Byla 2A-857-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Alma Urbanavičienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Kirdeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. Č., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams N. C., N. C. (N. C.), A. C. (A. C.), N. S. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja SĮ „Vilniaus miesto būstas“, institucija, byloje duodančia išvadą, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2007-03-15 tarp UAB „Karoliniškių būstas“ ir atsakovės N. C. sudarytą nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus N. C., N. C. (C.), A. C. (C.), N. S. bei jos nepilnametes dukras A. S. ir V. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2007-03-15 nuomos sutartimi buvo terminuotai išnuomotas atsakovei N. C. ir jos šeimos nariams - N. C. (C.), A. C. (C.), N. S.. Pagal nuomos sutarties 2.3. p., nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos mokestį ir mokesčius už kitas paslaugas. Nuomininkas pažeidė sutartyje įtvirtintą pareigą mokėti buto nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomininkei nevykdant minėtų prievolių yra susidaręs 4823,50 Lt įsiskolinimas už nuomą, o jos skola UAB „Vilniaus energija“ sudaro 2366,50 Lt. Atsakovams neatsiskaitant už jiems suteiktas paslaugas, jų naudojimasis būstu pažeidžia ieškovo interesus. Atsakovai buvo įspėti dėl buto nuomos mokesčio įsiskolinimo sumokėjimo, jiems buvo nurodyta, kad nevykdant prievolės mokėti buto nuomos mokestį, nuomos sutartis gali būti nutraukta, o atsakovai iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tačiau atsakovai į įspėjimą nekreipė dėmesio.

4Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. nutraukė atsakovės N. C. bei UAB „Karoliniškių būstas“ 2007-03-15 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 148 ir iškeldino atsakovus N. C., N. C. (C.), A. C. (C.), N. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė, kad atsakovė N. C. ir UAB „Karoliniškių būstas“ sudarė rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už gyvenamajai patalpai teikiamas komunalines paslaugas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad nuomininkė N. C. sistemingai nemoka nuomos mokesčio bei mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas ir, atsižvelgdamas į tai, kad susidaręs įsiskolinimas yra didelis, kad sutarties pažeidimas yra tęstinis ir sistemingas, vadovaudamasis CK 1.137 str., 1.138 str., 4.98 str., 6.589 str., 6.610 str., 6.611 str., konstatavo, kad sutarties pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą nutraukti su atsakove N. C. bei UAB „Karoliniškių būstas“ 2007-03-15 pasirašytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 148 bei iškeldinti atsakovus N. C., N. C. (C.), A. C. (C.), N. S. su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nenustatė įstatyme numatytų priežasčių, dėl kurių nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta ir nuomininkai negalėtų būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad kartu su nuomininke galimai gyvena jos dukros nepilnamečiai vaikai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dukra su vyru yra pilnamečiai, darbingi asmenys, priėjo prie išvados, kad jie privalo rūpintis savo ir vaikų išlaikymu.

5Atsakovė N. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šalių ginčo iš esmės nesprendė, dalies reikšmingų bylai aplinkybių netyrė ir jų nevertino, spręsdamas ginčą, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl dalies byloje esančių įrodymų vertinimo nepasisakė, todėl ginčo teisiniam santykiui netinkamai pritaikė materialinę teisės normą. Teismas pasisakė tik dėl dalies ginčo bute gyvenančių asmenų (t. y. pilnamečių) iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, dėl kitų taip pat šiame bute gyvenančių nepilnamečių asmenų nepasisakė, todėl priimtas sprendimas teisines pasekmes sukels tik išimtinai jame nurodytiems asmenims, o sprendime nenurodytiems nepilnamečiams vaikams tokių pasekmių sukelti negali. Nutraukus nuomos sutartį su atsakove N. C., nepilnamečiai jos šeimos nariai pagal priimtą sprendimą iš buto negali būti iškeldinti. Tokia padėtis teisės taikymo aspektu yra negalima, todėl teismo sprendimas yra akivaizdžiai ydingas. Be to, priimdamas sprendimą, teismas sukūrė realias prielaidas CK 3.168 str. 1 d. imperatyviai nuostatai pažeisti. Teismas, išnagrinėjęs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš jų klausimą išimtinai prievolės pažeidimo aspektu, aplinkybių, jog šiame bute kaip nuomininko šeimos nariai gyvena ir gali būti iškeldinti du nepilnamečiai vaikai, visiškai netyrė ir nenagrinėjo, t. y. teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar patenkinus ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo, nebus pažeisti šių nepilnamečių interesai (vaiko teisė turėti būstą), nesiaiškino realių iškeldinamų tėvų galimybių aprūpinti savo vaikus gyvenamuoju būstu. Teismas taip pat pažeidė CK 3.164 str. 1 d., kadangi nors vyresniajai jos dukrai proceso metu sukako 14 metų, teismas jos nuomonės nagrinėjamu klausimu neišklausė ir į posėdį nekvietė, todėl suvaržė įstatymo garantuojamas nepilnamečio vaiko teises civiliniame procese (teisė būti išklausytam). Socialinio būsto nuoma, lyginant ją su kitomis gyvenamųjų patalpų nuomos rūšimis, yra specifinė. Jos specifiškumą lemia tai, jog ji yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims forma. Kadangi sudarant sutartį dėl socialinio būsto nuomos, nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimus rizika egzistuoja dar ikisutartiniuose santykiuose ir yra visiškai akivaizdi, konstatuotina, jog atsiradus sutartinių prievolių vykdymo pažeidimams, jie neturėtų būti absoliutinami bei vertinami formalizuotai. Priešingu atveju, susidaro situacija, kai asmens lėšų nepakankamumas, buvęs esmine sąlyga asmeniui apsirūpinti būstu, jam dėl tos pačios priežasties neišgalint vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tampa to būsto praradimo sąlyga.

6Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, ištaisyti sprendime esantį rašymo apsirikimą, sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje po žodžių „N. S., a/k (duomenys neskelbtini)” įrašant praleistus žodžius „A. S., gim. 1996-07-15, bei V. S., gim. 2008-10-17“. Nurodo, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog atsakovė N. S. su vyru yra pilnamečiai, darbingi asmenys, todėl patys privalo rūpintis savo ir vaikų išlaikymu, todėl atsakovės argumentas, kad teismas netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, jog ginčo bute kaip nuomininko šeimos nariai gyvena ir gali būti iškeldinti du nepilnamečiai vaikai, yra neteisingas ir nepagrįstas. Teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat įvertino ir aplinkybes dėl nepilnamečių iškeldinimo iš minėto buto. Kadangi ieškovas, be kitų ieškinyje nurodytų asmenų, prašė iškeldinti N. S. bei jos nepilnametes dukras A. S. ir V. S., o teismas ieškinį tenkino visiškai, darytina išvada, kad buvo tenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas dėl nepilnamečių A. S. bei V. S. iškeldinimo iš ginčo buto. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šie asmenys neįvardyti, laikytina rašymo apsirikimu, kurį teismas, vadovaudamasis CPK 276 str. 2 d. nuostata, gali ištaisyti savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įgyvendinti svarbu, kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo būtų visiškai nepagrįstas, prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams bei teismų praktikai. Socialinio būsto nuoma yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims forma, tokie asmenys yra remiami valstybės. Parama pasireiškia tuo, jog jiems yra suteikiamas būstas, jį nuomojant nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, tačiau Vilniaus miesto savivaldybei negali būti perkelta atsakomybė už socialinio būsto nuomininkų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

7Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

8Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą neperžengdama atsakovės N. S. apeliaciniame skunde nustatytų ribų, ir patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.), nustatė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p. (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų).

10Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei. 2007-03-15 tarp UAB „Karoliniškių būstas“ ir atsakovės N. C. buvo sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir atsakovei N. C. bei jos šeimos nariams - N. C. (C.), A. C. (C.), N. S. buvo išnuomotas butas. Bute be šių asmenų gyvena ir atsakovės (apeliantės) N. S. nepilnametės dukros: A. S., gim. 1996-07-15, ir V. S., gim. 2008-10-17 (b. l. 18-20). Ieškovas byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti šią nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus N. C., N. C. (C.), A. C. (C.), N. S. bei jos nepilnametes dukras A. S. ir V. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas tiek motyvuojamoje, tiek rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad iškeldina atsakovus iš buto kartu su nepilnamečiais vaikais. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą, A. S. sukako 14 metų, tačiau ji į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta. Atsakovė N. S. apeliaciniu skundu ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad A. S. proceso metu sukako 14 metų, tačiau ji nebuvo išklausyta, o pagal šį sprendimą galės būti iškeldinti ir vaikai, kurie gyvena bute, kaip nuomininko šeimos nariai. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo dėl šių apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių ir ištaisyti sprendime esantį rašymo apsirikimą, t. y. sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje po žodžių „N. S., a/k (duomenys neskelbtini)” įrašant praleistus žodžius „A. S., gim. 1996-07-15, bei V. S., gim. 2008-10-17“, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Ieškovo ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovas siekia, jog iš buto būtų iškeldinti ir bute gyvenantys nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienam vaikui yra 14 metų ir kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 37 str. 1 d. dalyvaujančiais byloje asmenimis yra proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovės (nuomininkės) N. C. šeimos nariai (vaikai) yra asmenys, kurie turi civilinį procesinį veiksnumą (CPK 38 str.) ir kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir ieškovas reiškia reikalavimą, kad vaikai būtų iškeldinti. A. S. yra daugiau nei 14 metų. Nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų atstovais pagal įstatymą teisme yra jų tėvai, tačiau teismas privalo įtraukti dalyvauti nepilnamečius atitinkamai viena iš šalių ar kitais dalyvaujančias asmenimis (CPK 38 str. 2 d.). Tik nepilnamečių iki 14 metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą, ir šie asmenys neįtraukiami į bylos nagrinėjimą (CPK 38 str. 4 d.). Ieškovas, siekdamas, kad būtų iškeldinta iš buto A. S., turėjo reikšti reikalavimą dėl jos iškeldinimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jos tėvų iškeldinimo iš buto, kuriame gyvena A. S., turėjo ją įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes jai yra daugiau nei 14 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1073/2003). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir iškeldindamas nuomininkę ir jos suaugusius šeimos narius, taip pat išsprendė dėl A. S. teisių ir pareigų, nors ji į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, t. y. A. S. yra nepilnametė, ji negali viena gyventi bute, negali būti atskirta nuo tėvų. Vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais (CK 3.161 str. 3 d.), o jų nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 1 d., 3.168 str. 1 d.), vaikai negali būti išskirti su tėvais prieš jų norą, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 3.168 str. 2 d.). Be to, pagal CK 3.164 str. 1 d. sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai. CPK 266 str. draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tačiau pirmosios instancijos teismas nesilaikė šio įstatymo reikalavimo, sprendė klausimą dėl A. S., kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. CPK 327 str. 1 d. 1 p. yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti, jei yra nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai. CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktika tvirtina, kad kai nustatomas toks absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai, apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; 2006-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008; kt).

12 Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui ir netenkintinas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimas netenkinti apeliacinio skundo ir ištaisyti sprendime esantį rašymo apsirikimą, t. y. sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje po žodžių „N. S., a/k (duomenys neskelbtini)” įrašant praleistus žodžius „A. S., gim. 1996-07-15, bei V. S., gim. 2008-10-17“.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

15Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai