Byla 2-2292/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaideta“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“ bankroto byloje, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo D. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skaideta“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“ bankroto byloje, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo D. V..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Veiza“ bankroto bylą. Minėta nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 14 d.

62011 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas UAB „Skaideta“ kreipėsi į UAB „Veiza“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą 3 942 991,34 Lt sumai ir įtraukti į BUAB „Veiza“ trečios eilės kreditorių sąrašą.

7Pareiškėjas teigė, jog 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, jis iš UAB „Amazing CILI Invest“ įsigijo 3 942 991,34 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Veiza“. Pareiškėjas patvirtino, jog šis sandoris nėra nuginčytas ar ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis. Pareiškėjas nurodė, jog pradinio kreditoriaus (UAB „Amazing CILI Invest“) reikalavimo teisė į skolininką (UAB „Veiza“), kurią 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė UAB „Skaideta“, atsirado iš tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“ 2010 m. gegužės 25 d. sudarytos paskolos sutarties, 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos prievolių įskaitymo sutarties, 2010 m. birželio 1 d. sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties bei tarp UAB „Čili Holdings“ ir UAB „Amazing CILI Invest“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos reikalavimo į UAB „Veiza“ perleidimo sutarties.

8BUAB „Veiza“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė atsisakyti tvirtinti UAB „Skaideta“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Veiza“ bankroto byloje. Nurodė, jog tik pareiškėjo pateikta 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, nesant pirminių reikalavimo teisės atsiradimą patvirtinančių duomenų, neįrodo jo prašymo pagrįstumo. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas neatspindėtas BUAB „Veiza“ finansinės atskaitomybės dokumentuose, be to, bankroto administratoriaus duomenimis, UAB „Veiza“ su UAB „Čili Holdings“ nebuvo sudariusi paskolos sutarties, kuria grindžiamas pirminio kreditoriaus, pagal pareiškėjo nurodytą sutartį, reikalavimo teisės atsiradimas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi įtraukė UAB „Skaideta“ į BUAB „Veiza“ trečios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino jo finansinį reikalavimą 3 942 991,34 Lt sumai.

11Teismas įvertino, jog pareiškėjo pateiktos pirminės sutartys, kurių pagrindu UAB „Amazing CILI Invest“ įgijo reikalavimą į UAB „Veiza“ ir kurį vėliau 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Skaideta“, patvirtina pareiškėjo 3 942 991,34 Lt dydžio finansinio reikalavimo į BUAB „Veiza“ turėjimą. Tuo tarpu atsakovo teiginiai dėl šių pirminių sutarčių neegzistavimo, paremti tik niekuo nepatvirtintomis prielaidomis.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13BUAB „Veiza“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir pareiškėjo UAB „Skaideta“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti.

14Atskiruoju skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neįsitikino, ar 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytos sutartys, kurių pagrindu pirminis kreditorius teigia įgijęs 3 942 991,34 Lt dydžio finansinį reikalavimą į UAB „Veiza“, yra realios ir iš tikrųjų egzistuoja. Nesiaiškinęs ir netyręs šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pažeidė jam nustatytą pareigą būti aktyviam bylose, susijusiose su viešo intereso gynimu.

15Atsiliepimu į BUAB „Veiza“ atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Skaideta“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

16Pareiškėjo teigimu, atskirojo skundo argumentai remiasi spėjimais, yra nepagrįsti ir neparemti įrodymais. Pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys finansinio reikalavimo buvimą, nėra paneigti, todėl pagrindo jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „Skaideta“ reikalavimas BUAB „Veiza“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

20Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, taip pat ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą, pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, atlieka ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme - bankrutuojančios įmonės administratorius. Tačiau nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

21Nagrinėjamu atveju UAB „Veiza“ 2011 m. vasario 28 d. iškėlus bankroto bylą, UAB „Skaideta“ 2011 m. balandžio 19 d. bankroto administratoriui pateikė prašymą įtraukti įmonę į bankrutuojančios UAB „Veiza“ kreditorių sąrašą su 3 942 991,34 Lt dydžio finansinių reikalavimu (b. l. 4). Bankroto administratorius UAB „Skaideta“ prašymo netenkino (b. l. 16), todėl UAB „Skaideta“ kreipėsi į BUAB „Veiza“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas įtraukti jį į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. UAB „Skaideta“ 3 942 991,34 Lt dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei kildina iš 2010 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „Amazing CILI Invest“ (pirminis kreditorius) ir UAB „Skaideta“ (reikalavimo įgijėjas) sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties, kuria pirminis kreditorius perleido reikalavimo įgijėjui 3 942 991,34 Lt dydžio reikalavimą į skolininką UAB „Veiza“ (b. l. 5).

22Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog faktą, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Amazing CILI Invest“ turėjo 3 942 991,34 Lt dydžio reikalavimą į skolininką BUAB „Veiza“ tikėtinai patvirtina eilė sandorių: 2010 m. gegužės 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Čili Holdings“ ir BUAB „Veiza“ (b. l. 103-106), 2010 m. gegužės 25 d. Paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Čili Holdings“ ir BUAB „Veiza“ (b. l. 156-157), 2010 m. rugpjūčio 17 d. Prievolių įskaitymo sutartis, sudaryta tarp UAB „Čili Holdings“ ir UAB „Veiza“ (b. l. 158-159), 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Čili Holdings“, UAB „Amazing CILI Invest“ ir BUAB „Veiza“ (b. l. 155), ir sprendė, jog UAB „Skaideta“ reikalavimai bankrutuojančiai UAB „Veiza“ yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl patvirtino minėto kreditoriaus finansinį reikalavimą.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas <···> finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

24Šiuo atveju, apelianto manymu, teismas spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, neįsitikino įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei realumu, nors bylos nagrinėjimo metu tokios abejonės buvo išsakytos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui ir mano, jog šiuo atveju skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo.

25Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar BUAB „Veiza“ bankroto administratoriaus ginčijamas UAB „Skaideta“ kreditorinis reikalavimas yra realus, apsiribojo tik tuo, jog teismui yra pateikta sutartis, kuria pareiškėjas grindžia reikalavimus skolininkui (2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis) bei dalis pirminių kreditorių reikalavimą BUAB „Veiza“ patvirtinančių įrodymų, neįvertinęs jų sudarymo aplinkybių ir egzistavimo fakto.

26Kaip minėta, pirminis kreditorius UAB „Amazing CILI Invest“ 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Skaideta“ perleido 3 942 991,34 Lt dydžio finansinį reikalavimą į UAB „Veiza“. UAB „Amazing CILI Invest“ savo reikalavimą į UAB „Veiza“, grindė 2010 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „Amazing CILI Invest“ ir UAB „Čili Holdings“ sudaryta Reikalavimo į UAB „Veiza“ perleidimo sutartimi (b. l. 155). Šia sutartimi UAB „Čili Holdings“ perleido 3 942 991,34 Lt dydžio finansinį reikalavimą į UAB „Veiza“ UAB „Amazing CILI Invest“, nurodydamas, jog jo reikalavimas į UAB „Veiza“ atsirado 2010 m. gegužės 25 d. tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“ sudarytos Paskolos sutarties, 2010 m. rugpjūčio 17 d. tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“ sudarytos Prievolių įskaitymo sutarties bei 2010 m. birželio 1 d. tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“ sudarytos Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui vertinant UAB „Skaideta“ reikalavimo BUAB „Veiza“ realumą, negalima apsiriboti tik 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimu. Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą. Todėl siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį klausimą, turi būti įvertintas ir pirminių sutarčių, kurių pagrindu kildinamas reikalavimas į UAB „Veiza“, sudarymo aplinkybės ir egzistavimas.

27Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog susipažinus su bylos medžiaga, matyti, jog jau atsiliepime į prašymą patvirtinti kreditorinius reikalavimus, BUAB „Veiza“ bankroto administratorius teigė, jog skolos UAB „Skaideta“ egzistavimas neatsispindi BUAB „Veiza“ apskaitos dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu prašė teismo įpareigoti UAB „Skaideta“ pateikti visas pirmines sutartis, kuriomis remiantis buvo sudaryta 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis (b. l. 162-164), tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir neįpareigojo kreditoriaus pateikti 2010 m. birželio 1 d. tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“ sudarytos Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, teigdamas jog šioje byloje keliamas klausimas ne dėl Akcijų pirkimo – pardavimo (b. l. 166). Teisėjų kolegija pažymi, jog nors šioje byloje klausimas dėl Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties nekeliamas, tačiau sutarties, kuri yra vienas iš reikalavimą BUAB „Veiza“ bankroto byloje patvirtinančių įrodymų, pateikimas yra būtina sąlyga, siekiant įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog tik minėtų pirminių reikalavimo į UAB „Veiza“ patvirtinančių sutarčių pateikimas į bylą, neįvertinus jų sudarymo aplinkybių, taip pat nelaikytinas tinkamu reikalavimo pagrindimu.

28Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirminis kreditorius UAB „Čili Holdings“, perleisdamas reikalavimą į UAB „Veiza“ kreditoriui UAB „Amazing CILI Invest“, kuris savo ruožtu jį perleido UAB „Skaideta“, teigė, jog reikalavimą į UAB „Veiza“ įgijo ir 2010 m. gegužės 25 d. tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“ sudarytos Paskolos sutarties pagrindu. Bylos medžiaga patvirtina, jog minėta sutartimi, UAB „Čili Holdings“ įsipareigojo UAB „Veiza“ suteikti iki 28 962 Eur paskolą (b. l. 156-157), tačiau nei pačioje sutartyje, nei remiantis bylos medžiaga duomenų apie tai, kokio dydžio paskolą UAB „Čili Holdings“ suteikė (jei suteikė) – nėra. Tuo labiau, BUAB „Veiza“ bankroto administratorius pateikė duomenis, jog remiantis įmonės finansiniais duomenimis, informacijos apie minėtos sutarties sudarymą nėra pateikta, nėra duomenų ir apie tai, jog remiantis minėta sutartimi UAB „Čili Holdings“ realiai suteikė lėšas UAB „Veiza“ (b. l. 107-110). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paskolos sutartis pagal savo prigimtį laikytina realine, todėl neįrodžius lėšų pagal minėtą sutartį UAB „Veiza“ perdavimo, tokia sutartis, vadovaujantis įstatymo normomis, laikoma nesudaryta (CK 6.870 str. 2 d., 6.181 str. 5 d.). Neįrodžius lėšų perdavimo, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Čili Holdings“ remiantis minėta sutartimi turėjo reikalavimą į UAB „Veiza“.

29UAB „Čili Holdings“ taip pat teigė turintis reikalavimą į UAB „Veiza“ ir remiantis 2010 m. rugpjūčio 17 d. Prievolių įskaitymo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Veiza“ ir UAB „Čili Holdings“. Šia sutartimi šalys atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymus, kilusius iš 2010 m. rugpjūčio 2 d. Prievolių įskaitymo sutarties ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutarties, tačiau šių sutarčių byloje nėra, nors prašymas pateikti 2010 m. rugpjūčio 2 d. Prievolių įskaitymo sutartį buvo (b. l. 166).

30Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog byloje keliant klausimą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo bei bankrutuojančios įmonės administratoriui nurodžius, jog reikalavimas neatsispindi įmonės finansinės apskaitos dokumentuose, pirmosios instancijos teismas neturėjo pasikliauti tik kreditoriaus pateikta 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ir kai kuriomis pirminėmis sutartimis, kuriomis grindžiami reikalavimai UAB „Veiza“, o privalėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti reikalavimų pagrįstumą, t. y. išreikalauti visas sutartis, kuriomis UAB „Veiza“ pirminiai kreditoriai grindžia reikalavimus įmonei, įvertinti jų sudarymo aplinkybes ir realumą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių veiksmų nebuvo imtasi.

31Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

32Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčytiną kreditoriaus UAB „Skaideta“ 3 942 991,34 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Veiza“ bankroto byloje, nenustatė ir neišsiaiškino tarp skolininko (UAB „Veiza“) ir kreditorių, pirminių kreditorių (UAB „Čili Holdings“, UAB „Amazing CILI Invest“) sandorių sudarymo aplinkybių, jų realumo ir egzistavimo, neišsireikalavo ir netyrė įrodymų, kurių pagrindu kildinami kreditorių reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiama nutartis naikintina ir vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, UAB „Skaideta“ 3 942 991,34 Lt dydžio finansinio reikalavimo UAB „Veiza“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Skaideta“ 3 942 991,34 Lt dydžio finansinio reikalavimo uždarosios akcinės bendrovės „Veiza“ bankroto byloje patvirtinimo panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB... 6. 2011 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas UAB „Skaideta“ kreipėsi į UAB... 7. Pareiškėjas teigė, jog 2010 m. rugpjūčio 18 d. Reikalavimo perleidimo... 8. BUAB „Veiza“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė atsisakyti... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi įtraukė UAB... 11. Teismas įvertino, jog pareiškėjo pateiktos pirminės sutartys, kurių... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. BUAB „Veiza“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atskiruoju skundu... 14. Atskiruoju skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir... 15. Atsiliepimu į BUAB „Veiza“ atskirąjį skundą pareiškėjas UAB... 16. Pareiškėjo teigimu, atskirojo skundo argumentai remiasi spėjimais, yra... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 20. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus... 21. Nagrinėjamu atveju UAB „Veiza“ 2011 m. vasario 28 d. iškėlus bankroto... 22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog faktą, kad Reikalavimo... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios... 24. Šiuo atveju, apelianto manymu, teismas spręsdamas dėl kreditoriaus... 25. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus... 26. Kaip minėta, pirminis kreditorius UAB „Amazing CILI Invest“ 2010 m.... 27. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog susipažinus su bylos medžiaga,... 28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirminis kreditorius UAB „Čili... 29. UAB „Čili Holdings“ taip pat teigė turintis reikalavimą į UAB... 30. Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 31. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį dėl uždarosios...