Byla e2-1556-196/2016
Dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų, skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4919-232/2016 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,LINAVA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Transfriga“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų, skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Transfriga“ 165 083,41 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 39 557,70 Eur skolos ir 41 270,85 Eur palūkanų, viso 245 911,96 Eur; 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o šio nesant arba jo nepakankant, trūkstamai pinigų sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.
  3. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Pagal atsakovės 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės turto balansinė vertė sudarė 1 007 259 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 684 343 Lt. Įvertinus atsakovės turto ir skolų santykį, darytina išvada, kad atsakovė buvo nemoki. 2016 m. gegužės 20 d. duomenimis atsakovė turėjo pradelstą 6 280,05 Eur socialinio draudimo skolą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra tik 89 229 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovės prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės 2014 m. balanso duomenys iš esmės neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties ir savaime nesuponuoja išvados, jog yra pagrindas taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytas didelės vertės reikalavimas, savaime nereiškia, kad kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokia grėsmė galėtų būti konstatuojama, jei būtų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kad atsakovė jai priklausantį turtą slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdama vengti galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Skunde nurodo, kad pagal atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis atsakovės turto vertė sudarė 1 112 392 Eur, tuo tarpu atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 910 458 Eur. Todėl darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki arba jos turtinė būklė yra artima nemokumo būklei. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra tik 89 229 Eur. Taigi ieškinio suma yra ženkliai didesnė lyginant su atsakovės valdomo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Pagal atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis atsakovė turėjo tik 8 054 Eur piniginių lėšų, kas reiškia, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti nukreiptas tik į atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Kadangi ieškinio suma atsakovei yra neabejotinai didelė, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė neįrodė, kad jai ieškinio suma nėra didelė ir ieškinio tenkinimo atveju galės šią sumą sumokėti
  3. Atsakovė UAB ,,Transfriga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:
    1. Ieškovės ieškinys prima facie nepagrįstas. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės ieškinyje deklaruojamą įsiskolinimą, kadangi atsakovė abiejų ginčo šalių valia suderintą galutinį įsiskolinimą ieškovei moka jau šešis metus ir per šį laikotarpį beveik visą skolą yra padengusi. Tuo tarpu deklaruojama papildoma 165 083,41 Eur skola, kuri kaip nurodo ieškovė, atsirado dar 1999-2000 m., ieškovė nepagrindžia ir nepateikia dėl jos jokių įrodymų. Be to ieškovės ieškinio reikalavimai pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.
    2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik didelė ieškinio suma nelemia teismo sprendimo neįvykdymo rizikos ir nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės turimas turtas, kiekvienais metais augantis pelnas, laiku mokami mokesčiai ir sukauptas turtas paneigia ieškovės nurodomą sprendimo neįvykdymo grėsmę, kas reiškia, kad atsakovei turint pakankamai turto ir gaunant pajamų bei uždirbat pelno, atitinkamai nėra būtino pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
    3. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ginčo šalių interesų pusiausvyra būtų pažeista, sukurta esminė šalių nelygybė. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apribotas atsakovės verslas, daroma didelė žala tiek bendrovei, tiek darbuotojams.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, kad nėra įrodyta / nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Apeliantė ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde remiamasi didelės atsakovei reikalavimo sumos argumentu.
  5. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele.
  6. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėtį, t. y. kad atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovui galbūt palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto. Taigi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes.
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl 245 911,96 Eur skolos priteisimo. Nors ieškinio suma yra didelė, tačiau iš byloje pateiktų atsakovės finansinių dokumentų matyti, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera ir didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal atsakovės 2015 m. balanso duomenis atsakovė turi turto už 1 112 392 Eur, iš kurio materialusis turtas sudaro 947 160 Eur, trumpalaikis turtas – 165 232 Eur. Taip pat 2015 m. balanse nurodyta, kad bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 109 263 Eur, bendrovė turi 150 800 Eur kapitalo, 7 790 Eur rezervo bei 43 344 Eur nepaskirstyto pelno. Nors pagal 2015 m. balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 582 819 Eur, bet ne 910 458 Eur, kaip teigia apeliantė, vien ta aplinkybė, kad pagal byloje pateiktus atsakovės balansų duomenis įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę įrašyto turto vertės, dar nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų, kurių nevykdo. Apeliantės pareikštas reikalavimas atsakovei nelaikytinas pradelstu, kol teismas neišnagrinėjo šalių ginčo iš esmės ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl šio reikalavimo. Įmonės 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonė veikia pelningai, bendrovės pelnas sudarė 88 111 Eur. Remiantis Sodros viešai skelbiama informacija, atsakovė šiuo metu nebeturi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu įmonėje dirba 41 darbuotojas. Įvertinus nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantės pareikšto ieškinio suma yra tokia didelė, kad objektyviai kyla grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  8. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jeigu būtų duomenų, kad atsakovė ketina turtą perleisti, įkeisti, paslėpti, sunaikint ar imtis kitokių veiksmų, kurie apsunkintų išieškojimą pagal būsimą teismo sprendimą (t. y. duomenų apie nesąžiningus jo veiksmus bei ketinimus). Tuo tarpu duomenų ar įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimus turimą turtą perleisti, įkeisti, paslėpti ar kitaip jį apsunkinti, ieškovė nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  9. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai