Byla 2-477-157/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo

22015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo Ž. E. finansinis reikalavimas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektra visiems“ (toliau – atsakovė, UAB ,,Elektra visiems“) iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Toplit“ (toliau – UAB ,,Toplit“). Ž. E. pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti jo finansinius reikalavimus, užtikrintus įkeitimu – visų piniginių esamų ir būsimų UAB „Elektra visiems“ reikalavimų teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas UAB „Elektra visiems“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, įkeitimu.

6Atsakovės bankroto administratorius pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad su pareikštais finansiniais reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad neginčija jų dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad kreditorius yra priskiriamas tų, kurių reikalavimai yra tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino Ž. E. 12 715,56 Eur finansinį reikalavimą ir šį kreditorių įtraukė į hipoteka ir įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašą.

9Teismas nustatė, kad ginčo teisiniams santykiams nėra taikytinas Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (toliau – FUSĮ), nes įkeitimo sutartis sudarė fiziniai asmenys (FUSĮ 3 straipsnis). Ir pažymėjo, kad CK 4.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės, tuo tarpu UAB „Elektra visiems“ pareiškėjams įkeitė visas esamas ir būsimas savo reikalavimo teises į turtines teises – pinigines lėšas, gautinas pagal visas UAB „Elektra visiems“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

10Teismas pripažino nepagrįstais administratoriaus argumentus, kad esant įkeistoms turtinėms teisėms pareiškėjai praranda teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.198 straipsnio 4 dalis).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atsakovės BUAB ,,Elektra visiems“ bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad Ž. E. finansinis reikalavimas nėra užtikrintas įkeitimu (hipoteka). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorinių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. UAB „Elektra visiems“ suteiktas reikalavimo teisių (piniginių lėšų) įkeitimas nėra laikomas finansinio užtikrinimo priemone, todėl pareiškėjų reikalavimai po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos negali būti laikomi užtikrintais įkeitimu. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009, pateikė išaiškinimus, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti skolininkui bankroto bylą, hipoteka ar įkeitimas kreditoriui suteikia prioritetą prieš kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu yra daiktinių teisių įkeitimas, tačiau kai įkeistos yra turtinės teisės ar piniginės lėšos, toks įkeitimas neturi realaus realizavimo bankroto atveju ir jis galimas tik tuo atveju, jeigu toks įkeitimas yra pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone. Nesant tokio šalių susitarimo, šalių sudaryta sutartis gali būti pripažįstama tik kaip pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudaryta įkeitimo sutartis, kuriai taikomos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.

142. Pareiškėjo finansiniai reikalavimai galėtų būti tenkinami pirmiau už kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu įkeitimas būtų pripažintas finansinio užtikrinimo priemone. Tačiau grynieji pinigai negali būti finansinio užtikrinimo susitarimo objektu.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti atskirąjį skundą, pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus teismai aiškindami ir taikydami įstatymą, privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis.

18Kaip teisingai nurodė teismas, nei teikdamas prieštaravimus, nei atskirąjį skundą atsakovės bankroto administratorius nekėlė ginčo dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo ir finansinio reikalavimo sumos. Byloje kyla CK 4.198 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo klausimas.

19Apeliantas, vadovaudamasis FUSĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009, pateiktais išaiškinimais, teigia, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas pirmiau už kitus kreditorius, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti atsakovei bankroto bylą, hipoteka ar įkeitimas kreditoriui suteikia prioritetą prieš kitus kreditorius tik tuo atveju, jeigu yra daiktinių teisių įkeitimas, tačiau kai įkeistos turtinės teisės ar piniginės lėšos, toks įkeitimas neturi realaus realizavimo bankroto atveju ir jis galimas tik tuo atveju, jei pripažįstamas finansinio užtikrinimo priemone.

20Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl to, kad iš esmės skiriasi kasacinio teismo nagrinėtos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009 pateikti išaiškinimai šiai bylai nėra aktualūs.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar bankas, sudaręs su juridiniu asmeniu sąskaitos kreditavimo sutartį ir šios pagrindu – sąskaitoje esančių lėšų įkeitimo sutartį, turi teisę, remdamasis FUSĮ nuostatomis, patenkinti savo finansinius reikalavimus, nurašydamas nuo to asmens sąskaitos lėšas tuo metu, kai juridiniam asmeniui jau iškelta bankroto byla. Nurodytoje byloje buvo keliamas priverstinio vykdymo klausimas, t. y. ar skolininkui iškėlus bankroto bylą, užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą realizuoti vienašališkai, nelaukdamas, kol turtą realizuos bankroto administratorius. Šioje byloje vienašališko turto realizavimo klausimas nekyla ir yra sprendžiamas klausimas, ar atsakovei iškėlus bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimų įvykdymas užtikrintas įkeitimu lieka galioti ir, ar jis tenkinamas pirmiau už kitus kreditorius. Taigi dėl skirtingų šių bylų ratio decidendi apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis jo nurodytoje apeliacinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl finansiniam užstatui keliamų reikalavimų.

22FUSĮ 3 straipsnyje nurodyta šio įstatymo taikymo sritis, kuri apibrėžta nurodant tiek jos objektą (finansinis užstatas, atitinkantis FUSĮ 5 straipsnio reikalavimus; FUSĮ 3 straipsnio 1 dalis), tiek subjektus, kuriems taikytinas įstatymas (valdžios institucija; centrinis ar kitas FUSĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas bankas; finansų įstaiga; draudimo įmonė; investicinė kintamojo kapitalo bendrovė; valdymo įmonė; pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar tarpuskaitos namai; asmuo, išskyrus fizinius asmenis, veikiantis kaip vieno ar daugiau FUSĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų įgaliotinis, patikėtinis ar atstovas; asmuo, išskyrus fizinius asmenis, su sąlyga, kad kita šalis yra subjektas, nurodytas FUSĮ 3 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; uždaro tipo investicinė bendrovė; FUSĮ 3 straipsnio 2 dalis). Fiziniams asmenims šis įstatymas nėra taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).

23Nei pareiškėjas, nei atsakovė nepatenka į FUSĮ nurodytų subjektų sąrašą, kurių sudarytiems sandoriams taikytinas minėtas įstatymas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtu įstatymu ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimais.

24Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusiam ginčui spręsti taikomos CK IV knygos XII skyriaus įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla – ir ĮBĮ normos.

25Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas, tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.198 straipsnio 4 dalyje). Pagal CK 4.201 straipsnio 1 dalį įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės. Be to, įkeitimo objektu gali būti turtinės teisės, kurias įkaito davėjas įgis ateityje (CK 4.204 straipsnio 2 dalis).

26ĮBĮ 34 straipsnyje nurodyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą.

27Pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. sutartinio įkeitimo sutartį 2011 m. kovo 15 d. suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas atsakovės visų esamų ir būsimų reikalavimo teisių į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 24-29).

28Kaip nurodyta ankščiau įkeitimo objektu gali būti ne tik kilnojamasis turtas, bet ir ateityje gautinos turtinės teisės. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškėjui įkeitė visas esamas ir būsimas atsakovės reikalavimo teises į turtines teises (pinigines lėšas), gautinas pagal visas UAB ,,Elektra visiems“ su trečiaisiais asmenimis sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad yra pagrindas laikyti šį įkeitimą negaliojančiu (CPK 178 straipsnis). Todėl laikytina, kad pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas ir galiojantis.

29Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 34 straipsnį, nes pareiškėjo reikalavimas pirmiausia bus tenkinamas išimtinai iš lėšų gautų vykdant atsakovės su trečiaisiais asmeninis sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių. Jei minėtų lėšų jo reikalavimams patenkinti nepakas, likusi suma bus išieškoma ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka.

30Tai, kad ĮBĮ 34 straipsnyje kalbama tik apie turto realizavimą ir nėra nuorodos apie turtinių teisių realizavimą, nereiškia, kad turtinių teisių įkeitimo objekto atveju netaikomas CK 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas prioritetas gauti patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 34 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kartu su CK IV knygos, reglamentuojančios įkeitimo teisinius santykius, nuostatomis, o apelianto cituojami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas, 14 straipsnio 1 dalis nepaneigia CK 4.198 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įkaito turėtojo pirmumo teisės savo reikalavimą patenkinti pirmiau už kitus kreditorius.

31Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiams aktualias įkeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinamas pirmiau už kitus kreditorius, ir pagrįstai jo reikalavimą įtraukė į hipoteka ir įkeitimu užtikrintų reikalavimų sąrašą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo Ž. E.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovei... 6. Atsakovės bankroto administratorius pareiškė prieštaravimus, nurodydamas,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino Ž. E.... 9. Teismas nustatė, kad ginčo teisiniams santykiams nėra taikytinas Lietuvos... 10. Teismas pripažino nepagrįstais administratoriaus argumentus, kad esant... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atsakovės BUAB ,,Elektra visiems“ bankroto administratorius prašo Vilniaus... 13. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias... 14. 2. Pareiškėjo finansiniai reikalavimai galėtų būti tenkinami pirmiau už... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus... 17. Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti atskirąjį skundą, pažymi, kad pagal... 18. Kaip teisingai nurodė teismas, nei teikdamas prieštaravimus, nei atskirąjį... 19. Apeliantas, vadovaudamasis FUSĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 20. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka dėl to, kad iš... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas... 22. FUSĮ 3 straipsnyje nurodyta šio įstatymo taikymo sritis, kuri apibrėžta... 23. Nei pareiškėjas, nei atsakovė nepatenka į FUSĮ nurodytų subjektų... 24. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusiam ginčui spręsti taikomos CK... 25. Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas, tai daiktinė teisė į svetimą... 26. ĮBĮ 34 straipsnyje nurodyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti... 27. Pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. sutartinio įkeitimo sutartį 2011 m. kovo 15 d.... 28. Kaip nurodyta ankščiau įkeitimo objektu gali būti ne tik kilnojamasis... 29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas... 30. Tai, kad ĮBĮ 34 straipsnyje kalbama tik apie turto realizavimą ir nėra... 31. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą....