Byla 2A-1143-112/2015
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. G

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvidos Zubernienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. ieškinį atsakovei D. R. dėl pripažinimo teisės naudojimosi žemės sklypu ir pastatų tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. G. ir pagal atsakovės D. R. priešieškinį ieškovams Z. B., J. G., A. J. G., R. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. G.,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo pareiškė reikalavimus:

31. nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), tvarką tokiu būdu:

41.1. ieškovui J. G., skirti asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėta indeksu: „A“, turinti 1053 kv.m. ploto; „AA“, turinti 132 kv.m. ploto; „A1“, turinti 168 kv.m. ploto; „A2“, turinti 38 kv.m.; „A15“, turinti 80 kv.m. ploto, „A16“, turinti 39 kv.m. ploto; „A10“, turinti 39 kv.m. ploto; „A4“, turinti 112 kv.m. ploto; „A5“, turinti 99 kv.m. ploto; „A6“, turinti 50 kv.m. ploto; „A7“, turinti 4 kv.m. ploto; „A8“, turinti 10 kv.m. ploto; „A9“, turinti 33 kv.m. ploto; „A14“, turinti 43 kv.m. ploto.

5Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „H“, kurios bendras plotas 212 kv.m. ploto, J. G. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 104 kv.m. ploto; žemės sklypo dalimis pažymėta indeksu „R“, J. G. tenkanti žemės sklypo dalis, kurią sudaro žemės sklypo plotų dalys, turinčios 124 kv.m. ploto ir 50 kv.m. Iš viso J. G. tenkantis žemės sklypo dalies plotas sudaro 2178 kv.m.

61.2. Z. B., asmeniškai skiriama naudotis žemės sklypo dalimi dalimis plane pažymėta indeksu: „C“, turinti 726 kv.m. ploto; „CC“, turinti 282 kv.m. ploto, „C1“, turinti 54 kv.m. ploto.

7Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „H“, kurios bendras plotas 212 kv.m. ploto, Z. B. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 108 kv.m. ploto; žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „R“, Z. B. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 179 kv.m. Viso Z. B. tenkanti žemės sklypo dalies plotas sudaro 1349 kv.m.

81.3. A. J. G., asmeniškai skiriama naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėta indeksu: „D“, turinti 754 kv.m. ploto, „DD“, turinti 66 kv.m. ploto; „D1“, turinti 78 kv.m. ploto; „D2“, turinti 38 kv.m.; „A11“, turinti 29 kv.m. ploto; „D14“, turinti 79 kv.m. ploto.

9Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „A14“, kurios bendras plotas 122 kv.m. ploto, A. J. G. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 79 kv.m. ploto; žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu F“, kurios bendras plotas 242 kv.m. ploto; A. J. G. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 111 kv.m. ploto; žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „R“, A. J. G. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 95 kv.m. ploto. Viso A. J. G. tenkanti žemės sklypo dalies plotas sudaro 1250 kv.m.

101.4. R. B., asmeniškai skiriama naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „E“, turinti 786 kv.m.

11Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „F“, kurios bendras plotas 242 kv.m. ploto, R. B. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 39 kv.m. ploto; žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „R“, R. B. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 104 kv.m. ploto; žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B1“, kurios bendras plotas 71 kv.m. ploto, R. B. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 35 kv.m. ploto. Viso R. B. tenkanti žemės sklypo dalies plotas sudaro 964 kv.m.

121.5. atsakovei D. R., asmeniškai skiriam naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“, turinčia 879 kv. m. ploto, žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu A12, turinčia 28 kv.m. ploto.

13Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „F“, kurios bendras plotas 242 kv. m. ploto, D. R. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 92 kv. m. ploto; žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „R“, D. R. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 110 kv. m. ploto; žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B1“, kurios bendras plotas 71 kv.m. ploto; D. R. tenkanti žemės sklypo dalis sudaro 36 kv. m. ploto. Viso D. R. tenkanti žemės sklypo dalies plotas sudaro 1145 kv. m.

142. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpų rūsio ir palėpės naudojimosi tvarką taip:

152.1. R. B., asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpa žymima indeksu „R-1“, turinčia 14,02 kv. m. ploto bei palėpės patalpa UAB „Bau solutions“ plane žymima indeksu 2-2, turinčia 24,27 kv. m. naudingo ploto ir 5,97 kv. m. nenaudingo ploto.

162.2. A. J. G., asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpa žymima indeksu „R-2“, turinčia 40,28 kv.m. ploto bei palėpės patalpomis UAB „Bau solutions“ plane žymima indeksu 2-1 ir 2-1-1, turinčiomis 69,79 kv.m. naudingo palėpės ploto ir 17,17 kv. m. nenaudingo palėpės ploto.

172.3. D. R., asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), rūsio patalpos dalis, plane žymima indeksu „R-3“, kurios bendras plotas sudaro 33,28 kv. m. bei skiriama naudotis palėpės patalpa UAB „Bau solutions“ plane žymima indeksu 2-3, turinčia 57,65 kv. m. naudingo palėpės ploto ir 14,18 kv. m. nenaudingo palėpės ploto.

183. Pripažinti ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. teisę be atsakovės D. R. sutikimo įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-06 įsakymu „Dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ), esančių ( - )., sujungimo“, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-245 sujungtą žemės sklypą, turintį 0,6886 ha bendro ploto, adresas ( - ).

19Atsakovė su ieškovų reikalavimai nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ) Priekulė, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 6886 kv. m., esančio ( - ), tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą; taip pat prašė nustatyti žemės sklypo dalyje, žymimoje indeksais AA/132 kelio servitutą (215), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas -14 kv. m., tarp taškų 48, 49, 50, 51, padalijimo plane žymimą brūkšnine linija ir raide „S“; nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), rūsio ir palėpės patalpų naudojimosi tvarką; nustatyti, kad atsakovei D. R. pagal 1997-04-18 dovanojimo sutartį priklauso visas pastatas - garažas, žymimas indeksu 29Ilp, unikalus Nr. ( - ); nustatyti, kad D. R. naudojasi (naudosis) pastatu-garažu, unikalus Nr. ( - ), t.y. šio pastato išlikusia dalimi, kurioje yra įrengta 27,13 kv.m. patalpa, plane pažymėta 1-1. Pripažinti ieškovui R. B. prikausančią 1/2 garažo, žymimo llllp, unikalus Nr. ( - ), nugriauta ir natūroje nebeegzistuojančia.

20Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas 2013-01-07 parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Pagal ieškovų siūlomą projektą visiems bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovei D. R. suteikiamos naudotis sklypo dalys išdėstytos atsižvelgiant į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinus sklypo dydį, būtinybę užtikrinti naudojimosi gyvenamuoju namu saugumą, susiklosčiusią naudojimosi sklypų praktiką. Teismas įvertinęs siūlomų projektų turinį padarė išvadą, kad ieškovų pateiktas projektas labiau tenkina visų bendraturčių interesus ir nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės teisės bei interesai yra pažeisti. Kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas ir privažiavimas prie savo sklypo, galimybė naudotis ten esančiais pastatytais statiniais, nustačius žemės naudojimo tvarką pagal ieškovų projektą tarp bendraturčių lieka mažiau bendrų plotų, tai sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje. Taip pat teismas atsižvelgdamas į rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus parodymus, konstatavo, jog ieškovų nurodyta naudojimosi gyvenamojo namo rūsio ir palėpės tvarka nepažeis atsakovės teisių, užtikrins interesų pusiausvyrą, kadangi bendraturčiai siekia naudotis minimų patalpų dalimis pagal viešajame registre įregistruotas nuosavybės dalis ir kliūčių tam nėra. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas vieną iš atsakovės priešieškinio reikalavimų nustatyti servitutą konstatavo, jog servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad servituto nustatymas yra reikalingas ir būtinas. Kaip konstatavo teismas iš bylos duomenų, atsakovė turi galimybę patekti prie iškasto tvenkinio ir nenustatant servituto. Taip pat teismas kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pageidavimus dėl naudojimosi gyvenamojo namo rūsio ir palėpės patalpomis tvarkos konstatavo, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi namo rūsio ir palėpės patalpomis tvarka yra racionali, patogi, sudaro sąlygas prieiti prie pagalbinių patalpų ir jomis naudotis. Tuo tarpu teismo vertinimu, atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra neracionali neatsižvelgia į bendraturčių teises ir paneigia ieškovų interesus.

21Atsakovė D. R. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė atsakovės reikalavimo dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu teisėtumo ir pagrįstumo, o naudojimosi ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką nustatė iš esmės tik pagal ieškovų pateikto UAB „Gargždų matininkai" 2013-01-07 plano projekto sprendinius. Taip pat nurodė, kad ji priešieškiniu prašė nustatyti ginčo gyvenamojo namo rūsio ir palėpės patalpų naudojimosi tvarką, tačiau teismas šį reikalavimą išnagrinėjo ne visiškai. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė servituto, nes neatsižvelgė į tai, jog ginčo kelias visada buvo reikalingas, juo patenkama prie kūdros, kuris pastatų gaisro atveju neabejotinai padėtų netrukdomai tiek fiziniams asmenims, tiek tarnyboms patekti prie vandens telkinio. Apeliante taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl garažo pripažinimo jos asmenine nuosavybe pagal 1997-04-18 dovanojimo sutartį. Apeliantės vertinimu nepagrįstai taikant senatį, teismo liko neįvertintos aplinkybės, jog garažas yra tik atsakovės naudojamas ir tai patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas garažo išorės ir vidaus nuotraukos. Apeliantė taip pat kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuriuo pripažinta ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. teisė be atsakovės sutikimo įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-06 įsakymu „Dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ), esančių ( - ), sujungimo", Nr. 12VĮ- (14.12.2)-245 sujungtą žemės sklypą turintį 0,6886 ha bendro ploto, adresas ( - ). Pasak apeliantės, ieškovai turėtų kreiptis į atsakovę, kuri ginčo atveju kaip ir ieškovai išlieka ginčo žemės sklypo bendro naudojimo žemės naudotojai, teikti jai pasirašyti dokumentą dėl sklypų sujungimo. Apeliantė taip pat prašė dėl ieškovų reikalavimų, kuriais buvo reikalaujama nustatyti palėpės ir rūsio patalpų naudojimosi tvarką, taikyti senatį. Apeliantės vertinimu, teismas neįvertino jos procesiniuose dokumentuose ir posėdžiuose nurodytų aplinkybių, kad ieškovai nuo pat ginčo atsakovės rūsio ir palėpės įgijimo (1997 m.) nereiškė jokių pretenzijų. Apeliantė nurodo, kad ji daugiau kaip 10 metų valdo ir naudoja ginčo patalpas, todėl pagrįstai ir teisėtai prašė taikyti senatį.

22Ieškovai su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus planus ir pagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką pagal jų pateiktą planą. Ieškovų vertinimu, atsakovės planas neatitiko šalių interesų pusiausvyros. Taip pat ieškovų vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

25Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas žemės sklypu ir pastatais naudojimosi tvarką išimtinai įvertino tik ieškovų argumentus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo turinio, jame daromų išvadų nebūtų įmanoma padaryti neįvertinus abiejų šalių planų ir argumentų. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas aplinkybes pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tam kad tinkamai išspręstų tarp šalių kilusį ginčą. Apeliantė iš esmės pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė ir nenurodė pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

26Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė servituto. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų poreikį nustatyti servitutą ji grindė aplinkybe, jog prie kūdros gaisro atveju negalėtų patekti specialiosios tarnybos. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Šiuo atveju atsakovė neįrodė, jog nenustačius servituto ji negalėtų naudoti turimos nuosavybės pagal tikslinę paskirtį. Apeliantė taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė turi galimybę patekti prie iškasto tvenkinio ir nenustatant servituto. Be to, servituto nustatymo esmė suponuoja išvadą, kad servitutas turi būti nustatomas ne trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, o būtent viešpataujančio daikto savininkui, kuris juo negali naudotis pagal tikslinę paskirtį. Dėl to pagal apeliantės nurodomus argumentus, jog prie kūdros gaisro atveju negalėtų patekti specialiosios tarnybos, servitutas negali būti nustatytas, nes tai paneigtų servituto esmę.

27Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl garažo pripažinimo jos asmenine nuosavybe pagal 1997-04-18 dovanojimo sutartį. Kaip matyti iš dovanojimo sutarties, atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo ½ plytų garažą žymimą indeksu 29Ilp. Būtent šią nuosavybės teisės dalį ji įgijo sandorio pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), todėl nepagrįstas jos reikalavimas remiantis vien tik faktiniu garažo naudojimu pripažinti nuosavybės teisę į visą garažą. Faktinis atitinkamo daikto dalies naudojimas nuosavybės teisių nesukuria.

28Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kuriais kvestionuojama teismo sprendimo dalis, pripažinti ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. teisė be atsakovės sutikimo įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-06 įsakymu „Dėl žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ), esančių ( - )., sujungimo", Nr. 12VĮ- (14.12.2)-245 sujungtą žemės sklypą turintį 0,6886 ha bendro ploto, adresas ( - ). Atsakovės principinė pozicija, jog žemės sklypo sujungimui reikalingas jos sutikimas ir nenurodant pagrįstų argumentų dėl savo teisių pažeidimo sujungus sklypus, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straispnis).

29Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovų reikalavimams dėl palėpės ir rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo, buvo atsisakyta taikyti ieškinio senatį. Senaties taikymo aplinkybe nurodė tai, kad ji daugiau kaip 10 metų valdo ir naudoja ginčo patalpas ir dėl jų anksčiau ginčų dėl valdymo nekilo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi ji netinkamai interpretuoja ieškinio senatį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi įvertinus teisinių santykių specifiką, teisė ieškovams į ieškinį atsirado ne nuo atsakovės tapimo bendrasavininke, o nuo to momento, kai tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinių santykių ypatumai suponuoja išvadą, kad šalių teisė kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra apribota senaties terminu dėl pažeidimo tęstinumo.

30Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

32Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu... 3. 1. nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ),... 4. 1.1. ieškovui J. G., skirti asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimis plane... 5. Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo... 6. 1.2. Z. B., asmeniškai skiriama naudotis žemės sklypo dalimi dalimis plane... 7. Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo... 8. 1.3. A. J. G., asmeniškai skiriama naudotis žemės sklypo dalimis plane... 9. Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo... 10. 1.4. R. B., asmeniškai skiriama naudotis žemės sklypo dalimi plane... 11. Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo... 12. 1.5. atsakovei D. R., asmeniškai skiriam naudotis žemės sklypo dalimi plane... 13. Bendram naudojimui su kitais bendraturčiais skiriama naudotis žemės sklypo... 14. 2. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), patalpų rūsio ir palėpės... 15. 2.1. R. B., asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ),... 16. 2.2. A. J. G., asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( -... 17. 2.3. D. R., asmeniškai skiriama naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ),... 18. 3. Pripažinti ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. teisę be atsakovės D.... 19. Atsakovė su ieškovų reikalavimai nesutiko ir pareiškė priešieškinį,... 20. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu... 21. Atsakovė D. R. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį... 22. Ieškovai su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 25. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliaciniame skunde... 26. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios... 27. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus,... 29. Apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį,... 30. Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 32. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti...