. 31 b. l.).

11Bankroto administratorius nurodo, kad patikrinus perduotus įmonės dokumentus, Kasos knygos duomenimis bankroto iškėlimo metu 2014-01-07 įmonės kasoje turėjo būti 68742,64 Lt (19909,24 Eur, 1 t. 32–33 b. l.), šie pinigai bankroto administratoriui nėra perduoti. Bankroto administratorius, išanalizavęs pateiktus dokumentus taip pat nustatė, kad Pipirių žemės ūkio bendrovė 2012-08-17 pagal Kasos išlaidų orderį Nr. 79 (1 t. 35 b. l.) atsakovui UAB „Feliksas ir kompanija“ direktoriui F. A. sumokėjo 5000 Lt, kurie pagal administratoriui perduotą Kasos knygą nebuvo įnešti nei į bendrovės kasą, nei į sąskaitą banke (1 t. 35-36 b. l.). Taip pat byloje nustatyta, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota 2013-05-31 bendrovėje buvusio ilgalaikio turto 1835,29 Lt sumai (1 t. 37 b. l.) ir atsargų likučių, 2013-05-31 apskaitytų atsargų likučių žiniaraščiuose (suvestinėse), 11976,44 Lt sumai. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą bankroto administratoriui nebuvo perduota turto ir piniginių lėšų 87554,37 Lt (25357, 49 Eur) sumai (1 t. 37–42 b. l.).

12CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju atsakovas F. A. (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str.). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

13Atsakovas F. A. byloje nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymą su įmone. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad kasos likutis įmonės kasoje 2014-01-07 buvo 68742,64 Lt ir ši suma privalėjo būti perduota BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratoriui vadovaujantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., atsakovas nepateikė įrodymų, kad šias lėšas atsakovas būtų perdavęs bankroto administratoriui, taip pat nepateikė įrodymų dėl atsargų likučių žiniaraštyje nurodytų materialinių vertybių sunaudojimo (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.).

14Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad nevykdydamas teismo nustatytos pareigos ir neperduodamas bankroto administratoriui turto ir piniginių lėšų 25357,49 Eur sumai, atsakovas F. A. savo neteisėtais veiksmais padarė nuostolius ieškovei BUAB „Feliksas ir kompanija“. Teismo vertinimu, BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto administratorius pagrindė turto ir piniginių lėšų neperdavimą administratoriui, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti įmonei padarytus nuostolius. Byloje pateikti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp įmonei atsiradusių nuostolių ir buvusio BUAB „Feliksas ir kompanija“ vadovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl iš atsakovo F. A. priteistina 25357,49 Eur nuostolių, atsiradusių dėl turto ir piniginių lėšų neperdavimo (CK 2.87 str., 6.37 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str., 11 str.).

15Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

16Nors ne visi įmonės dokumentai perduoti bankroto administratoriui, tačiau nėra abejonių, kad būtent atsakovas F. A. vadovavo bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jis atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones. Todėl atsakovas, kaip vienintelis UAB „Feliksas ir kompanija“ akcininkas (juridinio asmens dalyvis) ir vadovas turėjo pareigą užtikrinti savalaikį ir teisingą įstatymu nustatytų mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą. Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad įmonė nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams.

17Ieškovas BUAB „Feliksas ir kompanija“ nurodo, kad atsakovui laiku 2008 metais nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės mokėtinos sumos kreditoriams nuo 2008 metais buvusių 198 960 Lt padidėjo iki 367 621,34 Lt 2013-01-01, t. y. padidėjo 166661,34 Lt ir ta suma laikytina patirta žala, kurią prašo priteisti iš atsakovo F. A. (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

18Iš byloje pateiktų balansų matyti, kad 2007 metais įmonė veikė stabiliai, įmonės turtas buvo vertinamas 256371 Lt, mokėtinos sumos sudarė 54323 Lt. Nuo 2008 metų įmonės turto apimtis mažėjo, o įsipareigojimai didėjo: 2008 metais mokėtinos sumos sudarė 198960 Lt, turtas -142683 Lt; 2009 metais mokėtinos sumos sudarė 255560 Lt, turtas - 156890 Lt; 2010 metais mokėtinos sumos sudarė 245 136 Lt, turtas - 5228 Lt; 2011 metais mokėtinos sumos sudarė 196124 Lt, turtas - 62500 Lt; 2012 metais mokėtinos sumos sudarė 367621,34 Lt, turtas - 232497,04 Lt (1 t. 43–52 b. l.; 2 t. 27 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovas BUAB „Feliksas ir kompanija“, tvirtindamas, jog bendrovė jau nuo 2008 m. buvo nemoki, remiasi kiekvienų metų bendrovės turto verte ir įsipareigojimų dydžiais, tačiau akivaizdu, jog vien minėti aritmetiniai veiksmai, atimant iš turimo turto visų įsipareigojimų dydį, neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie minėtais balansiniais laikotarpiais buvusį, anot ieškovo, bendrovės faktinį nemokumą. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau, kaip žinoma, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra visos objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Gi šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos 2009 ir 2010 metais bendrovėje dirbo 14 žmonių, paslaugų apimtis 2009 metais buvo 327 668 Lt, 2010 metais – 247214 Lt. Bankroto administratoriui patikrinus bendrovės sandorius nustatyta, kad 2011- 2012 metais įmonė buvo sudariusi 3 rangos darbų sutartis, 2 panaudos sutartis, paslaugų ir prekių sutartis. Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. d.) nustatyta, jog įmonei 2011 metais liepos mėnesį buvo keliama bankroto byla, bet UAB „Feliksas ir kompanija“ su ieškovu visiškai atsiskaitė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-08 nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. B2-1031-124/2011pagal ieškovo BUAB „Nerumitas“ pareiškimą atsakovui UAB „Feliksas ir kompanija“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat patvirtina išvadą, jog ieškovas buvo veikiantis juridinis asmuo, jo partneriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, šio fakto nelaikė grėsme prarasti savo lėšas (CPK 179 str., 185 str.). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 2008 metais įmonė būtų buvusi nemoki ir buvo akivaizdu, kad bendrovė nesugebės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ir jai būtina kelti bankroto bylą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, manytina, kad vykdoma reali ūkinė veikla galėjo pateisinti sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant išsaugoti įmonę ir toliau vykdyti veiklą, nors įmonės finansiniai rodikliai ir nebuvo geri.

19Kaip jau minėta, ieškovas BUAB „Feliksas ir kompanija“ reikalauja atlyginti bankrutuojančiai įmonei padarytą žalą ir šį savo reikalavimą grindžia bendrovės 2008 metų ir 2013 metų balansais. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai kyla dalyvių, kurie kartu yra ir įmonės valdymo organas, civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir jos administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas yra ir akcininkas, ir įmonės vadovas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo tik kreditorių patirtus nuostolius, o ne remtis balansuose nurodytų mokėtinų sumų skirtumu.

20Bylos duomenimis teismas BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto byloje yra patvirtinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos 213214,09 Lt kreditorinį reikalavimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 26705,63 Lt kreditorinį reikalavimą, VĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 253 Lt ir UAB „Elektrosauga“ 4060 Lt kreditorinius reikalavimus, viso 244232,74 Lt (70734,68 Eur) sumai.

21Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonė laiku nesumokėjo įmokų į valstybės biudžetą, ginčo nėra. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumą, organizuojant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą (CPK 12, 178 str.).

22Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM kreditorinis reikalavimas yra 213214, 09 Lt; 174040,30 Lt mokestinė nepriemoka dėl mokesčio už aplinkos teršimą, dėl pelno, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių nesumokėjimo susidarė nuo 2010 metų, 39173,79 Lt delspinigių suma paskaičiuota laikotarpiais, kurių anksčiausias prasideda 2010 m. liepos mėnesio (2 t. 5 b. l.).

23Mokesčių mokėjimo pagrindas yra įstatymas, o šios pareigos nevykdymas sukelia mokėtojo papildomą atsakomybę. Mokesčių mokėjimas yra ieškovo, kaip juridinio asmens pareiga, kadangi mokesčių mokėtoju šiuo konkrečiu atveju ir buvo ieškovas, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, todėl, priskaičiavus mokėtinus mokesčius, jie negali būti laikomi ieškovo BUAB „Feliksas ir kompanija“ patirtais nuostoliais. Atsakovas F. A. nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalo mokėti mokesčius. Teismas sprendžia, kad 303 Lt mokesčio už aplinkos teršimą, 5000,66 Lt pelno mokesčio, 15511,64 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 147223 Lt PVM nepriemoką bet kokiu atveju būtų turėjusi sumokėti įmonė (ieškovas), byloje nėra duomenų, kad deklaracijos yra neteisingos, mokesčių mokėjimas ar nemokėjimas nepriklausė nuo kokių nors įmonės vadovo veiksmų, todėl nurodyta 168038,30 Lt mokesčių nepriemoka negali būti laikoma atsiradusia dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir esančia įmonės nuostoliais, ir dėl to ji negali būti priteisiama iš atsakovo F. A..

24Byloje nustatyta, kad bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą, pelno mokesčio, GPM ir PVM nesumokėjimas laiku nulėmė prievolės mokėti delspinigius ir baudas atsiradimą. Kaip jau buvo nurodyta, pareiga tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą yra numatyta bendrovės vadovui, todėl atsakovui netinkamai organizuojant buhalterinę apskaitą įmonei atsirado pareiga sumokėti delspinigius. Nurodytų nuostolių atsiradimą būtent ir sąlygojo atsakovo F. A. - įmonės vadovo neteisėti veiksmai, nes jis yra atsakingas už įmonės tinkamą mokestinių prievolių vykdymą. Pažymėtina, kad juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, todėl šiems netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, pareiga sumokėti papildomai priskaičiuotus delspinigius nors ir atsirado ieškovui, tačiau būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ir tai sudaro pagrindą ieškovui reikalauti iš atsakovo jo patirtų nuostolių atlyginimo.

25Atsakovas F. A. savo kaltės prezumpcijos dėl žalos delspinigių ir baudų pavidalu nepaneigė. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat laikytinas nustatytu, nes pareigą įmonei sumokėti delspinigius sąlygojo netinkamas apskaitos dokumentų tvarkymas, už ką atsakingas įmonės vadovas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad delspinigiai ir baudos atsirado dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės, todėl atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, yra atsakingas juridiniam asmeniui dėl jo veiksmais padarytos žalos (CK 2.87 str. 7 d.). Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad nors šiuo atveju priskaičiuoti delspinigiai ir baudos yra nesumokėti (jie yra vieno iš kreditoriaus – VMI kreditorinio reikalavimo dalis), taigi, šios sumos nelaikytinos tiesioginiais nuostoliais, teismas sprendžia, kad žala šiuo atveju pasireiškė įmonės turtinės padėties pablogėjimu, t. y. skolų kreditoriams apimties padidėjimu, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl ko sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą, todėl priskaičiuoti delspinigiai ir baudos priteistini kaip žala įmonei. Dėl delspinigių ir baudų dydžio ginčo šioje byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos (CK 6.245–6.249 str.) tenkinti ieškinį dalyje dėl 39173,79 Lt delspinigių, 2728 Lt pelno mokesčio baudos ir 3274 Lt PVM baudos, viso 45175,79 Lt priteisimo iš atsakovo, negalint jų išieškoti iš UAB „Feliksas ir kompanija“.

26VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 26705,63 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovas mokestinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2010 m. I ketvirčio: 2010-03-31 įsiskolinimas buvo 12302,74 Lt, 2013-12-31 įsiskolinimas buvo 24913,19 Lt. Skola bankroto įsiteisėjimo dienai 2014-01-01 buvo 26705,63 Lt (1 t. 123 b. l.)

27Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad įmonė veiklos nuo 2013-05-31 nevykdė, tačiau 2013 metų trečią ketvirtį įmonėje buvo priimti du darbuotojai, iš viso dirbo septyni žmonės (1 t. 143 b. l.).

28Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Šio įstatymo 5 straipsniu nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė už dirbančius asmenis. Įmonei nevykdant veiklos, tačiau neatleidus darbuotojų, atsakovas žinojo, kad įmonė negaus tiek pajamų, kad jų pakaktų sumokėti nustatytą darbo užmokestį darbuotojams ir socialinio draudimo įmokas. Nors įmokos socialinio draudimo fondui nebuvo mokamos, darbuotojai, būdami apdrausti, įgijo socialinio draudimo apsaugą tiek darbo laikotarpiu, tiek tam tikras garantijas po atleidimo iš darbo. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka profesinės veiklos standartų, sąžiningo, rūpestingo, atidaus elgesio. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nebuvo mokamos pagal įstatymą priklausančios socialinio draudimo įmokos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Tai reiškia, kad delspinigiai irgi yra negautų pajamų dalis, kuri šiuo atveju priteistina kaip žalos atlyginimas. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos ir iš atsakovo priteistina nuo 2013-76-01 nesumokėtų VSD įmokų už darbuotojus suma 2684,63 Lt ( 10 t. 123 b. l.).

29Kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras įsiskolinimas susidarė nuo 2012-11-01 iki 2013-11-19 ir sudaro 253,00 Lt (73,27 Eur, 1 t. 150 b. l.), priteistinas iš atsakovo F. A..

30Kreditoriui UAB „Elektrosauga“ skola už paslaugas susidarė nuo 2012-10-31 ir yra 4060 Lt (1175,68 Eur), taip pat priteistina iš atsakovo F. A..

31Atsakovas buvo vienintelis UAB „Feliksas ir kompanija“ akcininkas. Todėl ieškovas ieškinio pagrindu nurodo ir tai, kad atsakovas žalą turėtų atlyginti kaip įmonės savininkas. Ieškinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali būti nukreipti akcininkų atžvilgiu tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymą. ABĮ įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Teismų praktikoje dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo nurodoma, kad tokiose byloje reikia nustatyti, ar bendrovės akcininkų veiksmai (neveikimas) nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Šioje byloje ieškovas teigė, kad atsakovas, vienintelis įmonės akcininkas, nesirūpino įmone, tačiau ieškinio pagrindu nebuvo nenurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko aktyvius, sąmoningus, nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditorių atžvilgiu, todėl, teismo nuomone, šis ieškinio pagrindas neįrodytas (CPK 178 str.).

32Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Aukščiau paminėtame teisiniame reglamentavime dėl apskaitos tvarkymo yra nurodyta, kad visos su įmonės veikla susijusios ūkinės operacijos (įvykiai) turi būti pagrįstos atitinkamais finansiniais dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonė laiku nesumokėjo įmokų į valstybės biudžetą, ginčo nėra. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti apeliantas pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumą, organizuojant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai dokumentai atsakovo kaltės prezumpcijos nepaneigė, tačiau, vadovaudamasis CK 6.249, 6.247 straipsnių nuostatomis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, jis gali būti atsakingas tik už įmonei priskaičiuotas baudas ir delspinigius, nes mokesčių valstybės biudžetui mokėjimas yra ūkio subjekto, o ne jos vadovo prievolė, taip pat atsakingas už nuostolius, atsiradusius dėl turto ir piniginių lėšų neperdavimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo F. A. dėl jo kaltės įmonės ir jos kreditorių patirtus nuostolius, viso 40467,97 Eur (139727,79 Lt) (CK 1.137 str. 3 d., 2.87 str., 6.245 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., ĮBĮ 8 str. 4 d., CPK 178 str.).

33Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 dalimi ir 6.210 str. 1 dalimi ieškovas turi teisę į procesines palūkanas, t. y., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas yra pareiškęs prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

342014-08-08 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – F. A. turto areštas paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (1t. 99 b. l., CPK 150 str. 2 d.).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo F. A. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,38 Eur ( 1 t., 60 b. l.) ir 1098 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 str., 83 str., 96 str.).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio kodekso CK 6.37 str., 6.210 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

37Ieškinį tenkinti iš dalies.

38Priteisti iš atsakovo F. A. ieškovei bankrutavusiai UAB 40467,97 Eur (keturiasdešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 97 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40467,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

40Priteisti iš atsakovo F. A. 20,38 Eur (dvidešimt eurų 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 1080 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt eurų) žyminį mokestį valstybei.

412014-08-08 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – F. A. turto areštą (arešto akto identifikavimo kodas 2014042014), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant I.... 2. ieškovas BUAB „Feliksas ir kompanija“, atstovaujamas bankroto... 3. Ieškovo BUAB „Feliksas ir kompanija“ atstovas teismo posėdyje ieškinį... 4. Atsakovas F. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2015-11-19 prašyme dėl... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Bankrutavusios UAB „Feliksas ir kompanija“ ir jos kreditorių interesus... 7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 8. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas... 9. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai... 10. Bylos duomenimis nustatyta kad atsakovas F. A. nuo UAB „Feliksas ir... 11. Bankroto administratorius nurodo, kad patikrinus perduotus įmonės dokumentus,... 12. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už... 13. Atsakovas F. A. byloje nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių... 14. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad nevykdydamas... 15. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas... 16. Nors ne visi įmonės dokumentai perduoti bankroto administratoriui, tačiau... 17. Ieškovas BUAB „Feliksas ir kompanija“ nurodo, kad atsakovui laiku 2008... 18. Iš byloje pateiktų balansų matyti, kad 2007 metais įmonė veikė stabiliai,... 19. Kaip jau minėta, ieškovas BUAB „Feliksas ir kompanija“ reikalauja... 20. Bylos duomenimis teismas BUAB „Feliksas ir kompanija“ bankroto byloje yra... 21. Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį,... 22. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM kreditorinis reikalavimas yra... 23. Mokesčių mokėjimo pagrindas yra įstatymas, o šios pareigos nevykdymas... 24. Byloje nustatyta, kad bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą, pelno... 25. Atsakovas F. A. savo kaltės prezumpcijos dėl žalos delspinigių ir baudų... 26. VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 26705,63 Lt. Bylos... 27. Posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad įmonė veiklos nuo 2013-05-31... 28. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą... 29. Kreditoriui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras įsiskolinimas... 30. Kreditoriui UAB „Elektrosauga“ skola už paslaugas susidarė nuo 2012-10-31... 31. Atsakovas buvo vienintelis UAB „Feliksas ir kompanija“ akcininkas. Todėl... 32. Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį,... 33. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 dalimi ir 6.210 str. 1 dalimi ieškovas turi... 34. 2014-08-08 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – F. A.... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo F.... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio kodekso CK 6.37 str., 6.210 str.,... 37. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti iš atsakovo F. A. ieškovei bankrutavusiai UAB 40467,97 Eur... 39. Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.... 40. Priteisti iš atsakovo F. A. 20,38 Eur (dvidešimt eurų 38 ct) procesinių... 41. 2014-08-08 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – F. A.... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...