Byla 2-1626/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ThyssenKrupp Baltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1126-125/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ThyssenKrupp Baltija“ ieškinį atsakovui Suomijos Respublikos įmonei Pirkan Terramek Oy dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 358 661,19 Lt skolą, 26 434,81 Lt delspinigių, 20 537,74 Lt palūkanų, 12 procentų procesinių palūkanų už priteistą 405 633,74 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš 2011 m. gegužės 27 d. šalių Poliakulės nuomos sutarties Nr. 200-08/2010, pagal kurią atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

5I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio ir nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, atsakovas yra Suomijos Respublikos juridinis asmuo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas turėtų būti atliekamas atsakovo buveinės adresu. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi turto Lietuvoje ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą būtų galima vykdyti taikant Lietuvos Respublikos teisę (CPK 178 str.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros, pažeidė teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus.

102. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra reikšminga atsakovo registracijos ir turto buvimo vieta, nes vadovaujantis nustatyta tvarka, nėra jokių teisinių kliūčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo registracijos šalyje.

113. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neturi turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje iškils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

124. Ieškinio suma yra didelė, o teismų praktikoje minėta aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

135. Ieškovas nebendradarbiauja su ieškovu, atsisako mokėti už įrengimo nuomą, atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, bylinėjimasis užtruks ne vieną mėnesį, todėl būtina užtikrinti ieškinio reikalavimus.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užsienio juridinio asmens turtui. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad ieškovas preliminariai nepagrindė ieškinio; nepateikė įrodymų, dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas Suomijos Respublikos juridinis asmuo turi turto Lietuvos Respublikoje ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą būtų galima vykdyti taikant Lietuvos Respublikos teisę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

18Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 358 661,19 Lt skolą, 26 434,81 Lt delspinigių, 20 537,74 Lt palūkanų, 12 procentų procesinių palūkanų už priteistą 405 633,74 Lt sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Šie reikalavimai kildinami iš šalių sudarytos Poliakulės nuomos sutarties Nr. 200-08/2010. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus ir pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.

19Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojamas tuomet, kai turtinis ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui reiškiama 405 633,74 Lt reikalavimo suma laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Juolab, kad ieškovui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, atsakovas nebendradarbiauja su ieškovu ir pasak ieškovo, be paaiškinimų atsisako mokėti už įrengimo nuomą. Taigi, neturint duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, negalima spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra rizikos.

20Pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo dar ir dėl to, kad atsakovas neturi turto Lietuvos Respublikoje ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą būtų galima vykdyti taikant Lietuvos Respublikos teisę. Tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas turėtų būti atliekamas atsakovo buveinės adresu.

21Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra reikšminga atsakovo registracijos ir turto buvimo vieta, nes vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka, nėra jokių teisinių kliūčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo registracijos šalyje, nes suinteresuota šalis, norinti, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūromis, t., y., kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo nereikėtų, o kitoje ES valstybėje narėje reikėtų kreiptis į instituciją, kompetentingą paskelbti Lietuvos teismo priimtą sprendimą vykdytinu. Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2008). Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, jeigu atsakovas turėtų turto Lietuvos Respublikoje.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o aplinkybė, jog atsakovas yra užsienio šalies juridinis asmuo, nepaneigia galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos skundžiamą nutartį ir būtų pagrindas tenkinti apelianto prašymą dėl atsakovo turto arešto. Tačiau teismo procesinis sprendimas turėtų būti realiai įvykdomas. Šioje byloje yra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovas yra Suomijos Respublikos juridinis asmuo ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio buvo sprendžiamas atsakovui nepranešus. Minėta, kad tam, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų vykdoma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, būtina vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytomis teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo procedūromis. Minėto reglamento 34 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismo sprendimas nėra pripažįstamas, jeigu jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, šioje byloje teismas turėjo apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo informuoti atsakovą. To reikalauja taip pat ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio nuostatos, tačiau to nebuvo padaryta. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių prilyginamas galutiniam teismo sprendimui (žr. pagal analogiją, pvz., 1979 m. kovo 27 d. Sprendimą De Cavel (143/78, Rink. p. 1055). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovui dar nėra išsiųstas ieškinys su priedais, todėl apeliacinio teismo nuomone, atsakovui nėra žinoma apie Lietuvoje inicijuotą teismo procesą. Todėl apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą nutartį ir priėmus ieškovui palankų procesinį sprendimą dėl atsakovo turto arešto, nutartis būtų neįgyvendinama, nes Lietuvos Respublikos teisme atsakovui nebuvo sudarytos visos procesinės galimybės pateikti visus argumentus, kurie, jo manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Taigi, pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas užkerta kelią laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimui, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23Nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš naujo, būtina atkreipti dėmesį į teismų formuojamą praktiką, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Todėl teismas, taikydamas šią prezumpciją turėtų vertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, kurias turėtų galimybę nustatyti gavęs atsakovo nuomonę dėl ieškovo prašymo taikyti atsakovo turtui areštą ir rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį.

24Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti... 5. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013... 9. 1. Teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros, pažeidė teisingumo,... 10. 2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra reikšminga atsakovo... 11. 3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neturi turėti... 12. 4. Ieškinio suma yra didelė, o teismų praktikoje minėta aplinkybė padidina... 13. 5. Ieškovas nebendradarbiauja su ieškovu, atsisako mokėti už įrengimo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos... 16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų... 18. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas... 19. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotą... 20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių... 21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas preliminariai pagrindė... 23. Nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 24. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir...