Byla A2-12916-924/2017
Dėl taikos sutarties tvirtinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grūdoteka“
2Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas,
3rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daimas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015 pagal pareiškėjų A. K. įmonės „Grūdoteka“ (šiuo metu UAB „Grūdoteka“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Daimas“ prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grūdoteka“.
4Teismas
Nustatė
6Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015 nutarta patvirtinti A. K. įmonės „Grūdoteka“ ir UAB „Daimas“ sudarytą taikos sutartį (b. l. 106-108). Nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 4 d.
7Pareiškėja UAB „Daimas“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta A. K. įmonės „Grūdoteka“ ir UAB „Daimas“ sudaryta taikos sutartis.
8Pareiškėja nurodo, kad, kadangi advokatas nurodė, jog taikos sutartis sudaroma tik dėl akių ir pareiškėjai nesukels jokių neigiamų pasekmių, advokatą ir klientą sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, pareiškėjos direktoriui K. G. nebuvo pagrindo netikėti advokato pateikiama informacija, nevykdyti faktinio pareiškėjos direktoriaus ir savininko instrukcijų bei su kreditore nesudaryti taikos sutarties. Tačiau V. N. niekada nesutiko, nepripažino ir nedavė nurodymo pripažinti pretenziją ir jos pagrindu sudaryti taikos sutartį, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Visų pirma dėl to, kad pareiškėja niekada nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neatsisakė nuo sutarties, todėl pareiškėjai nekilo ir negalėjo kilti civilinė atsakomybė mokėti kreditorei sutartyje numatytą baudą. Antra, pareiškėja laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 30 d. sutarties Nr. SBM 0730/13-001 ir jos priedo Nr. 6 sudarymo (2014 m. birželio 12 d.) ir / ar atkrovimo termino (nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.) iki 2015 m. sausio 8 d. kreditorės A. K. įmonės „Grūdoteka“ pretenzijos gavimo iš kreditorės negavo duomenų (patvirtinimo), kad ši turi prekę, kreditorė pareiškėjai skolininkei UAB „Daimas“ nepateikė duomenų, ar prekė atitinka sutartį, ar yra paruošta atkrovimui, nepateikė pretenzijų dėl prekės neatsiėmimo, įrodymų dėl galimų nuostolių. Tokiais veiksmais ir / ar neveikimu kreditorė patvirtino savo subjektyvią valią dėl sudarytos sutarties nevykdymo, nelaikė, kad sutartis nėra vykdoma dėl pareiškėjos kaltės. Trečia, pretenzijos pateikimo dieną ir taikos sutarties sudarymo bei patvirtinimo dieną kreditorės reikalavimui dėl netesybų mokėjimo buvo suėjęs senaties terminas, todėl jau vien šiuo pagrindu kreditorės reikalavimas dėl netesybų priteisimo buvo nepagrįstas, todėl atmestinas. Ketvirta, taikos sutartis iš esmės atitiko pretenzijos turinį reikalavimų apimties prasme. Penkta, kartu su 2015 m. sausio 8 d. pretenzija kreditorė nepateikė pareiškėjai jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos civilinę atsakomybę dėl 2 425 500 USD netesybų už kontrakto atsisakymą ir 283 783,50 USD sandėliavimo mokesčio sumokėjimo. Šešta, kreditorės reikalaujama bauda pareiškėjos prašymu teismo galėjo būti mažinama. Pareiškėja taip pat nurodė, kad taikos sutarties sudarymo metu A. B. dėl susiklosčiusių ekstraordinarinių aplinkybių (sulaikymas ir kalinimas 2 metus) vienintelis turėdamas galimybę bendrauti su faktiniu pareiškėjos savininku ir asmeniu, priimančiu sprendimus dėl įmonės ūkinės – komercinės veiklos, V. N., sąmoningai veikdamas interesų konflikto įtakoje, tai yra siekdamas naudos kreditorei, neperdavė (perdavė) neteisingą V. N. valią dėl pretenzijos sprendimo ir taikos sutarties sudarymo, dėl to buvo sudaryta pareiškėjos interesus akivaizdžiai pažeidžianti taikos sutartis. Atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorė inicijuodama ir sudarydama taikos sutartį, nesąžiningai pasinaudojo sukurtu pasitikėjimu, interesų konflikto įtakoje išimtinai kreditorės naudai veikusiu advokatu, aplinkybėmis, kad faktinis pareiškėjos savininkas ir direktorius tęstinį laikotarpį (2 metai) buvo suimtas ir kalinamas, todėl negalėjo laisvai, neįtakojamas kitų asmenų, priimti sprendimų dėl pareiškėjos ūkinės - komercinės veiklos. Esant minėtoms aplinkybėms tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra negaliojanti ir dėl esminės šalių nelygybės.
9Suinteresuotas asmuo UAB „Grūdoteka“ prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesu paskirti pareiškėjai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos ribose baudą, įpareigojant ją sumokėti į valstybės biudžetą, priteisti iš pareiškėjos 930 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodė, kad suinteresuotas asmuo ne kartą sutarties priedo, o, jam pasibaigus, ir pačios sutarties galiojimo laikotarpiu buvo informavęs pareiškėjos vadovus V. N., o po jo sulaikymo ir K. G., apie esamus sutartinius įsipareigojimus siūlydamas juos kuo greičiau pradėti vykdyti. Prašyme pati pareiškėja pripažįsta, jog nei sutarties, nei sutarties priedo sąlygos nebuvo įvykdytos. Nurodo tokio neįvykdymo priežastis (bendrovės tuometinio vadovo sulaikymą, nuteisimą ir kalinimą), kurios neturi jokios teisinės reikšmės tarp šalių sudarytų sandorių tinkamam vykdymui ir negali būti pateisinimu sutarties, sutarties priedo neįvykdymui. Kadangi pareiškėja iki sutarties priede nurodyto termino (2014 m. liepos 31 d.) neišsivežė nupirktų prekių kiekio, nesiekė, kad sutarties priedo galiojimas būrų pratęstas, nesiūlė kitų alternatyvių sandorio įvykdymo būdų, tokie jos konkliudentiniai veiksmai leido suinteresuotam asmeniui spręsti, jog ši atsisakė nuo sandorio vykdymo. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į ginčo šalių tarpusavio verslo santykių ilgametiškumą bei siekiant iš dalies padėti pareiškėjos verslui ir V. N., suinteresuoto asmens buvo pasiūlyta pareiškėjai sudaryti taikos sutartį, pasirašius kurią tarpusavio nuolaidų būdu būtų sutarta dėl žalos (nuostolių) ir netesybų dydžio, jų mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo bei išvengta ne tik ženklių bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, mokesčių advokatams), bet ir drastiškų priemonių taikymo (laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimo nukreipimo į turtą ir kt.), kurios galėjo paralyžuoti pareiškėjos veiklą jau 2015 m. pradžioje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasirašydamos taikos sutartį savo parašais ginčo šalys patvirtino, kad turi visus įgaliojimus ir pirminius dokumentus, reikalingus taikos sutarčiai pasirašyti. Taip pat patvirtino, kad taikos sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę, o pasirašydamos šią sutartį patvirtino, jog yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir pasižadėjo jų sąžiningai laikytis (taikos sutarties 9 punktas). Pastebėjo, kad pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, kad K. G. veikė pagal V. N. nurodymus. Pažymėjo, kad, jeigu K. G. nėra bendrovės vadovas, pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį teismas turėjo atsisakyti priimti. Teigė, jog bendrovės įstatų 7.1 punktas numato, jog jos vadovas - direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei pareiginiais nuostatais (įstatų 7.2 punktas). Į bendrovės direktoriaus pareigas, be kita ko, įeina - bendrovės kasdienės veiklos organizavimas <...>, veikimas bendrovės vardu, turint teisę vienvaldiškai sudaryti sutartis (įstatų 7.5 1, 2 papunkčiai); svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją (įstatų 7.5 3 papunktis); priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto prievolių (įstatų 7.5 8-11 papunkčiai) ir t. t. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. vasario 3 d. išplėstiniuose išrašuose, kurie buvo sudaryti jau po V. N. įkalinimo Baltarusijos Respublikoje pabaigos 2016 m. liepos 9 d. ir jo sugrįžimo po įkalinimo į Lietuvą, bendrovės vadovu nuo 2014 m. spalio 31 d. (išrašo 5.2.1 punktas), o akcininku nuo 2015 m. gegužės 20 d. (išrašo 6.1.1. punktas) yra nurodytas K. G.. Visų prie prašymo pateiktų akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių turinys leidžia teigti, jog V. N. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu galėjo ne tik reikalauti apmokėti akcijų vertę (sutarties 2.2.2. punktas), bet ir pasinaudoti akcijų atpirkimo teise (sutarties 2.4 punktas), tačiau prašymo pateikimo teismui metu, nors jau buvo praėję beveik devyni mėnesiai nuo V. N. įkalinimo Baltarusijos Respublikoje pabaigos, UAB „Daimas“ vadovu ir toliau išliko ir tebelieka K. G.. Kiek suinteresuotam asmeniui yra žinoma, V. N. Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi reikalavimą apmokėti už jo parduotas UAB „Daimas“ akcijas per 12 000,00 Eur, kurio jis neginčijo ir jį vykdo. Taigi tiek taikos sutarties pasirašymo momentu, tiek bendro pareiškimo dėl jos patvirtinimo pateikimo teismui momentu, tiek ir teismo nutarties priėmimo momentu UAB „Daimas“ direktoriumi buvo ir iki šiol yra K. G.. Nurodė, jog pareiškėjo vadovas CPK 368 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo teisę per 3 mėnesius nuo nutarties, patvirtinusios taikos sutartį, gavimo dienos pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, to nepadaręs praleido procesinį terminą prašymo padavimui. Be to, V. N., sugrįžęs ir pirmą kartą susitikęs su suinteresuotu asmeniu liepos mėnesio pabaigoje, kuomet jam tapo žinoma apie taikos sutarties egzistavimą, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo turėjo neatidėliotinai susipažinti su visomis jo sulaikymo laikotarpiu bendrovės vadovo K. G. pasirašytomis sutartimis ir, jei jos neatitiko jo valios, tuoj pat jas ginčyti, tačiau taip galimai dėl savo aplaidumo, o gal ir dėl kitų subjektyvių priežasčių to nepadarė. Argumentavo, kad teisminį ginčą, kurio buvo siekiama išvengti pasirašant taikos sutartį, kaip jau minėta, sąlygojo ne advokato A. B. veiksmai, kuris sutarties sudarymo momentu pareiškėjos net neatstovavo, o ūkio subjektų komercinė - ūkinė veikla, kuriai jokios įtakos advokatas A. B. neturėjo ir negalėjo turėti. Prašyme nurodytas pagrindas (netinkamai perteikta V. N. valia) neturi teisinės svarbos jau išnagrinėtos Kauno apylinkės teismo bylos baigčiai, teismo nutartyje padarytoms išvadoms dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) sandorių pripažinimą negaliojančiais numatančiais pagrindais, o ne siekdama išnagrinėtos bylos atnaujinimo. Paaiškino, jog atsižvelgdamas į buvusią ginčo šalių tarpusavio atsiskaitymų praktiką suinteresuotas asmuo sutiko šiek tiek lukterėti su skolos pagal taikos sutartį priverstiniu išieškojimu, be kita ko, palaukti sugrįžtančio V. N.. Motyvavo, kad pareiškėja teikdama teismui prašymą, o kartu su juo ir prašydama sustabdyti vykdomą priverstinį teismo nutarties, patvirtinusios taikos sutarties sąlygas, vykdymą veikia nesąžiningai, siekia asmeninės naudos. Teikdamas prašymą ir ginčydamas šalių sudarytą taikos sutartį tuo pat metu tas pats bendrovės vadovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą sutartį išdavimo, kuris buvo išduotas 2017 m. sausio 10 d.. Toks pareiškėjos siekis vilkinti procesą siekiant stabdyti išieškojimo vykdymą bei teismo klaidinimas net nebandant spręsti atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu klausimo kitokiu būdu turėtų būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas proceso šalies teisėmis.
10Teismas
konstatuoja:
11Prašymas tenkintinas.
12Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo.
13Nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
14CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
15Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
16Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
17Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų - jos ir suinteresuoto asmens - pareikštą pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu - naujai paaiškėjusia aplinkybe (pareiškėjos valios sudaryti ir teikti tvirtinti 2015 m. vasario 13 d. taikos sutartį nebuvimu). Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus ir nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjos argumentai dėl šios aplinkybės naujumo yra pagrįsti.
18Dėl pareiškėjos UAB „Daimas“ valios sudarant ir teikiant tvirtinti taikos sutartį nebuvimo kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.
19Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti aplinkybę, ar advokatas A. B. perdavė formaliam UAB „Daimas“ vadovui K. G. informaciją, kad faktinis pareiškėjos UAB „Daimas“ vadovas V. N. nurodė UAB „Daimas“ vadovui K. G. sudaryti ir teikti tvirtinti 2015 m. vasario 13 d. taikos sutartį tokiu būdu išreiškiant pareiškėjos UAB „Daimas“ valią sudaryti ir patvirtinti taikos sutartį.
20Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad faktinis pareiškėjos UAB „Daimas“ vadovas taikos sutarties sudarymo metu buvo V. N., nors formaliai UAB „Daimas“ vadovavo ir atstovavo K. G.. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro 2017 m. vasario 3 d. išplėstinio išrašo su istorija, 1994 m. birželio 10 d. UAB „Daimas“ direktoriumi paskirtas V. N., o nuo 2014 m. spalio 23 d. paskirtas kitas UAB „Daimas“ vadovas (direktorius) - K. G. (b. l. 112). Be to, K. G. 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 11 d., 2015 m. gegužės 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis V. N. perleido 100 proc. šios bendrovės akcijų (b. l. 48, 55-79, 121). Iš prašymo atnaujinti procesą turinio (b. l. 48) bei iš pažymos Nr. 0180106 (b. l. 102) taip pat matyti, kad toks UAB „Daimas“ direktoriaus ir akcininko pasikeitimas buvo nulemtas aplinkybės, jog V. N. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2016 m. liepos 9 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Baltarusijos Respublikoje, todėl K. G. turėjo vykdyti kasdienę ūkinę įmonės veiklą. Pareiškėja akcentuoja, kad K. G. tapo tik formaliu vadovu, kadangi V. N. išliko faktinis bendrovės vadovas duodamas nurodymus K. G. per vienintelį galimą tarpininką advokatą A. B. (b. l. 48). Teismas sutinka, kad taikos sutarties pasirašymo metu faktiškai bendrovei vadovavo V. N.. Būtent V. N. formaliai vadovavo įmonei ilgą laiko tarpą, tai yra daugiau, nei 10 metų, kitą direktorių paskyrė tik dėl to, kad pats negalėjo laikinai vadovauti įmonei dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo, akcijas pardavė dar vėliau, po taikos sutarties pasirašymo. Suinteresuotas asmuo įrodinėdamas, kad V. N. nebuvo faktinis UAB „Daimas“ vadovas argumentuoja, kad prašymo pateikimo teismui metu 2017 m. kovo 29 d., nors jau buvo praėję beveik devyni mėnesiai nuo V. N. įkalinimo Baltarusijos Respublikoje pabaigos, UAB „Daimas“ vadovu ir toliau išliko ir tebelieka K. G., V. N. vis dar nepasinaudojo akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių 2.4 punkte numatyta akcijų atpirkimo teise. Tačiau teismas atkreipia suinteresuoto asmens dėmesį į tai, kad pagal šių akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių 1.1 punktą V. N. teisė atpirkti parduotas akcijas iš K. G. gali būti įgyvendinta per trejus metus nuo sutarčių sudarymo dienos (b. l. 56, 61, 66, 71, 76), todėl terminas pasinaudoti atpirkimo teise dar nėra pasibaigęs. Taip pat suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas turėjo atsisakyti priimti 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, pateiktą K. G., kadangi prašymą turėjo pateikti faktinis vadovas V. N.. Teismas nesutikdamas su šiuo teiginiu pažymi, jog iš prašymo turinio aiškiai matyti V. N. valia atnaujinti procesą, o bylą vesti pareiškėjos vardu teisme pagal CPK 55 straipsnį turi teisę VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre nurodytas bendrovės direktorius K. G.. Darytina išvada, kad 2015 m. vasario 13 d. taikos sutarties sudarymo metu UAB „Daimas“ vadovavo, atstovavo ir taikos sutartį pasirašė formalus įmonės vadovas K. G. (b. l. 81), kurio valia neatitiko šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų.
21Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, jog A. B. dėl susiklosčiusių ekstraordinarinių aplinkybių (sulaikymas ir kalinimas 2 metus) vienintelis turėdamas galimybę bendrauti su faktiniu pareiškėjos savininku ir asmeniu, priimančiu sprendimus dėl įmonės ūkinės – komercinės veiklos, V. N., klaidingai perdavė UAB „Daimas“ direktoriui K. G. informaciją (V. N. valią), kad faktinis pareiškėjos UAB „Daimas“ vadovas V. N. sutinka, jog pareiškėja sudarytų ir teiktų teismui patvirtinti taikos sutartį, dėl to K. G. remdamasis klaidinga informacija pasirašė taikos sutartį, kuri neatitiko UAB „Daimas“ tikrosios valios. Suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, kad UAB „Daimas“ vadovas K. G. veikė pagal faktinio bendrovės vadovo V. N. nurodymus. Teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu, kad byloje tokių rašytinių įrodymų nėra, tačiau taikos sutarties sudarymo atveju tai, kad V. N. veikė kaip faktinis vadovas, patvirtina aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo atsiliepime neginčijo pareiškėjos teiginių, jog: 1) K. G. kreipėsi į advokatą A. B., kad šis dėl pateiktos pretenzijos gautų V. N. nurodymus ir instrukcijas; 2) Po V. N. ir advokato A. B. susitikimo advokatas pareiškėjos direktoriui K. G. (perdavė) nurodė, kad V. N. yra informuotas apie pareiškėjai pateiktą pretenziją, V. N. ir A. K. per advokatą ją yra aptarę bei susitarė sudaryti taikos sutartį aptartomis sąlygomis. Advokato nurodymu, tokia taikos sutartis pareiškėjai nesukels jokių neigiamų pasekmių (tariamas sandoris), o bus sudaromas tik dėl akių tam, kad netesybos ir sandėliavimo mokestis būtų patvirtintas teismo sprendimu, turėtų res judicata galią ir būtų neginčijamas pagrindas prisiteisti netesybas ir sandėliavimo mokestį iš galutinės pirkėjos UAB „Šiaurės vilkas“; 3) K. G. taikos sutartį sudarė remdamasis advokato A. B. neva perduota V. N. valia (b. l. 49). Byloje nėra teiginį, kad V. N. nebuvo K. G. per A. Bandį išreiškęs valios pasirašyti ir patvirtinti taikos sutartį, paneigiančių duomenų. K. G. neturėjo pagrindo nepasitikėti A. Bandžiaus jam perduodama informacija apie V. N. valią pasirašyti ir teikti tvirtinti taikos sutartį. Tiek pareiškėja prašyme (b. l. 50), tiek suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, o taip pat ir 2016 m. gruodžio 29 d. parengti antstolės patvarkymai (85-88, 97-98, 100, 101) patvirtina, kad sudarius taikos sutartį ir ją teismui patvirtinus, ji šalių nebuvo vykdoma ir tokiu būdu, teismo vertinimu, pasitvirtino advokato A. B. pareiškėjos direktoriui K. G. duoti patikinimai, kad taikos sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant šalims jokių teisinių pasekmių.
22Pažymėtina, kad laikytinas nepagrįstu suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas teiginys, jog V. N. valios perdavimas K. G. nėra ir nebuvo įrodinėjimo dalyku ginčo šalims pasirašant taikos sutartį ir teismui ją patvirtinant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017 nurodoma, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, taip pat remdamasis bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais – jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodyti pareiškėjų (subjektų) valią sudaryti ir patvirtinti taikos sutartį yra pareiškėjų pareiga (CPK 178 straipsnis), o teismas priėmė ir 2015 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino šią taikos sutartį tik pagal byloje esantį rašytinį pareiškėjų prašymą, neįsitikinęs, kad yra aiškiai išreikšta tokia UAB „Daimas“ valia. Kaip jau nustatyta, aplinkybė, kad faktinis UAB „Daimas“ vadovas V. N., bei atitinkamai UAB „Daimas“ direktorius K. G., įvertinus šiuo metu paaiškėjusią V. N. poziciją, nesutiko sudaryti ir pateikti tvirtinti taikos sutartį, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinoma nei K. G., nei teismui. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga dėl paminėtų motyvų, todėl yra laikytina naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kiti šalių argumentai yra teisiškai nereikšmingi prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
23Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuoto asmens teiginys, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, yra nepagrįstas. V. N. laisvės atėmimo bausmę atliko 2016 m. liepos 9 d., laisvės atėmimo laikotarpiu jam nebuvo žinoma apie tai, kad A. Bandžius klaidingai informavo K. G., jog V. N. sutinka, jog pareiškėja sudarytų taikos sutartį. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Grūdoteka“ teiginį, kad V. N. tapo žinoma apie taikos sutarties egzistavimą 2016 m. liepos mėn., kai V. N. susitiko su suinteresuoto asmens atstovais. 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-114-10141, 2016 m. gruodžio 29 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-114-10147, 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-16-114-10146, 2016 m. gruodžio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-16-114-10150 įteikti pareiškėjai 2017 m. sausio 4 d. (b. l. 85-88, 97-98, 100, 101). Pareiškėjos teigimu, ji tik tada sužinojo apie UAB „Daimas“ valios nebuvimą pasirašyti bei teikti teismui tvirtinti 2015 m. vasario 13 d. taikos sutartį. Taigi spręstina, kad 2017 m. kovo 29 d. padavusi prašymą atnaujinti procesą pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio dalyje nustatyto termino.
24Teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja pateikė naujus įrodymus ir nurodė naują aplinkybę, kurios pagrindu galima būtų suabejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo (Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties) pagrįstumu, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu). Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomi argumentai turėtų esminės reikšmės nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015 priimtai įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas (370 straipsnio 3 dalis).
25Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo.
26Kaip minėta, suinteresuotas asmuo prašo už piktnaudžiavimą procesu paskirti pareiškėjai CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos ribose baudą, įpareigojant ją sumokėti į valstybės biudžetą. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, juolab, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo patenkintas, todėl teismas pareiškėjos prašymo pateikimo nepripažįsta pareiškėjos piktnaudžiavimu. Suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas ir pareiškėjai netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.
27Dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.
28Įvertinus tai, kad dėl taikos sutarties patvirtinimo sprendžiama supaprastinto proceso tvarka, taip pat į teismo nustatytas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujinęs procesą (nutartis šioje dalyje neskundžiama) civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015, siekiant proceso operatyvumo bei koncentracijos, ta pačia nutartimi taip pat išsprendžia pareiškėjų 2015-02-23 teismui pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
29Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius - 579-582 straipsniai) teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Kaip minėta, iš ankščiau šioje nurodytos kasacinio teismo praktikos galima spręsti, kad teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, pateiktą supaprastinto proceso tvarka, jei nėra pareiškėjų suderintos valios sudaryti taikos sutartį. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad viena iš pareiškėjų, t.y. UAB „Daimas“, nesutinka su 2015 m. vasario 13 d. taikos sutarties sąlygomis bei nesutinka, kad būtų patvirtinta teismui pateikta taikos sutartis (b. l. 47, 49, 50). Tai reiškia, kad nėra pareiškėjų UAB „Grūdoteka“ ir UAB „Daimas“ suderintos valios sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis ir teikti ją tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir atsisako tvirtinti 2015 m. vasario 13 d. taikos sutartį (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
31Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bylos dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo bei procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti antstolės Sonatos Vaicekauskienės vykdymo veiksmus – priverstinį skolos išieškojimą, vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01833 (b. l. 132). Taigi laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas šia nutartimi atskirai nespręstinas.
32Įvertinus bylos baigtį, tai yra, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo patenkintas, o suinteresuoto asmens prašymai atmesti, taip pat įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas nutaria iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui nepriteisti 930 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas jų nepriteisia.
33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, teismas
Nutarė
34Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daimas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
35Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015 pagal pareiškėjų A. K. įmonės (šiuo metu - UAB) „Grūdoteka“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Daimas“ prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, užbaigtoje įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 4 d. nutartimi.
36Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7766-918/2015.
37Atsisakyti patvirtinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (buvęs pavadinimas A. K. įmonė „Grūdoteka“) „Grūdoteka“, juridinio asmens kodas 140758566, ir uždarosios akcinės bendrovės „Daimas“, juridinio asmens kodas 134114061, 2015 m. vasario 13 d. taikos sutartį.
38Atmesti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grūdoteka“ prašymą skirti uždarajai akcinei bendrovei „Daimas“ baudą už piktnaudžiavimą procesu ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
39Nutartis dalyse dėl taikos sutarties nepatvirtinimo ir bylinėjimosi išlaidų gali būti skundžiama per 7 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Kitose dalyse nutartis neskundžiama.