Byla 2A-375-943/2019
Dėl baudos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Č. D. ir R. D. dėl baudos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 420 930,23 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovas su atsakovais 2007 m. rugsėjo 17 d. sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovai pavedė ieškovui tvarkyti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus dėl gamybinių patalpų, priklausiusių atsakovams, pardavimo sutarties panaikinimo ir jų grąžinimo atsakovams. Ta pačia sutartimi atsakovai įsipareigojo parduoti 1 200 kv. m gamybines patalpas ieškovo nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui už 225 000 Lt (65 164,50 Eur). Ieškovo įsitikinimu, jis savo įsipareigojimus įvykdė – Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu panaikino pardavimo sutartį ir grąžino atsakovų nuosavybėn gamybines patalpas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

93.

10Ieškovo teigimu, atsakovai 2016 m. rugpjūčio 5 d. dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Didmena" 43/100 patalpų ( - ) už 362 000 Eur. Paaiškėjus šiai aplinkybei, akivaizdu, kad atsakovai negali įvykdyti įsipareigojimų pagal 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartį, nes nurodytų patalpų nuosavybės teise nebevaldo. Dėl šios priežasties galima spręsti, kad atsakovai nutraukę sutartį, privalo sumokėti ieškovui baudą, lygią ½ gamybinių patalpų, esančių ( - ), nepriklausomų turto vertintojų nustatytai sumai šios sutarties nutraukimo dienos kainomis, t. y. 420 930,23 Eur.

114.

12Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas jokių veiksmų pagal pavedimo sutartį neatliko, ataskaitos pagal pavedimo sutartį ieškovas atsakovams niekada nepateikė, pavedimo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui, todėl pasibaigė po metų nuo jos sudarymo, todėl teismo prašė pripažinti pavedimo sutartį negaliojančia ex officio. Atsakovai taip pat prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui priteisti baudą ir atmesti ieškinį. Atsakovai teismo prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

166.

17Teismas nustatė, kad pateiktoje 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartyje jos galiojimo terminas nebuvo nurodytas, t. y. nebuvo apibrėžtas nei kalendorine data, nei tam tikru įvykiu, todėl ieškovo ir atsakovų sudaryta 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartis galiojo vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, t. y. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. Dėl nurodytos priežasties teismas atmetė ieškovo teiginį, kad atsakovai 2016 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleidę UAB „Didmena“ 43/100 dalis nekilnojamojo turto, esančio ( - ), neteisėtai nutraukė pavedimo sutartį. Pavedimo sutarties galiojimo metu (2007 m. rugsėjo 17 d.–2008 m. rugsėjo 17 d.) atsakovai nenutraukė pavedimo sutarties su ieškovu, todėl atsakovams negali kilti sutartinė atsakomybė. Dėl to teismas ieškovo ieškinį - priteisti 420 930,23 Eur baudą - atmetė.

187.

19Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pavedimo sutarties galiojimo metu tvarkė visus dokumentus, atliko juridinius ir kitus veiksmus dėl gamybinių patalpų, esančių ( - ), kad atstovavo atsakovus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kad užtikrino pažeidimų prevenciją ir siekė uždrausti tolesnį neteisėtą gamybinių patalpų ( - ) naudojimą.

208.

21Be to, teismo vertinimu, ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė teiginių, kad jis dalyvavo teisminiuose procesuose, kuriuose buvo priimti atsakovams palankūs teismų sprendimai. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-99/2008 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009 ieškovas nebuvo atsakovų atstovu ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu ir negalėjo juo būti, kadangi neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimų, keliamų atstovui civilinėje byloje. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmetė ieškovo teiginius, kad jis, vykdydamas pavedimo sutartį, padėjo grąžinti atsakovų nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ).

229.

23Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pavedimo sutarties turinį ir jos esmę, teismas sprendė, kad šalių sudaryta pavedimo sutartis neturėjo būti privalomai tvirtinama notaro. Dėl to, atsakovų prašymą pripažinti 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartį niekine Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 1 dalies, 5 dalies pagrindais teismas atmetė.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Ieškovas A. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priimti naujus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Teismas nepagrįstai sprendė, kad pavedimo sutartis yra dėl atstovavimo, t. y. netinkamai kvalifikavo sutartį ir ja šalių sukurtus teisinius santykius. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovų argumentais, neva sutartis pasibaigė po 1 metų nuo jos sudarymo, t. y. kad iki šios bylos iškėlimo netesybų ir atlyginimo mokėjimo už pavedimo vykdymą prievolės atsakovai nebeturėjo.

2910.2.

30Nagrinėjamu atveju, atsakovai pavedimo sutarties pagrindu ieškovui pavedė atlikti savo nuožiūra įvairius teisinius veiksmus, susijusius su sutartyje nurodytu (anksčiau atsakovams priklausiusiu) nekilnojamuoju turtu, kurio jie nesiekė išsaugoti nuosavybės teise, šalys susitarė dėl pavedimo sutarties rezultato, todėl tokio pavedimo pobūdis ir mastas leidžia teigti, jog įgaliojimas (pavedimas) buvo išduotas iki pavedimo sutarties rezultato įgyvendinimo, t. y. jo terminas buvo apibrėžtas pavedimo sutarties įvykdymu.

3110.3.

322016 m. rugpjūčio 5 d. atsakovams kilo civilinė atsakomybė už sutarties pažeidimą – neteisėtą sutarties nutraukimą. Sutartyje ši atsakomybė siejama tiek su baudos mokėjimu, tiek su nuostolių atlyginimu (Pavedimo sutarties 6.3 ir 6.4 p.)

3310.4.

34Ieškovas savo argumentus dėl pavedimo sutarties tinkamo vykdymo pagrindė ir liudytojų parodymais, kurie nuosekliai patvirtino, kad ieškovas koordinavo visus veiksmus, civilinių bylų vedimą, bendravo su atsakovų advokatais, dalyvavo pasitarimuose, siuntė teismo dokumentus, atsakovų advokatas V. B. juos gaudavo, atsakydavo į juos, o be to, atsakovai pervesdavo ieškovui lėšas už ginčo patalpų nuomą, kuomet nebuvo atsiradęs jų pirkėjas.

3511.

36Atsakovas Č. D. atsiliepime į skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3711.1.

38Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pavedimo sutarties galiojimas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 17 d., todėl atsakovai 2016 m. rugpjūčio 5 d. pavedimo sutarties nenutraukė ir negalėjo nutraukti, nes negalima nutraukti sutarties, kuri jau negalioja.

3911.2.

40Pavedimo sutartyje jos galiojimo terminas nebuvo nurodytas, t. y. nebuvo apibrėžtas nei kalendorine data, nei tam tikru įvykiu, todėl sutartis galiojo vienerius metus nuo jos sudarymo dienos iki 2008 m. rugsėjo 17 d.

4111.3.

42Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai nepažeidė pavedimo sutarties, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė pavedimo sutartį.

4311.4.

44Atsakovai niekada nebuvo nusišalinę nuo reikalų, susijusių su gamybinėmis patalpomis.

4512.

46Atsakovė R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

4712.1.

48Apeliantas neturėjo tinkamos kvalifikacijos teikti teisines paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tokios paslaugos suteiktos nebuvo. Be to, atsakovė nesutinka su apelianto nurodoma aplinkybe, jog jis per atsakovą Č. D. apmokėjo visas bylinėjimosi išlaidas.

4912.2.

50Apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kritiško liudytojų parodymų vertinimo.

5112.3.

52Pavedimo sutarties vykdymo termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Teismas pagrįstai nustatė, jog įgaliojimas galiojo vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

5312.4.

54Apelianto prašymas priimti papildomus įrodymus yra nepagrįstas ir galėjo būti pateiktas anksčiau.

5512.5.

56Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą.

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5813.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo

6014.

61Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo formos ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog byla tinkamai gali būti išnagrinėta bylos duomenis įvertinus ir rašytinio proceso tvarka.

6215.

63Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) pateikė ir prašė priimti liudytojo T. M. į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme atsineštus įrodymus – susirašinėjimą dėl atsakovų ginčo patalpų pardavimo. Pagal CPK 193 straipsnį liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Šie užrašai teisėjo pareikalavimu turi būti pateikiami teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas gali juos pridėti prie bylos. Šiuo atveju kartu su apeliaciniu skundu teikiama susirašinėjimo medžiaga bei 2016 m. liepos 8 d. Preliminarioji negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikomi susiję su skaičiais ar kita informacija, kurią sunku atsiminti. Teisme liudytoju apklaustas T. M. davė parodymus teismo posėdyje, jo parodymai užfiksuoti, jais gali būti remiamasi byloje (CPK 177 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, kad netikslinga papildomai priimti ieškovo (apelianto) kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija dubliuoja liudytojo T. M. parodymus. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6416.

65Tarp ieškovo ir atsakovų 2007 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta pavedimo sutartis (t. 1, b. l. 6-8), kurios pagrindu atsakovai pavedė ieškovui tvarkyti visus dokumentus, atlikti visus juridinius ir kitus veiksmus dėl gamybinių patalpų esančių ( - ), priklausiusių atsakovams, pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir patalpų grąžinimo atsakovams (sutarties 2.1 punktas). Pagal sutarties 2.2 punktą šalys susitarė, jog Įgaliotinis atstovaus Įgaliotojus visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gaunant visus dokumentus, atliekant visus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu.

6617.

67Pavedimo sutarties 2.3. punkte įtvirtintas šalių susitarimas – esant būtinumui atlikti Sutarties 2.1. ir 2.2. punktuose nurodytus ar kitus veiksmus, Įgaliotojai išduoda Įgaliotinio reikalavimu notariškai patvirtintą įgaliojimą ar įgaliojimus, kurie gali būti skirti konkrečiam veiksmui ar visiems veiksmams atlikti. Įgaliotinio pasirinkimu, Įgaliotojai neišduoda notarinio įgaliojimo, tačiau pasirašo pilno atstovavimo sutartį su Įgaliotinio nurodyta advokato kontora.

6818.

69Atsakovai 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 2007-27 su advokatu V. B. ( t. 1, b. l. 64-66). Šios sutarties 1 punkte apibrėžtas teisinių paslaugų objektas – teikti teisines konsultacijas, ruošti teisinių dokumentų projektus ir atstovauti civilinėje byloje Č. D., R. D. v. R. B., S. S. ir kt. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt. Lietuvos apeliaciniame teisme ir, esant reikalui, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

7019.

71Pavedimo sutarties 3.4. punkte šalių susitarimu įtvirtinti apribojimai Įgaliotojams be Įgaliotinio sutikimo disponuoti ginčo dalyku ‑ keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, Įgaliotojams esant atsakovams – pripažinti ieškinį. Be Įgaliotinio sutikimo, Įgaliotojams buvo ribojama teisė sudaryti taikos sutartį ar atlikti kitus procesinius veiksmus.

7220.

73Pagal Pavedimo sutarties 3.3. punktą Įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, Įgaliotojai privalo sumokėti Įgaliotiniui atlyginimą, numatytą Sutarties 5 skyriuje „Atlyginimas“. Pavedimo sutarties 5.1 punkte, apibrėžiančiame atlyginimą už pavedimo vykdymą, nustatyta, jog atsakovai įsipareigoja parduoti 1200 m2 gamybinių patalpų: 1-63, 1-62, 1-61, 1-60 (vieną gamybinę angą), esančių ( - ), Kaune, ieškovo nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui už 225 000 Lt (65 164,50 Eur).

7421.

75Pavedimo sutarties 6.3 punkte sulygta, jog įgaliotojai (atsakovai) nutraukę sutartį, privalo sumokėti įgaliotiniui (ieškovui) baudą, lygią 1/2 (vienai antrajai) gamybinių patalpų, esančių ( - ) (unikalus Nr.), nepriklausomų turto vertintojų nustatytai sumai šios sutarties nutraukimo dienos kainomis.

7622.

77Ieškovas A. G. 2016 m. spalio 11 d. pranešimais informavo atsakovus apie galimą gamybinių patalpų, esančių ( - ), pardavimą jo nurodytam pirkėjui ir nurodė galimą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laiką bei notarų biurą, į kurį turėtų atvykti atsakovai (t. 1, b. l. 10-11).

7823.

79Dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2016 m. rugpjūčio 5 d., atsakovai R. D. ir Č. D. pardavė 43/100 dalis Negyvenamosios patalpos – Patalpų, unikalus Nr. ( - ), UAB „Didmena“ (t. 1, b. l. 46-59). Dėl šalių sudarytos sutarties galiojimo termino

8024.

81Ieškovo įsitikinimu, jis savo įsipareigojimus pagal nurodytą Pavedimo sutartį visiškai įvykdė, t. y. surado advokatą V. B., užtikrino, kad su juo būtų sudaryta atstovavimo sutartis taip pat apmokėjo jam už atstovavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-99/2008 panaikino Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino 2006 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžino atsakovų nuosavybėn gamybines patalpas, esančias ( - ), šį sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009 paliko nepakeistą. Ieškovo nuomone, susiklosčius tokiai faktinei situacijai (atsakovai pardavė patalpų dalį trečiajam asmeniui, o ne jo nurodytam pirkėjui), atsakovai toliau negali vykdyti sutarties, todėl sutartis dėl tokių atsakovų veiksmų yra faktiškai nutraukta, o ieškovui turi būti priteista pavedimo sutarties 6.3 punkte numatyta bauda.

8225.

83Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškinį, pripažino, kad 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartyje jos galiojimo terminas nebuvo nurodytas, t. y. apibrėžtas nei kalendorine data, nei tam tikru įvykiu ar pan., todėl ieškovo ir atsakovų sudaryta 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartis galiojo vienerius metus nuo jos sudarymo dienos, t. y. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties galiojimo termino. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos pavedimo sutarties sąlygas ir nepagrįstai jos galiojimą susiejo su įgaliojimo galiojimo terminu (CK 2.142 straipsnio 1 dalis).

8426.

85Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8627.

87Sutarties 2.1 ir 2.2 punktais įgaliotojai (atsakovai) pavedė įgaliotiniui (ieškovui) tvarkyti visus dokumentus, atlikti visus juridinius ir kitus veiksmus dėl gamybinių patalpų, esančių ( - ), grąžinimo atsakovams, bei atstovauti juos visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, gaunant visus dokumentus, atliekant visus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu. Sutarties 2.3 punkte šalys sulygo, jog esant būtinumui atlikti šiuos ar kitus veiksmus, įgaliotojai (atsakovai) išduoda įgaliotinio (ieškovo) reikalavimu notariškai patvirtintą įgaliojimą ar įgaliojimus, kurie gali būti skirti konkrečiam veiksmui ar veiksmams atlikti. Įgaliotinio pasirinkimu, įgaliotojai neišduoda notarinio įgaliojimo, tačiau pasirašo visiško atstovavimo sutartį su įgaliotinio nurodyta advokato kontora.

8828.

89Tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovui nebuvo išduotas įgaliojimas veikti atsakovų vardu, nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino tarp šalių susiklosčiusius atstovavimo teisinius santykius su išorine jų forma (įgaliojimu). Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).

9029.

91Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui duoto pavedimo vykdymui šalių susitarimu įgaliojimas nebuvo išduotas, jis galėjo būti išduodamas įgaliotinio reikalavimu (Pavedimo sutarties 2.3 punktas). Tikėtina, kad šalys, atsižvelgdamos į duoto pavedimo pobūdį, vertino, jog išoriniuose teisiniuose santykiuose pavedimo tikslui pasiekti pakaks, kad jie bus atstovaujami advokato, o ieškovui pavedimo sutartimi buvo pavesta atlikti kitokio pobūdžio veiksmus, kurie, teismo nuomone, turi tarpininkavimo požymių.

9230.

93Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties esmę, pavedimas galėjo būti duodamas ir neišduodant išorinius atstovavimo teisinius santykius patvirtinančio dokumento – įgaliojimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, nepagrįstai sprendė, kad šalių sudarytoje sutartyje nesant nurodytam jos galiojimo terminui, 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartis galiojo vienerius metus nuo jos sudarymo dienos t. y. iki 2008 m. rugsėjo 17 d., o 2016 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šio ginčo šalių sutartis negaliojo, todėl ir negalėjo būti atsakovų nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.763 straipsnio 1 dalies nuostatas pavedimo sutartis gali baigtis ne tik siejant tai su įgaliojimo panaikinimu ar jo galiojimo terminu, bet ir su kitais prievolės pabaigos terminais.

9431.

95Pirmosios instancijos teismas sutarties galiojimo terminą vertino vadovaudamasis CK 6. 763 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2.142 straipsnio 1 dalimi, tačiau į bylą pateiktos sutarties sąlygų turinio analizė paneigia šių CK nuostatų taikymo galimybę. Šalys neginčija, jog atsakovai ieškovui pavedimo sutarties pagrindu įgaliojimo neišdavė, tai sulygta ir sutarties 2.3 punkte ‑ įgaliotinio pasirinkimu, įgaliotojai neišduoda notarinio įgaliojimo, tačiau pasirašo visiško atstovavimo sutartį su įgaliotinio nurodyta advokato kontora.

9632.

97Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad viskas, kas nėra tiesiogiai draudžiama, tas yra leidžiama. Terminas gali būti apibrėžiamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu arba nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turėtų įvykti (CK 1.117 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dažniausiai terminas nurodant įvykį nustatomas prievolėms, dėl kurių specifikos neįmanoma nustatyti kalendorinio termino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovai ieškovui pavedimo sutarties pagrindu pavedė atlikti savo nuožiūra įvairius teisinius veiksmus, susijusius su jiems anksčiau priklausiusio nekilnojamojo turto sugrąžinimu jų nuosavybėn, siejant šio turto grąžinimo procesą su vykusiais teisminiais procesais (sutarties 2.1 ir 2.2 bei 3.3 punktai), konstatuoja, kad pavedimo pobūdis patvirtina aplinkybę, jog pavedimas buvo siejamas su pavedimo sutarties rezultato pasiekimu, o ne su konkrečia kalendorine data. Dėl šios nutarties 26-30 punktuose nurodytų motyvų, teismas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pavedimo sutartis pasibaigė praėjus vienerių metų terminui nuo tokios sutarties sudarymo, pripažįsta nepagrįstomis. Nustačius aplinkybę, jog šalių sudaryta pavedimo sutartis nebuvo pasibaigusi šiuo pagrindu, teismas vertina, ar yra pagrindas taikyti ieškovo reikalaujamą teisių gynimo būdą – priteisti baudą bei atlyginti nuostolius ir išlaidas pagal sutarties 6.3. ir 6.4 punktus. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

9833.

99Analizuojant ir vertinant 2007 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytos sutarties sąlygas, galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos, sutartimi prisiimtų priešpriešinių įsipareigojimų (sutarties sąlygų), nevertino sutartimi siektų sukurti teisinių pasekmių ir dėl to netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

10034.

101Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2007 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus dviem dienoms po ginčo šalių sutarties pasirašymo, atsakovas Č. D. ir advokato V. B. kontora pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. 2007-27, kuria advokatas V. B. įsipareigojo atstovauti klientą (šioje byloje atsakovus Č. D. ir R. D.) dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt. Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Iš prie šios civilinės bylos prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-275-555/2007 medžiagos matyti, kad ieškinys buvo pareikštas 2006 m. balandžio 25 d. Tai, kad Pavedimo sutarties šalims buvo žinoma apie prasidėjusį teisminį procesą dėl gamybinių patalpų ( - ), matyti ir iš jų sudarytos Pavedimo sutarties 2.1. punkto. Pavedimo sutarties šalys, sudarydamos sutartį jau žinojo ir apie nepalankų Kauno apygardos teismo sprendimą Č. ir R. D. atžvilgiu, o advokatas V. B. atstovavo atsakovams minėtoje byloje apeliacinio ir kasacinio proceso metu. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-99/2008 buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 5-1-779, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovų nuosavybėn patalpas, unikalus Nr. ( - ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje

102Nr. 3K-3-13/2009 apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

10335.

104Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prilygindamas šio ginčo šalių sudarytą sutartį teisinių paslaugų teikimo sutarčiai, tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius vertino formaliai bei paviršutiniškai, sutapatino tarpininkavimo ar panašius teisinius santykius su atstovavimo teisme teisiniais santykiais. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ginčo šalių sudarytos sutarties 2.3 punkto sąlygos bei jos santykio su 2007 m. rugsėjo 19 d. teisinių paslaugų sutartimi ir jos pasirašymo aplinkybėmis, tinkamai neišsiaiškino ieškovo vaidmens minėtos teisinių paslaugų teikimo sutarties pasirašymo, taip pat tokios sutarties vykdymo kontekste. Be to, pirmosios instancijos teismas, iš esmės nevertino teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų: Z. J., nurodžiusios, jog pažintis su ieškovu ją sieja būtent dėl patalpų, esančių ( - ), nes liudytoja dirba su nekilnojamuoju turtu, ji siekė surasti šio turto pirkėją, ir visą laiką galvojo, jog šio turto savininkas yra ieškovas A. G., tačiau dėl kainos derėtis su potencialiais pirkėjais nenorėjo atsakovas Č. D., parodymų; R. T., tvirtinusios, kad ieškovas siekė padėti „atsikovoti“ atsakovui nurodytas patalpas, parodymų. Pasak šios liudytojos, konkrečiai buvo sutarta, kad atsakovą teisme atstovaus advokatas V. B.. Be to, ieškovas ir atsakovas iš anksto sutarė, kad, laimėjus bylą Kaune, ieškovui atiteks viena anga. Buvo sutarta, kad advokatui V. B. mokės ieškovas ir liudytojos vyras, nes atsakovas Č. D. tuo metu buvo finansinėje krizėje; G. Š., nurodžiusio, kad po bylų laimėjimų buvo sutarta angas pasidalinti, o atsakovas Č. D. jam nurodė, kad finansinės rizikos jam dėl bylų vedimo nėra, pats liudytojas nuolat važiuodavo aprodyti patalpas potencialiems klientams; T. M., patvirtinusio, kad ieškovas dalyvavo atsakovui siekiant parduoti gamybines patalpas (2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:19:45 iki 16:26:57). Aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad šių liudytojų parodymų ir atsakovų paaiškinimų prieštaravimai nėra pašalinti, o vien teismo išvada, kad liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nėra pakankama teisinio argumentavimo požiūriu tokiais liudytojų parodymais nesiremti.

10536.

106Teismo nuomone, šalims sudarant pavedimo sutartį buvo žinoma ir suprantama, kad ieškovas, neturėdamas specialaus teisinio statuso, negalės ginti jų interesų teisme, tai atsispindi ir šalių sudarytos pavedimo sutarties nuostatose (sutarties 2.1, 2.3 punktas). Tačiau ir tai suvokdamos, sutartimi šalys susitarė dėl tokio pavedimo vykdymo, atsakovai laisva valia prisiėmė tiek įsipareigojimus už pavedimo įvykdymą sumokėti ieškovui atlyginimą (parduoti dalį gamybinių patalpų jo nurodytam pirkėjui), tiek apribojo savo disponavimą ginčo dalyku, numatydami, jog tam yra reikalingas Įgaliotinio pritarimas (sutarties 3.4 punktas), taip pat aptarė netesybų mokėjimo ir nuostolių bei išlaidų atlyginimo klausimus (sutarties 6.3-6.4 punktai). Teismo nuomone, toks šalių susitarimas patvirtina egzistavus tokio pobūdžio teisiniams santykiams, kuriems esant, viena iš šalių įsipareigoja suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, o kita - įsipareigoja už tokias paslaugas sumokėti.

10737.

108CK 6.758 straipsnis, reglamentuojantis įgaliotinio atlyginimą, nustato, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė ir neatlygintinė ir, jei pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, tai preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė. Jei pavedimo sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydis turi būti nustatytas pavedimo sutartyje arba įstatymo. Vertinamos sutarties 5 skyriuje nustatyta tvarka atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovui atlyginimą, pastarajam tinkamai įvykdžius pavedimą. Sutarties 5.1 punkte numatyta, jog įgaliotiniui (ieškovui) įvykdžius sutartyje numatytą pavedimą, įgaliotojai (atsakovai) įsipareigoja parduoti 1 200 m2 gamybinių patalpų: I-63, I-62, I-61, I-60 (vieną gamybinę angą), esančių ( - ), įgaliotinio (ieškovo) nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui už 225 000 Lt. Tai, kad atsakovams buvo suprantamas jų įsipareigojimas sumokėti atlyginimą pagal sutarties 5.1 punktą, aišku ir iš atsakovo Č. D. 2017 m. gegužės 24 d. teismui pateikto atsiliepimo į ieškinius 36 punkto (t. 1, b. l. 126-141). Taigi, šalių sudaryta sutartis priskirtina atlygintiniam pavedimui, o sutarties nutraukimo atveju šalys numatė netesybas (baudą) (sutarties 6.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas laikė, jog atlyginimo už šios sutarties vykdymą mokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nors ieškovas įrodinėjo, kad realiai vykdė sutartį, vykdydamas pavedimo sutartį mokėjo už atsakovus bylinėjimosi išlaidas, atsakovai tokias aplinkybes neigė, dėl to teismas sprendė, jog yra tikslinga nagrinėti pavedimo sutarties vykdymo aplinkybes.

10938.

110Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčijamame sprendime nepagrįstai susikoncentruota į teisinių veiksmų atlikimo aplinkybes. Kaip minėta nutartyje, šalims apie pradėtą teisminį procesą jau buvo žinoma sudarant pavedimo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip įrodančią, kad ieškovas pavedimo sutartyje nurodytų veiksmų neatliko. Vertindamas teismo procesų, susijusių su atsakovams priklausiusių gamybinių patalpų grąžinimu jų nuosavybėn, kitų ginčų, susijusių su šiomis patalpomis, aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nebuvo atsakovų atstovu ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu ir negalėjo juo būti, kadangi neatitiko įstatymo reikalavimų, keliamų atstovui civilinėje byloje, atmetė ieškovo teiginius, susijusius su pavedimo sutarties vykdymu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, liko neįvertintos ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškovo (apelianto) dalyvavimu, jo vaidmeniu tarpininkaujant dėl atsakovams priklausiusių gamybinių patalpų pardavimo (liudytojo T. M. parodymai, duoti 2018 m. vasario 22 d. teismo posėdyje, garso įrašas nuo 13:05:45 iki 13:45:55). Teismo nuomone, atsakovams laikantis pozicijos, kad pavedimo sutartis buvo pasibaigusi 2008 m. rugsėjo 17 d., abejonių kelia jų sutikimas, leidimas ieškovui (apeliantui) tarpininkauti šio turto pardavimo procese. Šios abejonės byloje surinktų įrodymų kontekste nebuvo vertintos, prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų nebuvo pašalinti. Lakoniška teismo išvada, kad ir liudytojo T. M. parodymus vertina kritiškai, nes jo parodymai fragmentiški, nėra pakankama tokių liudytojo parodymų nevertinti bendrame įrodymų kontekste. Teismas nepasisakė ir dėl kitų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nevertino kodėl ieškovas (ar jo sūnus) susirašinėjo su teisines paslaugas atsakovams teikusiu advokatu, siuntė elektroniniu paštu procesinius teismo sprendimus, susijusius su atsakovams priklausiusiomis gamybinėmis patalpomis, kai kurie iš šių dokumentų siųsti net ir po to, kai, atsakovų teigimu pavedimo sutarties terminas buvo pasibaigęs (t. 2, b. l. 63, 66). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tinkamai nevykdė ginčo santykio teisinio kvalifikavimo pareigos, nesiaiškino visų tarp šalių susiklosčiusių ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, ieškovo pateiktą pavedimo sutartį formaliai kvalifikavo vadovaudamasis vien tik pavadinimu, tačiau nevertino pateiktos sutarties sąlygų, ja siekiamo rezultato bei požymių atitikties kitoms, pavyzdžiui, atlygintinų paslaugų teikimo ir (ar) tarpininkavimo, sutarčių rūšims.

11139.

112Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 135 straipsnį ieškovas kreipdamasis į teismą turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijamame sprendime teisinė ginčo kvalifikacija nebuvo atlikta.

11340.

114Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šio ginčo išsprendimui ir teisiniam kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, t. y. teismas ieškovo ir atsakovų santykius vertindamas tik teisinių paslaugų teikimo aspektu, iš esmės nevertino ieškovo vaidmens vykdant pasirašytą sutartį bei šios sutarties sudarymo aplinkybių. Minėta, liko neįvertintos ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su apelianto dalyvavimu, jo vaidmeniu tarpininkaujant dėl atsakovams priklausiusių gamybinių patalpų pardavimo, taip pat ieškovo interesas (siekis) dalyvauti derybose dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, rūpinimasis potencialių pirkėjų paieška, atitinkamai nevertintas tokių ieškovo veiksmų ir sutarties 5.1 punkto santykis. Iš sutarties 5.1 punkto, numatančio ieškovui priklausysiantį atlygį už tinkamą sutarties įvykdymą, galima spręsti, kad ieškovui, suradus pirkėją, kuris įsigis atsakovams priklausančias gamybines patalpas už didesnę nei 225 000 Lt sumą, dalis viršijanti nurodytą sumą, tektų ieškovui. Galėtų kilti klausimas ir dėl tokios sutarties nuostatų atitikties viešajai tvarkai ir geros moralės normoms.

11541.

116Be to, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija papildomai pabrėžia, kad net ir nustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, iš sutarties sąlygų turinio nėra aišku, kokiu būdu turi būti apskaičiuojama ieškovui priklausanti bauda bei sutarties 6.3 (dėl baudos) ir 6.4 punkto (dėl nuostolių atlyginimo) santykis. Minėta, sutarties 6.3 punkte sulygta, jog įgaliotojas, nutraukęs sutartį privalo sumokėti įgaliotiniui baudą, lygią ½ (vienai antrajai) gamybinių patalpų, esančių ( - ) <...> nepriklausomų turto vertintojų nustatytai sumai šios sutarties nutraukimo dienos kainomis. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra tinkamai pagrindęs prašomo priteisti baudos dydžio, byloje nėra tinkamai pagrįsta, kodėl ieškovas, apskaičiuodamas baudos dydį, vadovaujasi pastato rinkos kaina, t. y. ta kaina, kurią nustatė patalpas įsigijusio pirkėjo bankas įkeitimo (hipotekos) tikslais, tačiau ne nepriklausomų vertintojų numatyta suma, kaip tai numatyta šalių pasirašytoje sutartyje, todėl šiame kontekste galima sutikti su atsakovo

117Č. D. atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija.

118Dėl bylos esmės neatskleidimo

11942.

120Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

12143.

122Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo.

12344.

124Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino išimtinai formaliai, ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygas vertino atsietai viena nuo kitos, neanalizavo ginčo šalių valios sudarant sutartį bei jos sudarymo aplinkybių. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo vaidmens atsakovui Č. D. ir advokatui V. B. sudarant teisinių paslaugų sutartį, ją vykdant, taip pat ieškovo vaidmens vykstant Kauno apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2-275-555/2007 ir Nr. 2-294-390/2010 nagrinėjimui, o vėliau tarpininkaujant dėl atsakovams priklausančių gamybinių patalpų pardavimo.

12545.

126Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius nurodytus ginčijamo teismo sprendimo trūkumus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, taip pat reikalaujama naujų įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą visa apimtimi apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl procesinės bylos baigties, papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12746.

128Teisėjų kolegijos konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

12947.

130Bylą grąžinus pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93, 98 straipsniai).

131Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

132Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 420 930,23... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovas su atsakovais 2007 m. rugsėjo 17 d. sudarė pavedimo... 9. 3.... 10. Ieškovo teigimu, atsakovai 2016 m. rugpjūčio 5 d. dalies patalpų... 11. 4.... 12. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas jokių veiksmų pagal... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad pateiktoje 2007 m. rugsėjo 17 d. pavedimo sutartyje jos... 18. 7.... 19. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pavedimo... 20. 8.... 21. Be to, teismo vertinimu, ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė teiginių,... 22. 9.... 23. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pavedimo sutarties turinį... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Ieškovas A. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo... 27. 10.1.... 28. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pavedimo sutartis yra dėl atstovavimo, t.... 29. 10.2.... 30. Nagrinėjamu atveju, atsakovai pavedimo sutarties pagrindu ieškovui pavedė... 31. 10.3.... 32. 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakovams kilo civilinė atsakomybė už sutarties... 33. 10.4.... 34. Ieškovas savo argumentus dėl pavedimo sutarties tinkamo vykdymo pagrindė ir... 35. 11.... 36. Atsakovas Č. D. atsiliepime į skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m.... 37. 11.1.... 38. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pavedimo... 39. 11.2.... 40. Pavedimo sutartyje jos galiojimo terminas nebuvo nurodytas, t. y. nebuvo... 41. 11.3.... 42. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai... 43. 11.4.... 44. Atsakovai niekada nebuvo nusišalinę nuo reikalų, susijusių su gamybinėmis... 45. 12.... 46. Atsakovė R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo Kauno... 47. 12.1.... 48. Apeliantas neturėjo tinkamos kvalifikacijos teikti teisines paslaugas, todėl... 49. 12.2.... 50. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos... 51. 12.3.... 52. Pavedimo sutarties vykdymo termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas... 53. 12.4.... 54. Apelianto prašymas priimti papildomus įrodymus yra nepagrįstas ir galėjo... 55. 12.5.... 56. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užvilkintų civilinės bylos... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 13.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 60. 14.... 61. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti... 62. 15.... 63. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) pateikė ir prašė priimti... 64. 16.... 65. Tarp ieškovo ir atsakovų 2007 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta pavedimo... 66. 17.... 67. Pavedimo sutarties 2.3. punkte įtvirtintas šalių susitarimas – esant... 68. 18.... 69. Atsakovai 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr.... 70. 19.... 71. Pavedimo sutarties 3.4. punkte šalių susitarimu įtvirtinti apribojimai... 72. 20.... 73. Pagal Pavedimo sutarties 3.3. punktą Įgaliotiniui tinkamai įvykdžius... 74. 21.... 75. Pavedimo sutarties 6.3 punkte sulygta, jog įgaliotojai (atsakovai) nutraukę... 76. 22.... 77. Ieškovas A. G. 2016 m. spalio 11 d. pranešimais informavo atsakovus apie... 78. 23.... 79. Dalies patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2016 m. rugpjūčio 5 d.,... 80. 24.... 81. Ieškovo įsitikinimu, jis savo įsipareigojimus pagal nurodytą Pavedimo... 82. 25.... 83. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškinį,... 84. 26.... 85. Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių... 86. 27.... 87. Sutarties 2.1 ir 2.2 punktais įgaliotojai (atsakovai) pavedė įgaliotiniui... 88. 28.... 89. Tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovui nebuvo išduotas įgaliojimas veikti... 90. 29.... 91. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais... 92. 30.... 93. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties... 94. 31.... 95. Pirmosios instancijos teismas sutarties galiojimo terminą vertino... 96. 32.... 97. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja dispozityvumo principas, kuris... 98. 33.... 99. Analizuojant ir vertinant 2007 m. rugsėjo 17 d. šalių sudarytos sutarties... 100. 34.... 101. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2007 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus... 102. Nr. 3K-3-13/2009 apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktas... 103. 35.... 104. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prilygindamas... 105. 36.... 106. Teismo nuomone, šalims sudarant pavedimo sutartį buvo žinoma ir suprantama,... 107. 37.... 108. CK 6.758 straipsnis, reglamentuojantis įgaliotinio atlyginimą, nustato, kad... 109. 38.... 110. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčijamame sprendime nepagrįstai... 111. 39.... 112. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 135... 113. 40.... 114. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų... 115. 41.... 116. Be to, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija papildomai... 117. Č. D. atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija.... 118. Dėl bylos esmės neatskleidimo... 119. 42.... 120. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą... 121. 43.... 122. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas turi... 123. 44.... 124. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos... 125. 45.... 126. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nustačius nurodytus... 127. 46.... 128. Teisėjų kolegijos konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip... 129. 47.... 130. Bylą grąžinus pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui,... 131. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 132. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti...